Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei teisininkei K. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauer Tour“ atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei UAB „Bauer Tour“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-536 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų tiekėjams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą, su atsakove 2021 m. sausio 29 d. sudarė paskolos sutartį dėl 50 000,00 Eur paskolos suteikimo. Ieškovė pervedė atsakovei visą paskolos sumą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos nemokėjo paskolos įmokų, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o, informavus apie Paskolos sutarties nutraukimą, negrąžino visos paskolos sumos su palūkanomis. Atsakovė negrąžindama paskolos pagal grafiką ir nemokėdamas palūkanų, pažeidė ne tik Paskolos sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.870 straipsnio 1 dalį, 6. 6.873 straipsnio 1 dalį, 6.874 straipsnio nuostatas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Bauer Tour“ 50 000,00 Eur skolą, 41,21 Eur paskolos palūkanų, 3 601,80 Eur dydžio delspinigius po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 53 643,01 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Bauer Tour“ valstybei 515,00 Eur žyminio mokesčio.

4. 2022 m. gegužės 11 d. buvo priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad visiškai nesutinka, jog buvo pagrindas Paskolos sutartį nutraukti. Atsakovė, kaip paskolos gavėja, nepanaudojo paskolos dalies – 28 370,00 Eur ir nesutinka, jog buvo nustatytas paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį faktas. Dalį paskolos – 21 630,00 Eur sumą atsakovė panaudojo laiku, tinkamai ir pagal Paskolos sutartyje numatytą paskirtį, likusi dalis – 28 370,00 Eur liko nepanaudota, todėl Paskolos sutartis neturėtų būti laikoma teisėtai ir pagrįstai nutraukta. Ieškovės reikalavimas grąžinti visą paskolą sumokant delspinigius neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Tikslinių paskolų kelionių organizatoriams suteikimo tikslas buvo užtikrinti turizmo paslaugų vartotojų, kurių kelionės buvo apribotos dėl pandemijos, interesus, o taip pat – išvengti nemokumo kelionių organizatoriams, kurių veikla buvo sustabdyta Vyriausybės pandemijos valdymo priemonėmis. Atsakovei pagal paskirtį panaudojus dalį paskolos, šioje dalyje ieškinys neturi būti tenkinamas. Taigi, atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 21 630,00 Eur paskolos dalies priteisimo ir jai tenkančios 1 558,14 Eur atitinkamos dalies delspinigių priteisimo.

5. 2022 m. gegužės 24 d. teisme priimtas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodo, jog pagal Paskolos sutartį, suteiktos lėšos per atitinkamą laikotarpį privalo būti pervestos (grąžintos) atitinkamiems turistams, o ne pradėtos grąžinimo procedūros. Atsakovė, turėdama poreikį atsiskaityti su kitais turistais privalėjo kreiptis į ieškovę su atitinkamu prašymu ar paaiškinimu, o nesant tokio poreikio - nuo fakto, kad yra reikalinga mažesnė negu paraiškoje nurodyta paskolos suma, išaiškėjimo dienos - per 3 darbo dienas grąžinti lėšų perviršį kaip tai numatyta Paskolos sutartyje (6.6. p.). Be to, atsakovė jau yra panaudojusi paskolos dalį, priešingu atveju atsakovė nedelsdama grąžintų ieškovei nepanaudotą dalį paskolos ir neprašytų grąžinimo išskaidyti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovė nepateikė jokių paskolos panaudojimo pagal paskirtį pagrindžiančių duomenų, dėl ko darytina išvada, kad didžioji dalis paskolos sumos nebuvo panaudota kaip to reikalauja Paskolos sutartis. Atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, nors nuo atsakovės 2021 m. rugsėjo 16 d. rašto ieškovei, kuriame buvo prašoma nepanaudotą paskolos dalį grąžinti per 12 mėnesių jau praėjo 8 mėnesiai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-536 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų tiekėjams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovės generalinis direktorius 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. B-101 (2021 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. B-150 patvirtinta aktuali redakcija) patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas).

8. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą, su atsakove 2021 m. sausio 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. TUR-2021-6 dėl 50 000,00 Eur paskolos suteikimo. Ieškovė pervedė atsakovei visą paskolos sumą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, 2021 m. spalio 13 d. ieškovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį.

9. Pažymėtina, paskolos paskirtis nurodyta Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1. skirsnyje „Paskolos paskirtis“ – paskola skiriama atsiskaityti su turistais už dėl koronaviruso (Covid-19) protrūkio neįvykusias organizuotas turistines keliones, o terminas šiai paskirčiai įgyvendinti 30 darbo dienų.

10. Taip pat Aprašo dalyje „Paskolos išmokėjimo Paskolos gavėjui tvarka“, įtvirtinta, jog atlikus paskolos išmokėjimą, paskolos gavėjas per 30 darbo dienų privalo pervesti lėšas atitinkamiems turistams ir per 10 darbo dienų pateikti paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančią informaciją ieškovei: organizuotų turistinių kelionių sutarčių numerius, jų sudarymo datą, grąžintiną sumą, neįvykusios kelionės datas (buvusios pradinėse organizuotų turistinių kelionių sutartyse), kelionių organizatoriaus grąžintą sumą, grąžinimo datą ir pervestą lėšų sumą ir (arba) pateikiamas paskolos gavėjo sąskaitų išrašas. Tai nustatyta ir Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punkte, t. y. paskolos gavėjas įsipareigoja, gavęs paskolos išmokėjimą, per 30 darbo dienų pervesti lėšas atitinkamiems turistams. Už tinkamą paskolos panaudojimą atsakingas paskolos gavėjas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B-77 „Dėl neplaninės patikros atlikimo“, atliekant priemonės projektų neplaninę patikrą, tikrinant atsakovės pateiktus paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymus, sąskaitos išrašus), buvo atliktas atsakovei suteiktos paskolos panaudojimo atitikimo Aprašo reikalavimams vertinimas ir nustatyta, kad atsakovė tinkamai panaudojo 13 530,00 Eur paskolos sumos. Per Paskolos sutarties 6.2. p. nurodytą terminą nepanaudota paskolos dalis yra 36 470,00 Eur (50 000,00 – 13 530,00).

12. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5. p. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu po paskolos išmokėjimo paskolos gavėjui paaiškėtų, kad pasikeitė grąžintinų įsipareigojimų turistams suma ir paskolos gavėjui faktiškai yra reikalinga mažesnė negu paraiškoje nurodyta bei jam išmokėta paskolos suma, tačiau atsirado poreikis atsiskaityti su kitais turistais, paskolos gavėjas įsipareigoja nedelsiant el. paštu pateikti ieškovei atnaujintą paaiškinamąjį raštą (deklaraciją) apie neįvykdytas turistines keliones pagal organizuotas turistinių kelionių sutartis, ieškovė gautus duomenis išanalizuoja ir priima sprendimą dėl paskolos sumos perviršio grąžinimo/negrąžinimo. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, jog ši Paskolos sutarties nuostata aiškiai numato, jog paaiškėjus faktui, kad atsakovei yra reikalinga mažesnė suma, tačiau atsirado poreikis atsiskaityti su kitais turistais, arba per Paskolos sutartyje nustatytą laikotarpį atsakovė nespėjo pervesti (grąžinti) lėšų atitinkamiems turistams, ji privalo nedelsiant el. paštu pateikti ieškovei atnaujintą paaiškinamąjį raštą (deklaraciją) apie neįvykdytas turistines keliones pagal organizuotas turistinių kelionių sutartis. Byloje duomenų, jog atsakovė su tokiu prašymu ar paaiškinimu kreipėsi į ieškovė, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju priešingai, tik neplaninio patikrinimo momentu paaiškėjo, kad atsakovė netinkamai panaudojo ar nepanaudojo ženklios paskolos sumos.

13. Nors atsakovė nurodo, kad 30 darbo dienų terminą suprato kaip tikslinį lėšų panaudojimą (grąžinimą turistams) per tas 30 darbo dienų pradėtoms grąžinimo procedūroms, tačiau teismas pažymi, kad tiek Paskolos sutartyje, tiek Aprašė nurodoma, kad suteiktos lėšos per atitinkamą laikotarpį privalo būti pervestos (grąžintos) atitinkamiems turistams, o ne pradėtos grąžinimo procedūros. Jei nebuvo galimybės objektyviai įvertinti, kiek turistų pasirinks pinigų grąžinimą, ar kiek turistų pasirinks būsimas keliones ir per kiek laiko apskritai turistai priims atitinkamus sprendimus, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė, artėjant lėšų grąžinimo terminui turėjo vadovautis minėtu Paskolos sutarties 6.5. punktu, o ne savavališkai nuspręsti ką daryti su likusia nepanaudota paskolos suma.

14. Taigi, atsakovė, turėdama poreikį atsiskaityti su kitais turistais privalėjo kreiptis į ieškovę su atitinkamu prašymu ar paaiškinimu (Paskolos sutarties 6.5 p.), o nesant tokio poreikio – nuo fakto, kad yra reikalinga mažesnė negu paraiškoje nurodyta paskolos suma, išaiškėjimo dienos - per 3 (tris) darbo dienas grąžinti lėšų perviršį kaip tai numatyta Paskolos sutartyje (6.6. p.). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė galimai netinkamai suprato Paskolos sutarties 6.5 ir 6.6 punktų turinį (2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min 5 s.), dėl ko pagal minėtą 6.5 punktą atsakovė nesikreipė į ieškovę atitinkamu prašymu ar paaiškinimu.

15. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

16. Taigi, nors kaip nurodė atsakovės atstovas, jog galimai netinkamai buvo suprastas Paskolos sutarties minėtų punktų turinys, tačiau iki šiol atsakovė nepateikė jokių paskolos panaudojimo pagal paskirtį pagrindžiančių duomenų, dėl ko galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad didžioji dalis paskolos sumos nebuvo panaudota kaip to reikalauja Paskolos sutartis. Be to, nors iš byloje pateikto atsakovės 2021 m. rugsėjo 16 d. rašto ieškovei, matyti, kad atsakovė prašė leisti nepanaudotą paskolos dalį grąžinti per 12 mėnesių, tačiau šiai dienai yra praėję 11 mėnesių ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė ieškovei pervedė visa ar bent dalį nepanaudotą paskolos dalį (lėšų perviršį) (Paskolos sutarties 6.6 p., CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovė negrąžino ieškovei suteiktos paskolos perviršio, nesilaikė Paskolos sutarties nuostatų (6.2., 6.6. punktai) ir atitinkamai teismui nustačius, jog atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog didžioji dalis paskolos sumos nebuvo panaudota pagal paskirtį, ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį (Paskolos sutarties 11.3.1 papunktis). Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pilnai ar iš dalies atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 50 000,00 Eur paskolos sumą, 41,21 Eur nesumokėtas palūkanas ir 3 601,80 Eur delspinigius (Paskolos sutarties 8.8 punktas) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6. 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis), yra pagrįsti, todėl tenkintini.

17. Nors atsakovė nurodė, kad dalį lėšų – 2 790,00 Eur sumokėjo turistams ir prašo šią sumą įskaityti prie tinkamai panaudotų lėšų, tačiau šią sumą sumokėjo jau praleidus Paskolos sutarties 6.2. punkte nurodytą terminą, t. y. numatytas lėšų grąžinimo (pervedimo turistams) terminas yra konkretus (30 darbo dienų). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo įskaityti minėtą sumą prie tinkamai panaudotų lėšų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

19. Kiti byloje šalių argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė po teismo priimto preliminaraus sprendimo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

21. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur), šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

22. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 – 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270, 430 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 proc. žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 str. - 6.153 straipsniai, CPK 7 – 8 straipsniai, 79 – 80 straipsniai, 88 straipsnis, 92 – 93 straipsnis, 96 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis, 177 – 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.