Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-8506-289/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
eI-8506-289/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01894-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Atsakovas
K. Š.
Pareiškėjas
Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Daiva Rusakienė
Kategorijos
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 51.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-8506-406/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01894-2020-92Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 51.1.1; 51.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams Evaldui Gudui ir Gražinai Gumbakienei,

atsakovui K. Š. ir jo atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą K. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Šiaulių rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. Š. 6451,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjos teismui pateiktame prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava, – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. 1d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybes teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 204 p. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui rinkliavos administravimą. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu T-290, Šiaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai vykdyti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2014 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – Nuostatai). Nuostatai buvo dėstyti nauja redakcija Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-30. Rinkliava atsakovui (-ei) skaičiuojama Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T202 (toliau – Nuostatų) 7 p., 12 p., 14 p., 15 p., 16 p., Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiais, patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Sprendimas). Nuostatų: 7 p. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų, Savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis. 12 p. Taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. 14 p. Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba Savivaldybės būstų nuomininkai. 15 p. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro. Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrą negu 1. 16 p. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovo (-ės) prievolė (LR CK 6.1 str.), kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Skolininkas (-ė) K. Š. yra skolingas (–a) Šiaulių rajono savivaldybės administracijai 6451,33 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31. Skolininkas (-ė) yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. buvęs savininkas ir (duomenys neskelbtini) savininkas. Adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Sprendimu patvirtintoje Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių lentelėje, poilsio paskirties, gamybos, pramonės paskirties, administracinės paskirties, maitinimo paskirties, paslaugų paskirties, kultūros paskirties, gydymo paskirties, sandėliavimo paskirties ir kitos paskirties nekilnojamojo turto objektų grupėms vietinės rinkliavos pastovus bei kintamas apmokestinimo parametras yra nustatytas pagal objekto plotą. Poilsio paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,72 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,31 Eur/m2. Gamybos pramonės paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,03 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,01 Eur/m2. Administracinės paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,13 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,06 Eur/m2. Maitinimo paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 1,08 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,46 Eur/m2. Paslaugų paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,26 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,11 Eur/m2. Kultūros paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,04 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,02 Eur/m2. Gydymo objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,11 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,05 Eur/m2. Sandėliavimo paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,13 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,05 Eur/m2. Kitos paskirties objektų grupei nustatytas pastovus rinkliavos dydis – 0,03 Eur/m2, kintamasis rinkliavos dydis – 0,01 Eur/m2. Adresu (duomenys neskelbtini) Sprendime nustatytais vietinės rinkliavos dydžių apmokestintais parametrais, sodų paskirties objektams, kiekvienam turto vienetui taikomas 6,34 Eur per metus (šį rinkliavos dydį sudaro pastovus rinkliavos dydis 4,44 Eur/metus ir kintamas rinkliavos dydis 1,90 Eur/metus). Nuo 2018 m. lapkričio mėn. 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) esant deklaruotam gyventojui vietinė rinkliava skaičiuojasi kaip gyvenamosios paskirties objektui. Individualių namų gyventojams yra nustatyta pastovioji dedamoji – 18,23 Eur/metus (1,52 Eur/mėn.) gyventojui, kuri apskaičiuojama pagal gyventojų deklaravusių savo gyvenamąją vietą skaičių, kintamoji dedamoji pagal turimo konteinerio tūrį, konteinerio skaičių ir ištuštinimo (išvežimo) dažnumą. Minimalus mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo skaičius yra nustatytas 12 kartų per metus, įmoka už juos privaloma. Atsakovas (-ė) gera valia skolos nemoka, todėl ji yra priteistina. Prašyme išdėstytas aplinkybes įrodo pridedami dokumentai. Prašoma priteisti iš skolininko 6451,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai papildomai nurodė, kad pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai. Nuo kintamosios dalies galima atleisti pateikus prašymą, kad nesinaudoja pastatais: gali būti pažyma apie sunaudotą elektros kiekį, vandenį, dujas. Administracija negavo jokio prašymo, kad galėtų spręsti, ar rinkliava skaičiuojama pagrįstai; negavo jokių dokumentų pagrindžiančių, kad nekilnojamo turto objektuose nesusikuriamos komunalinės atliekos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje įtvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip: 1) solidarumo. 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos; 3) nediskriminavimo. Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai; 4) sąnaudų susigrąžinimo. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Administraciniai teismai savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Tai nepaneigia Tarybos pareigos nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarautų aukštesnės galios teisei. Esant abejonei dėl Tarybos nustatyto teisinio reguliavimo teisėtumo (in primis konstitucingumo), kompetentingoms ir įgaliotoms valstybės institucijoms kyla tokio teisinio reguliavimo teisėtumo priežiūros pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 straipsnio 6 punktas). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo. Taigi šiuo atveju pareiškėja įgyvendindama jam pavestas funkcijas neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015). Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties straipsnio 8 punktas numato, kad atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 nuostatų 4.14. punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatuose numatyta, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, o Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Taigi šiuo atveju Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, kad atliekų turėtoju laikomas tik tas asmuo, kuris turi atliekų arba atliekų darytojas. Akcentuotina tai, kad nors atsakovui K. Š. nuosavybės teise nuo 2017 m. birželio d. iki 2019 m. spalio 18 d. nuosavybės teise ir priklausė nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) tačiau minėtos patalpos (buvusi (duomenys neskelbtini) visą atsakovui priklausantį laikotarpį buvo apleistos, jose nebuvo vykdoma jokia veikla, nei atsakovai nei kiti asmenys minėtose patalpose negyveno, patalpomis nesinaudojo, tad komunalinės atliekos šiame objekte nesusidarė. Atsakovas K. Š. nebuvo sudaręs sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo minėtu adresu, šiuo adresu net nebuvo komunalinių atliekų konteinerio, atliekos per minėtą laikotarpį faktiškai nei karto nebuvo išvežtos, nes pasikartojant pažymime, kad objekte jų nebuvo, jos nesusidarė, nes nekilnojamo turto objektais nei atsakovas, nei kiti asmenys nesinaudojo. Nurodytame nekilnojamajame turte nėra nei vandens, nei šildymo, jokia ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Administraciniai teismai taip pat formuoja nuoseklią praktiką, kad vietinės rinkliavos priteisimo, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama įrodyti, jog atliekos iš tiesų susidarė, atsakovui valdant, naudojant ar disponuojant jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kaip jau buvo aptarta, vien pats nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą faktas sudaro prielaidas apskaičiuoti mokėtiną vietinę rinkliavą. Tačiau atsakovui pateikus duomenis, įrodymus, kad jis negali būti laikomas „atliekų turėtoju”, vadovaudamasis bendromis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, būtent pareiškėjas turi teisę šiuos atsakovo pateiktus įrodymus paneigti. Atsakovas K. Š. pateikia įrodymus, t. y. nuotraukas, kurios patvirtina, kad ginčo patalpos yra apleistos, jomis nei atsakovas, nei kiti asmenys nesinaudojo dėl jų būklės. Atsakovas taip pat kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl pažymų, kuriuos patvirtintų, kad objekte nebuvo tiekiamas nei šildymas, nei vanduo, gavimo, tačiau šiai dienai pažymos dar nėra gautos. Todėl atsakovas prašys teismo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę atsakovui pateikti išsamius paaiškinimus bei įrodymus, kad jis nekilnojamu turtu faktiškai nesinaudojo, kad atliekos nesusidarė ir niekuomet negalėjo susidaryti, kad atliekos niekuomet nebuvo išvežtos iš objekto, nes jos neegzistavo. Tokią praktiką, kad atsakovui pateikus įrodymus, kad jis objektu nesinaudojo, komunalinės atliekos nesusidarė ir jis nelaikytas “atliekų turėtoju” formuoja administraciniai teismai. Teismai tokius asmenis atleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pvz. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1093-406/2018, kurioje nurodė, kad „Nekilnojamo turto objektas (jo ½ dalis), už kurį atsakovui paskaičiuota prašoma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, atsakovas objektyviai negalėjo naudotis (nesinaudojo) šiuo turtu, sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, todėl jos ir negalėjo būti surenkamos bei tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, nes atsakovas nebuvo „atliekų turėtojas“. Atitinkamai atsakovui, kaip nesančiam vietinės rinkliavos mokėtojui Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu nekilo pareiga mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir tai paneigia vietinės rinkliavos priteisimą už ginčo laikotarpį. Akcentuotina, kad tokios nuoseklios pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant šio turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-224-602/2016; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4105-442/2016; LVAT 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-602/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje eA-3325-438/2017, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės tapatus savo teisine problematika ginčas, nes pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildino iš Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Pagal Nuostatų 32 punktą, vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju. Minėtoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias teisines nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu: “byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme. Atsakovo pateikta informacija apie jo sveikatos būklę, gyvenamosios vietos nustatymą kartu su motina, duomenys iš Tryškių seniūnijos apie atsakovo gyvenimą kartu su jo motina nuo 2008 metų, avarinę aktualaus nekilnojamojo turto būklę, dalinį apgriuvimą, elektros atjungimą, patogumų nebuvimą bei faktą, jog kiti asmenys atsakovui priklausančiame bute negyvena, patvirtina, kad atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą vietine rinkliava, šiuo turtu nesinaudoja tokiu būdu, jog jame susidarytų atliekų”. Dar vienoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1729-520/2020 atsakovas taip pat dėl analogiškų priežasčių buvo atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes jis objektu nesinaudojo, atliekos nesusidarė. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas laiku nepateikė prašymo taikyti jo atžvilgiu lengvatą ir neskaičiuoti jam vietinės rinkliavos, laikytina teisiškai nereikšminga, nes ji nepaneigia fakto, jog atliekos, nesinaudojant atsakovui priklausančiu gyvenamuoju namu, nebuvo sukurtos (žr. pvz. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3325-438/2017). Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo ir, kad suma labai didelė, pagal faktą paslauga neteikta. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad vien tai, kad atsakovas nuosavybės teise turėjo objektus, kurias nesinaudojo, jie tik buvo įregistruoti Registrų centre, kad skola, siekianti netoli 7000 Eur neatitinka nurodytų principų. Atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju pagal įstatymą. Atsakovas pateikė pažymas iš UAB „Kuršėnų vandenys“, UAB „Ignitis“, fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad objektais, kurių paskirtis nurodyta Registrų centre, nebuvo naudojamasi. Tauro stovykla žinoma kaip vaiduoklis. Atsakovas prašo vadovautis LVAT suformuota praktika, kur nurodyta, kad fizinio ir juridinio asmens veikloje disponuojant turtu, kai jokios komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad objektyviai nesinaudoja, atliekos nesusidarė. Pareiškėjas nesvarsto savo prašymo atleisti nuo kintamosios dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime byloje Nr. eA-1088-492/2018, nurodoma, kad vien tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių prašymų, nepaneigia to fakto, kad asmuo gali būti atleistas nuo mokesčio už atliekų surinkimo. Atsakovas pastatais nesinaudojo. Teiginys, kad laiku nebuvo pasikreipta atleisti nuo pareigos, nepaneigia atsakovo teiginių, kad jis nėra atliekų turėtojas ir jam nekyla pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu T-290, Šiaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai vykdyti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2014 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – Nuostatai). Nuostatai buvo dėstyti nauja redakcija Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-30. Rinkliava atsakovui (-ei) skaičiuojama Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T202 (toliau – Nuostatų) 7 p., 12 p., 14 p., 15 p., 16 p., Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiais, patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Sprendimas). Nuostatų: 7 p. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų, Savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis. 12 p. Taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. 14 p. Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba Savivaldybės būstų nuomininkai. 15 p. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro. Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrą negu 1. 16 p. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos.

Byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. liepos 17 d. išrašai) patvirtina, kad atsakovas K. Š. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., buvęs savininkas ir turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovui rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suskaičiuota už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31.

Atsakovo atsiliepime ir jo bei atstovės pasisakymuose akcentuojama, kad atsakovas nesinaudoja nekilnojamojo turto objektais, taigi iš esmės jis siekia įrodyti, jog nėra „atliekų turėtojas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis, nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas.

Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pabrėžusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teismo vertinimu, nėra pagrįstas, nes atsakovo, siekiančio paneigti paskaičiuotą mokestį, papildomai pateikti rašytiniai įrodymai paneigia jo pareigą mokėti vietinę rinkliavą (tuo pačiu ir apskaičiuotą rinkliavos mokestį), ir patvirtina, kad jis (atsakovas) nepagrįstai laikomas „atliekų turėtoju“ bei pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Regionų apygardos administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė papildomus įrodymus. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad pateikiami papildomi įrodymai, kurie pagrindžia tokius atsakovo teiginius. Atsakovas pateikė fotonuotraukas, kurios buvo padarytos tuo laikotarpiu, kuomet nekilnojamas turtas priklausė atsakovui K. Š.. Iš nuotraukų matyti, kad objekto būklė yra avarinė, pastatai nenaudojami. Taip pat pateiktas užklausimas UAB „Ignitis“ bei jų atsakymas, kad gamtinės dujos į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. nebuvo teikiamos bei užklausimą UAB „Kuršėnų vandenys“ bei jų atsakymas, kad į K. Š. minėtu adresu nebuvo teikiamos vandens teikimo paslaugos bei nuotekos nebuvo išvežamos. Taip pat pateikiama straipsnio, publikuoto „Šiaulių naujienose“ kopija, http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/33952-tauro-stovykla-tures-nauja-seimininka.html, kurioje atsispindi objekto, t. y. buvusios Tauro stovyklos, būklė. Taip pat atsakovas pateikė teismui notarinių pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), K. Š. priklausė nuo 2017-06-02 iki 2019-10-18. Atsakovas pateikė įrodymus, kad K. Š. yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už kitą jam priklausantį objektą, kuriame jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo poziciją ir kurių pagrindu, priešingai nei nurodo atsakovas, būtų galima objektyviai bei patikimai pagrįsti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais faktą.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje akcentavo, jog atsakovas turėjo pateikti prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1955-756/2019 nurodoma, kad teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-³³⁴/²⁰¹⁴, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4227-968/2019 nurodoma, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė buvo kreipusis į pareiškėją su prašymu jai suteikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatą. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Taigi prašymo dėl atleidimo nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo pateikimas sietinas tik su tokia situacija, kuomet asmuo gali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis turi ir (ar) daro (gamina) atliekas, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos prašymo reikalavimas dėl 6451,33 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo K. Š. yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius