Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Atsiliepdamas į ieškovės patikslintus reikalavimus atsakovas I. D. patikslino poziciją dėl naujai reiškiamų reikalavimų, nurodydamas, kad ieškovei dvigubai padidinus vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 7 785,43 Eur (pirminiai reikalavimai) iki 14 400 Eur atsakovas kategoriškai nesutinka su teiginiais, neva, jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, be to, mano, kad toks įsiskolinimo padidinimas yra nesąžiningas, nemotyvuotas ir neįrodytas. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus sudaro 14 400 Eur, skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį (400 Eur x 36 mėn.), tačiau nepateikia įrodymų tokiam išlaikymui. Ieškinyje nurodyta, kad kas mėnesį dukros maistui yra skiriama 200 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, vaistams – 20 Eur, higienos priemonėms -30, Eur, lavinimo priemonėms (mokslas, būreliai, treniruotės, kelionės ir pan.) – 350 Eur, buto išlaikymui – 50 Eur, iš viso 700 Eur, teigia, kad ieškovė išleidžia vaikui išlaikyti apie 1 000 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, sudaro 633,20 Eur. Tokie duomenys nėra suprantami ir sukelia abejonių dėl tikrumo. Reikalaudama ir deklaratyviai teigdama, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. skyrė išlaikymui 1 000 Eur / mėn., ieškovė nepagrindė to jokiais įrodymais. Butas buvo parduotas 2021 m. rugsėjo 21 d. ir pagal dokumentus, pateiktus į bylą, išvis neaišku, iš kokių lėšų ji galėjo vaikui skirti tiek pinigų. Pagal bylos medžiagą, ieškovė neįrodė, kad turėjo tokių pinigų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo tenkinti vaiko papildomi, ne tik būtinieji poreikiai. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė teigia, kad atsakovas nustojo teikti išlaikymą nuo 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau tai neatitinka tikrovės. Pati ieškovė, šalių vaikai patvirtino faktą, kad kiekvienas šeimos narys turėjo savo Rusijos banko kortelę, į kurią atsakovas pervedė kiekvienam pinigus. Pinigai buvo skirti maistui, drabužiui įsigijimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui ir pan., taip pat ir banko paskolos padengimui. Ieškovės argumentas, kad ji negalėjo jais pasinaudoti, teisiškai nėra reikšmingas. Būtent būsto paskolos dengimo dėka vaikas buvo aprūpintas būstu. Į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų įrašai, pagal kuriuos darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas materialiai prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir pervestos sumos yra žymiai didesnės, negu reikalaujama skola. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas V. K. pervedė 41 269,29 Eur, P. D. 18 816,66 Eur, K. D. – 21 970, 00 Eur. Prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Ieškovė savo reikalavimo nepagrindė teisiškai reikšmingais, praeityje egzistavusiais faktais, jį grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir reikalavimą priteisti išlaikymą. Nėra pagrindo konstatuoti prievolės išlaikyti P. D. nevykdymo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti P. D. 400 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali alga sudaro 840 Eur, atskaičius mokesčius - 633 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos per mėnesį, nuo 2023 sausio sudaro 85,75 Eur. Kadangi vaikui išlaikymą privalo teikti abu tėvai, atsakovo dalis, įskaitant ir vaiko išmoką, sudaro ((633-85):2) 274 Eur. Abu tėvai yra darbingo amžiaus, sveiki. Ieškovė neįrodė, kad vaikui būtinas 1 000 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsakovas pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ieškovės argumentai dėl įgaliojimo dėl būsto pirkimo nėra teisiškai reikšmingi ir nėra laikomi pagrindais nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Garažas yra bendras šalių turtas, jis gavo konsultacinę pažymą, kurioje garažo rinkos vertė šiai dienai sudaro 22 000 Eur. Atsakovas siūlo parduoti garažą ir pinigus padalinti lygiomis dalimis. Jeigu atsakovė nori palikti garažą sau, atsakovas sutinka perleisti jai, gavęs 11 000 Eur kompensaciją.

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė V. K. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas, žmogus nesidomėjo jų gyvenimu, paliko likimo valiai, nors kažką bandė daryti, jo nebūdavo namuose. Kai prasidėjo skolos antstoliams, bankui, mokyklai, tekdavo šiuos klausimus spręsti ieškovei, jai buvo morališkai sunku, su atsakovu galima buvo bendrauti tik telefonu, nors pripažįsta, kad atsakovas, kiek galėjo, tiek mokėjo. Ieškovei teko ir iš savo verslo išiminėti pinigus, kad vaikus išmaitinti, jai teko visas rūpestis vaikais. Susidarė skolos. Ieškovė įkalbėjo atsakovą parduoti butą, kad būtų galima nusipirkti mažesnį, tačiau buto pardavimu rūpinosi ji viena, kai atsirado pirkėjas, reikėjo staigiai kraustytis. Tam reikėjo atsakovo įgaliojimo, ji tuo metu sunkiai susirgo ir atsakovas padarė tokį įgaliojimą, kad pusė už parduotą butą gautos sumos būtų pervedama į jo sąskaitą. Šalys buvo šeima, buvo žadėta, kad už gautus pinigus bus perkamas naujas butas. Pardavus butą viena ieškovė sumokėjo skolas, o atsakovas pareiškė, kad nieko nebeduos. Tada suprato, kad viskas baigta. Santykiai tarp šalių prasti jau 10 metų, apie 5 metus nėra šeimyninių santykių. Ieškovė bandydavo prie atsakovo prieiti, tačiau jam tai galvą, tai pilvą skauda. Atsakovo darbas yra (duomenys neskelbtini), pradžioje dažniau grįždavo, vėliau vis rečiau. Ieškovė laikė šeimos sąsajas, dirbo, vaikus užaugino viena, vežiodavo į mokyklas, namai tvarkingi. Mano, kad žmonos pareigas atliko tinkamai, tačiau, nors gyveno gerame bute, valgė kruopas. Nebuvo kas jai padeda, atsakovo šeimoje niekada nebuvo, bėgdavo atsakovas nuo problemų. Jautė, kad ji atsakovui nereikalinga, psichologinį spaudimą, atsakovas įžeidinėdavo, reikalaudavo atsiskaityti, turi SMS žinutes. Prieš penkerius metus jau buvo mintis parduoti butą, ieškovė siūlėsi vykti į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, tačiau jis nesutiko. Atsakovui tikriausiai taip patogu gyventi. Atsakovas vaikams mokėjo nepastoviai. Pati ieškovė dirbo, tačiau per pandemiją prarado darbą, padėdavo brolis, mama. Atsakovo pavedimai į Luminor sąskaitą buvo skirti būsto kredito dengimui, bankas nusiskaičiuodavo, ji realiai negalėjo naudotis šia sąskaita, tai banko vidinė sąskaita. Atsakovas mokėjo už dukrų K. ir P. mokyklas, tačiau nuolat buvo vėluojama, jai tekdavo eiti ir prašyti, kad atidėtų mokėjimus. Manė, kad reikėtų pervesti dukras į valstybines mokyklas, tačiau atsakovas reikalavo, kad jos mokytųsi privačiose. Šiuo metu dukra P. lanko valstybinę mokyklą ir džiaugiasi. Skolas už mokyklas padengė atsakovas, už P. D. 2012-2020 metus skolą padengė. K. didžiąja dalimi išlaiko tėtis. Dalis skolų buvo padengta prieš parduodant butą, dalis pardavus butą. Mano, kad skola jos prašoma dalimi turėtų būti padalinta tarp sutuoktinių. Natūra garažas turėtų atitekti ieškovei, atsakovas juo nesinaudoja, nemoka mokesčių, o ji ten laiko savo daiktus, ji ne prieš kažkiek pinigų atiduoti. Didesnė turto dalis turėtų tekti ieškovei, kadangi ji, būdama (duomenys neskelbtini) metų, liko su vaiku be namų. Atsakovas Sberbanke buvo atidaręs sąskaitą ir išėmęs jai ir dukroms korteles, ji naudojosi, bet gal 2018 metais paskutinį kartą, dabar negaliojanti. Į jos kortelę vedami pinigai buvo skirti maistui, komunaliniams mokesčiams, o jai pačiai nieko nelikdavo.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės V. K. atstovas advokatas Dmitrij Aleksandrov ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad svarbiausias principas santuokoje yra lojalumas. Atsakovas šį principą pažeidė iš esmės. Penkerius metus iki ieškinio padavimo gyveno atskirai nuo ieškovės ir vaikų, tai padarė savo noru, nesutiko, kad ieškovė vyktų pas jį į (duomenys neskelbtini), tai pripažino ir pats. Valia pareikšti ieškinį susiformavo, kai atsakovas nustojo dengti kreditą, teko parduoti butą, kuris buvo vienintelis ieškovės ir vaikų gyvenamasis būstas, už butą gautų pinigų neskyrė naujo būsto įsigijimui. Vaikai liko blogesnėse sąlygose, lyginant su tuo, ką turėjo. Atsakovas nenurodė, ką blogo kaip sutuoktinė padarė ieškovė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra, o išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas toks, kokio prašo ieškovė. Pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 1 000 Eur/mėn. suma. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo turtinė padėtis kelis kartus geresnė nei ieškovės, tai patvirtina dukrai K. D. teikto išlaikymo dydis. Ieškovei turėtų būti priteista didesnė dalis sumos, gautos pardavus šeimai priklausiusį butą, kadangi su ja gyvena vaikas, jam turi būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės prašomas turto paskirstymas leistų tinkamai užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas. Ieškovė sumokėjo skolą bankui, įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, mokėjo advokatui už preliminarios, pirkimo – pardavimo sutarties įvertinimą, ieškovė veikė pagal įgaliojimą abiejų sutuoktinių vardu, taip pat mokėtas avansas už naują butą, kurį ieškovė prarado, nes atsakovas, kaip buvo žadėjęs, nedavė dalies pinigų.

6. 2023 m. kovo 30 d. teisme gautas V. K. prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodoma, kad, nustačius, kad atsakovas P. D. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 1d. pervedė į dukros sąskaitą 4 798,33 Eur, atsisako šioje dalyje reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašo priteisti iš atsakovo 9 601,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas I. D. paaiškino, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką, su dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, tačiau su kitais reikalavimais nesutinka. 1998 metais įsidarbino (duomenys neskelbtini), pradėjo daugiau uždirbti. 2006 – 2008 metais uždirbdavo daug, todėl galėdavo vieną kartą per savaitę lėktuvu grįžti namo. Buvo daug grynųjų pinigų, ieškovei grožio salonas atidarytas už jo pinigus, sponsoriavo eilę metų, biznis nesisekė, tai iš dalies pablogino ir jo finansinę padėtį. 2007 metais, kai pradėtas statyti šalių santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbtini) padėjo paimti kreditą. Atsakovo teigimu, jis visada tarėsi su banku, su mokyklomis, mokėjo už vaikų mokslus, komunalinius mokesčius. Buvo šeima ir jis už viską mokėjo. Negrynieji pinigai turi savo pėdsaką – atidarytos sąskaitos ieškovei, abiems šalių dukroms. Jos nuo 2017 metų galėjo naudotis tais pinigais, ieškovė neteisingai tvirtina, kad ji nuo 2018 metų neėmė tų pinigų. Dar iki 2022 m. vasario mėnesio buvo nusiimami pinigai, tik po to atsirado problemų. Atsakovas nesutiko pirkti naujo ieškovės išsirinkto buto be apdailos už 110 000 Eur, kadangi nebūtų galimybių jį įsirengti. Nesutinka, kad būtų padalintas 1 000 Eur ieškovės sumokėtas avansas už butą. Atsakovas padėjo ir ieškovės dukrai iš pirmų santykių, kol ji (duomenys neskelbtini) studijavo, įsikūrė (duomenys neskelbtini). Negalėjo pirkti ieškovei buto ir vaikų elgetomis palikti. Dvi dukros negrįš į Lietuvą, P. irgi tuoj baigs mokyklą. Atsakovas mokslus baigė (duomenys neskelbtini), yra lėktuvų konstruktorius, jis neturėtų darbo Lietuvoje. Nėra galimybės atvykti į Lietuvą dažniau, kadangi trūksta pinigų, buvo metas, kai ir statybiniame vagonėlyje gyveno. Kai buvo geresni laikai, parskrisdavo dažniau. Šeimoje buvo susitarimas, kad jis išlaiko K., o ieškovė – P. 1999 metais, kai išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), atsakovas ieškovei siūlė vykti kartu, tačiau tada jai tai buvo neįdomu, nes Lietuvoje buvo salonas, mama ir pan. Po to, žinant, kaip klostėsi reikalai (duomenys neskelbtini), jis nematė ir nemato joje vaikų ateities, be to, jis (duomenys neskelbtini) nieko neturi, butas (duomenys neskelbtini) g. buvo viskas, į ką jis sudėjo pinigus. Kol leido galimybės, vaikai mokėsi tarptautinėje mokykloje. Finansinės paramos iš ieškovės pusės nebuvo, jis dėjo pinigus į jos verslą. Už savo atlyginimą ieškovė nebūtų galėjusi gyventi taip, kaip gyveno, jis siųsdavo pinigus. Problemos šeimoje kildavo, kai jam kildavo finansinių problemų, iki tol viskas būdavo gerai. Mano, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Dukrai sutinka mokėti 274 Eur/mėn. išlaikymą.

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo I. D. atstovė advokatė Galina Kardanovskaja paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose išdėstytą atsakovo poziciją. Pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) atsakovas išvyko tik dėl darbo santykių, siekdamas uždirbti pinigų, aprūpinti šeimą. Neteisingi ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovo veiksmų pablogėjo vaiko gyvenimo sąlygos. Keista, kad gyvenimo sąlygas ieškovė sieja tik su būsto pirkimu, nors tai galėtų būti užtikrinta ir nuomojant ar pan. būstą. Ieškovė turi žemės sklypą, planuoja statyti namą ir jis priklausys ieškovei, o ne vaikams. Vaiko ir tėvų turtas nesusiję dalykai. Gyvenimo sąlygas vaikui turi užtikrinti tėvai, tačiau dėl to ieškovė turėtų bendrauti su atsakovu. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, pateikti banko sąskaitų išrašai tai patvirtina, jie įrodo, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. 400 Eur/mėn. išlaikymo dydis neįrodytas, nėra jokių papildomų vaiko poreikių, kuriuos reikėtų apmokėti. Dalinant šalių turtą taip pat nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Sutinka, kad komunaliniai mokesčiai būtų padalinti lygiomis dalimis, tačiau nesutinka dėl 1 000 Eur avanso padalinimo, kadangi atsakovas nebuvo davęs sutikimo pirkti naujam, be apdailos būstui.

19. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nebegali taikstytis su atsakovo vengimu jau kelis metus išlaikyti šeimą, todėl laiko santuoką faktiškai iširusia ir prašo ją nutraukti dėl sutuoktinio, palikusio šeimą ir daugiau kaip metai neteikusio išlaikymą, kaltės. Paaiškino, kad atsakovas jau daugiau kaip penkeri metai yra išvykęs nuolat gyventi į užsienį, žadėdamas grįžti, kai uždirbs daugiau, ieškovė su dukra liko gyventi Lietuvoje. Atsakovui išvykus, šalys matėsi vos vieną – du kartus per metus, nuo 2020 metų nesimatė išvis. Po išvažiavimo sutuoktinis nustojo skirti išlaikymą vaikui, neprisidėjo prie šeimos bendro ūkio kūrimo. Ieškovei prieš du metus praradus darbą ir atsakovui nustojus mokėti būsto kreditą, susidarė dideli įsiskolinimai, šalims grėsė vienintelio turėto buto pardavimas. 2021 m. rugsėjo 15 d. teko skubiai parduoti šalių bendrą turtą – butą ir 1/4 dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Pasinaudodamas būtinybe parduoti butą kuo skubiau, atsakovas 2021 m. gegužės 7 d. įgaliojime, kuriuo leido ieškovei atstovauti jam parduodant būstą, nurodė, kad 1/2 pardavimo kainos turi būti pervesta į jo asmeninę sąskaitą. Sutuoktinis negavo ieškovės išankstinio sutikimo tokiam atstovavimo turiniui, tačiau jau perdavęs įgaliojimą žadėjo skirti savo dalį kito būsto Lietuvoje pirkimui, teigė, kad užtikrins ieškovės ir vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Tuo metu ieškovė dar pasitikėjo atsakovu, be to, gulėdama ligoninėje, neturėjo galimybės ginčytis dėl įgaliojimo turinio. Gavęs 1/2 dalį pardavimo kainos, atsakovas neskyrė iš jos net dalies nei susidariusioms skoloms padengti, nei kitam būstui nusipirkti. Visus įsiskolinimus padengė ieškovė iš jai pirkėjų pervestos kainos dalies. Sutuoktinis atsisakė kompensuoti ir šių mokėjimų dalį. Atsakovui atsisakius skirti lėšas kito būsto pirkimui, ieškovės turimų lėšų nebeužteko įsigyti bent dviejų kambarių butą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, kad atsakovas nesidomėjo jų gyvenimu, paliko likimo valiai, kažką bandė daryti, bet jo nebūdavo namuose. Susidarė skolos. Buvo žadėta, kad už gautus pinigus už šalims priklausiusį bus perkamas naujas butas, tačiau ieškovė sumokėjo skolas, o atsakovas pareiškė, kad nieko nebeduos. Tada suprato, kad viskas baigta. Santykiai tarp šalių prasti jau 10 metų, apie 5 metus nėra šeimyninių santykių. Ieškovė bandydavo prie atsakovo prieiti, tačiau jam tai galvą, tai pilvą skauda. Atsakovo darbas yra (duomenys neskelbtini), pradžioje dažniau grįždavo, vėliau vis rečiau. Ieškovė laikė šeimos sąsajas, dirbo, vaikus užaugino viena, vežiodavo į mokyklas, namai tvarkingi. Nebuvo kas ieškovei padeda, atsakovo šeimoje niekada nebuvo, jis bėgdavo nuo problemų. Prieš penkerius metus jau buvo mintis parduoti butą, ieškovė siūlėsi vykti į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas vaikams mokėjo nepastoviai. Pati ieškovė dirbo, tačiau per pandemiją prarado darbą, padėdavo brolis, mama. Atsakovo teikiami pavedimai į Luminor sąskaitą buvo skirti būsto kredito dengimui, bankas nusiskaičiuodavo, ji realiai negalėjo naudotis šia sąskaita, tai banko vidinė sąskaita. Atsakovas mokėjo už dukrų K. ir P. mokyklas, tačiau nuolat buvo vėluojama, jai tekdavo eiti ir prašyti, kad atidėtų mokėjimus. Skolas už mokyklas padengė atsakovas, už P. D. 2019-2020 metus skolą padengė. K. didžiąja dalimi išlaiko tėtis.

20. Atsakovas I. D. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuokoje gimė 2 vaikai – dukros K. ir P., kartu gyveno ir žmonos dukra. Atsakovas išvyko dirbti į užsienį, turėdamas tikslą pagerinti šeimos materialinę padėtį. 2019 m prasidėjo Covid-19 pandemija, 2020 m. sienos buvo uždarytos, bendravimas sumažėjo. Gyvenant atstumu santykiai atšalo ir šeima faktiškai iširo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nepadėdavo, yra nesąžiningi, ir neteisingi. Šalių dukra K., kuriai dar nesukako (duomenys neskelbtini) metai, nuolat gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), o jos išlaikymas yra tik atsakovo pareiga. Atsakovas buvo atidaręs sąskaitą Sberbanke, kurio korteles turėjo vis šeimos nariai. Atsakovas nuolat teikė išlaikymą ir jokių vaiko ar ieškovės teisių nepažeidė. Ieškovė nesugebėjo ir nemoka tinkamai disponuoti pinigais, jai būdingas pinigų iššvaistymas, emociniai pirkimai ir t.t. Vaikų finansavimas dažnai vyko tiesiogiai vaikui, tokiu atveju atsakovas būdavo užtikrintas, kad vaikas turi pinigų ir yra aprūpintas. Skolų atsiradimas, buto netekimas, pardavimas įvyko tik dėl ieškovės neatsakingų veiksmų. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas paaiškino, kad 1998 metais įsidarbino (duomenys neskelbtini), pradėjo daugiau uždirbti. 2006 – 2008 metais uždirbdavo daug, todėl galėdavo vieną kartą per savaitę lėktuvu namo grįžti. Buvo daug grynųjų pinigų, ieškovei grožio salonas atidarytas už jo pinigus, tačiau verslas nesisekė, tai iš dalies pablogino ir jo finansinę padėtį. 2007 metais, kai pradėtas statyti šalių santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbtini) padėjo paimti kreditą. Atsakovo teigimu, jis visada tarėsi su banku, su mokyklomis, mokėjo už vaikų mokslus, komunalinius mokesčius, atidarytos sąskaitos ieškovei, abiems šalių dukroms. Atsakovas nesutiko pirkit ieškovės nurodyto naujo be apdailos buto, kadangi būtų neaišku, kaip jį įrengti. Padėjo ir ieškovės dukrai iš pirmų santykių, kol ji (duomenys neskelbtini) studijavo, įsikūrė (duomenys neskelbtini). Negalėjo pirkti ieškovei buto ir vaikų elgetomis palikti. Dvi dukros negrįš į Lietuvą, jauniausioji irgi tuoj baigs mokyklą. Nepilnametei dukrai teikia išlaikymą po 266 Eur/mėn., sutinka prisidėti prie išlaikymo ir daugiau. Atsakovo teigimu, jis mokslus baigė (duomenys neskelbtini), yra lėktuvų konstruktorius, Lietuvoje neturėtų darbo. Nėra galimybės atvykti į Lietuvą dažniau, kadangi trūksta pinigų, buvo metas, kada ir statybiniame vagonėlyje gyveno. Kai buvo geresni laikai, parskrisdavo dažniau. Tarp šalių buvo susitarimas, kad jis išlaiko K., o ieškovė – P.. Anksčiau pati ieškovė nenorėjo važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), o vėliau jis nebematė galimybių ten įsikurti su šeima.

22. Be to, iš ieškovės pozicijos matyti, kad ji didele dalimi kito sutuoktinio kaltę sieja su nepakankama finansine parama, turtinių interesų užtikrinimu, tačiau iš esmės pripažįsta, kad atsakovas dėjo pastangas finansiškai rūpintis šeimą, nors jos ir ne visada buvo sėkmingos. Tai, kad atsakovo galimybės, susijusios su šeimos išlaikymu, ne visada atitiko ieškovės norus ir lūkesčius nėra pagrindo vertinti kaip atsakovo kaltę.

26. Ieškovė nurodė, kad prievolė antstoliui Vytautui Mitkui vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02067 yra šalių bendra prievolė, nes atsirado 2014 m., šalims vedant bendrą ūkį. Prievolė UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių bendra prievolė, kadangi atsirado dėl šalių bendro buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Prašo nustatyti, kad prievolės vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02067 ir UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių bendros prievolės ir abi šalys atsako pagal šias prievoles kaip solidarūs skolininkai.

27. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad minimi įsiskolinimai susidarė šalims gyvenant šeimoje, vedant bendrą ūkį, susiję su jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl nurodytoje dalyje ieškovės reikalavimai tenkinti, pripažįstant kad prievolės Vytauto Mitkaus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02067 ir UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių bendros prievolės ir abi šalys atsako pagal šias prievoles kaip solidarūs skolininkai.

28. Ieškovė pareiškė reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas nurodė, kad tokiam reikalavimui neprieštarauja. Jei dukra norės, galės gyventi ir su juo. P. D. Tarnybai bei teisme išreiškė norą gyventi su mama. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

29. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, vaiko norą, Tarnybos išvadą, P. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. K. (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

30. Šalys nurodė, kad ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių dukra tvarkos nėra, todėl nagrinėjamoje byloje šis klausimas nesprendžiamas.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

32. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

33. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Ieškovei V. K. ir atsakovui I. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamojo patalpa – Garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Garažas dalinamas santuokos nutraukimo byloje.

35. Ieškovė V. K. ieškinyje nurodė, kad jos pajamos yra 600 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius). Jos vardu registruotos dvi transporto priemonės – Mitsubishi Outlander, pirmosios registracijos data – 2008 metai; automobilis Peugeot 307, pirmosios registracijos data – 2004 metai.

36. Atsakovo pajamos 2021 metais buvo 640 000 rublių, iš kurių išskaičiuota 83 200 Eur mokesčio suma (Mokesčių agento RAB MGC ,,CAC“ 2021 m. rugsėjo 6 d. parengta pažyma apie fizinio asmens I. D. pajamas). I. D. pateikė Rusijos Federalinės valstybinės registracijos, kadastro ir kartografijos tarnybos 2023 m. balandžio pranešimą, kad valstybiniame nekilnojamojo turto registre informacijos apie I. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra.

37. P. D. yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Duomenų apie kokius nors specialius P. D. poreikius nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateiktoje 2022 m. kovo 3 d. išvadoje nurodyta, kad P. D. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą (solfedis ir gitara, 120 Eur/ pusmečiui), mokosi matematikos (20 Eur/2 ak.val.). Mergina Tarnybai nurodė, kad su tėčiu matėsi prieš metus, su juo susiskambina ir susirašo. Tėtis pagal poreikį perveda jai pinigų nuo 20 iki 100 Eur/mėn. Mama duoda pinigų, viską perka, todėl kartais paprašo pinigų tėčio rūbams, maistui, pramogoms su draugais ir pan. Išklausant P. D. nuomonę teisme, ji pasakojo, kad gyvai tėtį matė, kai mama sirgo korona. Mama gulėjo ligoninėje, o tėtis ją apie mėnesį prižiūrėjo. Su tėčiu važiuodavo pas močiutes, į parduotuves, pirko sausainius, gamino valgyti. Mokyklai reikalingais reikmenimis pasirūpina mama, anksčiau, prieš metus ar du pasirūpindavo ir tėtis. Iki jos (duomenys neskelbtini) gimtadienio dar daugiau padėdavo tėtis. Duodavo po 50 Eur, po 100 Eur, lyg kiekvieną mėnesį ar vieną kartą per du mėnesius, kai važiuodavo pas korepetitorius. Skrido į (duomenys neskelbtini) pas vyresnę sesę, kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Ten buvo tris savaites. Skrido viena, tėtis apmokėjo bilietus, apie 700 Eur, dar davė apie 300 Eur kelionei. Ji dar sesei perdavė tėčio duotus 2 000 Eur, kuriuos jis jai buvo skolingas. Seniau pinigus kortele perduodavo, korteles turėjo ji, sesė, mama. Po įvykių Ukrainoje lyg viską uždraudė, dar tėtis bandė sesei pervedinėti, o sesė jai. Anksčiau, iki 8 klasės, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dabar perėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Mokyklą pakeitė dėl tėvų, nes jie negalėjo sumokėti. Pati taip nusprendė, matė, kad sunku mokėti. Už privačią mokyklą mokėdavo tėtis. Maistui, užsiėmimams prisidėdavo ir mama.

38. Šalių dukrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, skiriama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur/mėn. Remiantis Tarnybos išvada, išmoką vaikui gaudavo ieškovė.

39. Ieškovė patikslintame ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodo, kad kas mėnesį dukros maistui skirtina 200 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, vaistams – 20 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, lavinimo priemonėms (mokslas, būreliai, treniruotės, kelionės ir pan.) – 350 Eur, būsto išlaikymas – 50 Eur, iš viso 700 Eur. Ieškovės teigimu, ji vaikui per mėnesį išleidžia apie 1 00 Eur ir tai, jos teigimu, patvirtina su 2022 m. liepos 19 d. prašymu teismui teikti duomenys.

40. Atsakovas teigia, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis siųsdavo pinigus, iš kurių ieškovė su dukra ir gyveno. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. skyrė vaiko išlaikymui 1 000 Eur/mėn. Toks teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Butas parduotas 2021 m. rugsėjo 21 d. ir pagal į bylą pateiktus dokumentus neaišku, iš kokių lėšų ji galėjo skirti tiek pinigų pragyvenimui. Ieškovė neįrodė, kad tokių pinigų turėjo. Pati ieškovė, šalių vaikai patvirtino faktą, kad kiekvienas šeimos narys turėjo savo Rusijos banko korteles, į kurias atsakovas pervedinėjo kiekvienam pinigus. Pinigai buvo skirti maistui, drabužiui įsigijimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui ir t.t., tame tarpe ir banko paskolos padengimui. Ir ieškovės argumentas, kad ji negalėjo jais pasinaudoti, teisiškai nėra reikšmingas. Būtent būsto paskolos dengimo dėka vaikas buvo aprūpintas būstu. Į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų įrašai, pagal kuriuos darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas materialiai prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir pervestos sumos yra žymiai didesnės negu reikalaujama skola. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas V. K. pervedė 41 269,29 Eur, P. D. 18 816,66 Eur, K. D. – 21 970, 00 Eur. 2023 m. gegužės 5 d. atsakovas pateikė patikslintus sąskaitų išrašus ir suvestines, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. į ieškovės kortelę buvo pervesta 13 259 Eur, P. D. – 4 798,33 Eur, K. D. – 25 480 Eur. Prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

41. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

42. Minimalioji mėnesinė alga 2019 metais buvo – 430 Eur, 2020 metais – 447 Eur, 2021 metais – 468 Eur.

54. Ieškovė 2023 m. sausio 16 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. D. išlaikyti 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo

57. Ieškovė neįrodinėjo didesnių ar išskirtinių vaiko poreikių įsiskolinimui aktualiu laikotarpiu, tačiau tikslindama reikalavimus rėmėsi padidėjusia minimalia mėnesine alga, tėvo pareiga daugiau prisidėti prie vaiko poreikių, kadangi jis kartu su dukra negyvena.

62. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), 19.28 kv. m ploto (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 57 661,64 Eur, ieškovės gautų pagal 2021-09-15 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovo 23 932,67 Eur kompensaciją už jai priklausančią didesnę dalį bendrame turte; 7 298,79 Eur kompensaciją už ieškovės sumokėtas bendras skolas;

63. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), bei ¼ negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini).

64. 2021 m. gegužės 7 d. įgaliojimu I. D. įgaliojo sutuoktinę parduoti butą (duomenys neskelbtini), ¼ negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad turto pirkėjas jam priklausančią ½ pinigų už parduotą turtą, atskaičius kreditoriui skirtas sumas, susijusias su kredito sumokėjimu, hipotekos išregistravimu, kitais įsiskolinimais, jeigu tokie būtų, perves į jam priklausančią sąskaitą.

65. Šis nekilnojamasis turtas 2021 m. rugsėjo 15d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas už 259 000 Eur, iš kurių 121 780,36 Eur pervesta į šalių kreditoriaus Luminor Bank AS sąskaitą, 68 609,82 Eur V. K., 68 609,82 Eur I. D..

66. CPK 3.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

67. Nors ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai 57 661,64 Eur, ieškovės gautų pagal 2021-09-15 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (68 609,82 Eur-10 948,18 jos sumokėtų įsiskolinimų), bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad tarp šalių už santuokos metu įgytą ir parduotą nekilnojamąjį turtą gauti pinigai yra pasidalinti po 1/2, abi šalys tuos pinigus gavo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir leido savo nuožiūra, ieškovė taip pat ir sudarydama preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pervesdama savo motinai lėšas už ieškovei padovanotą turtą. Spręstina, kad 57 661,64 Eur suma netrauktina į sutuoktinių bendro turto balansą. Dėl įvardinamų lėšų ieškovei priteisimo tarp šalių nėra, be to, nei viena iš šalių nesiekė nustatyti, kiek santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai yra dalintinų lėšų. Byla šioje dalyje nutraukiama, o ieškovei grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis už šį turtinį reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

68. Ieškovė prašo, kad jai iš atsakovo būtų priteista 23 932,67 Eur kompensacija už jai priklausančią didesnę dalį bendrame turte, taip pat 7 298,79 Eur kompensacija už ieškovės sumokėtas bendras skolas.

69. Ieškovės teigimu, su ieškove gyvena nepilnametė dukra, kurią ieškovė privalo aprūpinti tinkamu gyvenamuoju būstu, taip pat visais kitais būdais užtikrinti jos poreikius. Šiuo metu ieškovė su dukra nuosavo būsto neturi dėl atsakovo nesąžiningo ir neteisėto vengimo skirti dalį lėšų buto pirkimui vaiko interesams užtikrinti, todėl ieškovei priteistina didesnė bendros jungtinės nuosavybės dalis – 2/3, atsakovui – 1/3.

70. Tokiu būdu, anot ieškovės, jai priteistinas garažas (boksas), kadangi kaip likvidus turtas labiausiai padės išlaikyti vaiką, taip pat atsakovas turėtų išmokėti ieškovei 2/3 sumos, kuri buvo skirta šalių bendroms prievolėms padengti ir kurią sumokėjo viena ieškovė, t.y. 7 298,79 Eur (10 948,18/3x2), bei išmokėti ieškovei 23 932,67 Eur kompensaciją už jai priklausiusią didesnę dalį bendrame turte (ieškovės skaičiavimais, atsakovo dalis bendrame turte buvo 44 677,15 Eur (134 031,46 Eur (šalims už nekilnojamąjį turtą pervesta suma):3), tačiau į atsakovo sąskaitą buto pirkėjai pervedė 68 609,82 Eur).

71. Ieškovės skaičiavimais, bendra iš atsakovo priteistina ieškovei suma yra 31 231,46 Eur (23 932,67 Eur + 7 298,79 Eur).

72. Atsakovo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, sprendžiant turto padalijimo klausimą, reikia vadovautis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu.

73. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo.

74. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

78. Nėra duomenų, kad šalys turėtų rimtų sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti, užsidirbti bei tinkamai rūpintis savimi ir vaiku. Šalių turtinė padėtis taip pat panaši. Šalys santuokos metu buvo įgiję butą, kurį pardavus gavo po ½ už nekilnojamąjį turtą sumokėtų pinigų. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 19 700 Eur).

81. Tarp šalių lygiomis dalimis dalintinas garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), 19.28 kv. m ploto (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė garažą jai priteisti natūra, kadangi ten ji laiko savo daiktus, nurodė, kad sutiktų kažkiek kompensacijos išmokėti. Atsakovas teigė, kad garažas turėtų būti padalintas natūra arba jam išmokėta kompensacija.

82. Ieškovė pateikė UAB ,,Vertinimo partneriai” konsultacinę pažymą Nr. VP23NK03-15 dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, pagal kurią garažo rinkos vertė yra 11 000 Eur. Atsakovas pateikė Partner Centro kubas Nr. 1P_23_02-07-IVV11 konsultacinę pažymą, pagal kurią garažo rinkos vertė yra 22 000 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad sutinka, jog garažas būtų įvertintas imant abiejų verčių vidurkį. Atsakovas raštu taip pat išreiškė tokį sutikimą.

85. Ieškovė nurodė, kad visus šeimos įsiskolinimus (10 947,88 Eur) padengė ieškovė iš jai pirkėjų pervestos kainos dalies, todėl, vadovaudamasi tais pačiais argumentais kaip ir dėl turto padalinimo, prašo jai iš atsakovo priteisti 2/3 šios sumos dydžio kompensaciją, t.y. 7 298,79 Eur kompensaciją.

91. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

92. Ieškovės pateikė prašymą atlyginti 2 892,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 765,07 Eur žyminio mokesčio, 400 Eur dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, 727,58 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą) (DOK-155759). Dalintinas žyminis mokestis yra 885 Eur, kadangi 880 Eur žyminis mokestis grąžinamas ieškovei.

93. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti patirtas 3 026,85 Eur bylinėjimosi išlaidas – 178,05 Eur už susipažinimą su civiline byla, 356,1 Eur už bendravimą su klientu, konsultacijas dėl pateikto ieškinio, 1780,5 Eur už atsiliepimo parengimą, 712,2 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose (DOK- 202375). 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad advokatei Galinai Kardanovskajai sumokėta 3 000 Eur. 2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat pateikė prašymą atlyginti dar 5 000 Eur išlaidų, kurios susidarė verčiant atsakovo teikiamus sąskaitų išrašus, vertinant kortelių duomenis, pateikiant paskaičiavimus, taip pat atstovaujant atsakovą teismo posėdžiuose.