Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-04-05 · Administracinė byla Nr. eA-3325-438/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
eA-3325-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01516-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
K. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3325-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01516-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 12.18 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui K. G. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Telšių RATC, pareiškėjas) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo K. G. (toliau – ir atsakovas) 134,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau savo įsipareigojimų ginčo laikotarpiu nevykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad bute, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, jis negyvena nuo 2008 metų. Paaiškino, kad butas yra avarinės būklės ir netinkamas gyventi. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra neįgalus ir nustatytas 25 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo mamą paskyrė jo rūpintoja ir su ja atsakovas gyvena nuo 2008 metų. Be to, atsakovas atsiliepime tvirtino, kad jis nėra gavęs mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, priteisė atsakovui iš pareiškėjo 42,67 Eur byloje turėtų išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti nuostatai (su vėlesnėmis redakcijomis ir pakeitimais; toliau – ir Nuostatai), sprendė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Telšių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovas.

Atsižvelgęs į byloje pateiktą neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.0991195 bei Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr.0860559, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas tik 25 procentų darbingumas. Pateikti medicininiai dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad jis serga sunkia liga, jam nuo 2014 m. gegužės 8 d. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1252-187/2014, Plungės teritorinio skyriaus išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SPNr.068845). Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1252-187/2014 atsakovui nustatyta rūpyba, šiame teismo sprendime nustatyta, jog atsakovas gyvena kartu su motina jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos 2015 m. birželio 25 d. išduota pažyma Nr.S1-103 bei 2016 m. lapkričio 15 d. surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 262 patvirtina, kad atsakovas dėl pablogėjusios sveikatos jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena nuo 2008 metų, namas blogos būklės, jame negyvena niekas kitas, atjungta elektra.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas ar kiti asmenys nesinaudojo atsakovui priklausančiu gyvenamuoju namu, dėl ko nesusidarė komunalinės atliekos, o atsakovas negali būti pripažintas atliekų turėtoju Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas akcentavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas laiku nepateikė prašymo taikyti jo atžvilgiu Nuostatuose įtvirtintą lengvatą ir neskaičiuoti jam vietinės rinkliavos, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, laikytina teisiškai nereikšminga, nes ji nepaneigia fakto, jog atliekos, nesinaudojant atsakovui priklausančiu gyvenamuoju namu, nebuvo sukurtos.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

Akcentuoja, kad pareiga mokėti vietinę rinkliava siejama su priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pats turi rūpintis atleidimu nuo prievolės. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas vietinę rinkliavą mokėjo ir už 2008 bei 2009 metus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui kilo pareiga įrodyti, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo K. G. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos sumą iš atsakovo atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, t. y. jame negyveno, butas buvo avarinės būklės, jame atjungta elektra.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų.

Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Pagal Nuostatų 32 punktą, vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsižvelgusi į šias teisines nuostatas bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė jų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu: byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme. Atsakovo pateikta informacija apie jo sveikatos būklę, gyvenamosios vietos nustatymą kartu su motina, duomenys iš Tryškių seniūnijos apie atsakovo gyvenimą kartu su jo motina nuo 2008 metų, avarinę aktualaus nekilnojamojo turto būklę, dalinį apgriuvimą, elektros atjungimą, patogumų nebuvimą bei faktą, jog kiti asmenys atsakovui priklausančiame bute negyvena, patvirtina, kad atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą vietine rinkliava, šiuo turtu nesinaudoja tokiu būdu, jog jame susidarytų atliekų.

Be to, pažymėtina, kad byloje pareiškėjo pateikta laikotarpių, už kuriuos turėjo būti atsakovo mokama vietinė rinkliava, registruota suvestinė, vienareikšmiškai neįrodo, kad pareiškėjas mokėjimo pranešimus aktualiu laikotarpiu atsakovui iš tiesų siuntė, o atsakovas žinojo apie jo laikymą vietinės rinkliavos mokėtoju ir todėl įvertino galimybę kreiptis dėl vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo. Kaip matyti iš bylos duomenų bei kaip nurodo ir pats pareiškėjas, atsakovas vietinę rinkliavą mokėjo 2008 ir 2009 metais, todėl ši aplinkybė taip pat suponuoja išvadą, kad atsakovui galėjo būti nežinoma apie tai, jog ir 2010 metais bei vėlesniais laikotarpiais jis buvo laikomas „atliekų turėtoju“, t. y. mokėjimo pranešimai atsakovui galėjo būti nesiunčiami.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad, sprendžiant klausimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama įrodyti, jog atliekos iš tiesų susidarė, atsakovui valdant, naudojant ar disponuojant jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Kaip jau buvo aptarta, vien pats nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą faktas sudaro prielaidas apskaičiuoti mokėtiną vietinę rinkliavą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta duomenų, jog atsakovas negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis bendromis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, turi teisę šiuos atsakovo pateiktus įrodymus paneigti. Šiuo atveju pareiškėjas pateiktų duomenų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatytas aplinkybes laikė pakankamomis, jog atsakovas nebūtų laikomas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, apmokestinamas vietine rinkliava.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas