- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1806-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02255-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- E. Š., D. Š.
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- M. Š., R. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-213/2020 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams E. Š., D. Š., tretiesiems asmenims M. Š., R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti E. Š., D. Š., ir jų nepilnametį sūnų S. Š., iš M. K., nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami)., per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodyta terminą, leisti ieškovui iškeldinti atsakovus E. Š., D. Š., ir jų nepilnametį sūnų S. Š. iš M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami)., ieškovo lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų. Nurodė, kad:
1.1. 2018 m. lapkričio 15 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 161226 antstolė M. G. pardavė skolininkams E. Š. ir D. Š. priklausantį turtą. Ieškovas M. K. 2019 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-7-2100 pagrindu įsigijo Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), 7,8700 ha ploto, (duomenys neskelbiami) ir jame esantį Pastatą- Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), 243,27 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbiami);
1.2. šalys 2019 m. balandžio 1 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (toliau – Nuomos sutartis), kuria ieškovas perdavė atsakovams laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas (toliau – Namas/Turtas), esančias adresu (duomenys neskelbiami)., už 1 Eur per mėnesį nuomos mokestį (Sutarties 1.1., 1.2 p.). Šalys sutarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2019 m. liepos 31 d., tačiau atsakovai, suėjus nuomos sutarties terminui, nors patys žadėjo, turto neatlaisvino ir neišsikėlė;
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai, atsiradę iš ieškovo teismui pateiktos ieškovo ir atsakovo E. Š. 2019 m. balandžio 1 d. sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 yra pasibaigę;
2.2. Nuomos sutarties 1.4. punkte yra nustatyta, kad sutarties objektas – 240 kv. m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbiami). – atsakovui yra išnuomojamas iki 2019 m. liepos 31 d., o Nuomos sutarties 6.2. punkte nustatyta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai po Nuomos sutarties 1.4. punkte nustatyto termino pabaigos gyvenamuoju namu toliau naudojosi – pastarąją aplinkybę savo ieškinyje pripažįsta ir pats ieškovas – ir nesulaukė jokio ieškovo prieštaravimo dėl tokio naudojimosi ilgiau kaip 10 dienų, todėl nuomos sutartis yra laikytina tapusia neterminuota. Nuomos sutarčiai esant galiojančiai, atsakovai turi visas teises, kylančias iš nuomos sutarties, įskaitant teisę gyventi ir būti name.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu nusprendė: ieškovo ieškinį patenkinti; iškeldinti atsakovus E. Š. ir D. Š. su nepilnamečiu vaiku S. Š., iš ieškovui M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo dienos; leisti ieškovui M. K., atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą 10 dienų terminą, iškeldinti atsakovus E. Š. ir D. Š. su nepilnamečiu vaiku S. Š. iš ieškovui M. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami)., ieškovo M. K. lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų E. Š. ir D. Š.; priteisti iš kiekvieno atsakovo po 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K. naudai. Nurodė, kad:
3.1. byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), naudojimosi bei valdymo tvarkos pažeidimo dėl to, jog ieškovui nuosavybės teise įsigijus pastatą, atsakovas su ieškovu sudarė terminuotą nuomos sutartį iki 2019 m. liepos 31 d., tačiau po šio termino pasibaigimo ir vėlesnių šalių derybų dėl išsikeldinimo iš patalpų, atsakovai liko gyventi minėtame name prieš ieškovo valią;
3.2. teismas nustatė, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi;
3.3. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2010);
3.4. pažymėjo, jog byloje ne tik nėra duomenų, kad ieškovas (nuomotojas) per Nuomos sutarties 6.3. punkte nustatytą terminą nepranešė nuomininkui apie pastarojo teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o bendraudamas su atsakovais pats ir per savo sūnų išreiškė valią Nuomos sutarties nepratęsti bei siekė, jog atsakovai greičiau išsikraustytų iš jam priklausančio gyvenamojo namo;
3.5. ieškovo nesutikimą, kad atsakovai naudotųsi jam nuosavybės tiese priklausančiu gyvenamuoju namu pasibaigus Nuomos sutarties terminui, rodo ir tai, kad dėl atsakovų delsimo po Nuomos sutarties termino pabaigos (2019 m. liepos 31 d.) išsikraustyti iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ieškovas 2019 m. spalio 22 d. turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo, gindamas savo kaip teisėto daikto savininko pažeidžiamas nuosavybės valdymo teises;
3.6. teismas sprendė, kad šalys derėjosi dėl atsakovų išsikeldinimo iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo datos bei konkretaus termino, ir nesutiko su atsakovų teiginiais, kad Nuomos sutartis po 2019 m. liepos 31 d. tapo neterminuota.
3.7. teismas nurodė, kad pagal Civilinį kodeksą terminuota nuomos sutartis gali pasibaigti suėjus jos terminui arba gali būti teismine tvarka nutraukta prieš terminą esant įstatyme nustatytiems arba šalių sutartyje išvardytiems pagrindams ir sąlygoms, o neterminuota nuomos sutartis abiejų šalių gali būti nutraukta bet kada, nesikreipiant į teismą, nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų, įspėjus kitą šalį prieš vieną mėnesį (CK 6.480 straipsnis). Teismas konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. šalių pasirašytu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimu (papildymu) ieškovas išreiškė valią nutraukti Nuomos sutartį bendru šalių susitarimu, o atsakovai su tuo nesutiko, pranešimą pakeisdami;
3.8. teismas sprendė, kad laiko tarpas nuo ieškovo kreipimosi į atsakovus 2019 m. rugsėjo 23 d. dėl Nuomos sutarties nutraukimo iki ieškovo kreipimosi į teismą 2019 m. spalio 22 d. dėl atsakovų iškeldinimo yra laikytinas terminu atsakovus informuoti dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir atitinka tiek Nuomos sutarties, tiek CK 6.496 straipsnio, CK 6.480 straipsnio nuostatas;
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą — ieškovo ieškinį atmesti, jei apeliacinės instancijos teismas nenustatytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodo, kad:
4.1. teismo sprendimu buvo pažeistos atsakovų nepilnamečio sūnaus S. Š. teisės ir teisėti interesai, kadangi teismas nusprendė dėl jo materialiųjų pareigų nebuvus jam įtrauktam į bylos nagrinėjimą;
4.2. teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai, atsiradę iš Nuomos sutarties, yra pasibaigę. Tuo pačiu sprendimu teismas yra konstatavęs, tiek kad Nuomos sutartis netapo neterminuota ir ji pasibaigė suėjus joje numatytam nuomos terminui (2019 m. liepos 31 d.), tiek kad ieškovas vienašališkai tą sutartį nutraukė kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo (2019 m. spalio 22 d.). Nepaisant šių išvadų loginio prieštaringumo — jei sutartis yra pasibaigusi, tai jos jau nebereikia nutraukinėti, o jei ji buvo nutraukinėjama, tai ji turėjo galioti prieš nutraukimą, — teismas klydo tiek paneigdamas Nuomos sutarties tapimą neterminuota, tiek konstatuodamas Nuomos sutarčiai buvus nuomotojo vienašališkai nutrauktai;
4.3. ieškovas yra nurodęs, kad leido gyventi atsakovams Gyvenamajame name ir po Nuomos sutarties 1.4. punkte nustatyto termino pabaigos, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad ieškovas išreiškė valią Nuomos sutarties nepratęsti ir nesutiko, kad atsakovai naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančiu Gyvenamuoju namu pasibaigus nuomos terminui;
4.4. teismas nepagrįstai byloje esantį ginčo šalių pasirašytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimą (papildymą) vertino kaip patvirtinantį ieškovo vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą. Pasirašydamos šį dokumentą abi ginčo šalys išreiškė savo valią nutraukti Nuomos sutartį abipusiu susitarimu, todėl galima spręsti, kad ir pats ieškovas Nuomos sutartį laikė tapusia neterminuota, nes, priešingu atveju, jam tiesiog nebūtų buvę jokios prasmės nutraukinėti jau ir taip pasibaigusią ir nebegaliojančią sutartį. Kadangi atsakovas E. Š., prieš pasirašydamas minėtą dokumentą, padarė pataisymus, kuriais išreiškė valią nutraukti Nuomos sutartį abipusiu susitarimu pasirašant atskirą dokumentą per jo nurodytą terminą po jo nurodytos sąlygos įvykdymo, o toks dokumentas pasirašytas nebuvo, todėl tie atsakovo E. Š. ranka padaryti pataisymai laikytini atitinkančiais abiejų ginčo šalių valią, kuri anaiptol nereiškia nei vienašalio sutarties nutraukimo, nei sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu;
4.5. atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.614 straipsnį ieškovas neterminuota tapusią Nuomos sutartį galėjo nutraukti įspėjęs nuomininką ne prieš vieną mėnesį, kaip nurodyta teismo sprendime, o prieš šešis mėnesius (CK 6.614 straipsnis laikytinas lex specialis teismo nurodytam CK 6.480 straipsniui). Iš tokio teisinio reglamentavimo seka, kad, net ir pripažįstant 2019 m. rugsėjo 23 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimą (papildymą) kaip vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą, ieškovas kreipimosi į teismą metu (2019 m. spalio 22 d.), kai dar nebuvo pasibaigęs šešių mėnesių įspėjimo terminas, neturėjo teisės reikalauti atsakovų iškeldinimo. Tai reiškia, kad toks ieškovo kreipimasis į teismą negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu, o kadangi toks ieškovo elgesys lėmė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, visos tos išlaidos turėjo būti atsakovams priteistos iš ieškovo;
4.6. bylą nagrinėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovus turėjęs, t. y. šališkas, teismas. Teisėja, dar net nepradėjusi pasirenginėjimo bylos nagrinėjimui iš esmės išreiškė savo išankstinį požiūrį į atsakovus kaip į problematiškus asmenis ir problemų šaltinį bei savo antipatiją jų atžvilgiu, todėl yra pagrindo manyti, kad šią bylą teisėja sprendė nesugebėjusi atsiriboti nuo ankstesnių patirčių anksčiau nagrinėtose bylose, kuriose dalyvavo atsakovai, ir sprendimą priiminėjo veikiama savo išankstinio nusistatymo prieš atsakovus.
5. Ieškovas M. K. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Atsiliepimas
5.1. atsakovai procese elgėsi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą, teigė tikrovės neatitinkančius duomenis, vengė betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjimo metu;
5.2. argumentas dėl galimo nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų pažeidimo apskritai neturėtų būti laikomas teisiškai korektišku, kadangi, pirmiausia, teismo iniciatyva, nepaisant teismų praktikoje susiformavusios taisyklės, į bylą buvo įtrauktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikęs byloje išvadą. Byloje dalyvavo ir aktyviai savo interesus gynė įstatyminiai nepilnamečio atstovai - tėvai D. Š. ir E. Š.. Todėl argumentas apie nepilnamečio teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sprendimą atmestinas;
5.3. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad netinkamai buvo kvalifikuoti tarp šalių kilę teisiniai santykiai. Priešingai: 2019 m. balandžio 1 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 buvo sudaryta iki 2019 m. liepos 31 d. Nuomos sutarties termino pabaiga iš anksto buvo numatyta ir sutarta - 2019 m. liepos 31 d., tačiau šis terminas, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai, buvo nukeliamas būtent dėl Atsakovų nederamo ir pažeidžiančio Ieškovo teises elgesio. Todėl tarp šalių kilę santykiai buvo tinkamai kvalifikuoti;
5.4. kategoriškai nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu dėl šališko teismo, kadangi, pirma, atsakovai teikė nušalinimą, teismas nušalintas nebuvo, antra, ieškovas mano, kad teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tenkindamas eilę atsakovų prašymų ir, pavyzdžiui, neprijungdamas ieškovo pateiktų dokumentų prie bylos, nepripažinęs atsakovų dalyvavimo byloje būtinu ir pan., elgėsi būtent nešališkai ir objektyviai abiejų bylos šalių atžvilgiu;
5.5. sprendimas yra teisėtas, teisingas ir byla buvo išnagrinėta visapusiškai bei objektyviai išanalizavus tiek rašytinius įrodymus, tiek ir šalių žodžiu duotus paaiškinimus, todėl Sprendimas paliktinas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo M. K. ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų.
9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos išsikelti iš ieškovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurį jis įsigijo 2019 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-7-2100 pagrindu.
10. Ieškovas teigia, kad atsakovai ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name gyvena be teisinio pagrindo, pasibaigus tarp ieškovo ir atsakovo E. Š. sudarytai Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai Nr. 1.
11. Atsakovai teigia, jog jie teisėtai gyvena ieškovui priklausančiame name, nes tarp jų ir ieškovo sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota po to, kai pasibaigus Nuomos sutarties terminui atsakovai ir toliau naudojosi turtu, o nuomotojas tam neprieštaravo (Nuomos sutarties 6.2. punktas).
12. Šioje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis 2019 m. balandžio 1 d. tarp atsakovo E. Š. ir ieškovo M. K. pasirašyta terminuota Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1, kuria ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas atsakovams buvo išnuomotas iki 2019 m. liepos 31 d. (Nuomos sutarties 1.4. punktas).
13. Civilinio kodekso 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010).
14. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2010).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovas sutiko pratęsti Nuomos sutartį su atsakovais. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad su atsakovais sudarytos Nuomos sutarties pratęsti neketino, ne kartą ragino atsakovus išsikelti, tačiau atsakovai nuolat perkeldavo išsikėlimo datą motyvuodami tuo, kad jiems reikia daugiau laiko įsirengti kitą būstą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovo sūnus T. K., kuris asmeniškai derėjosi su atsakovais dėl jų išsikeldinimo datos. Be to, atsakovai nevykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo už suteiktas elektros tiekimo paslaugas, todėl ieškovo iniciatyva elektros tiekimas gyvenamosioms patalpoms buvo nutrauktas. Tai, kad ieškovas neketino pratęsti Nuomos sutarties termino, patvirtina ir ieškovo teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 nutraukimas (papildymas), kuriuo šalys susitarė, kad per septynias dienas nuo elektros energijos tiekimo atstatymo pasirašys susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Paminėtina ir tai, kad atnaujinus elektros energijos tiekimą joks susitarimas pasirašytas taip ir nebuvo, atsakovai iš ieškovui priklausančių patalpų taip ir neišsikėlė.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgusi į teisinių santykių pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad sutarties šalys susitarė dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Šiuo atveju aplinkybė, kad suėjus Nuomos sutartyje nustatytam terminui atsakovai iš ginčo patalpų geranoriškai neišsikelia ir nuolat atideda išsikėlimo datą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas sutiko pratęsti su atsakovais sudarytą Nuomos sutartį. Priešinga išvada reikštų formalų teisės normų taikymą, prieštarautų sutarties laisvės principui, nustatančiam, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis), neatitiktų reikalavimo sutartis vykdyti sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
17. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai, atsiradę iš Nuomos sutarties, pasibaigė suėjus Nuomos sutartyje nustatytam terminui, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus ir jų nepilnametį vaiką teismo tvarka.
18. Apeliantų argumentai dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo iniciatyva į bylą buvo įtrauktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris pateikė išvadą. Be to, byloje dalyvavo ir aktyviai savo interesus gynė įstatyminiai nepilnamečio atstovai - tėvai D. Š. ir E. Š..
19. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl šališko teismo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai jau teikė teismui nušalinimą tais pačiais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau bylą nagrinėjusi teisėja nurodytais argumentais nušalinta nebuvo, o jokių naujų objektyviai pagrįstų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nagrinėjamu atveju neįžvelgia šališkumo.
20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliantų skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
23. Ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų E. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.