Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui UAB „Juvrika“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014-11-24 kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Juvrika“ (toliau – ir atsakovas) 204,17 Lt (59 EUR) nesumokėtos vietinės rinkliavos. Pareiškėjas 2014-12-08 prašymu prašo iš atsakovo priteisti 298,87 Lt (86 EUR) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2014-04-24 sprendimu Nr. T11-205 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.1.1 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą mokėtojai / komunalinių atliekų turėtojai yra nekilnojamojo turto objekto savininkas arba savininko atstovas pagal įstatymą, arba savininko įgaliotas asmuo, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Teigia, kad pagal šių nuostatų 40 punktą minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas.

Paaiškina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-02-05 iki 2014-08-11 nuosavybės teise valdė atsakovas, todėl mano, kad jis turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Teigia, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių atsakovas nėra sumokėjęs minėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjas ir atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovui registruotos buveinės adresu neįteikus teismo procesinių dokumentų ir neesant duomenų apie kitus atsakovo adresus korespondencijai, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo skelbiama specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „teismų pranešimai“. Atsakovo atstovo neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Nagrinėjamai bylai reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Šiuo metu aktualios redakcijos Nuostatų (Tarybos 2014-04-24 sprendimo Nr. T11-205 redakcija) 40 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą vykdo komunalinių atliekų tvarkymo administratorius, kuriuo pagal Tarybos 2013-03-28 sprendimo Nr. T11-190 1 punktu patvirtintus įstatus yra VšĮ „Gargždų švara“.

Pagal ginčo laikotarpiui aktualios Nuostatų redakcijos 15.2 punktą (Tarybos 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 redakcija) tais atvejais, kai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau - ir vietinė rinkliava) administravimo parametras yra turtinis vienetas, mokėtina rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama taip - mokėtina vietinės rinkliavos suma yra lygi metinei vietinei rinkliavai. Be to, šios redakcijos Nuostatų 18 punkte (Tarybos 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 redakcija) nustatyta, kad vietinės rinkliavos metiniai dydžiai nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose.

VĮ Registrų centro 2014-10-14 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovui UAB „Juvrika“ nuo 2010-02-05 iki 2014-08-11 nuosavybės teise priklausė gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties (būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 29 proc.) pastatas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dujos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra, plotas bruto 347 kv. m, užstatytas plotas 347 kv. m.). Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo pateiktoje 2014-09-03 pažymoje Nr. S-9/2014 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ nurodyta, kad mokėtojas UAB „Juvrika“ už minėtą nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 apmokestintas 60,05 Lt dydžio vietine rinkliava, o už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 - 144,12 Lt. Taigi darytina išvada, kad vietinė rinkliava apskaičiuota mokėtojui, disponavusiam nekilnojamuoju turtu - pastatu, kuris nebaigtas statyti. Pažymėtina, kad 144,12 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava, kuria atsakovas buvo apmokestintas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, nenustatyta vietinė rinkliava už trijų ar daugiau butų – daugiabutį pastatą kaip už atskirą objektą.

Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje (Tarybos 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 redakcija) nurodyta, kad vienbutis gyvenamasis namas, kuriam nustatyta 204,74 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava mieste ir 144,14 Lt – kaime, yra pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos; vienai namų valdai priklauso vienas vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype. Šio priedo antroje eilutėje nurodyta, kad butas, kuriam nustatyta 153,38 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava mieste ir 144,14 Lt – kaime, yra pastato dalis iš vieno, kelių ar daugiau kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi. Pastebėtina, kad minėtas atsakovui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas yra trijų ar daugiau butų – daugiabutis pastatas, taigi jis negali būti apmokestintas nei kaip atskiras butas, nei kaip vienbutis gyvenamasis namas.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (atsakovo nuosavybės teise valdyto pastato – gyvenamojo daugiabučio namo baigtumas 29 procentai, nėra duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio statinį, siekiant jame gyventi) bei aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punkte pateiktą apibrėžimą, darytina išvada, jog minėtas atsakovui nuosavybės teise priklausęs gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, be to, Nuostatais nenustatytas vietinės rinkliavos dydis už tokį nekilnojamojo turto objektą – daugiabutį namą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, taip pat yra nurodęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus nuostatuose. Pridurtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).

Aptariamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektą – trijų ar daugiau butų – daugiabutį pastatą, kurio baigtumas 29 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtinos vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui UAB „Juvrika“ dėl 204,17 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31;

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.