Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį R. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad 2010 m. spalio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi raštu į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių dėl atsakovės R. R. prašymo nustatyti jos dukrai J. R. laikinąją globa tėvų prašymu, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta 2010 m. buvo deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės. Atsakovė prašyme dėl laikinosios globos nustatymo nurodė, jog ji laikinai išvyksta gyventi į Angliją. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė nepilnametei J. R. laikinąją globą tėvų prašymu, globėja paskyrė trečiąjį asmenį K. S.. 2018 m. kovo 9 d. ieškovas gavo K. S. prašymą skirti ją nepilnamečio vaiko J. R. rūpintoja. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko J. R. tėvas nežinomas, atsakovė visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, ji savo dukra visiškai nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, todėl yra pagrindas riboti atsakovei motinos valdžią į dukrą J. R. ir paskirti trečiąjį asmenį K. S. nuolatine J. R. rūpintoja, nes vaikas nuo pat gimimo auga jos šeimoje. Ieškovo atstovė nurodė, kad įvertinus tai, jog atsakovė gyvena Anglijoje ir galimai gauna pajamas arba socialines išmokas, mano, jog ji gali teikti dukros išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovei pranešta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsniu, teismui neturint duomenų apie tikslią atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovei ieškinys įteiktas vadovaujantis Reglamentu, atsiliepimo atsakovė nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. S. paaiškino, kad atsakovė R. R. yra jos mirusios sesers duktė. J. R. pas ją auga nuo gimimo. Vaiko motina niekada nesidomėjo kaip auga mergaitė, niekada nebandė susisiekti, niekada neteikė jokios finansinės paramos. Nurodė, kad nežino kur šiuo metu gyvena atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

1. Atsakovė R. R. yra J. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Atsakovė R. R. nepilnamečio vaiko J. R. neaugina. Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovė taip pat turi nepilnamečius vaikus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. R. 2010 m. rugsėjo 27 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą nustatyti laikinąją globą nepilnamečiam vaikui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), globėja paskirti K. S., kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d. atsakovė išvyksta į Angliją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. A-3516 likusiam be tėvų globos vaikui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta K. S.. Minėtas įsakymas 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A1-316 pripažintas netekusiu galios.

2. 2017 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas K. S. prašymas paskirti ją nepilnamečio vaiko J. R. globėja. K. S. nurodė, jog atsakovė R. R. būdama nėščia gyveno pas K. S., pagimdžiusi dukrą J. R. atsakovė paliko ją K. S. ir išvyko į Angliją. Atsakovė R. R. visiškai nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo. 2017 m. liepos 7 d. raštu Kauno vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į atsakovę R. R. su prašymu pateikti informaciją apie nepilnamečio vaiko J. R. priežiūrą, tačiau dokumentai grįžo atsakovei neįteikti. Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugsėjo 9 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl K. S. teikimo tapti nepilnamečio vaiko J. R. globėja. BĮ „Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2018 m. vasario 20 d. pateikė išvadą „Dėl K. S. pasirengimo globoti vaiką“, kurioje nurodė, jog K. S. gali laikinai globoti nepilnametį vaiką J. R.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pripažino K. S. tinkama skirti nepilnamečio vaiko J. R. globėja (rūpintoja). 2018 m. kovo 9 d. K. S. pateikė prašymą Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriui, prašydama paskirti ją nepilnamečio vaiko J. R. globėja (rūpintoja). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. AD1-672 likusiam be tėvų globos vaikui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 9 d. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta K. S..

3. Pagal bylos duomenis atsakovė 2014 m. liepos 7 d. buvo įtraukta į ieškančių darbo sąrašą Lietuvos darbo biržoje, 2014 m. rugsėjo 15 d. išbraukta iš darbo ieškančiųjų sąrašo be teisės registruotis 6 mėnesius. Byloje nėra duomenų apie atsakovės įsidarbinimą, gaunamas pajamas.

4. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

6. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nesurūpina nepilnamete dukra J. R., su ja nebendrauja, 2010 m. rugsėjo mėn. išvyko į Angliją ir nuo to laiko, t.y. daugiau nei aštuonerius metus, su dukra nepalaiko jokio ryšio, nėra su ja susisiekusi bei pasimačiusi, neteikia jai išlaikymo. Pažymėtina, jog 2010 m. rugsėjo 27 d. pati atsakovė pateikė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą nustatyti laikinąją globą nepilnamečiam vaikui J. R., globėja paskirti K. S.. Taigi, atsakovei yra žinoma, kad dukra auga trečiojo asmens K. S. šeimoje, tačiau atsakovė susiekti su dukra, palaikyti su ja ryšių, rūpintis jos auginimu ir auklėjimu nebandė.

8. Atsižvelgtina ir į pačios J. R. nuomonę (CPK 380 straipsnis), kuri teismui paaiškino, kad mamos nepamena, mama ja neprirūpina, su ja nebendrauja ir nesimato, nieko nežino apie savo brolį ir seserį. Ji daugiau nei 15 metų gyvena kartu su rūpintoja K. S., kuri ja rūpinasi. J. R. nurodė, jog mano, kad R. R. turėtų būti apribota motinos valdžia.

9. Atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Tokie atsakovės R. R. veiksmai dukters J. R. atžvilgiu tęsiasi daugiau nei aštuonerius metus, todėl laikytina, kad atsakovės vengimas atlikti motinos pareigas buvo ne pavienis atvejis, o nuolat pasikartojantis, tęstinis veiksmas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sąlygotų negalėjimą atsakovei vykdyti motinos pareigas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, nenustatyta, kad atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaiko interesai būtų pažeisti, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovei R. R. apriboti motinos valdžią į vaiką - J. R..

10. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

11. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

12. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog nepilnamečio vaiko laikinąją rūpintoja paskirta K. S., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąją rūpintoja K. S..

14. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti.

15. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išvyko Angliją. Duomenų kur šiuo metu atsakovė gyvena byloje nėra, Lietuvoje nedirba. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovė negali dirbti. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė, būdama sveika ir darbinga, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos ir jos vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius.

18. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu mergaitės išlaikymui išleidžia vidutiniškai apie 200 Eur per mėnesį, tam naudoja J. gaunamus 50 Eur ir šeimai skirtą 150 Eur pašalpą. Nors K. S. nurodo, kad tokios pinigų sumos pakanka, negalima sutikti su atsakovės atstovės pozicija, kad mergaitė yra pilnai išlaikoma valstybės ir todėl mažintina ieškovo prašoma priteisti suma. Kaip nustatyta, pati J. iš valstybės gauna tik 50 Eur. Valstybės mokama pinigų suma nepašalina tėvų pareigos išlaikyti vaikus. Tačiau teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, su kuriais pagal bylos duomenis yra išvykusi.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad 150 Eur dydžio išlaikymo priteisimas nepilnametės J. R. išlaikymui iš atsakovės R. R. yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaikus. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

21. R. R. skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 81,25 Eur. Pateikdama šią pažymą atsakovės atstovė nenurodė iš ko ir kokiu teisiniu pagrindu šias išlaidas prašo priteisti. Darytina išvada, kad pagal teisinį reglamentavimą tiek šios išlaidos, tiek žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinos (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis, LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į vaiką - J. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui - J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2018 m. spalio 18 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo su laikinąją rūpintoja K. S..

Nepilnametės J. R., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti K. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.