Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens ,,Husqvarna AB“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,KB Components“ vadovo U. T. S. A. (U. T. S. A.) pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,KB Components“, tretieji asmenys ,,Husqvarna AB“, ,,BrA Invest AB“, antstolė J. Ž. ir antstolė G. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,KB Components“ vadovas, U. T. S. A., kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „KB Components“ (toliau ir – bendrovė), restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Tytus“, nustatyti nemokumo administratorės atlyginimą 1 210 Eur (su PVM) per mėnesį ir 4 000 Eur restruktūrizavimo plano rengimo išlaidoms apmokėti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vienintelis UAB „KB Components“ dalyvis (akcininkas) nusprendė inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą atsakovei, 2024 m. kovo 26 d. vienintelio akcininko sprendimu pritarė restruktūrizavimo plano projektui ir nemokumo administratorės UAB „Tytus“ kandidatūrai.

3. Pareiškėjo teigimu, UAB ,,KB Components“ yra Lietuvoje sėkmingai veiklą vykdanti, nuolat auganti ir pelningai veikianti įmonė; bendrovėje dirba 134 darbuotojai; jos pagrindinė veikla yra pažangių inžinerinių plastikinių komponentų gamyba ir padengimas. „KB Components“ įmonių grupė ir jos dukterinė įmonė UAB „KB Components“ palaikė ilgalaikius verslo santykius su Švedijos Karalystėje registruota bendrove „Husqvarna AB“. „Husqvarna AB“ užsakymams mažėjant, dėl išaugusių žaliavų kainų ir kitų gamybos kaštų padidėjimo „KB Components“ įmonių grupė buvo priversta padidinti gaminių kainas, tačiau „Husqvarna AB“ su tuo nesutiko ir kreipėsi į arbitražo teismą.

4. Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (toliau – ir Arbitražo teismo sprendimas) priteisė bendrovei „Husqvarna AB“ iš UAB „KB Components“ 54 900 000 Švedijos kronų (toliau – SEK) skolą ir 8 100 000 SEK skolą, išieškomą solidariai iš atsakovės UAB „KB Components“ ir AB „KB Components“, taip pat delspinigius, kitas sumas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti minėtą Arbitražo teismo sprendimą, išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui 4 707 395,50 Eur skolos sumokėjimą.

5. Pareiškėjo teigimu, Stokholmo Arbitražo teismo priteista suma yra pernelyg didelė, kad galėtų būti išmokėta per 12 mėnesių; be to, Švedijos vykdomoji institucija vykdo Arbitražo teismo priteistų sumų išieškojimą, Švedijos teismuose skolos išdėstyti atsakovei nebuvo leista. Taip pat dėl gautos paskolos skola susidarė kreditoriui „BrA Invest AB“. Dėl nurodytų priežasčių bendrovės vadovas yra priverstas atsakovei inicijuoti restruktūrizavimo procesą.

6. Pradelsti bendrovės mokėjimai kreditoriams yra 1 918 905,02 Eur, antstoliai vykdo išieškojimus iš skolininkės UAB „KB Components“ dvejose vykdomosiose bylose išieškotojai „Husqvarna AB“; bendra bendrovės skolininkų mokėtina bendrovei suma yra 2 125 066,88 Eur, iš jos pradelsti mokėjimai – 963 850,24 Eur.

7. Pareiškėjo siūloma nemokumo administratoriaus kandidatūra nekelia abejonių dėl galimybių laiku ir tinkamai vykdyti restruktūrizavimo procedūras, sąžiningumo bendrovės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu. UAB „Tytus“ yra C grupės nemokumo administratorius, t. y. turintis didelę patirtį nemokumo bylų administravime.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB ,,KB Components“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino nemokumo (restruktūrizavimo) administratorei UAB „Tytus“ 1 210 Eur (įskaitant PVM) atlygį per mėnesį, 4 000 Eur (įskaitant PVM) už restruktūrizavimo plano parengimą, taip pat teismas išsprendė kitus su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius klausimus.

9. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turimo turto vertės. Iš balanso duomenų, pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų.

10. Teismas nurodė, kad bendrovės finansiniai sunkumai kilo dėl objektyviomis laikytinų priežasčių, ir atsižvelgus į vykdomas sutartis, leidžia daryti išvadą, kad bendrovė atitinka gyvybingos įmonės kriterijų, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti bendrovės galimybėmis tęsti veiklą bei generuoti pajamas. Atsakovė ketina tęsti ir vystyti veiklą, tam ji turi reikalingą įrangą, kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus, jos produkcija ir paslaugomis suinteresuotus užsakovus Lietuvos ir užsienio rinkoje, veiklos optimizavimui numato diegti papildomas informacines technologijas. Siekdama pagerinti finansinę padėtį, padidinti pelningų užsakymų skaičių, bendrovė planuoja susisteminti įmonės pardavimų procesus, tęsti esamas sutartis ir įgyvendinti naujus projektus.

11. Teismo vertinimu, pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam 2024 m. kovo 26 d. pritarė vienintelis bendrovės akcininkas, iš esmės atitinka šioje proceso stadijoje vertinamus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau –JANĮ) 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jame numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkurti per 4 metų laikotarpį. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad bendrovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams, išvengiant bankroto bylos iškėlimo. Teismas nusprendė, kad egzistuoja būtinos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti.

12. Tai, kad trečiojo asmens siūloma nemokumo administratorė vykdo mažiau nemokumo procedūrų, teismo nuomone, nėra pakankamas kriterijus ją skirti šios restruktūrizavimo procedūros vykdymui. Teismas nurodė, kad vykdant nemokumo (restruktūrizavimo) procedūras aktuali veiklos patirtis. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato trečiojo asmens teisės teikti teismui prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą. Teismas nenustatė duomenų, kad egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės ir nusprendė UAB „KB Components“ restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Tytus“.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta administravimo išlaidų suma yra protingo dydžio, todėl ją patvirtino laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

14. Vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus duomenis apie UAB ,,KB Components“ mėnesiui būtinas išlaidas, teismas leido bendrovei iš atsiskaitomųjų sąskaitų atlikti ūkinės–komercinės (ekonominės) veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nurodydamas, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės einamiesiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 1 306 870 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskirajame skunde trečiasis asmuo „Husqvarna AB“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „KB Components“ vadovo U. T. S. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „KB Components“ atmesti; tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nuspręstų, kad egzistuoja pagrindas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „KB Components“ nemokumo administratore paskirta UAB „Tytus“, bei atsakovės nemokumo administratore skirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Ad Legem“; priteisti iš atsakovės UAB „KB Components“ bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Neegzistuoja pagrindas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Pareiškimu atsakovė siekia Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl pripažinimo peržiūrėjimo ir įsipareigojimų „Husqvarna AB“ išvengimo. Atsakovė pripažįsta, kad vienintelis atsakovės finansinis sunkumas yra nulemtas Arbitražo teismo sprendimo. Atsakovės finansinės ataskaitos ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovė neturi jokių objektyvių sunkumų atsiskaityti su „Husqvarna AB“ ir ne tik nėra nemoki, bet ir netaps tokia per artimiausius tris mėnesius. Nagrinėjant trečiojo asmens prašymą dėl pripažinimo, 2023 m. spalio 13 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė išdėstyti „Husqvarna AB“ priteistos sumos sumokėjimą per dvejus metus (vietoje šiuo metu plane nurodomų ketverių metų), argumentuodama tuo, kad tai leistų atsakovei savo generuojamo pelno sąskaita padengti visus įsipareigojimus pareiškėjai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi dėl pripažinimo nusprendė, kad atsakovė gali įvykdyti savo įsipareigojimą per 12 mėnesių laikotarpį. Pirmąjį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė teismui pateikė praėjus 2,5 mėnesio, o antrąjį – praėjus 4,5 mėnesiams nuo to laiko, kai buvo priimta nutartis dėl pripažinimo. Per šį laikotarpį atsakovės finansinė padėtis negalėjo iš esmės pasikeisti taip, kad būtų keliamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Šios aplinkybės nenustatė ir teismas. Atsakovė negali naudotis restruktūrizavimo institutu siekdama iš esmės jai patogiu būdu įvykdyti Arbitražo teismo sprendimą, restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo.

15.2. Atsakovės nurodytas 2 425 746,35 Eur įsipareigojimas patronuojančiai grupės įmonei – „BrA Invest AB“ nėra pagrįstas įrodymais. Atsakovė nepaaiškino, kodėl sėkmingai veikiančiai įmonei reikia naudotis kitos grupės įmonės sąskaita. Aplinkybė, kad nuo to laiko, kai atsakovė pirmą kartą pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jos skola „BrA Invest AB“ sumažėjo, pagrindžia, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga – per daugiau nei 2 mėnesius atsakovė pervedė „BrA Invest AB“ daugiau nei 1,7 mln. Eur. Taip pat tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą – įsipareigojimai „BrA Invest AB“ nėra pradelsti, o trečiojo asmens atžvilgiu atsakovė pradelstų įsipareigojimų nevykdo. Apeliantas pažymi, kad antstoliams areštavus atsakovės banko sąskaitas, ji sėkmingai tęsia ūkinę veiklą, neturi pradelstų įsipareigojimų SODRAI, VMI, lizingo bendrovei, kitiems kontrahentams. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi finansinių sunkumų.

15.3. Nėra suprantama, kas trukdo atsakovės generuojamus dividendus ir pelną nukreipti į „Husqvarna AB“ skolos padengimą. Atsakovės pateikti 2024 m. sausio–vasario mėnesių duomenys pagrindžia, kad atsakovė ir sėkmingai tęsia savo veiklą – atsakovės pardavimo pajamos per šiuos mėnesius siekia beveik 3 mln. Eur, o grynasis pelnas yra daugiau nei 300 tūkst. Eur. Atsakovės nepaskirstytas pelnas pagal 2024 m. vasario mėnesio duomenis yra beveik 3,5 mln. Eur. Neaišku, kas trukdo atsakovei pasinaudojant šiuo nepaskirstytu pelnu atsisakyti su „Husqvarna AB“. Be to, atsakovei nėra kliūčių gauti paskolą iš grupės įmonių, didinti akcininkų įnašus ir laiku atsiskaityti su „Husqvarna AB“, o savo finansinius klausimus išspręsti grupės korporatyvinių sprendimų lygmenyje. Teismas be pagrindo suteikė prioritetą restruktūrizavimo procesui, kuris iš esmės apsunkina trečiojo asmens galimybes atgauti skolą.

15.4. Atsakovė pati blogino savo finansinę situaciją. Pagal Arbitražo sprendimą 8 100 000 SEK (694 533,76 Eur) bei delspinigiai „Husqvarna AB“ buvo priteisti solidariai iš atsakovės ir jos motininės įmonės, tačiau būtent atsakovė pasirinko sumokėti 9 211 632 SEK (805 979 Eur) už save ir akcininkę.

15.5. Restruktūrizavimo planas yra iš esmės analogiškas ankstesniam planui (toliau – ir Planas 1), todėl jis neatitinka JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytų reikalavimų. Plano papildymai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti patikimais įrodymais. Pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad planas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nėra išsamiai vertinamas, nereiškia, jog teismas turi formaliai jį peržiūrėti ir neprivalo patikrinti, ar plane pateikiamos priemonės nekelia akivaizdžių abejonių, ar yra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys nurodytus teiginius ir pan. Teismas neatsižvelgė į šiuos išaiškinimus.

15.6. Teismas nepagrįstai atsakovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“. Pasak apelianto, pagal JANĮ 35 straipsnio 2¹ dalies 3 punktą, kreditoriai, turintys 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turi teisę teikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo. Nepaisant to, kad tokie asmenys 35 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyti, jie analogiškai gali siūlyti ir nemokumo administratoriaus kandidatūrą. „Husqvarna AB“ yra didžiausias atsakovės kreditorius. UAB „Tytus“ vienintelis darbuotojas ir vadovas V. G. šiuo metu vykdo 15 nemokumo procedūrų, kas kelia abejonių, ar administratorius bus pajėgus tinkamai ir laiku vykdyti atsakovės restruktūrizavimo procedūras. Trečiojo asmens siūloma nemokumo administratorė MB „Ad Legem“ sutinka administruoti atsakovę už mažesnį atlygį. Vien tai, kad UAB „Tytus“ turi ilgesnę darbinę patirtį, nepagrindžia, jog ji profesionaliau vykdys atsakovės restruktūrizavimo procedūrą. Byloje nėra nustatyta, kad MB „Ad Legem“ neturėtų reikiamos kvalifikacijos ar neatitiktų kokių nors patirties, profesionalumo reikalavimų.

16. Atsiliepime pareiškėjas U. T. S. A. ir atsakovė UAB „KB Components“ prašo trečiojo asmens Švedijos Karalystėje registruotos bendrovės „Husqvarna AB“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

16.1. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovės finansinių sunkumų, sudarančių teisinį pagrindą restruktūrizavimui, faktą. Finansinių sunkumų, kilusių dėl bendrovės ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) nesugebėjimo efektyviai veikti rinkoje, atsakovė anksčiau neturėjo, o tai patvirtina, kad atsakovės finansinius sunkumus nulėmė išimtinai Arbitražo teismo sprendimu priteistos didelės sumos, kurių atsakovė neturi galimybės apeliantui laiku ir tinkamai sumokėti.

16.2. Pareiškėjo veiksmai kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra sąžiningi, teisėti ir privalomi. Atsakovė nevengia vykdyti prievolių apeliantui ir jas vykdo. Vien tai, kad skolos sumokėjimą teismas išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, savaime neužkerta kelio atsakovės restruktūrizavimo procesui ir nereiškia, kad atsakovė siekia peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Atsakovės turto atžvilgiu pritaikyti turto areštai ir Švedijoje vykdomas skolos išieškojimas atsakovės ūkinę–komercinę veiklą padaro iš esmės neįmanomą ir veda atsakovę prie bankroto. Pareiškėjui nesiėmus veiksmų, bendrovės turtas būtų buvęs realizuojamas priverstine tvarka, bendrovė būtų priversta stabdyti vykdomą veiklą, nutraukti sutartis su tiekėjais ir darbuotojais.

16.3. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl solidariai priteistos sumos sumokėjimo neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Nurodytos skolos priverstinis išieškojimas buvo pradėtas pirmiausiai ir nukreiptas į atsakovės turtą Lietuvoje. Atsakovė įgijo teisę iš bendraskolio (atsakovės motininės įmonės, kuri yra moki) reikalauti sumokėtos skolos dalies regreso tvarka, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apsunkino savo finansinę padėtį ir tokiu būdu pažeidė apelianto interesus.

16.4. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiais dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, tariamai sumokėdama skolą kreditoriui „BrA Invest AB“. Dėl pritaikytų apribojimų banko sąskaitoje esantis neigiamas balansas neleido atlikti mokėjimų, būtinų užtikrinti bendrovės ūkinės–komercinės veiklos tęstinumą. „BrA Invest AB“ finansavimas leido bendrovei išvengti bankroto. Leidus iš nurodytų sąskaitų atlikti einamuosius mokėjimus, iš „cash pool“ sąskaitų buvo atliekami atsiskaitymai su bendrovės tiekėjais; taip pat į šias sąskaitas buvo gaunamos įplaukos iš bendrovės klientų. Atsižvelgiant į bendrovės klientų per šį laikotarpį pervestas į nurodytas „cash pool“ sąskaitas sumas, pasikeitė ir bendrovės kredito galutinė suma.

16.5. Bendrovė neturi realių finansinių galimybių tinkamai atsiskaityti su kreditoriais: bendrovės turto pardavimo nepakaktų priteistų sumų sumokėjimui per 12 mėnesių laikotarpį.

16.6. Restruktūrizavimo plano projektas nesudaro pagrindo spręsti, kad jame nurodytos aplinkybės ir (ar) pateikti skaičiavimai keltų akivaizdžias abejones dėl priemonių laikiniems finansiniams sunkumams įveikti. Atsakovė pateikė sutartis su reikšmingiausiais bendrovės klientais, planuojamas apyvartas, įrodymus, kad atsakovė investuoja į naujausias technologijas bei veiklos optimizavimą, taip pat vykdo du strateginius veiklos efektyvumo gerinimo projektus, kurie leis padidinti darbuotojų ir gamybos proceso efektyvumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektas šioje proceso stadijoje iš esmės atitinka JANĮ reikalavimus. Duomenų ar įrodymų, kad atsakovė nevykdytų sutarčių, apeliantas nepateikė. Pareiškėjas pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių palyginimą juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais.

16.7. Atskirojo skundo reikalavimas dėl kito nemokumo administratoriaus skyrimo yra nepagrįstas. Apeliantas nenurodė argumentų ar objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie UAB „Tytus“ netinkamumą būti UAB ,,KB Components“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratore. Pareiškėjas apelianto prašymą skirti jo pasiūlytą nemokumo administratorių vertina kaip nepagrįstą siekį per apeliantui galimai palankius asmenis daryti poveikį bendrovei. Apeliantas, kvestionuodamas pareiškėjo (atsakovės) siūlomo nemokumo administratoriaus pajėgumą vykdyti restruktūrizavimo procedūras, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos siūlomo kandidato atitinkamą pajėgumą laiku ir tinkamai vykdyti tokias restruktūrizavimo procedūras. Įstatymas nenumato kreditoriaus teisės teikti teismui prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB ,,KB Components“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Tytus“; yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

18. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.

19. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė turi finansinių sunkumų. Teigia, kad pareiškimas yra nesąžiningas ir neteisėtas atsakovės bandymas pasinaudojant restruktūrizavimo institutu peržiūrėti nutartį dėl pripažinimo, kuria Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė išdėstyti Arbitražo teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, bei atitolinti ar išvengti įsipareigojimų vykdymo trečiajam asmeniui, o ne realus atsakovės siekis išspręsti tariamus finansinius sunkumus.

21. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). JANĮ 2 straipsnio 7¹ dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumo tikimybė – tai padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Teismų praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, jog restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.) juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-387-934/2024).

22. Tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta tvarka ir būdas, kaip šis terminas turi būti nustatomas ar apskaičiuojamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo modelio nemokumo tikimybei nustatyti, bendrovei esant mokiai, tačiau kilus ginčui dėl nemokumo tikimybės (atsiradimo) momento, nustačius veiksnius (pavyzdžiui, reikšmingo sandorio praradimas, didelio deliktinio reikalavimo atsiradimas, kilus pandemijai ir pan.), galinčius sukelti grėsmę bendrovės mokumui, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo procedūroms (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-407/2023, 2024 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-387-934/2024).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-63-912/2023 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. V 2022/059, taip pat nutarė išdėstyti suinteresuotam asmeniui UAB „KB Components“ 4 707 395,50 Eur mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant sumokėti pareiškėjai „Aktiebolag Husqvarna“ 392 282,96 Eur įmokas kas mėnesį, papildomai kiekvieną mėnesį priskaičiuojant priteistas palūkanas pagal Švedijos Karalystės palūkanų įstatymo (1975:635) 6 straipsnį, skaičiuotinas už pagrindinę (priteistą) sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo. Šia nutartimi teismas paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija minimoje byloje nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra sėkmingai veikianti bendrovė, kurios ūkinės–komercinės veiklos rezultatai gerėja, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad iš suinteresuoto asmens priteista labai didelė suma (4 707 395,50 Eur), įvertinusi suinteresuoto asmens gaunamą grynąjį pelną, kuris yra mažesnis už priteistą sumą, nusprendė, jog iš karto sumokėti pareiškėjai priteistą sumą jis nėra pajėgus bei tai turėtų neigiamos įtakos bendrovės gyvybingumui ir ūkinei veiklai. Taip pat teismas pripažino, kad suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ prašymas išdėstyti priteistą sumą dvejiems metams reikštų akivaizdų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo pažeidimą bei arbitražo teismo sprendimo paneigimą; konstatavo, kad yra pagrindas 4 707 395,50 Eur mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui.

24. Pažymėtina, kad paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, UAB „KB Components“ turtinės padėties vertinimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar po priimto procesinio sprendimo bendrovėje faktiškai nesusidarė padėtis, atitinkanti JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas. Arbitražo teismo sprendimo vykdymo (išdėstymo) klausimo išsprendimas neeliminuoja restruktūrizavimo proceso galimybės.

25. Apelianto akcentuojama atsakovės 2023 m. spalio 13 d. atsiliepime į prašymą civilinėje byloje dėl pripažinimo pateikta pozicija, kad ji yra sėkmingai veikianti bendrovė, kad arbitražo teismo sprendimo išdėstymas dvejų metų laikotarpiui leistų „KB Components“ vien generuojamo pelno sąskaita padengti visus įsipareigojimus pareiškėjai, nedarant neigiamos įtakos bendrovės gyvybingumui ir ūkinei veiklai, šiuo atveju taip pat neturi reikšmės, kadangi prašymas buvo patenkintas tik iš dalies. Tai, kad atsakovė veikė pelningai, nereiškia, jog susidarius atitinkamoms aplinkybėms, ji negali patirti laikinų, tačiau reikšmingų veiklai finansinių sunkumų.

26. Atskirajame skunde nurodyta, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė yra nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su Arbitražo teismo sprendimu. Pasak apelianto, finansinių ataskaitų duomenimis, 2021–2022 m. atsakovė gavo daugiau nei 19 mln. Eur pajamų, generavo apie 2 mln. Eur grynojo pelno; 2020–2022 metais išmokėjo apie 1 mln. Eur (kasmet) dividendų akcininkams. Atsakovės 2023 metų finansinė ataskaita taip pat pagrindžia, kad jos finansinė būklė yra gera: Atsakovės pajamos šiais metais sudarė daugiau nei 19 mln. Eur, o grynasis pelnas išsaugo ir siekė daugiau nei 2,7 mln. Eur; atsakovė 2023 m. išmokėjo 1 mln. Eur dividendų akcininkams.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės 2023 metais išmokėtų 1 mln. Eur dividendų akcininkams nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovei iškilusių finansinių sunkumų. Duomenų, kad dividendai išmokėti po ginčui aktualių sprendimų priėmimo, apeliantas nenurodė.

28. Pasisakydamas dėl finansinių ataskaitų vertinimo, teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „G. T. Baltic“ auditorius A. Z. 2024 m. kovo 1 d. išvadoje dėl finansinių ataskaitų (kurias sudaro 2023 m. gruodžio 31 d. balansas ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt.) audito, be kita ko, pažymėjo, jog auditorių nuomone, pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus UAB „KB Components“ priteista 5 054 tūkst. Eur su 1 092 tūkst. Eur delspinigiais suma – 6 147 tūkst. Eur, turi būti parodoma 2023 m. gruodžio 31 d. balanso mokėtinų sumų (atidėjinių) eilutėje ir atitinkamai turėtų būti sumažintas finansinių metų rezultatas, o bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanse gautinos sumos turėtų būti sumažintos 804 tūkst. Eur ir atitinkamai sumažintas įsipareigojimas arbitražo teismo sprendimo vykdymui mokėtinų sumų (atidėjinių) eilutėje. Atkreiptas dėmesys, kad, įsiteisėjus Stokholmo Arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio mėn. sprendimui, bendrovė per metus, kurie baigiasi 2023 m. gruodžio 31 d., patyrė 3 397 tūkst. Eur grynųjų nuostolių, o bendrovės einamieji įsipareigojimai visą turtą viršijo 3 042 tūkst. Eur. Šios sąlygos kartu su kitais dalykais, aprašytais aiškinamojo rašto pastabose, parodo reikšmingo neapibrėžtumo dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą egzistavimą.

29. Aptarti nepriklausomo auditoriaus pastebėjimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad finansinėse ataskaitose nurodyti duomenys įrodo itin gerą bendrovės finansinę būklę, kuri sudarytų pagrindą taikyti JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

30. Be to, 2024 m. kovo 26 d. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad bendrovėje susidarė 1 918 905,02 Eur pradelstų įsipareigojimų suma. Antstolės J. Ž. 2024 m. balandžio 2 d. patvarkyme dėl pradelstų įmokų išieškojimo esančiais duomenimis, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. mokėtina suma buvo 1 317 299,04 Eur, skolininkui 2024 m. sausio–vasario mėn. sumokėjus 517 761,51 Eur, antstolė nusprendė išieškoti 799 537,53 Eur. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant pelningai vykdytos veiklos, bendrovei nepavyksta nustatytais terminais atsiskaityti su „Husqvarna AB“ pagal Arbitražo teismo sprendimą. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad priverstinis išieškojimas atliekamas ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, ir kad šioje šalyje vykdymas visos Arbitražo teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimas, jos mokėjimas nėra išdėstytas. Apeliantas šio fakto neneigia. Pareiškėjas nurodo, kad turto areštai ir Švedijoje vykdomas skolos išieškojimas atsakovės ūkinę–komercinę veiklą padaro iš esmės neįmanomą. Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo bei atsakovės pozicija, kad priverstinio vykdymo metu galimas atsakovės turto bei įrenginių, naudojamų gamybai, perėmimas bei realizavimas turėtų neigiamą įtaką atsakovės veiklai, tokiu atveju tektų stabdyti vykdomą veiklą, nutraukti sutartis su tiekėjais ir darbuotojais.

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 ir kt.).

32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto argumentų dėl kreditorei „BrA Invest AB“ atsakovės pervestų daugiau nei 1,7 mln. Eur, nors įsipareigojimai šiai bendrovei nėra pradelsti. Pažymėtina, kad atsikirtimuose į apelianto atsiliepimą, pareiškėjas ir atsakovė paaiškino, kad skola minėtai įmonei, finansavusiai bendrovės veiklą, buvo susiję su poreikiu atlikti einamuosius mokėjimus, kuomet dėl pritaikytų apribojimų banko sąskaitoje esantis neigiamas balansas neleido atlikti mokėjimų, būtinų užtikrinti bendrovės ūkinės–komercinės veiklos tęstinumą. Leidus iš nurodytų sąskaitų atlikti einamuosius mokėjimus, į jas taip pat buvo gaunamos įplaukos iš bendrovės klientų, todėl pasikeitė ir bendrovės kredito galutinė suma. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą vengimą vykdyti prievoles apeliantui.

33. Apelianto teiginiai, kad atsakovei nėra kliūčių gauti paskolą iš grupės įmonių, didinti akcininkų įnašus ir laiku atsiskaityti su „Husqvarna AB“, antstoliais, o savo finansinius klausimus išspręsti grupės korporatyvinių sprendimų lygmenyje, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis.

34. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl kitų restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, t. y. juridinio asmens gyvybingumo bei aplinkybės, kad juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisako.

Dėl restruktūrizavimo plano (ne)atitikties JANĮ reikalavimams

35. Byloje nustatyta, kad atsakovė jau anksčiau buvo pateikusi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-695-480/2024 atsisakė iškelti UAB ,,KB Components“ restruktūrizavimo bylą. Teismas konstatavo, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, t. y. kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-231-881/2024 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos restruktūrizavimo plano projekte nurodomos priemonės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu ir leistų padengti jau egzistuojančius kreditorių finansinius reikalavimus ateityje. Pareiškėjos pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodomos tik abstrakčios tolimesnės bendrovės veiklos gairės, jų nekonkretizuojant, o tai neleidžia teismui prieiti prie išvados, kad siūlomas restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ įtvirtintus restruktūrizavimo proceso tikslus ir galėtų būti realiai įgyvendintas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis).

36. Pareiškėjas, patikslinęs restruktūrizavimo plano projektą, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas iš esmės atitinka šioje proceso stadijoje vertintinus 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, egzistuoja būtinos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad naujas planas yra iš esmės analogiškas ankstesniam planui, o atlikti papildymai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti patikimais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.

37. Visų pirma, apeliantas pats pripažįsta, kad atsakovė papildė restruktūrizavimo planą. Plano 4.1 ir 4.2 dalyse sukonkretinti bendrovės strateginiai tikslai bei priemonės finansiniams sunkumams įveikti. Plane nurodyta, kad bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu siekia sustiprinti (optimizuoti) bendrovės veiklą, siekiant išnaudoti visų turimų įrengimų ir gamybos linijų veikimą, išlaikyti vykdomą veiklą, papildomai perimant naujus projektus ir didinant gamybos apimtis; visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir kt.

38. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad plane daugiausia pateikiama informacija apie iki šiol vykdytą veiklą, o duomenys apie atsakovės įvykdytus užsakymus bei pardavimus nepagrindžia atsakovės veiklos perspektyvų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartyje (26 punkte) buvo nurodyta, jog plano projekte nėra detalizuojama ir paaiškinama, kokias pagrindines sutartis šiuo metu vykdo bendrovė, kokiems terminams sutartys yra sudarytos, kiek bendrovė yra sudariusi sutarčių (ilgalaikių ar vienkartinių), koks sutarčių galiojimo terminas, ar yra sudaryta preliminariųjų sutarčių, kokias sutartis numatoma sudaryti ateityje, kokias pajamas užtikrins sutarčių įvykdymas, kaip gautos lėšos bus paskirstytos ir t. t. Atsižvelgiant į šiuos ankstesnėje byloje nurodytus teismo pastebėjimus, taip pat įvertinus tai, kad plane viena iš priemonių finansiniams sunkumams įveikti yra nurodytas ūkinės–komercinės veiklos tęstinumas bei nepertraukiamumas, esamos veiklos (klientų) detalizavimas, klientų bei planuojamų gauti pajamų nurodymas nereiškia plano trūkumo.

39. Plane nurodyta, kad finansiniams sunkumams įveikti planuojama vystyti ir naujus projektus, esamus projektus perkelti serijinei gamybai. Pažymėta, kad 2024 m. trečiame ketvirtyje iš „KB Components“ Švedijoje į UAB „KB Components“ Kaune planuojama perkelti 7 gamybos įrankius, priklausančius klientui TitanX. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, restruktūrizavimo plane yra nurodyta, kuo grindžiami teiginiai, kad šios gamybos perkėlimas padidins UAB „KB Components“ pardavimo pajamas 1 300 000 Eur – toks vertinimas atliktas vertinant ankstesnių pardavimų duomenis. Plane išvardinti kiti planuojami ir (ar) vykdomi projektai (su UAB „Jotron“, Haldex, Mattsson Group ir kt.), nurodytos planuojamos gauti pajamos, taip pat teismui pateiktos sutartys, kiti įrodymai (informacija iš interneto puslapių, vertinimai ir kt.). Apelianto atskirajame skunde išreikšta abejonė, kad pateiktos sutartys nepagrindžia, jog atsakovė realiai jas vykdys, nepagrįsta objektyviais duomenimis ar argumentais. Duomenų, kad su įmonės vykdoma veikla susijusių sutarčių (kurių pagrindu bendrovė gauna pajamas) atsakovė šiuo metu nevykdo ar neketina vykdyti, apeliantas nenurodė, o teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė.

40. Apeliantas pabrėžia, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, kad projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-553/2023). Tačiau teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad, vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020), ir tai patvirtina, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje.

41. Aplinkybė, kad atsakovės pareiškimas su nauju planu buvo pateiktas po praėjus 5 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, nereiškia, kad atsakovė objektyviai negalėjo realiai apsvarstyti priemonių finansiniams sunkumams įveikti pagrįstumo ir naudingumo. Tai, jog ankstesniame plane nebuvo nurodyti konkretūs organizaciniai sprendimai, susiję su ūkinės komercinės veiklos optimizavimu, pertvarkymu, konkretūs užsakovai, sutartys ir pan., nereiškia, kad faktiškai tokie veiksmai nebuvo suplanuoti, o plano korekcijai nurodytas laikas yra nepakankamas (juolab, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje jau buvo nurodyti plano trūkumai, buvo priimta anksčiau). Taigi, šie atskirojo skundo motyvai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, plano projekte yra nurodyti duomenys nekelia akivaizdžių abejonių dėl plane nurodytų priemonių finansiniams sunkumams įveikti. Kadangi pareiškėjas turėjo pagrįsti preliminarų projekto įgyvendinamumą, plane nurodytos aplinkybės (apie veiklos optimizavimą, vystomus ir ketinamus vystyti projektus, turimus klientus, pardavimo apimtis ir kt.), jas vertinant kartu su pareiškėjo pateiktais duomenimis apie ankstesnį veiklos vykdymą bei jos pelningumą, yra pakankami pirmiau nurodytai išvadai padaryti. Apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl detalesnių skaičiavimų ir paaiškinimų, ar įmonės vykdoma veikla gali būti laikoma pelninga, pasisakyta, kad tokį išsamų vertinimą tikslinga atlikti sprendžiat restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir aiškinantis, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti gyvybingumą (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

43. Teigdamas, kad planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 2, 12, 13, 15, 16 punktų reikalavimų, apeliantas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus dėl nepakankamo aplinkybių pagrindimo, duomenų trūkumo ir pan. Priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, restruktūrizavimo plano projekte pareiškėjas pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių palyginimą juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (plano 2.6 dalyje yra nurodytos preliminarios sumos, kurios galėtų būti gautos iš turto pardavimo bankroto atveju, taip pat pažymėta, jog restruktūrizavimo atveju kreditorių galimybės atgauti skolas yra neabejotinos). Reikalavimas nurodyti priemones, užtikrinančias sutartis su klientais, teisės aktuose nėra nustatytas. Minėta, kad apeliantas nenurodė, kokiais duomenimis grindžiama abejonė dėl galimo sutarčių nevykdymo.

44. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad šiame restruktūrizavimo bylos etape, t. y. sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ir kad jame numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Dėl nemokumo administratorės skyrimo

45. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir UAB „KB Components“ restruktūrizavimo administratore nusprendė paskirti UAB „Tytus“. Apeliantas atskirajame skunde prašo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį bei paskirti atsakovės nemokumo administratore MB „Ad Legem“. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens finansinis reikalavimas yra didesnis nei 1/2 visų atsakovės kreditorių reikalavimų suma, apeliantas teigia, jog jis galėjo pateikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo ir pasiūlyti jo kandidatūrą.

46. JANĮ 35 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius turi būti skiriamas: 1) teismui priėmus sprendimą, kad nemokumo administratoriaus skyrimas yra būtinas juridinio asmens ir jo kreditorių interesų apsaugai užtikrinti; 2) teismui priėmus sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą, neatsižvelgiant į juridinio asmens dalyvių arba šio plano paveikiamų kreditorių grupių nepritarimą; 3) juridinio asmens arba kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prašymu; 4) nutraukus juridinio asmens bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismui teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą turi teisę: 1) juridinis asmuo; 2) kreditorių susirinkimas; 3) restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius, teikdamas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

47. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenų, turinčių teisę siūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūrą, sąrašas yra baigtinis, tokia teisė pavieniams kreditoriams nėra numatyta. Be to, apeliantas neatitinka ir jo nurodytame JANĮ 35 straipsnio 2¹ dalies 3 punkte esančios sąlygos – apelianto finansinis reikalavimas šioje proceso stadijoje nėra patvirtintas teismo.

48. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl paskirtos nemokumo administratorės apeliantas grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – UAB „Tytus“ darbuotojo bei vadovo dideliu darbo krūviu bei abejonėmis nemokumo administratoriaus pajėgumo tinkamai ir laiku vykdyti atsakovės restruktūrizavimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas nėra pakankamas pagrindas pakeisti ar panaikinti minėtą apskųstos nutarties dalį. Išreikštų abejonių apeliantas nepagrindė objektyviais duomenimis (pvz. apie vykdomų procedūrų apimtis, atliekamų veiksmų intensyvumą ar pan.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo dalis, susijusi su nemokumo administratorės paskyrimu, netenkinama.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nemokumo administratoriaus skyrimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.