- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-549-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02255-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- E. Š., D. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-170-213/2020, kuria nutarta netenkinti atsakovų E. Š. ir D. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. pateikė ieškinį atsakovams E. Š. ir D. Š., prašydamas iškeldinti E. Š., D. Š. ir jų nepilnametį sūnų S. Š. iš M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys – R. Š. ir M. Š. (b. l. 4-8).
2. Atsakovai E. Š. ir D. Š. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ignitis“ per teismo nustatytą terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis nei kita darbo diena po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įteikimo bendrovei, atnaujinti elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),); uždrausti ieškovui M. K. pačiam ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma atjungti ar kitokiu būdu riboti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į minėtą gyvenamąjį namą.
3. Nurodė, kad 2020-02-18 ieškovo M. K. iniciatyva buvo atjungtas elektros energijos tiekimas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi S. Š., ir iš kurio ieškovas reikalauja atsakovų iškeldinimo. Apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ieškovas atsakovų iš anksto neįspėjo ir nenurodė jokių tokio energijos nutraukimo priežasčių. Nutraukus elektros energijos tiekimą, atsakovai nebegali gamintis maisto, naudotis buitine technika, tualetu ir, svarbiausia, yra priversti gyventi šaltose ir higienos normų neatitinkančiose patalpose neturėdami vandens, kadangi gyvenamojo šildymo sistemos ir vandens tiekimo iš artezinio gręžinio funkcionavimui yra būtina elektros energija. Siekiant išvengti dar didesnės žalos padarymo atsakovams ir jų nepilnamečiam vaikui bei užtikrinti žmogaus orumo nežeminančių gyvenimo sąlygų turėjimą, prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ne dėl priežasčių, susijusių su abonento įsiskolinimu elektros energijos tiekėjui ar su kitokių abonento įsipareigojimų nevykdymu, o vien tik dėl objekto savininko prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-25 nutartimi nutarė netenkinti atsakovų E. Š. ir D. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 118-119).
5. Teismas savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje materialinį teisinį reikalavimą (dėl iškeldinimo) atsakovams pareiškė tik ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip turto savininko, teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Atsakovai savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, su kurio užtikrinimu būtų siejama prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, ieškovui nereiškia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir jos pritaikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytai laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai E. Š. ir D. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) įpareigoti UAB „Ignitis“ per teismo nustatytą terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis nei kita darbo diena po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įteikimo bendrovei, atnaujinti elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),); 2) uždrausti ieškovui M. K. pačiam ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma atjungti ar kitokiu būdu riboti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) (b. l. 122-125).
7. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
7.1. Teismas netinkamai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir netinkamai taikė jas reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualią teismų praktiką ir neleistinai nepaisė atsakovų prašyme nurodytos precedentinę galią žemesniam teismui turinčios aukštesniojo teismo nutarties;
7.2. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą;
7.3. Atsižvelgiant į tai, kad laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą teismų praktika pripažįsta kaip galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o ginčo situacija, kurios laikino teisinio sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo atsakovai, yra kilusi iš šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių teisių pažeidimo, darytina išvada, kad teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir klydo teigdamas, kad atsakovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas dėl to, kad atsakovai nėra pareiškę jokio savarankiško materialaus reikalavimo, ir kad tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytai laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovų E. Š. ir D. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-25 nutartimi nutarė netenkinti atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 118-119). Savo procesinį sprendimą teismas iš esmės argumentavo tuo, kad atsakovai byloje nepareiškė nagrinėjamoje byloje materialinį teisinį reikalavimą (dėl iškeldinimo) atsakovams pareiškė tik ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip turto savininko, teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Atsakovai savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, su kurio užtikrinimu būtų siejama prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, ieškovui nereiškia. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir jos pritaikymas prieštarautų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytai laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Atskirajame skunde atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir netinkamai taikė jas reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualią teismų praktiką.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-299-178/2018).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teisingai cituoja Vilniaus apygardos teismo 2019-10-22 nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1714-603/2019, kurioje teismas, derindamas ieškovės, negyvenamųjų patalpų savininkės, ir apeliantų interesus, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos atsakovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau, kaip minėta (žr., 12 punktą), teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Pažymėtina ir tai, kad būtent tokių taisyklių taikymas akcentuojamas ir paties apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 apžvalgoje Nr. AC-34-2 (toliau – Apžvalga), kurioje nurodyta, jog teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
14. Apeliantų cituojama Apžvalga, kurioje pasisakyta dėl ginčo situaciją laikinai sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių specifikos, akcentuotas jų taikymas atsižvelgiant į įstatymuose (pvz., CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje) numatytų specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Tačiau aptariamoje Apžvalgoje nėra analizuota situacija, kuomet atsakovas, byloje nepareiškęs materialinio reikalavimo dėl atjungtos elektros nepagrįstumo, turėtų teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra skirtos ieškiniui dėl iškeldinimo įvykdymo užtikrinimui. Priešingas aiškinimas reikštų, jog pritaikius atsakovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iš esmės išspręstas ginčas dėl elektros atjungimo, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad atsakovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į gyvenamąjį namą, tačiau reikalavimas minėtam asmeniui byloje nebuvo pareikštas. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, kadangi tai reikštų, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, o tai sudarytų pagrindą panaikinti teismo priimtą nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų (Vilniaus apygardos teismo 2019-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1273-430/2019).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė ir aiškino procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti apeliantų E. Š. ir D. Š. atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.