Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo F. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, F. M. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš F. M. valstybės naudai nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

7. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendžio pateikė prokuroras, kuris neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių F. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jų kvalifikavimo. Prokuroras nesutinka tik su nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir aukštesnio teismo prašo nuosprendį šioje dalyje pakeisti, nuteistajam paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro teigimu, F. M. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, ja nebus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinktą bausmę (dydį), pažymėtina, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

10. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per švelni ar per griežta.

11. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę F. M., nurodė, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

12. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai kad F. M. teistas keturiolika kartų, paskutinis įsiteisėjęs nuosprendis priimtas 2024 m. liepos 30 d., 2025 m. vasario14 d. priimtas taip pat apkaltinamasis nuosprendis, tačiau nėra įsiteisėjęs, šiuo metu F. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs paskirtos bausmės, kaltinamasis nusikalto anksčiau jau būdamas teistas laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmėmis, nagrinėjamu atveju savo kaltę pripažino iš dalies (teigė, kad veika padaryta netyčia), naują nusikalstamą veiką įvykdė atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje, F. M. pripažino recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Motyvuodamas bausmės skyrimą kaltininkui, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo tai, kad F. M. anksčiau teistas keturiolika kartų, taip pat yra priimtas vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 98–103).). Pakaltinamas (1 t., b. l. 97). Ankstesni kaltinamojo (tuo metu) teistumai apylinkės teismui leido daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo kaltininko nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė, kadangi naują veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir ją atlikdamas įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad F. M. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamajam apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę, atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pakankamai jauną amžių, nurodė nustatantis artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Teismas vertino, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį F. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nurodė, kad atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (Skundžiamo nuosprendžio 16 psl.), kai nuteistojo atžvilgiu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat be pagrindo sureikšmino pakankamai jauną nuteistojo amžių, kas lėmė, jog pirmosios instancijos teismas F. M. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę savo dydžiu. Apylinkės teismas nurodė, kad bausmę nustato artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Aukštesnis teismas pastebi, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų (tai yra 1 metai (t. y. 12 mėn.)+3 mėn.=15 mėn. : 2 = 7 mėn. 15 d.), tuo tarpu apylinkės teismo paskirtas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai (beveik du kartus) mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkį.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės.

16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pripažintomis įrodytų F. M. įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistasis nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime, pirmiau nurodytu laiku kalėjimo kieme prie įėjimo į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį kitam nuteistajam į veidą, taip pastarajam padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad F. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltę pripažino visiškai, tačiau apylinkės teisme poziciją pakeitė – kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog netyčia sužalojo nukentėjusįjį. Apylinkės teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad kaltinamojo (tuo metu) kaltė visiškai įrodyta ir, kad F. M. būtent tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu jam nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

17. Aptartos nuteistojo įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek jo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo cinišką požiūrį kitų visuomenės narių atžvilgiu, kadangi net bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis vėl padarė naują nusikaltimą. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei šiuo atveju atskleidžia ir duomenys apie ankstesnius jo teistumus. Jis, kaip matyti, būdamas pakankamai jauno amžiaus, praeityje teistas daugybę kartų. Ankstesni teistumai teigiamos įtakos nuteistojo elgesio korekcijai nepadarė, teisei priešingo elgesio jis neatsisakė ir sistemingai daro nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju naują veiką jis įvykdė įkalinimo įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo pagal ankstesnį nuosprendį, esant neišnykusiems ankstesniems teistumams. Skundžiamu nuosprendžiu F. M. pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis), jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje nustatęs, jog F. M. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę nepagrįstai rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis, kad teismas atsižvelgia į F. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatant bausmės trukmę skundžiamame nuosprendyje akcentuota aplinkybė – nuteistojo pakankamai jaunas amžius (pas. – nuteistasis gimęs (duomenys neskelbtini) m.), nesudaro pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus F. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri iš esmės yra tik šiek tiek didesnė už minimalią (past. – trijų mėnesių) bausmę. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė pakankamai jauno amžiaus, tačiau tai, kad jis, būdamas tokio amžiaus praeityje yra teistas daugybę kartų, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė įkalinimo įstaigoje atliekant bausmę, kaltu prisipažino tik iš dalies, rodo, kad nuteistasis realiai savo elgesio kritiškai nevertina ir jokių išvadų nepadaro. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju nuteistojo amžius negali lemti ženkliai švelnesnės bausmės trukmės.

20. Taigi, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už įkalinimo įstaigoje atliekant bausmę įvykdytą nesunkų nusikaltimą, įvertinus jau aptartas aplinkybes, atskleidžiančias jo pavojingumą, tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia ir dėl menkavertės priežasties nežymiai sužalojus kitą nuteistąjį, nusikalstama veika yra baigta, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis bei tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nuteistajam turi būti paskirta prokuroro apeliaciniu skundu prašomo dydžio laisvės atėmimo bausmė. Tai yra, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą turi būti paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad įvertinus tai, jog F. M. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, nagrinėjamu atveju aktualiu nuosprendžiu paskirta bausmė, siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, su minėtu paskutiniuoju nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu skirta bausme nebuvo bendrinamos. Dėl paminėtų aplinkybių aukštesnis teismas bausmių bendrinimo klausimo taip pat nesprendžia, šis klausimas spręstinas nuosprendžio vykdymo procese.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. APD-2025-09029 dėl nuteistajam F. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 145,83 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai 83 ct).

24. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

25. Įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, antrinė teisinė pagalba F. M. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Audriaus Suprinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti – F. M., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš F. M. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.