Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundus dėl antstolės N. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., A. Z.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu netenkino 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjo skundo. Antstolė nurodė, kad išieškotojas A. Z. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikdamas vykdyti Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-115 dėl 59 757,30 Eur (206 330,00 Lt) nurodė, kad A. Ž., pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą yra padengęs 9 870,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į išieškotojo pateiktą informaciją, užvedant vykdomąją bylą Nr. 0176/20/01024 išieškotiną suma nurodyta 4 9887,30 Eur (59 757,30 Eur – 9 870 Eur = 49 887,30 Eur). Vykdymo proceso metu maždaug apie 2,5 metų A. Ž. nesidomėjo vykdymo eiga, antstolei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad išieškotina suma yra ženkliai mažesnė. 2023 m. gegužės 8 d. skolininkas A. Ž. antstolei pateikė prašymą perskaičiuoti skolos sumą, sumažinant ją iki 17 771,40 Eur, ir atitinkamai sumažinti antstoliui priklausančias vykdymo išlaidas. 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu išieškomą sumą sumažino iki 29 079,30 Eur, 2023 m. gegužės 9 d. likusi neišieškota suma 28 959,76 Eur.

4. Antstolė pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, jog areštuotas skolininkui nepriklausantis turtas nurodė, kad išieškotojas A. Z. aktyviai domėjosi vykdymo eiga, sistemingai teikdavo ir pageidaudavo gauti informaciją apie skolos išieškojimo galimybes. Išieškotojas, sužinojęs apie skolininko brolio mirtį, 2023 m. balandžio 17 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž. brolis R. Ž., kuris buvo nevedęs, vaikų neturėjo, todėl pareiškėjas yra potencialus mirusiojo turto paveldėtojas. Išieškotojas prašė užtikrinti, kad skolininkas neatsisakytų ar kitaip prarastų jam priklausančią paveldėjimo teisę, tuo išvengdamas skolos grąžinimo.

5. 2023 m. birželio 20 d. patvarkyme antstolė nurodė, kad iš A. Ž. gavus informaciją apie iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti tiesiogiai išieškotojui sumokėtas įmokas ir vykdomojoje byloje pakeitus naują išieškotiną sumą į 29 079,30 Eur, 2023 m. gegužės 18 d. priimtas naujas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pataisytas antstoliui priklausantis atlygis atsižvelgiant į likusią išieškoti sumą.

6. Suinteresuotas asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE filialą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

7. Civilinė byla pagal pareiškėjos skundą išnagrinėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apie civilinės bylos nagrinėjimo tvarką, vietą ir laiką buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 201- 611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

9. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0176/20/01024 medžiagos nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. vykdo Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-115/2001 dėl 49 887,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojo A. Z. naudai.

10. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 8 d. bei 2023 m. birželio 9 d. skundais prašo sumažinti išieškomos skolos sumą iki 17 771,40 Eur. Kartu su skundais pareiškėjas pateikė kasos pajamų orderius patvirtinančius, kad pareiškėjas dalį skolos išieškotojui grąžino pats individualiai apie tai neinformuodamas išieškojimą vykdančios antstolės.

11. Antstolė gavusi informaciją apie skolininko atliktus mokėjimus perskaičiavo skolos likutį, kuris antstolės skaičiavimu yra 28 959,76 Eur.

12. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą. 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė tenkinti 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas ir antstolė skirtingai vertina vykdomojoje byloje pateiktus 2004 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą ir kvitą. Pareiškėjas nurodė, kad tą dieną atliko du mokėjimo po 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur), tačiau tai pagrindžiančio įrodymo nepateikė nurodydamas, kad tokią informaciją galėtų patikslinti bankas. Antstolė teigia, kad 2004 m. lapkričio 18 d. vienas dokumentas užpildytas kaip prašymas bankui atlikti pavedimą, o kitas dokumentas patvirtina atliktą pavedimą. Teismas sutinka su antstolės nurodytomis aplinkybėmis ir laiko, kad 2004 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas atliko vieną mokėjimą, tačiau turi du dokumentus sietinus su vienu mokėjimu.

14. Atlikus vykdomojoje byloje (b. l. 93-132) pateiktų mokėjimų dokumentų analizę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. sausio 22 d. A. Ž. išieškotojui tiesiogiai sumokėjo 30 028,00 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. spalio 21 d. sumokėjo 650,00 Eur, viso 30 678,00 Eur. Iš bendros teismo sprendimu priteistos ir vykdomajame rašte nurodytos skolos 59 757,30 Eur atėmus sumokėtus 30 678,00 Eur, išieškotina skolos suma lieka 29 079,30 Eur. Pažymėtina, kad išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui 2020 m. rugpjūčio 31 d. nurodė, kad skolininkas yra sumokėjęs 9 870,00 Eur sumą, kuri patenka į 30 678,00 Eur, jos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti vykdomojoje byloje (b. l. 93-132). Taip pat įvertinama 2021 m. liepos 9 d. antstolės išieškota ir išieškotojui pervesta 119,51 Eur skolos (vykd. b. l. 133). Teismo vertinimu, antstolė teisingai paskaičiavo likusios skolos sumą, pagal vykdomojoje byloje pateiktus duomenis (59 757,30 Eur – 30 678,00 Eur – 119,51 Eur = 28 959,76 Eur). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir mažinti išieškotiną sumą iki 17 771,40 Eur.

15. Pareiškėjas taip pat prašo perskaičiuoti ir sumažinti antstoliui priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

16. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis).

17. CPK 609 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad vykdymo išlaidas sudaro:1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Instrukcijos 110 punkte nurodyta, kad Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Jeigu išieškojus dalį skolos vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas vykdyti pakartotinai, atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusią išieškoti sumą. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte.

18. Teismui nustačius, kad likusi išieškotina skolos suma yra 28 959,76 Eur atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo prašymas vykdymo išlaidas sumažinti ir perskaičiuoti nuo 17 771,40 Eur įsiskolinimo sumos. Teismas taip pat pažymi, kad antstolė gavus iš pareiškėjo duomenis apie dalinai sumokėta skolą, 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiavo vykdymo išlaidas pagal tuo metu turimus duomenis nuo 29 079,30 Eur skolos. Teismas sprendžia, kad antstolė pagrįstai ir teisingai perskaičiavo vykdymo išlaidas gavusi duomenis apie dalį grąžintos skolos.

19. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolės N. B. 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas ir turtinės teisės į nekilnojamą turtą su unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė ir nepriklauso A. Ž.. Be to, Turto arešto akte neteisingai nurodytas areštuojamo turto mastas.

20. Antstolė nurodė, kad skundžiamu 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu areštuotas ne pats nekilnojamasis turtas ir ne kitų asmenų turtinė teisė, o būtent pareiškėjo, kaip ketvirtos eilės įpėdinio pagal įstatymą turtinė teisė į galimai paveldėtiną nekilnojamąjį turtą. Ši aplinkybė suponuoja, kad taikytas apribojimas yra susietas tik su pareiškėju, todėl galimos turtinės teisės areštas į galimai paveldėtiną nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims nesukelia pasekmių.

21. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolei patikrinus informaciją prieinamuose viešuose registruose nustatyta, kad A. Ž. ir R. Ž. yra broliai, jų tėvai yra tie patys asmenys. Registrų išrašų duomenimis pareiškėjo brolis R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (vykdomosios bylos lapai 79-83). Vykdomojoje byloje nustatyta, kad mirusysis R. Ž. buvo nevedęs, tėvai mirę. Duomenų apie egzistuojančius nepilnamečius, pilnamečius vaikus, įvaikius, vaikaičius, provaikaičius nėra pateikta (vykdomosios bylos lapas Nr.80). Testamentų registro išrašo duomenimis mirusysis nebuvo sudaręs testamento (vykdomosios bylos lapas Nr.79 (kita pusė); 137).

22. CPK 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

23. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto antstolė areštavo ne patį nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjo turtines teises. Nors pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamasis turtas jam nepriklauso, tačiau visiškai nepasisakė dėl jam priklausančios paveldėjimo teisės, t. y. ar šia teise jis yra pasinaudojęs priimdamas palikimą faktiniu valdymu ar atsisakė palikimo ir tokį atsisakymą įformino pas notarą.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokiu įstatymu nėra nustatyti terminai, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų atsisakęs savo paveldėjimo teisės, todėl tokios teisės areštavimas patenka į CPK 749 straipsnio nuostatą ir galėjo būti areštuojamas. Kaip minėta pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jog yra atsisakęs paveldėjimo teisės.

26. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktas yra neteisėtas, nes areštuota daugiau, nei likusi nesumokėta skolos dalis. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog antstolė areštavo pareiškėjo turtinę teisę (paveldėjimo teisę į mirusio brolio turtą). Kadangi, pati paveldėjimo teisė yra nedaloma (įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies ar su išlygomis), tokios nedalomos turtinės teisės dalinis areštas nėra galimas.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. Ž. 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. birželio 9 d. skundus dėl antstolės N. B. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.