Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.4.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. gegužės 16 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Suprinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), teistas:

1. 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros,

2. 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas areštas 75 paros. BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė areštas 50 parų,

3. 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas areštas 60 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė areštas 40 parų,

4. 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 178 straipsnio 4 dalį - 2 epizodai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams,

5. 2023 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos). Paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 11 dienų,

6. 2023 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos). Paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams 11 dienų,

7. 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2023 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams,

8. 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 45 parom arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 30 parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai ir 15 dienų laisvės atėmimo,

9. 2024 m. balandžio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos). Paskirta subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui 10 parų,

10. 2024 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo,

11. 2024 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2024 m. balandžio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo,

12. 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2, 4 dalimi, 5 dalimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo,

13. 2024 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos – 4 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo – bausmės, pridėti Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, paskirtų bausmių dalis – atitinkamai 11 mėnesių, 1 metus ir 2 mėnesius, 7 mėnesius 20 dienų, nustatant F. M. galutinę subendrintą bausmę – 7 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

F. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.07 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kieme prie įėjimo į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. S. į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nukentėjusiajam A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais F. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su S. pažįstami, kartu augę, netyčia įvyko. Nurodė, kad netyčia trenkė, ne taip suprato vienas kitą. Šiuo metu sėdi (duomenys neskelbtini) kalėjime, jokių pretenzijų nėra, nežino, kaip taip įvyko. Viskas įvyko, kaip nurodyta kaltinime. Jis stovėjau šalia prie durų, kalbėjo su A., dar buvo kitų nuteistųjų toliau. Abu atlikinėja bausmę. Abu tada kalbėjo ir jis netyčia kažkaip trenkė. Pripažįsta, kad A. trenkė vieną kartą, trenkė į lūpą su ranka, kaire ranka, sugniaužė kumštį. Trenkė į veido sritį ir praskėlė lūpą, neatsimena, ar bėgo kraujas. Ką darė nukentėjusysis tuo metu neprisimena. Viskas įvyko greitai labai, atbėgo pareigūnai tuoj pat ir uždarė jį. Nežino net pats kaip taip įvyko, nenorėjo to daryti, neatsimena apie ką kalbėjo su nukentėjusiuoju tuo metu. Neturi sveikatos sutrukimų. Pareigūnai pribėgo prie jo, nes pamatė, kad jis A. trenkė, tada sulaikė ir uždarė. Prisipažįsta, kad trenkė, bet netyčia. Sutinka, kad sudavė smūgį, suprato, kad neturėjo teisės suduoti smūgio. Veiksmas buvo tyčinis taip išeina, nors nenorėjo to daryti. Prieš tai jų santykiai buvo geri. Su nukentėjusiuoju pusbroliai, laisvėje kartu gyvena.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė kaltinamojo 2025 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur nurodė, jog nuėjau į medicinos dalį pasiimti vaistų nuo skausmo, po to išėjo į lauką, ten jie visi stovėjo ir kalbėjosi, jis priėjęs dar kartą paklausė A. S., kodėl jam trenkė, šis neatsakė. Todėl jis susinervino ir tyčia trenkė vieną kartą A. S. į veidą, pataikė jam į lūpą. Dėl šio savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu pretenzijų vienas kitam neturi, bendrauja, nesipyksta, abu yra senai pažįstami (1 t., b. l. 132).

Teismui balsu perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis F. M. papildomai parodė, kad galbūt tyrėja jį ne taip suprato ir ne taip užrašė. Sakė ne taip, kaip užrašyta. Nebuvo jokio pykčio, galbūt jį ne taip suprato ir taip parašė tyrėja. Protokolo neskaitė, sakė pasirašyti ir pasirašė. Veikos aplinkybes pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad tyčia sudavė. Neatsimena, kas aplink buvo iš kitų asmenų. Negerai vertina savo elgesį.

Nors kaltinamasis F. M. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė, visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko, kai išėjo iš medicinos punkto, sutiko M., juokavo su juo, kalbėjo apie krepšinį ir taip išėjo kad netyčia sudavė smūgį jis. Pareigūnai davė parašyti paaiškinimą ir parašė, jog neturi pretenzijų. Kaltinamasis pataikė su ranka, galbūt dešine, kumščiu, pataikė į veido sritį. Smūgis buvo toks, lyg užkabinimas, skausmo nejautė, sužalojimai nebuvo padaryti, buvo šiek tiek prakirsta lūpa, kraujo nebuvo. Tuo metu pritūpė sekundei laiko ir iš karto atsistojo. Pas medikus buvo, patepė vaistų ant lūpos ir viskas. Prieš įvykį jokių konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. O po įvykio bendrauja kaip ir prieš tai, nenutrūko bendravimas. Kaltinamasis atsiprašė. Jis pats suprato, kad to nenorėjo. Smūgis buvo toks, lyg jam pasimaišęs po kumščiu. Tuo metu iš karto pribėgo pareigūnai, matyt pagalvojo kad buvo konfliktas. Viskas buvo netyčia. Aplink buvo kitų nuteistųjų, kokia jų reakcija buvo tiksliai negali pasakyti. Su kaltinamuoju pusbroliai. Nesiekia, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, nes iš tikrųjų jam ir neturėjo būti jokios atsakomybės. Jeigu įkalinimo įstaigoje kažkas atsininka, kokie įvykiai, gali pranešti pareigūnams, yra galimybė kreiptis į administraciją. Sužalojimas lūpoje buvo iš išorės, toks kaip įbrėžimas.

Liudytoja V. R. parodė, kad vykdydama tarnybą, 2024 m. gruodžio 1 d. per kameras pamatė būrelį nuteistųjų, vienas iš nuteistųjų kitam sudavė į veido sritį. Pranešė pareigūnui. Dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, jaunesnioji specialistė, dirba apsaugoje, visą vaizdą matė per vaizdo kameras. Vizualiai vertinant, manė, jog ten įvyko konfliktas, jie kažką aiškinosi ir po to prasidėjo rimtesni dalykai. Patį įvykį per kameras stebėjo tiesiogiai. Matė, kad jie ginčijosi, matė, kad vienas trenkė kitam į veidą.

Liudytojas A. J. parodė, kad tada stovėjo, kalbėjo. Viskas buvo 2024 m. gruodžio 1 d. Stovėjo prie medicinos punkto, lauke. Be jo buvo S., A., A. ir F.. A. užsikabino eidamas ir nukrito. Nežino, bet jis ten žingsniavo ir nukrito. Konflikto ratelyje nebuvo, tokiu atveju jau pareigūnai stovėtų. Ar M. kažkam sudavė, nematė. Jeigu vyktų muštynės, tikrai tiek neprisileistų. Nematė, ar M. prisilietė prie ko nors. S. stovėjo iš kairės pusės, iš dešinės stovėjo F., o iš kairės pusės A. buvo. Kai nukentėjusysis nukrito jis atsikėlė. Po to pribėgo pareigūnai, bet nežino, dėl ko jie atbėgo. Jokių veiksmų, kol kalbėjosi nebuvo, jokio pakelto balso tono nebuvo. Matė, jog nukentėjusysis A. krenta ir viskas.

Liudytojas S. J. parodė, kad tai buvo 2024 m. gruodžio 1 d., nieko neprisimena, nes po avarijos, serga. Jis ėjo į sveikatos skyrių pasiimti vaistų. Visi ten eina vaistų, ten susitiko ir pradėjo kalbėti. Jie yra romų tautybės, visi garsiai kalbas. Tada buvo tie žmonės, kurie šiandien atvažiavo: buvo M., A. ir kiti atvykę liudytojai. Kalbantis nebuvo konflikto, ten viskas vyko juokais. A. suklupo ir nukrito. Kaip jis nukrito net nepastebėjo, net nematė, nuėjo ir viskas, iš karto pribėgo administracijos pareigūnai ir viskas. Ar M. S. atžvilgiu naudojo kokius veiksmus - negali pasakyti, nes nepastebėjo ir nematė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojo S. J. parodymų dalį, kur nurodė, kad A. S. žino, gražiai bendrauja, nesipyksta. Matė, kad jis susiginčijo su kitu nuteistuoju F. M. ir F. M. trenkė vieną kartą A. S., tik nežino kur, nes nematė (1 t., b. l. 52).

Pagarsinus liudytojo parodymus papildomai parodė, kad iš karto pasakė pareigūnams, ką matė, o pareigūnų žodžius, ką jie jam sakė - pasakė tyrėjai. Iš karto sargyboje pasakė, kad parašyti paaiškinimą. Apklausos protokole, neprisimenu, kad taip sakytų. Tyrėja užfiksavo, kad M. A. sudavė, tyrėjai taip ir pasakė, kaip pareigūnai sakė, kad matė per kameras. Pats vaizdo įrašų nematė. Kad M. suduotų smūgį S., neprisimena, kad taip būtų. Jis pasakė tyrėjai, kad nematė, bet pasakė ir tai, ką jam sakė pareigūnai, kad jie jam sakė, kad buvo smūgis.

Liudytojas A. O. parodė, kad tą dieną su S. ėjo pasiimti vaistų. Ten stovėjo jauni vaikinukai. Nuėjo paimti vaistus, išėjo ir stovėjo visi, pradėjo šnekėti. Tautybė šneka labai garsiai. Tada matė, kad atbėgo pareigūnai ir išvedė. Klausė, ar ką matė, bet mes nieko nematė. A. S. yra jų giminė. Ten jokio konflikto nebuvo. Smurtinių veiksmų S. atžvilgiu nematė. Galbūt jie, kai jauni taip žaidžia. Prie jo nieko nebuvo, nematė. Kad kažkas buvo sumuštas, jam pasakė pareigūnai. Klausė A., kas ten buvo su jo sūnumi, sakė, kad nieko nebuvo, jis sakė, kad užsikabino už „buldiūro“ ir nukrito. Joks konfliktas tarp jų nevyko. Vienu momentu prie jų pribėgo pareigūnai. Klausė, kas čia vyksta, nes labai garsiai šnekėjo. Nusivedė į budinčią dalį ir klausė, kas įvyko. S. jam pasakė, kad jis užkliuvo už „buldiūro“. S. prie jo nebuvo nugriuvęs. Ar kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kokius veiksmus, nežino.

2024 m. gruodžio 12 d. prokuroro reikalavime nurodyta, kad buvo gauta dokumentinė medžiaga iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) apie tai, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.07 val. per vaizdo stebėjimo kamerą prie medicinos dalies įėjimo pastebėta nuteistųjų grupelė, kurie ginčijosi, kur nuteistasis F. M. sudavė A. S. į veido sritį. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 648 nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.15 val. apžiūrėtas A. S., kuriam nustatyta kraujuojanti žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje. (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gruodžio 1 d. stacionarios vaizdo kameros vaizdo įraše fiksuota, kaip lauke stovi 7 nuteistieji, kur nuteistasis F. M. rankomis gestikuliuoja ir įnirtingai kažką aiškina priešais jį stovinčiam nuteistajam A. S. ir staigiu judesiu smogia vieną smūgį į veido sritį, nuteistasis A. S. nuo smūgio nukrenta ant žemės, labai greitai atsistoja, nusivalo veidą ranka ir pradeda agresyviai šokinėti. Nuteistasis F. M., kuris sudavė smūgį A. S., staigiu judesiu nusiima striukę ir žengia žingsnį arčiau A. S., tačiau kiti, šalia esantys nuteistieji, jį sustabdo, neleidžia prieiti. 2024 m. gruodžio 4 d. A. S. apklaustas liudytoju nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2023 m. lapkričio 13 d. F. M. pažįsta seniai, bendrauja, jų santykiai yra draugiški, nesipyksta. Mano, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.00 val. F. M. jam trenkė netyčia, jie tiesiog juokavo ir jis jam jokių pretenzijų neturi, kadangi yra draugai, ikiteisminio tyrimo pradėti nenori. Nors nuteistasis A. S. nurodė, kad pretenzijų neturi, ikiteisminio tyrimo nepageidauja, tačiau yra pagrindo manyti, kad nuteistojo F. M. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, taip pat prokuroro reikalavimu. Nukentėjusysis nepateikė skundo ar pareiškimo, tačiau nukentėjusiojo asmens galimybės ginti savo interesus yra ribotos tiek dėl įstaigos specifikos, tiek dėl tarp nuteistųjų vyraujančio specifinio bendravimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Vienas iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra nukentėjusiojo teisinė padėtis. Taip pat, sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodyta, kad jog vienu iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra tiek nukentėjusiojo teisinė padėtis, tiek, be kita ko, ir visuomenės susidomėjimas padaryta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-746/2015, 2K-12-719/2022). Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įgaliotoms institucijoms keliamas reikalavimas imtis visų priemonių valstybėje nustatyta tvarka nelaisvėje laikomų asmenų saugumui, jų teisėtiems interesams užtikrinti, kartu siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, taip pat į tai, kad veika turi visuomeninę reikšmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 2 dalimi, ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas prokuroro reikalavimu (1 t., b. l. 1 - 8).

2024 m. gruodžio 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. R. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo A. S. sužalojimo nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės V. R. 2024 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 1 d. vykdant tarnybą AP-2 poste apie 15.07 val. per vaizdo stebėjimo kamerą prie medicinos dalies įėjimo pastebėjo nuteistųjų grupelę, kurie ginčijosi, kur nuteistasis F. M. trenkė A. S. į veido sritį. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 648 nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.15 val. apžiūrėtas A. S., kuriam nustatyta kraujuojanti žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje (1 t., b. l. 14 - 16).

2024 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės V. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. vykdant tarnybą AP-2 poste apie 15.07 val. per vaizdo stebėjimo kamerą prie medicinos dalies įėjimo pastebėjo nuteistųjų grupelę, kurie ginčijosi, kur nuteistasis F. M. trenkė A. S. į veido sritį (1 t., b. l. 17).

2024 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.07 val per radijo ryšį išgirdo, kad prie Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vyksta muštynės tarp nuteistųjų (1 t., b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2739/2024(02) nurodyta, kad A. S. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. gruodžio 1 d. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63 - 64).

2024 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, suteikta pirmoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 19-21).

2024 m. gruodžio 1 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 648 nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.15 val. apžiūrėtas A. S., kuriam nustatyta kraujuojanti žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, kurios dydis 0,5 cm (1 t., b. l. 14 - 16).

2025 m. sausio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pateiktas DVD-R su stacionarios kameros vaizdo įrašu. Vaizdo įraše matyti apžiūrimas failas pavadinimu „SPT praėjimas“, įrašo kokybė gera, vaizdas ryškus, nėra garso. Vaizdo įrašas yra 8 minučių trukmės. Įrašas prasideda 2024 m. gruodžio 1 d. 14.00 val., matyti kiemas, įėjimas į medicinos dalį, vaikšto nuteistieji, matyt, kaip takeliu eina 4 nuteistieji, visi įeina į pastatą. Įraše matyti, kaip apie 14.05 val. iš to pačio pastato išeina 6 - 7 nuteistieji, visi stovi ratuku ir kalbasi. Toliau matyti, kaip nuteistasis apsivilkęs juoda striuke gestikuliuoja rankomis ir kažką kalba su priešais jį stovinčiu kitu nuteistuoju, visi stovi, kalbasi, rūko. Įrašo laikus 14.09.18 val. matyti, kaip smulkaus kūno sudėjimo nuteistasis, apsivilkęs juodos spalvos kelnėmis ir striuke, kepuraite, ją pasitaiso, rankomis gestikuliuoja ir įnirtingai kažką aiškina kitam priešais jį stovinčiam nuteistajam, kuris vilki tamsios spalvos kelnes ir pilkos spalvos striukę, staigiu judesiu smogia vieną smūgį į veido sritį, nuteistasis nuo smūgio nukrenta ant žemės, bet labai greitai atsistoja. Matyti, kaip nusivalo veidą ranka ir pradeda šokinėti agresyviai. Nuteistasis, kuris sudavė smūgį, staigiu judesiu nusiima striukę ir žengia žingsnį arčiau nuteistojo, kuriam sudavė, tačiau kiti šalia esantys nuteistieji neleidžia. Matyti, kad nuteistasis, kuris nusivilko striukę, laiko rankas puolimo pozicijoje, lyg norėtų pulti muštis. Toliau matyti kaip atbėga pareigūnai ir nuteistieji pradeda skirstytis (1 t., b. l. 67 - 69).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas F. M. įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

Kaltinamasis F. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, teisme kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog netyčia sužalojo nukentėjusįjį, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje F. M. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl nežymaus nukentėjusiojo A. S. sveikatos sutrikdymo, tai yra dėl to, kad: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.07 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo kieme prie įėjimo į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. S. į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje.

Kaltinamasis F. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neneigė, tačiau nurodė, jog jis su S. pažįstami, kartu augę, netyčia įvyko. Nurodė, kad netyčia trenkė, ne taip suprato vienas kitą. Šiuo metu sėdi (duomenys neskelbtini) kalėjime, jokių pretenzijų nėra, nežino, kaip taip įvyko. Viskas įvyko, kaip nurodyta kaltinime. Jis stovėjo šalia prie durų, kalbėjo su A., dar buvo kitų nuteistųjų toliau. Abu tada kalbėjo ir jis netyčia kažkaip trenkė. Pripažįsta, kad A. trenkė vieną kartą, trenkė į lūpą su ranka, kaire ranka, sugniaužė kumštį. Trenkė į veido sritį ir praskėlė lūpą, neatsimena, ar bėgo kraujas. Ką darė nukentėjusysis tuo metu neprisimena. Viskas įvyko greitai labai, atbėgo pareigūnai tuoj pat ir uždarė jį. Nežino net pats, kaip taip įvyko, nenorėjo to daryti, neatsimena apie ką kalbėjo su nukentėjusiuoju tuo metu. Neturi sveikatos sutrikimų. Pareigūnai pribėgo prie jo, nes pamatė, kad jis A. trenkė, tada sulaikė ir uždarė. Prisipažįsta, kad trenkė, bet netyčia. Sutinka, kad sudavė smūgį, suprato, kad neturėjo teisės suduoti smūgio. Veiksmas buvo tyčinis taip išeina, nors nenorėjo to daryti. Prieš tai jų santykiai buvo geri. Su nukentėjusiuoju pusbroliai, laisvėje kartu gyvena.

Kaltinamojo parodymų, kad netyčia trenkė A. S. nepatvirtina nė vieno liudytojo parodymai bei kiti surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nors kaltinamasis teigė, jog viskas įvyko netyčia, labai greitai, jis neatsimena kai kurių aplinkybių, vis dėlto, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Visų pirma, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pačio kaltinamojo duoti parodymai, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. 2025 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog nuėjo į medicinos dalį pasiimti vaistų nuo skausmo, po to išėjo į lauką, ten jie visi stovėjo ir kalbėjosi, jis priėjęs dar kartą paklausė A. S. kodėl jam trenkė, šis neatsakė. Todėl jis susinervino ir tyčia trenkė vieną kartą A. S. į veidą, pataikė jam į lūpą. Dėl šio savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu pretenzijų vienas kitam neturi, bendrauja, nesipyksta, abu yra senai pažįstami (1 t., b. l. 132). Teismui balsu perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis F. M. papildomai parodė, kad galbūt tyrėja jį ne taip suprato ir ne taip užrašė. Sakė ne taip, kaip užrašyta. Nebuvo jokio pykčio, galbūt jį ne taip suprato ir taip parašė tyrėja. Protokolo neskaitė, sakė pasirašyti ir pasirašė. Veikos aplinkybes pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad tyčia sudavė. Neatsimena, kad aplink buvo kitų asmenų. Negerai vertina savo elgesį. Teismas pažymi, kad apklausos protokole pasirašė pats savo ranka F. M., ką jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, todėl aplinkybė, jog neskaitė, kas parašyta laikytina pasirinkta gynybine pozicija, įvertinus tai, kad kaltinamasis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir kaltinamajam nėra draudžiama meluoti.

Taip pat kaltinamojo kaltę pagrindžia ir nukentėjusiojo A. S. teisiamojo posėdžio duoti parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad viskas vyko, kai jis išėjo iš medicinos punkto, sutiko M., juokavo su juo, kalbėjo apie krepšinį ir taip išėjo, kad netyčia sudavė smūgį jis. Pareigūnai jam davė parašyti paaiškinimą ir parašė, jog neturi pretenzijų. Kaltinamasis jam pataikė su ranka, galbūt dešine, kumščiu pataikė į veido sritį. Smūgis buvo toks, lyg užkabinimas, skausmo nejautė, sužalojimai nebuvo padaryti, buvo šiek tiek prakirsta lūpa, kraujo nebuvo. Tuo metu pritūpė sekundei laiko ir iš karto atsistojo. Pas medikus buvo, patepė vaistų ant lūpos ir viskas. Prieš įvykį jokių konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. O po įvykio bendrauja kaip ir prieš tai, nenutrūko bendravimas. Kaltinamasis atsiprašė. Jis pats suprato, kad to nenorėjo. Smūgis buvo toks, lyg jam pasimaišęs po kumščiu. Tuo metu iš karto pribėgo pareigūnai, matyt pagalvojo, kad buvo konfliktas. Viskas buvo netyčia. Aplink buvo kitų nuteistųjų, kokia jų reakcija buvo tiksliai negali pasakyti. Su kaltinamuoju yra pusbroliai. Nesiekia, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, nes iš tikrųjų jam ir neturėjo būti jokios atsakomybės. Jeigu įkalinimo įstaigoje kažkas atsininka, kokie įvykiai, gali pranešti pareigūnams, yra galimybė kreiptis į administraciją. Sužalojimas lūpoje buvo iš išorės, toks kaip įbrėžimas.

2024 m. gruodžio 4 d. A. S., ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.00 val. buvo prie medicinos dalies pasiimti vaistus ir ten sutiko jį, stovėjo ir kalbėjo, šalia buvo ir kitų nuteistųjų, nesipyko, kaip bekalbant jis jam netyčia trenkė ranka per burną, kadangi vartojo raminančius vaistus, turbūt susimėtė, nesulaikė pusiausvyros ir nukrito. Jokio skausmo nejuto, jis jam trenkė netyčia, tiesiog juokavo, jokių pretenzijų neturi, kadangi yra draugai. Jokio ikiteisminio tyrimo pradėti nenori, niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 34-35). Atsižvelgiant į tai, kad nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2014, 2K-235-942/2018). Atsižvelgiant į tai, kad A. S. apklausa buvo atlikta 2024 m. gruodžio 4 d., kai ikiteisminis tyrimas pagal prokuroro reikalavimą buvo pradėtas tik 2024 m. gruodžio 12 d. Šie A. S. paaiškinimai ir liudytojo apklausos protokolas nevertinami ir teismas jais nesivadovauja, kadangi atlikta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas vadovaujasi tik nukentėjusiojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant šios aplinkybės, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus teisme, sprendžia, kad veikos įvykdymo aplinkybės sutampa, abu nurodė analogiškas, todėl jomis netikėti nėra pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad abu teigė, jog smūgis buvo suduotas netyčia.

Akcentuotina, kad ginčo dėl A. S. sužalojimo vietos, laiko, aplinkybių, būdo, kilusių pasekmių ginčo byloje nekilo. Byloje kilo ginčas, ar F. M. nukentėjusįjį sužalojo tyčia ar netyčia.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Nagrinėjama byla yra specifinė, nes joje nagrinėjamas įvykis įvykęs laisvės atėmimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai atlieka laisvės atėmimo bausmes būtent šioje įstaigoje nuo įvykio iki šiol. Įvertinus šią aplinkybę, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. S. tyčios suvokimas ir parodymų turinys, o taip pat apklaustų liudytojų A. J., S. J., A. O. parodymai yra sąlygoti būtent veikos įvykdymo vietos ir įkalintų asmenų bendravimo ypatumų, todėl vertintini kaip siekis apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių ateityje, tačiau juos įvertinus kartu su vaizdo įrašo medžiaga liudytojos V. R. parodymais ir kitais ištirtais įrodymais, pagrindžia kaltinamojo kaltę įvykdžius inkriminuotą veiką.

Kaltinamojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2024 m. gruodžio 1 d., nieko neprisimena, nes po avarijos, serga. Jis ėjo į sveikatos skyrių pasiimti vaistų. Visi ten eina vaistų, ten susitiko ir pradėjo kalbėti. Jie yra romų tautybės, visi garsiai kalbas. Tada buvo tie žmonės, kurie šiandien atvažiavo: buvo M., A. ir kiti atvykę liudytojai. Kalbantis nebuvo konflikto, ten viskas vyko juokais. A. suklupo ir nukrito. Kaip jis nukrito net nepastebėjo, net nematė, nuėjo ir viskas, iš karto pribėgo administracijos pareigūnai ir viskas. Ar M. S. atžvilgiu naudojo kokius veiksmus negali pasakyti, nes nepastebėjo ir nematė. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojo S. J. parodymų dalį, kur liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. S. žino, gražiai bendrauja, nesipyksta. Matė, kad jis susiginčijo su kitu nuteistuoju F. M. ir F. M. trenkė vieną kartą A. S., tik nežino kur, nes nematė (1 t., b. l. 52-54). Pagarsinus liudytojo parodymus S. J. papildomai parodė, kad iš karto pasakė pareigūnams, ką matė, o pareigūnų žodžius, ką jie jam sakė - pasakė tyrėjai. Iš karto sargyboje pasakė, kad parašyti paaiškinimą. Apklausos protokole, neprisimena, kad taip sakytų. Tyrėja užfiksavo, kad M. A. sudavė, tyrėjai taip ir pasakė, kaip pareigūnai sakė, kad matė per kameras. Pats vaizdo įrašų nematė. Kad M. suduotų smūgį S., neprisimena, kad taip būtų. Jis pasakė tyrėjai, kad nematė, bet pasakė ir tai, ką jam sakė pareigūnai, kad jie jam sakė, kad buvo smūgis. Liudytoja V. R. parodė, kad vykdydama tarnybą, 2024 m. gruodžio 1 d. per kameras pamatė būrelį nuteistųjų, vienas iš nuteistųjų kitam sudavė į veido sritį. Pranešė pareigūnui. Dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, jaunesnioji specialistė, dirba apsaugoje, visą vaizdą matė per vaizdo kameras. Vizualiai vertinant, manė, jog ten įvyko konfliktas, jie kažką aiškinosi ir po to prasidėjo rimtesni dalykai. Patį įvykį per kameras stebėjo tiesiogiai. Matė, kad jie ginčijosi, matė, kad vienas trenkė kitam į veidą. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tada stovėjo, kalbėjo. Viskas buvo 2024 m. gruodžio 1 d. Stovėjo prie medicinos punkto, lauke. Be jo buvo S., A., A. ir F.. A. užsikabino eidamas ir nukrito. Nežino, bet jis ten žingsniavo ir nukrito. Konflikto ratelyje nebuvo, tokiu atveju jau pareigūnai stovėtų. Ar M. kažkam sudavė, nematė. Jeigu vyktų muštynės, tikrai tiek neprisileistų. Nematė, ar M. prisilietė prie ko nors. S. stovėjo iš kairės pusės, iš dešinės stovėjo F., o iš kairės pusės A. buvo. Kai nukentėjusysis nukrito jis atsikėlė. Po to pribėgo pareigūnai, bet nežino, dėl ko jie atbėgo. Jokių veiksmų, kol kalbėjosi nebuvo, jokio pakelto balso tono nebuvo. Matė, jog nukentėjusysis A. krenta ir viskas. Liudytojas A. O. parodė, kad tą dieną su S. ėjo pasiimti vaistų. Ten stovėjo jauni vaikinukai. Nuėjo paimti vaistus, išėjo ir stovėjo visi, pradėjo šnekėti. Tautybė šneka labai garsiai. Tada matė, kad atbėgo pareigūnai ir išvedė. Klausė, ar ką matė, bet mes nieko nematė. A. S. yra jų giminė. Ten jokio konflikto nebuvo. Smurtinių veiksmų S. atžvilgiu nematė. Galbūt jie, kai jauni taip žaidžia. Prie jo nieko nebuvo, nematėčiau. Kad kažkas buvo sumuštas, jam pasakė pareigūnai. Klausė A., kas ten buvo su jo sūnumi, sakė, kad nieko nebuvo, jis sakė, kad užsikabino už „buldiūro“ ir nukrito. Joks konfliktas tarp jų nevyko. Vienu momentu prie jų pribėgo pareigūnai. Klausė, kas čia vyksta, nes labai garsiai šnekėjo. Nusivedė į budinčią dalį ir klausė, kas įvyko. S. jam pasakė, kad jis užkliuvo už „buldiūro“. S. prie jo nebuvo nugriuvęs. Ar kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kokius veiksmus, nežino.

Nukentėjusiojo A. S. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina ir jie iš dalies sutampa su kaltinamojo F. M. parodymais. Pabrėžtina, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad netyčia trenkė. Viskas įvyko, kaip nurodyta kaltinime. Jis stovėjo šalia prie durų, kalbėjo su A., dar buvo kitų nuteistųjų toliau. Abu tada kalbėjo ir jis netyčia kažkaip trenkė. Pripažįsta, kad A. trenkė vieną kartą, trenkė į lūpą su ranka, kaire ranka, sugniaužė kumštį. Trenkė į veido sritį ir praskėlė lūpą, neatsimena, ar bėgo kraujas. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad juokavo su kaltinamuoju, kalbėjo apie krepšinį ir taip išėjo, kad netyčia sudavė smūgį jis. Kaltinamasis jam pataikė su ranka, galbūt dešine, kumščiu pataikė į veido sritį. Smūgis buvo toks, lyg užkabinimas, skausmo nejautė, sužalojimai nebuvo padaryti, buvo šiek tiek prakirsta lūpa, kraujo nebuvo. Tuo metu pritūpė sekundei laiko ir iš karto atsistojo. Pas medikus buvo, patepė vaistų ant lūpos ir viskas. Kaltinamasis jo atsiprašė. Jis pats suprato, kad to nenorėjo. Smūgis buvo toks, lyg jam pasimaišęs po kumščiu. Sužalojimas lūpoje buvo iš išorės, toks kaip įbrėžimas.

Liudytojų A. J., S. J., A. O. parodymai iš esmės nesutampa su kaltinamojo F. M. ir nukentėjusiojo A. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, jog minėti liudytojai neigia kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, nurodo, jog nematė įvykio, nematė, jog F. M. trenktų A. S., teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, nors ir nurodė, jog visi buvo kartu, vienoje vietoje prie medicinos punkto, tačiau jokio smūgio nematė, matė, jog nukentėjusysis buvo nukritęs, tačiau nematė kaip nukrito, teigė, kad užkliuvo už bordiūro. Liudytojų A. J., S. J., A. O. parodymus iš esmės paneigia tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, nes teisiamojo posėdžio metu abu nurodė, jog F. M. trenkė A. S. į veido sritį su kumščiu, buvo padarytas sužalojimas veido srityje, lūpoje. Pabrėžtina, jog minėtų liudytojų parodymus paneigia ir baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas iš įvykio vietos. 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pateiktas DVD-R su stacionarios kameros vaizdo įrašu. Įraše matyti, kaip apie 14.05 val. iš pastato išeina 6 - 7 nuteistieji, visi stovi ratuku ir kalbasi. Toliau matyti, kaip nuteistasis apsivilkęs juoda striuke gestikuliuoja rankomis ir kažką kalba su priešais jį stovinčiu kitu nuteistuoju, visi stovi, kalbasi, rūko. Įrašo laiku 14.09.18 val. matyti, kaip smulkaus kūno sudėjimo nuteistasis, apsivilkęs juodos spalvos kelnėmis ir striuke, kepuraite, ją pasitaiso, rankomis gestikuliuoja ir įnirtingai kažką aiškina kitam priešais jį stovinčiam nuteistajam, kuris vilki tamsios spalvos kelnes ir pilkos spalvos striukę, staigiu judesiu smogia vieną smūgį į veido sritį, nuteistasis nuo smūgio nukrenta ant žemės, bet labai greitai atsistoja. Matyti, kaip nusivalo veidą ranka ir pradeda šokinėti agresyviai. Nuteistasis, kuris sudavė smūgį, staigiu judesiu nusiima striukę ir žengia žingsnį arčiau nuteistojo, kuriam sudavė, tačiau kiti šalia esantys nuteistieji neleidžia. Matyti, kad nuteistasis, kuris nusivilko striukę, laiko rankas puolimo pozicijoje, lyg norėtų pulti muštis. Toliau matyti kaip atbėga pareigūnai ir nuteistieji pradeda skirstytis (1 t., b. l. 67 - 69). Peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu, aiškiai matyti, jog įvykio vietoje, rateliu stovi 7 asmenys, vyras juoda striuke, juoda kepure, ant kurio yra baltos spalvos ženklas – F. M., staigiai užsimoja ir trenkia nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis labai greitai nukrinta ant žemės, bet labai greitai atsistoja. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis pradeda artėti vienas kito, kaltinamasis F. M. greitais judesiai nusirengia striukę, ją meta ant žemės ir atsistoja į „kovinę“ poziciją, pradeda šokinėti. Kitas vyras ilgesne striuke, pradeda vytis kaltinamąjį, tačiau jį sulaiko kitas asmuo. Pabrėžtina, jog vaizdo įraše, prieš smūgį matyti, jog asmenys sustoję rateliu ginčijasi, itin daug gestikuliuoja rankomis, svaidosi jomis į šonus, kas rodo, jog tarp asmenų buvo įvykęs žodinis konfliktas. Darytina išvada, kad liudytojų A. J., S. J., A. O. parodymai iš esmės neatitinka baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, t. y. vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto pačio įvykio, todėl liudytojų parodymai nevertinami kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai. Teismas šių liudytojų parodymus vertina itin kritiškai, įvertinus tai, kad įvykio metu, teisminio nagrinėjimo metu ir iki šiol tiek kaltinamasis F. M., tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai atlieka laisvės atėmimo bausmes būtent įvykio vietoje - Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, todėl pagrįstai manytina, kad esant tokiam proceso dalyvių statusui, esant aplinkybei, jog kaltinamojo bausmės pabaiga 2031 metais, įvertinus laisvės atėmimo bausmės atliekančių asmenų santykių specifiką tikėtina, kad liudytojai duodami parodymus nurodė ne visas įvykio aplinkybes taip kaip buvo tam, kad ateityje neturėtų pasekmių atlikdami toliau laisvės atėmimo bausmes bei siekdami apsisaugoti.

Be to, vaizdo įraše užfiksuotą medžiagą patvirtina ir liudytojos V. R. parodė, kad vykdydama tarnybą, 2024 m. gruodžio 1 d. per kameras pamatė būrelį nuteistųjų, vienas iš nuteistųjų kitam sudavė į veido sritį. Pranešė pareigūnui. Dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, jaunesnioji specialistė, dirba apsaugoje, visą vaizdą matė per vaizdo kameras. Vizualiai vertinant, manė, jog ten įvyko konfliktas, jie kažką aiškinosi ir po to prasidėjo rimtesni dalykai. Patį įvykį per kameras stebėjo tiesiogiai. Matė, kad jie ginčijosi, matė, kad vienas trenkė kitam į veidą. Liudytoja taip pat nurodė, jog tiesiogiai stebint vaizdo kameras, jai susidarė vaizdas, jog asmenys konfliktuoja ginčijasi, kaip nurodė, vėliau matė, jog prasidėjo „rimtesni dalykai“, vienas iš nuteistųjų kitam sudavė į veido sritį.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis F. M. sudavė nukentėjusiajam A. S. į veido sritį. Nustatyta, kad kaltinamajam, nukentėjusiajam ir kitiems asmenims - liudytojams stovint lauke, prie Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo medicinos punkte tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, kaltinamasis F. M. staigiai užsimodamas sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, lūpą, kuri buvo prakirsta.

Vertinant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Taigi, kaip jau minėta, kaltinamojo F. M. ir nukentėjusiojo A. S. bei liudytojų parodymai iš dalies skiriasi. Nustatyta, kad nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos V. R. parodymai sutampa. Nustatyta, kad įvykį, tiesiogiai per vaizdo stebėjimo kameras matė liudytoja V. R., kuri pamačiusi suduotą smūgį, pranešė pareigūnams, jog vyksta konfliktas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė, kad matė, kad A. S. susiginčijo su F. M.. F. M. trenkė vieną kartą S., tik nežino kur, nematė (1 t., b. l. 52-54). Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas neigė šią aplinkybę, nurodė, kad neprisimena, kad taip būtų sakęs. Kad M. suduotų smūgį S., neprisimena, kad taip būtų. Jis pasakė tyrėjai, kad nematė, bet pasakė ir tai, ką jam sakė pareigūnai, kad jie jam sakė, kad buvo smūgis. Liudytojai A. J., A. O. neigia matę kaip kaltinamasis F. M. nukentėjusiajam suduoda smūgį, neigia, jog buvo įvykęs konfliktas. Liudytojas A. J. parodė, kad tada stovėjo, kalbėjo. Viskas buvo 2024 m. gruodžio 1 d. Stovėjo prie medicinos punkto, lauke. Be jo buvo S., A., A. ir F.. A. užsikabino eidamas ir nukrito. Nežino, bet jis ten žingsniavo ir nukrito. Konflikto ratelyje nebuvo, tokiu atveju jau pareigūnai stovėtų. Ar M. kažkam sudavė, nematė. Jeigu vyktų muštynės, tikrai tiek neprisileistų. Nematė, ar M. prisilietė prie ko nors. S. stovėjo iš kairės pusės, iš dešinės stovėjo F. pusės A. buvo. Kai nukentėjusysis nukrito jis atsikėlė. Po to pribėgo pareigūnai, bet nežino, dėl ko jie atbėgo. Jokių veiksmų, kol kalbėjosi nebuvo, jokio pakelto balso tono nebuvo. Matė, jog nukentėjusysis A. krenta ir viskas. Liudytojas A. O. parodė, kad tą dieną su S. ėjo pasiimti vaistų. Ten stovėjo jauni vaikinukai. Nuėjo paimti vaistus, išėjo ir stovėjo visi, pradėjo šnekėti. Tautybė šneka labai garsiai. Tada matė, kad atbėgo pareigūnai ir išvedė. Klausė, ar ką matė, bet mes nieko nematė. A. S. yra jų giminė. Ten jokio konflikto nebuvo. Smurtinių veiksmų S. atžvilgiu nematė. Galbūt jie, kai jauni taip žaidžia. Prie jo nieko nebuvo, nematėčiau. Kad kažkas buvo sumuštas, jam pasakė pareigūnai. Klausė A., kas ten buvo su jo sūnumi, sakė, kad nieko nebuvo, jis sakė, kad užsikabino už „buldiūro“ ir nukrito. Joks konfliktas tarp jų nevyko. Vienu momentu prie jų pribėgo pareigūnai. Klausė, kas čia vyksta, nes labai garsiai šnekėjo. Nusivedė į budinčią dalį ir klausė, kas įvyko. S. jam pasakė, kad jis užkliuvo už „buldiūro“. S. prie jo nebuvo nugriuvęs. Ar kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kokius veiksmus, nežino.

Teismas, įvertinęs šiuos liudytojų parodymus sprendžia, kad jie iš esmės prieštarauja pačio kaltinamojo F. M. ir nukentėjusiojo A. S. parodymams, todėl nėra vertintini, kaip objektyvūs.

Nukentėjusiajam A. S. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. konstatuota: muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2024 m. gruodžio 1 d. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63 - 64). Padarytus sužalojimus patvirtina taip pat ir 2024 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą nurodyti duomenys, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, suteikta pirmoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 19-21). Taip pat 2024 m. gruodžio 1 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 648, kurioje nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15.15 val. apžiūrėtas A. S., kuriam nustatyta kraujuojanti žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, kurios dydis 0,5 cm (1 t., b. l. 14 - 16). Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl sužalojimų masto ir sužalojimų nekilo. Darytina išvada, kad dėl neteisėtų F. M. veiksmų kilo padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiojo A. S. parodymai, pačio kaltinamojo parodymai, vaizdo kameros įrašo medžiaga patvirtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos atpažino asmeninį įvykdžiusį nusikalstamą veiką ir nurodė, kad tai F. M..

Taigi, teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent F. M. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį A. S. į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nukentėjusiajam A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus bei juos gretindamas su byloje esančiais įrodymais, sprendžia, jog kaltinamojo parodymai, jog sudavė netyčia vertintini, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju aukščiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kaltinamojo parodymai patvirtina, vaizdo įrašo medžiaga, kad inkriminuotą veiką įvykdė F. M. tyčia.

Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su vaizdo įraše užfiksuotu įvykio vaizdu, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad F. M. kaltę tyčia įvykdžius veiką. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis smūgiavimo į gyvybiškai svarbų organą – galvą, todėl turėjo numanyti, kad kils pasekmės ir bus sutrukdyta nukentėjusiojo sveikata. Tyčinius kaltinamojo veiksmus patvirtina tai, kad kaltinamasis F. M. užsimojo ir tada smogė nukentėjusiajam. Vaizdo įraše užfiksuotas smūgis, po kurio nukentėjusysis nukrenta, užsimojimo momentas, leidžia pagrįstai vertinti, jog F. M. atliko tyčinius veiksmus. Esant užsimojimui ir tokiai smūgio jėgai, kai nukentėjusysis nukrenta, vertinti smūgio kaip netyčinio ar neatsargaus veiksmo nėra pagrindo, kadangi kaltinamojo veiksmų seka ir elgesys, kuris užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros įraše, pagrįstai leidžia, konstatuoti, kad tai tyčinis, kryptingas ir sąmoningas veiksmas, siekiant sužaloti nukentėjusįjį. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusysis tokį smūgį laiko netyčiniu, nepaneigia smurto jo atžvilgiu naudojimo ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose. Ši veika sukėlė padarinius – A. S. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo F. M. gynėjas baigiamojoje kalboje ginčijo baudžiamojo proceso pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėjimą prokuroro reikalavimu teisėtumą, teigdamas, kad byloje nebuvo gautas nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo skundas (pareiškimas), todėl baudžiamasis procesas dėl paminėtos nusikalstamos veikos prieš A. S. vyko neteisėtai. Teismas pagrindo sutikti su gynėju neturi.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. BPK 167 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradžią tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, tarp kurių ir BK 140 straipsnio 1 dalis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, nustatyta ir BK 140 straipsnio 4 dalyje. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).

Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo F. M. baudžiamasis persekiojimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vyko neteisėtai, nes nebuvo laikomasi pirmiau aptartų baudžiamojo proceso pradžią reglamentuojančių nuostatų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje 2024 m. gruodžio 12 d. buvo pradėtas prokuroro reikalavimu, tai motyvuojant tuo, kad nuteistojo F. M. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, požymių, nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiojo teisine padėtimi, atsižvelgiant į tai, kad valstybės įgaliotoms institucijoms keliamas reikalavimas imtis visų priemonių valstybėje nustatyta tvarka nelaisvėje laikomų asmenų saugumui, jų teisėtiems interesams užtikrinti, kartu siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, taip pat į tai, kad veika turi visuomeninę reikšmę.

Prokuroro reikalavimas, nors jo forma įstatyme ir nenustatyta, yra atskiras procesinis sprendimas su BPK 167 straipsnio 2 dalį atitinkančiais motyvais, kurių pagrįstumą kiekvienoje byloje turėtų įvertinti bylą nagrinėjantis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-719/2022). Nagrinėjamoje byloje paminėtas prokuroro reikalavimas kaip atskiras procesinis sprendimas buvo priimtas, jame nurodyti motyvai ir argumentai, su kuriais teismas pagrindo nesutikti neturi. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje nagrinėjama byla yra specifinė, nes joje nagrinėjamas įvykis įvykęs laisvės atėmimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai A. J., S. J., A. O. atliko laisvės atėmimo bausmes būtent šioje įstaigoje veikos įvykdymo metu, teisminio nagrinėjimo metu ir nuosprendžio priėmimo metu. Įvertinus šią aplinkybę, nors nukentėjusiajame teisme teigiant, kad galima įkalinimo vietoje rašyti pareiškimus, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo A. S. galimybė pateikti pareiškimą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos yra apribota jo teisinės padėties, veikos įvykdymo vietos ir įkalintų asmenų bendravimo ypatumų, dėl ko prokuroras pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiojo galimybė buvo apribota.

Minėta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų prokuroro reikalavimu privalo būti pradėtas ir tuo atveju, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Vieni iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra nukentėjusiojo teisinė padėtis, nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė taikoma bendrąja tvarka, glaudžios sąsajos su nusikalstama veika, dėl kurios reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, visuomenės susidomėjimas nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2008, 2K-171/2013, 2K-37-942/2015, 2K-286-746/2015, 2K-12-719/2022). Teismas sutinka, kad šiuo atveju veika turi visuomeninę reikšmę, kadangi pripažinus, kad tokiu atveju, kai veika įvykdyta laisvės atėmimo vietoje, vieno nuteistojo kito nuteistojo atžvilgiu, matant kitiems nuteistiesiems, o nukentėjusiajam dėl asmeninių priežasčių teigiant, kad jo atžvilgiu veika buvo padaryta netyčia, sąlygotų nebaudžiamumo jausmo kilimą, o taip pat sudarytų įspūdį, kad laisvės atėmimo vietoje darant naujas veikas, galima išvengti baudžiamosios atsakomybės, vien dėl to, kad nukentėjusysis dėl šių aplinkybių neteikia pareiškimo. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad siekiant užkardyti naujų nusikalstamų veikų vykdymą būtent laisvės atėmimo vietose, o taip pat siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai, prokuroras pagrįstai ir teisėtai pradėjo reikalavimu ikiteisminį tyrimą.

Pažymėtina, kad jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2014, 2K-235-942/2018, 2K-12-719/2022). Aptartų reikalavimų nesilaikymas suponuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, o kartu reiškia ir tai, kad tiek pats ikiteisminis tyrimas, tiek atskiri jo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o jų pagrindu gauti duomenys gali būti pripažinti gautais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-719/2022). <...> nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jeigu nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai, esant tokiai situacijai, apibrėžti Rekomendacijų 109 punkte, jame nurodyta, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, nurodytą BPK 167 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo įvertinti, ar ši veika turi visuomeninę reikmę ir ar asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad asmuo, kuriam padaryta žalos, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-15-648/2025).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam A. S., pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, 2024 m. gruodžio 19 d. buvo išaiškintos, kaip asmeniui nekentėjusiam nuo nusikalstamos veikos teisės numatytos BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose, tai patvirtinta 2024 m. gruodžio 19 d. nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolas. Be to, A. S. 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju bei įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (1 t., 37-42). Nors pasiūlymo pateikti pareiškimą kaip atskiro procesinio dokumento byloje nėra, tačiau esant teisių išaiškinimo protokolui. Spręstina, kad buvo jam išaiškinta teisė pateikti pareiškimą. Šioje byloje aplinkybių, dėl kurių nebūtų buvę galima pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, nebuvo.

Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 167 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Todėl nutraukti F. M. baudžiamąjį procesą dėl šios nusikalstamos veikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis F. M. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šio nuosprendžio priėmimo metu F. M. teistas keturiolika kartų, paskutinis įsiteisėjęs nuosprendis priimtas 2024 m. liepos 30 d., 2025 m. vasario14 d. priimtas taip pat apkaltinamasis nuosprendis, tačiau nėra įsiteisėjęs. Šiuo metu F. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu F. M. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nusikalto anksčiau jau būdamas teistas laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmėmis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, savo elgesį vertina neigiamai, atsakomybės išvengti nebandė, tačiau teigė, kad veika padaryta netyčia, tačiau nauja veika įvykdyta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad F. M. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Visuma šių aplinkybių, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad yra pagrindas pripažinti F. M. recidyvistu ir nustatyti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis F. M. anksčiau teistas keturiolika kartų, taip pat yra priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (98-103).). Jis nėra registruoti priklausomybės ligų centre, buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. 2025 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-35/2025 konstatuota, kad nėra duomenų, kad F. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 97).Taigi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Kaltinamasis nedirba, įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė, kadangi naują veiką įvykdė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir ją atlikdamas įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad F. M. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra pakankamai jauno amžiaus nustatytina, nustatyta artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, juo buvo subendrintos F. M. paskirtos ir neatliktos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, nebendrinama.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė nepaskirta, jos skirti netikslinga. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje buvo gauta 2025 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-05068, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 463,37 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamsis yra suimtas yra asmenų nemokančių proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš F. M. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas 2024 m. gruodžio 1 d., supakuotas voke ir saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

F. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti F. M. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. DVD-R kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš F. M. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.