- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- eA-224-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01516-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Juvrika“, UAB "Juvrika" "Gargždų švara"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juvrika“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – ir VšĮ „Gargždų švara“, pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Juvrika“ (toliau – ir UAB „Juvrika“, atsakovas) 204,17 Lt (59 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava). Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 298,87 Lt (86 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-205 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6.1.1 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą mokėtojai / komunalinių atliekų turėtojai yra nekilnojamojo turto objekto savininkas arba savininko atstovas pagal įstatymą, arba savininko įgaliotas asmuo, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Teigė, kad pagal Nuostatų 40 punktą, minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas.
Paaiškino, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosavybės teise valdė atsakovas, todėl manė, kad jis turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Teigė, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių atsakovas nėra sumokėjęs minėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas pažymėjo, kad valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2014 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovui UAB „Juvrika“ nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosavybės teise priklausė gyvenamosios (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai) paskirties (būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 29 proc.) pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, plotas bruto – 347 kv. m, užstatytas plotas – 347 kv. m). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo pateiktoje 2014 m. rugsėjo 3 d. pažymoje Nr. S-9/2014 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ nurodyta, kad mokėtojas UAB „Juvrika“ už minėtą nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 60,05 Lt dydžio vietine rinkliava, o už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 144,12 Lt. Taigi teismas darė išvadą, kad vietinė rinkliava apskaičiuota mokėtojui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu – pastatu, kuris nebaigtas statyti. Pažymėjo, kad 144,12 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava, kuria atsakovas buvo apmokestintas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nenustatyta vietinė rinkliava už trijų ar daugiau butų – daugiabutį pastatą kaip už atskirą objektą.
Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje (Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 redakcija) nurodyta, kad vienbutis gyvenamasis namas, kuriam nustatyta 204,74 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava mieste ir 144,14 Lt – kaime, yra pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos; vienai namų valdai priklauso vienas vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype. Šio priedo antroje eilutėje nurodyta, kad butas, kuriam nustatyta 153,38 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava mieste ir 144,14 Lt – kaime, yra pastato dalis iš vieno, kelių ar daugiau kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi. Teismas pastebėjo, kad minėtas atsakovui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas yra trijų ar daugiau butų daugiabutis pastatas, taigi jis negali būti apmokestintas nei kaip atskiras butas, nei kaip vienbutis gyvenamasis namas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (atsakovo nuosavybės teise valdyto pastato – gyvenamojo daugiabučio namo baigtumas 29 procentai, nėra duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio statinį, siekiant jame gyventi) bei aiškindamas vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punkte pateiktą apibrėžimą, teismas darė išvada, jog minėtas atsakovui nuosavybės teise priklausęs gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, be to, Nuostatais nenustatytas vietinės rinkliavos dydis už tokį nekilnojamojo turto objektą – daugiabutį namą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, taip pat yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus nuostatuose. Pridurtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).
Aptariamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektą – trijų ar daugiau butų daugiabutį pastatą, kurio baigtumas 29 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, todėl laikė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl netenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą kyla norminių teisės aktų pagrindu, todėl yra privaloma visiems vietinės rinkliavos mokėtojams, esantiems atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino nekilnojamojo turto paskirtį. Teismas be jokio pagrindo vertino ir reikšmę suteikė tariamai faktinei, o ne tikslinei nekilnojamojo turto objekto paskirčiai. Tikslinė ginčo nekilnojamojo turto paskirtis – gyvenamasis namas, todėl minėtas objektas apmokestintinas pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę. Akcentuojama tai, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo asmuo gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi vietinė rinkliava atsakovui galėjo būti neskaičiuojama, jei jis būtų kreipęsis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo ir tik priėmus savivaldybės administracijos ar įstaigos patikros vietoje išvadas dėl vietinės rinkliavos atsakovui neskaičiavimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Juvrika“ 204,17 Lt (59 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nekilnojamojo turto objektas, priklausęs atsakovui, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, nes daugiabučio namo baigtumas buvo 29 procentai, nebuvo duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio statinį, siekiant jame gyventi. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo galėjo būti atleistas tik jei jis būtų kreipęsis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo ir tik priėmus savivaldybės administracijos ar įstaigos patikros vietoje išvadas dėl vietinės rinkliavos atsakovui neskaičiavimo.
Klaipėdos rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintuose Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.
Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką ir įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
Remiantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. priklausė pastatas – gyvenamasis namas (trijų ir daugiau butų daugiabutis pastatas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 29 proc., dujos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, plotas bruto – 347 kv. m, užstatytas plotas – 347 kv. m).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, buvo įrengtas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas buvo 29 proc., jam nebuvo teikiamos jokios paslaugos (šildymas, vandentiekis ir pan.), tuo tarpu pareiškėjas jokių duomenų, kurie paneigtų minėtus registro duomenis, byloje nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės nėra nekilnojamojo turto objekto, kuris galėtų būti naudojamas kaip gyvenamosios paskirties pastatas, už kurį pareiškėjas skaičiuoja vietinę rinkliavą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi konstatuotina, kad atsakovas negalėjo būti laikomas atliekų turėtoju ir atitinkamai jam, kaip nesančiam vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, ginčo laikotarpiu neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.