Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos „Aktiebolag Husqvarna“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. V 2022/059, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „KB Components“, Švedijos Karalystėje registruotos bendrovės „Aktiebolag KB Components“ ir „Aktiebolag KB Components Plastunion“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) (šved. Aktiebolag) „Husqvarna“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. V 2022/059; priteisti pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“, AB „KB Components Plastunion“ ir UAB „KB Components“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“, AB „KB Components Plastunion“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KB Components“ visas pareiškėjos AB „Husqvarna“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodo, kad arbitražo teismas priteisė pareiškėjai:

2.1. iš suinteresuoto asmens AB „KB Components Plastunion“ 6 800 000 Švedijos kronų (toliau – SEK) (583 065,38 Eur) ir delspinigius pagal Švedijos Karalystės palūkanų įstatymo (1975:635) (toliau – Palūkanų įstatymas) 6 straipsnį, skaičiuotinus už pagrindinę sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo;

2.2. iš suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ 54 900 000 SEK (4 707 395,50 Eur) ir delspinigius pagal Palūkanų įstatymo 6 straipsnį, skaičiuotinus už pagrindinę sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo;

2.3. solidariai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components Plastunion“ ir AB „KB Components“ 1 300 000 SEK (111 468,38 Eur) ir delspinigius pagal Palūkanų įstatymo 6 straipsnį, skaičiuotinus nuo pagrindinės sumos nuo 2020 m. birželio 27 d. iki visiško atsiskaitymo;

2.4. solidariai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“ ir UAB „KB Components“ 8 100 000 SEK (694 533,76 Eur) ir delspinigius pagal Palūkanų įstatymo 6 straipsnį, skaičiuotinus nuo pagrindinės sumos nuo 2020 m. birželio 27 d. iki visiško atsiskaitymo;

2.5. iš suinteresuoto asmens AB „KB Components Plastunion“ 3 223 863 SEK (276 429,84 Eur) ir 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidų bei delspinigius nuo arbitražo sprendimo priėmimo dienos;

2.6. iš suinteresuoto asmens AB „KB Components Plastunion“ 100 294 Eur ir 25 073,50 Eur PVM bei 1 756,33 SEK (147, 39 Eur) ir 439,08 SEK (36,86 Eur) arbitražo išlaidų bei delspinigius nuo arbitražo sprendimo priėmimo dienos (atsižvelgiant į tai, kad AB „Husqvarna“ ir AB „KB Components“, AB „KB Components Plastunion“ ir UAB „KB Components“ kiekviena sumokėjo savo arbitražo išlaidų dalį AB „Husqvarna“ ir AB „KB Components Plastunion“ ginče, atliekant avansinį mokėjimą SCC, AB „KB Components Plastunion“ įpareigota padengti AB „Husqvarna“ pusę arbitražo išlaidų, susijusių su arbitražo sprendimo 23 paragrafe aprašytu ginču).

3. Pareiškėja pažymėjo, kad AB „Husqvarna“ produktams reikalingos tam tikros plastiko dalys. Jos yra sudėtinė produktų dalis. Pareiškėja pati negamina plastiko dalių, todėl sudarė ilgalaikes sutartis (toliau – Tiekimo sutartys) su AB „KB Components“ ir jos grupės bendrovėmis. Pareiškėja sužinojo, kad AB „KB Components“ perkėlė didžiąją dalį dalių gamybos į UAB „KB Components“ priklausančią gamyklą Kaune. Pareiškėja nuolat tam prieštaravo. Siekdama užtikrinti nepertraukiamą dalių gamybą, pareiškėja buvo priversta paraleliai teikti užsakymus UAB „KB Components“, kuriuose buvo įtvirtinta nuostata dėl AB „Husqvarna“ bendrųjų pirkimo nuostatų taikymo. Visos Tiekimo sutartys ir pirkimo užsakymai, pagal kuriuos tiektos dalys, patvirtina, kad šalys susitarė, jog visi ginčai bus sprendžiami arbitraže. Pareiškėja buvo priversta pradėti arbitražo procesą prieš suinteresuotus asmenis, nes jie netinkamai vykdė įsipareigojimus – ne kartą sąmoningai nepaisė sutarčių ir komercinės praktikos. Suinteresuotiems asmenims suteikti specialūs įrankiai, skirti būtent pareiškėjos plastiko dalių gamybai. Įrankiai buvo laikomi suinteresuotų asmenų gamyklose, jose buvo gaminamos dalys. Jeigu suinteresuoti asmenys būtų nustoję tiekti plastiko dalis pareiškėjai (jie ne kartą grasino tai padaryti), būtų sustabdyta pareiškėjos gamyba. Tai būtų sukėlę didelių tiekimo problemų ir didelės žalos pareiškėjai. Suinteresuoti asmenys, tai žinodami, nepagrįstai naudojosi tokia pareiškėjos padėtimi. Nuo 2016 metų rudens suinteresuoti asmenys vienašališkai ir be jokio šalių susitarimo nukrypo nuo sutartų kainų. Nepaisant to, kad pareiškėja kelis kartus bandė išspręsti didėjantį šalių konfliktą, sprendimo rasti nepavyko. Suinteresuoti asmenys, žinodami, kad pareiškėjai reikia plastiko dalių, kad galėtų užbaigti savo gaminius, ir kad jai reikia įrankių, norint perduoti plastiko dalių gamybą kitam tiekėjui, atsisakė perduoti įrankius ir pagrasino nutraukti visą pareiškėjai skirtą gamybą. Tiekimo sutartys ir šalių verslo santykiai nutraukti 2020 m. lapkričio mėn. Verslo santykių pabaigoje, suinteresuoti asmenys vienašališkai padidino pareiškėjai taikomas kainas daugiau kaip 300 proc. nuo anksčiau sutartos ir taikytos kainos, naudodamiesi iš esmės vien tik tuo, kad pareiškėja buvo priklausoma nuo suinteresuotų asmenų valios, pastariesiems negrąžinant pareiškėjos įrankių. Pareiškėja buvo priversta kreiptis į arbitražo teismą ir reikalauti grąžinti permoką, susidariusią dėl vienašališko kainų padidinimo. Pareiškėja taip pat reikalavo iš suinteresuotų asmenų kompensuoti už pakaitinius įrankius. Neegzistuoja 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 2 dalyje numatyti atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindai. Prašomas pripažinti arbitražo sprendimas yra galiojantis ir privalomas šalims. Šis arbitražo sprendimas nėra panaikintas, jo vykdymas arbitražo vietos valstybėje (Švedijos Karalystėje) nėra sustabdytas.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ atsiliepime į prašymą prašo pareiškėjos prašymą atmesti arba sustabdyti šią civilinę bylą iki Švedijos Svea apeliaciniame teisme bus išnagrinėti skundai dėl Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto 2023 m. rugpjūčio 7 d. arbitražo teismo sprendimo (arbitražo byla Nr. V 2022/059) ir bus priimtas galutinis bei neskundžiamas procesinis sprendimas dėl arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nepatenkinus nurodytų suinteresuoto asmens prašymų, jis prašo teismo išdėstyti arbitražo sprendimo vykdymą dvejiems metams. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:

4.1. Arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti, nes jis šalims yra ne galutinis – dėl jo arbitražo vietos valstybėje yra paduoti suinteresuotų asmenų skundai Švedijos teismui, kuriais prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu teisiniu pagrindu.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys skundžia arbitražo teismo sprendimą, ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Švedijos Svea apeliacinio teismo procesinis sprendimas dėl arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

4.3. Pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą ir nesustabdžius nagrinėjamos bylos iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Švedijos Karalystės teismo sprendimas, visoms šalims gali kilti neigiami teisiniai padariniai, susiję su sprendimo įvykdymo atgręžimu, t. y., pareiškėjai patenkinus savo reikalavimus pagal arbitražo teismo sprendimą, o Švedijos Svea apeliaciniam teismui nusprendus arbitražo teismo sprendimą panaikinti, kiltų nauji teisminiai ginčai ir procesai dėl pareiškėjos išieškotų lėšų grąžinimo suinteresuotiems asmenims.

4.4. Jeigu teismas nuspręstų, esant pagrindui pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, bei atsisakytų sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, suinteresuoti asmenys prašo teismo išdėstyti arbitražo sprendimo vykdymą. Taip būtų užtikrintas viešasis interesas, įgyvendinti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai bei apsauga.

5. Pareiškėja AB „Husqvarna“ pateikė papildomus paaiškinimus ir prašo atmesti suinteresuotų asmenų prašymus sustabdyti civilinę bylą ir išdėstyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą. Jei civilinė byla būtų sustabdyta, pareiškėja prašo įpareigoti suinteresuotus asmenis pateikti banko garantiją, atitinkančią 2023 m. rugpjūčio 7 d. arbitražo teismo sprendimu priteistą sumą. Pareiškėja nurodė tokius pagrindinius argumentus:

5.1. Arbitražo sprendimas pagal Švedijos teisę yra galutinis ir privalomas šalims. Tai, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl jo panaikinimo, šio fakto nekeičia. Kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad arbitražo sprendimas, nepaisant prašymo jį panaikinti, yra galutinis.

5.2. Suinteresuoti asmenys nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl byla turi būti sustabdyta, ir nutylėjo, kad Švedijos Svea apeliacinis teismas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, atmetė jų prašymus sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą.

5.3. Nėra pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą, nes finansinės atskaitomybės duomenys įrodo, kad suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ padėtis yra gera ir arbitražo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas iš karto nepablogins bendrovės padėties taip drastiškai, kaip kad jis teigia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl civilinės bylos sustabdymo

6. Suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ atsiliepime į prašymą nurodo, kad suinteresuoti asmenys yra pateikę skundus dėl arbitražo teismo sprendimo, kurį pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Švedijos Svea apeliacinio teismo procesinis sprendimas dėl arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

8. Niujorko konvencijos VI straipsnyje nustatyta, jog jeigu V straipsnio 1 punkto e papunktyje nurodytai kompetentingai valdžios institucijai pateiktas prašymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą, tai ta valdžios institucija, į kurią kreiptasi prašant pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, gali, jeigu pripažins esant tikslinga, atidėti klausimo dėl šio sprendimo vykdymo išsprendimą, taip pat gali, tai pusei, kuri prašo pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, prašant, įpareigoti antrąją pusę pateikti reikiamą garantiją.

9. Pagrindinis Niujorko konvencijos VI straipsnio tikslas yra išvengti skirtingų teismų sprendimų arbitražo sprendimo kilmės valstybėje ir susitariančiojoje valstybėje, kurioje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą vadovaujantis Niujorko konvencijos nuostatomis. Šis tikslas nėra pasiekiamas tais atvejais, kai užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą sprendžiantis teismas, taikydamas arbitražo sprendimo kilmės valstybės teisę, priima priešingą sprendimą nei arbitražo kilmės valstybės teismas, sprendžiantis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-915/2016, 48 punktas).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Niujorko konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktas, jos VI straipsnyje reglamentuojama teismo teisė, esant pateiktam prašymui, atidėti klausimo dėl užsienio arbitražo sprendimo vykdymo išsprendimą. Pagal šios konvencijos III straipsnyje nustatytas taisykles užsienio arbitražų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti bylos nagrinėjamos pagal valstybės, kurioje sprendžiamas pripažinimo klausimas, proceso teisę, tačiau atsižvelgiant į Niujorko konvencijos normose išdėstytas sąlygas. Niujorko konvencijos III straipsnyje įtvirtintas šios konvencijos prioriteto principas, kuris reiškia, kad nacionalinės proceso teisės normos taikomos tik tiek, kiek tam tikrų klausimų nereglamentuoja minėta konvencija. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CPK 1 straipsnio 3 dalyje bei Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023).

11. Niujorko konvencijos VI straipsnio turinys atskleidžiamas kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje. Pastarojoje pažymima, kad bylos dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti nagrinėjimas gali būti stabdomas, kai, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, prašymas panaikinti arbitražo teismo sprendimą kilmės valstybėje narėje yra pateiktas ir iš bylos medžiagos matyti, kad konkrečioje byloje gali egzistuoti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo jo kilmės valstybėje pagrindai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad poreikį stabdyti bylos nagrinėjimą teismas turi vertinti kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, tačiau pabrėžiama, jog teismai, spręsdami bylos sustabdymo klausimą, vertina, ar yra tikėtina, kad prašymas dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo gali būti sėkmingas, ir kiek laiko galimai truks klausimo dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo procesas (Gary B. Born. International Commercial Arbitration. Kluwer Law International, 2009, p. 2872, 2876–2877; Van den Berg, A. J. The New York Convention of 1958: An Overview. Haga, 2003; Rico, B. Searching for standards: Suspension of Enforcement Proceedings under Article VI of the New York Convention. Asian International Arbitration Journal. 2005, 1(1), p. 69–82; Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba. Niujorko konvencijos parengiamieji darbai, Niujorkas, 1958).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai Niujorko konvencijos VI straipsnio pagrindu prašoma sustabdyti bylą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, bylą nagrinėjantis teismas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, turi įvertinti, ar stabdymas labiau atitinka šalių interesus nei bylos išnagrinėjimas, atsižvelgdamas į tai, ar prašymas panaikinti arbitražo sprendimą kilmės valstybėje pateiktas gera valia, ar yra pagrindas manyti, kad toks prašymas bus patenkintas, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai nepailgės užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-915/2016). Taigi, ar konkrečiu atveju yra pagrindas nukelti (atidėti, sustabdyti) užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimo nagrinėjimą, sprendžia pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kriterijus ir konkrečias bylos aplinkybes.

13. Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas išaiškino, jog, atsižvelgiant į Niujorko konvencijos III straipsnyje nustatytas taisykles ir VI straipsnio nuostatas, CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomieji civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai netaikytini tais atvejais, kai pagal Niujorko konvencijos VI straipsnį pareiškiamas prašymas sustabdyti bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvoje nagrinėjimą, iki kilmės valstybėje bus išnagrinėtas šio sprendimo panaikinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023). Tokiais atvejais šį klausimą nagrinėjantis teismas civilinę bylą gali sustabdyti vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nustatęs Niujorko konvencijos VI straipsnyje įtvirtintus ir bei kitus pacituotoje nutartyje nurodytus kriterijus.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais šalių procesiniais dokumentais ir jų turiniu, taip pat prie prašymų ir rašytinių paaiškinimų pridėtais įrodymais nusprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir sustabdyti šią civilinę bylą. Pirmiau nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimo pripažinimo byla gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais ir tik nustačius visas kasacinio teismo praktikoje suformuotas sąlygas. Pareiškėja teisingai pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“, teikdamas prašymą sustabdyti bylą, nepagrindė išimtinio poreikio stabdyti bylos nagrinėjimą. Be to, užsienio teismų praktikoje pažymima, kad arbitražo sprendimas gali būti pripažintas ir leistas vykdyti net ir tuo atveju, jei jis buvo panaikintas kilmės valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat ir į užsienio teismų formuojamoje praktikoje pastebimą tendenciją arbitražo sprendimo panaikinimo proceso trukmei suteikti itin svarbią reikšmę, sprendžiant dėl arbitražo sprendimo pripažinimo bylos sustabdymo pagal Niujorko konvencijos VI straipsnį, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas gali pažeisti pirmiau nurodytą principą ir nepagrįstai užvilkinti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į arbitražo sprendimo esmę bei šios nagrinėjamos bylos trukmę. Taigi, teismas prieina išvadą, kad nagrinėjamos bylos išnagrinėjimas labiau atitiktų šalių interesus negu jos sustabdymas.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje netikslinga patenkinti suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ prašymo sustabdyti bylą, todėl šis prašymas atmetamas.

17. Netenkinus pirmiau nurodyto prašymo, nėra pagrindo patenkinti taip pat ir pareiškėjo prašymo taikyti arbitražo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones tuo atveju, jei būtų patenkintas prašymas sustabdyti bylą.

Dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo

18. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

19. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos Niujorko konvencijoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

20. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.

21. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Jis pažymi, kad arbitražo teismo sprendimas šalims yra ne galutinis – dėl arbitražo teismo priimto sprendimo arbitražo vietos valstybėje yra paduoti suinteresuotų asmenų skundai Švedijos teismui, kuriais prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą panaikinti.

22. Nors Niujorko konvencijoje nėra pateikiamas arbitražo sprendimo apibrėžimas, šios konvencijos III straipsnyje nustatyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas tolesniuose straipsniuose išdėstytomis sąlygomis. Arbitražų sprendimams, kuriems taikoma ši konvencija, pripažinti ir vykdyti neturi būti taikomos iš esmės sunkesnės sąlygos arba didesni muitai ar rinkliavos, negu tie, kurie galioja vidaus arbitražų sprendimams pripažinti ir vykdyti. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktą, arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

23. Teisės doktrinoje, vertinant arbitražų sprendimų privalomumą Niujorko konvencijos kontekste, išskiriami du principai. Pirma, pagal konvenciją nereikalaujama, kad arbitražo sprendimas būtų pateiktas vykdyti kilmės valstybėje. Antra, aplinkybė, kad ieškinys dėl sprendimo panaikinimo vis dar nagrinėjamas kilmės šalyje, nereiškia, kad tas sprendimas nėra privalomas pagal Niujorko konvencijos tikslus (Gaillard, E.; Savage, J. Fouchard, Gaillard, Goldman on International Commercial Arbitration. The Netherlands: Kluwer Law International, 1999, p. 976).

24. Doktrinoje taip pat nurodoma, kad arbitražo sprendimai nėra „patariamosios“ rekomendacijos. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi teisiniai dokumentai, turintys tiesioginį teisinį poveikį ir sukuriantys šalims tiesiogines teises ir pareigas (Gary B. Born. International Commercial Arbitration (Third Edition). The Netherlands: Kluwer Law International, 2021, p. 3139). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas svarbiausių principų. Niujorko konvencijoje nėra jokios išimties, nustatančios galimybę nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo vien tik todėl, kad arbitrų sprendimas yra neteisingas, netgi tada, kai jis labai neteisingas (padaryta rimtų teisės taikymo klaidų) (Gary B. Born. International Arbitration: Law and Practice. The Netherlands: Kluwer Law International, 2012, p. 382).

25. Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė arbitražinę išlygą, pagal kurią visus šalių ginčus sprendžia arbitrai, taikydami Švedijos įstatymus, pagal Stokholmo prekybos rūmų taisykles. Arbitražo procesas vyksta Stokholme, Švedijoje. Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto taisyklių 46 punkte nustatyta, kad priimtas sprendimas yra galutinis ir šalims privalomas. Sutardamos dėl arbitražo pagal šias taisykles, šalys įsipareigojo nedelsdamos įvykdyti bet kokį sprendimą.

26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nacionalinio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali būti tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui. KAĮ nėra nustatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004).

28. Iš byloje esančio Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo matyti, kad jis laikomas galutiniu bylos sprendimu, kuris yra privalomas proceso šalims. Tai patvirtina ir arbitražo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad šalis gali prašyti pakeisti arbitražo sprendimą tik dėl tos dalies, kuria nuspręsta dėl kompensacijos arbitrams. Iš to darytina išvada, kad Švedijoje arbitražų sprendimų teisminė kontrolė, kaip ir Lietuvoje, taip pat vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Arbitražo sprendimas gali būti panaikintas tik Švedijos arbitražo įstatymo 34 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šią aplinkybę patvirtina ir pats suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą. Dėl to tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu arbitražo procedūros reglamentavimu buvo bandoma apriboti pagrindus, kuriais remiantis gali būti užginčijamas arbitražo teismo sprendimo galiojimas. Tik įstatyme nurodytos formalios klaidos ir palyginti šiurkščios procedūrinės klaidos gali lemti arbitražo teismo sprendimo pripažinimą negaliojančiu arba panaikinimą.

29. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimo, suinteresuoti asmenys yra pateikę Švedijos apeliaciniam teismui skundus, savaime nereiškia, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas nėra privalomas pagal Niujorko konvenciją. Pirmiau nurodyta, kad byloje nustatyta, jog arbitražo sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, Švedijoje, kaip ir Lietuvos Respublikoje, vykdoma anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimų peržiūrai netaikoma instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, todėl arbitražo sprendimas privalomumo ir vykdytinumo savybes įgyja nuo jo priėmimo. Tik tais atvejais, kai arbitražo sprendimo peržiūrai pagal atitinkamos valstybės Niujorko konvencijos dalyvės teisę ar atitinkamas arbitražo procesui taikytinas taisykles taikoma instancinė kontrolės forma, toks arbitražo sprendimas įsiteisėja ir įgyja nurodytas savybes pasibaigus tokio sprendimo apskundimo terminui, o per nustatytą terminą šaliai jį apskundus – tik jo teisėtumo klausimą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokią išvadą pagrindžia ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023).

30. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kuriuos teismas turi patikrinti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, remiasi jais šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

31. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė tokių aplinkybių, t. y. šiuo atveju nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

32. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

33. Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

34. Teismas, spręsdamas, ar atitinka arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar ne, neturi šios sąvokos aiškinti taip plačiai, kaip ji aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau.

35. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

36. Taigi, taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

37. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“, prašydamas atmesti pareiškėjo prašymą ir nepripažinti bei neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, atsiliepime į prašymą, tik nurodo, kad suinteresuoti asmenys pateikė skundus Švedijos Svea apeliaciniam teismui ir pasinaudojo arbitražo vietos valstybės teisės suteiktomis teisinėmis priemonėmis priimtą arbitražo teismo sprendimą užginčyti. Suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ nenurodė kitų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, kad arbitražo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką ar valstybės bei visuomenės vertybes, dėl ko negali būti pripažįstamas ir vykdomas.

38. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo patikros galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi, teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrasis draudimas, atliekant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procedūrą, peržiūrėti sprendimą iš esmės, išreiškia arbitražo, kaip alternatyvaus valstybiniams teismams ginčų sprendimo būdo, esmę. Toks peržiūrėjimas reikštų, kad, nepaisant to, jog šalių ginčas išspręstas jų pasirinktu būdu, vėliau atliekama visapusiška teisminė kontrolė pakeistų alternatyvioje jurisdikcijoje priimtą sprendimą. Galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimą paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedūros pobūdį bei neleistų šalims pasinaudoti tais privalumais, kurių šalys siekė perduodamos ginčą spręsti arbitražui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Eco Swiss China Time Ltd prieš Benneton International NV Nr. C-126/97). Tačiau šis draudimas nereiškia, kad teismas arbitražo sprendimo pripažinimo procese neturi susipažinti su arbitražo sprendimo turiniu ir išanalizuoti jo motyvus, siekiant įsitikinti, ar neegzistuoja Niujorko konvencijoje nustatyti arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Draudimas iš esmės peržiūrėti užsienio arbitražo sprendimą ir teismo pareiga patikrinti atsisakymo pripažinti tokį sprendimą pagrindų buvimą sistemiškai dera ir vienas kitam neprieštarauja, nes atlikdamas tokią patikrą teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nei ją atliko arbitražo teismas. Kartu šalių pasirinktas ginčo sprendimo būdas arbitražu neturėtų sukurti sąlygų pažeisti fundamentalias viešosios tvarkos taisykles, todėl užsienio arbitražo sprendimo analizė galima tokiu mastu, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Jei viešosios tvarkos pažeidimas negali būti visapusiškai įvertintas vien susipažinus su arbitražo sprendimo turiniu ir šį pažeidimą lemia arbitražo neanalizuotos aplinkybės bei jo netirti įrodymai, sprendimo pripažinimą atliekantis teismas gali įtraukti į savo vertinimą faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimą, ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

40. Pažymėtina, kad pareiškėjai inicijavus ginčą arbitražo teisme, suinteresuotiems asmenims buvo suteiktos visos procesinės teisės ir galimybės aktyviai ginti savo interesus. Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys nepasinaudojo ar jiems nebuvo suteikta teisė pasinaudoti procesinėmis teisėmis ginti savo interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad arbitražo teismas neišnagrinėjo byloje suinteresuotų asmenų reikalavimų ir (arba) argumentų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

41. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, jog arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Byloje taip pat nėra duomenų apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad, pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti arbitražo teismo sprendimą pagrindo.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau nurodyta, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, arbitražo teismo sprendimo turinį, tai, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuoja, jog Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

43. Suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ atsiliepime į prašymą nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų esant pagrindui pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą bei atsisakytų sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, suinteresuoti asmenys prašo teismo išdėstyti arbitražo sprendimo vykdymą 2 metų laikotarpiui. Arbitražo teismo sprendimu iš suinteresuotų asmenų yra priteistos didelės sumos, o jų priverstinis lėšų išieškojimas, neišdėsčius sprendimo vykdymo, lemtų katastrofiškus padarinius UAB „KB Components“ ūkinei–komercinei veiklai ir bendrovės gyvybingumui.

44. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių būklę ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą.

45. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti nesąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę būklę, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

46. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

47. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas).

48. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, nusprendžia, kad, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą tik suinteresuotam asmeniui UAB „KB Components“, nes tik jo finansiniai duomenys pateikti teismui. Kiti suinteresuoti asmenys byloje neprašė išdėstyti arbitražo teismo sprendimo vykdymo ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių jų finansinę būklę bei kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti apie sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą ir jų naudai.

49. Byloje nustatyta, kad arbitražo teismas iš suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ priteisė 54 900 000 SEK (4 707 395,50 Eur) ir delspinigius pagal Palūkanų įstatymo 6 straipsnį, skaičiuojamus už pagrindinę sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo; solidariai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“ ir UAB „KB Components“ 8 100 000 SEK (694 533,76 Eur) ir delspinigius pagal Palūkanų įstatymo 6 straipsnį, skaičiuojamus už priteistą sumą nuo 2020 m. birželio 27 d. iki visiško atsiskaitymo.

50. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „KB Components“ rinkoje veikia beveik 20 metų. Iš byloje esančių UAB „KB Components“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad suinteresuoto asmens pardavimo pajamos 2022 metais buvo 20 450 054 Eur, o grynasis pelnas – 1 913 137 Eur. Šio suinteresuoto asmens finansinė padėtis, vertinant 2021 ir 2022 metų finansinį laikotarpį, gerėja – auga nuosavo kapitalo suma (2021 metais – 4 441 475 Eur, 2022 metais – 5 354 612 Eur) ir atitinkamai mažėja bendrovės skoliniai įsipareigojimai (2021 metais – 4 035 343 Eur, 2022 metais – 2 677 810 Eur). Iš to darytina išvada, kad aptariamas suinteresuotas asmuo šiuo metu yra sėkmingai veikianti bendrovė, kurios ūkinės – komercinės veiklos rezultatai tik gerėja. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats suinteresuotas asmuo. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad iš suinteresuoto asmens priteista labai didelė suma (4 707 395,50 Eur), įvertinus suinteresuoto asmens gaunamą grynąjį pelną, kuris yra mažesnis už priteistą sumą, teisėjų kolegijos manymu, iš karto sumokėti pareiškėjai priteistą sumą jis nėra pajėgus bei tai turėtų neigiamos įtakos bendrovės gyvybingumui ir ūkinei veiklai.

51. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ nurodyto dviejų metų termino, per kurį prašoma išdėstyti teismo sprendimą vykdymą, būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti pareiškėjos interesai. Įvertinus aptariamą kontekstą, pastebėtina, kad suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ finansinė būklė nėra bloga (priešingai – ji yra gera), kad būtų pagrindas teismo sprendimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išdėstyti solidariai priteistos 694 533,76 Eur sumos įvykdymą, nes ši suma suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra didelė net jei pareiškėja ir nukreiptų išieškojimą į suinteresuotą asmenį.

52. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ argumentais, jog šiuo metu jo turtinė padėtis nėra tokia gera ir dėl to jis negali iš karto sumokėti visos 4 707 395,50 Eur dydžio sumos, vis dėlto prašymas išdėstyti priteistą sumą dvejiems metams reikštų akivaizdų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo pažeidimą bei arbitražo teismo sprendimo paneigimą.

53. Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 6 ir 7 straipsniuose numatytus asmenų lygybės įstatymui ir teismui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, konstatuoja, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ prašymą patenkinti iš dalies ir iš jo priteistų 4 707 395,50 Eur mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant suinteresuotą asmenį UAB „KB Components“ sumokėti pareiškėjai 392 282,96 Eur dydžio įmokas kas mėnesį, papildomai kiekvieną mėnesį priskaičiuojant priteistas 6 proc. metines palūkanas skaičiuotinas už pagrindinę sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo, pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (CPK 284 straipsnis).

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, be kita ko, pareiškėjai priteista solidariai iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“ ir UAB „KB Components“ 8 100 000 SEK (694 533,76 Eur) ir delspinigių, skaičiuotinų už pagrindinę sumą nuo 2020 m. birželio 27 d. iki visiško atsiskaitymo.

55. Dėl nurodytos arbitražo teismo sprendimo dalies išdėstymo teisėjų kolegija netenkina suinteresuoto asmens UAB „KB Components“ prašymo, nes prievolė sumokėti priteistus 694 533,76 Eur ir delspinigius pareiškėjai yra solidari, o tai reiškia, kad šią prievolę solidarieji bendraskoliai gali įvykdyti kartu, taip pat prievolę įvykdęs bet kuris iš bendraskolių turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą kitam bendraskoliui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Pareiškėja AB „Husqvarna“ pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų AB „KB Components“, AB „KB Components Plastunion“ ir UAB „KB Components“ – 5 147,68 Eur vertimo išlaidas, 22 255,32 Eur išlaidas teisininkų pagalbai apmokėti. Pareiškėja pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir jų detalizaciją.

57. Pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą patenkintas, todėl suinteresuotiems asmenims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

58. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

59. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos eigą ir trukmę bei jos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų aktualumą bei šalių procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje, nusprendžia, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nėra teisinio pagrindo jų sumažinti. Taigi, pareiškėjos prašymas tenkinamas visiškai ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. V 2022/059.

Išdėstyti suinteresuotam asmeniui UAB „KB Components“ (juridinio asmens kodas 300066964) 4 707 395,50 Eur (keturių milijonų septynių šimtų septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties penkių eurų 50 centų) mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant suinteresuotą asmenį UAB „KB Components“ sumokėti pareiškėjai „Aktiebolag Husqvarna“ 392 282,96 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių eurų 96 centų) įmokas kas mėnesį, papildomai kiekvieną mėnesį priskaičiuojant priteistas 6 proc. palūkanas skaičiuotinas už pagrindinę (priteistą) sumą nuo 2020 m. birželio 11 d. iki visiško atsiskaitymo, pradedant mokėjimus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir jas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti pareiškėjai „Aktiebolag Husqvarna“ (juridinio asmens kodas 556000-5331) iš kiekvieno suinteresuoto asmens „Aktiebolag KB Components“ (juridinio asmens kodas 556081-6653), „Aktiebolag KB Components Plastunion“ (juridinio asmens kodas 556181-5209) ir UAB „KB Components“ (juridinio asmens kodas 300066964) po 9 134,33 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.