- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-194-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19214-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. J. (toliau – ir kaltinamasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta 2 (dviem) mėnesiams nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje, adresu Vilnius, Aušros Vartų g. 14, bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“, adresu Vilnius, Saltoniškių g. 9.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-961/2024 R. J. kaltinamas tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 25 373 Eur mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo užregistruotas PVM pardavimų registre ir nenurodytas PVM deklaracijoje (FR0600 forma), nepateikė dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, naudojimą įmonės veikloje, bei nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. S. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į dalį PVM deklaracijų (FR0600 forma) apie įmonės pajamas ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą preke arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatą – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nes I. S., veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. jai suteiktą 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimą sudaryti su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija elektroninio deklaravimo sutartį ir atsiimti elektroninio prisijungimo slaptažodžius, 2011 m. birželio 23 d. atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vyresniąja specialiste R. B. pasirašiusi dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi teikti teisingus duomenis teisės aktų nustatytais terminais, nežinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nėra naudojamas įmonės veikloje, bei vykdydama R. J. žinomai neteisėtus nurodymus siekiant išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu į biudžetą PVM, t. y.:
- 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 1 190,70 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 250,05 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. sausio 25 d. pateikė 2016 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 30 000 Eur, nors turėjo būti 88 000 Eur, nurodė 6 300 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 18 480 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 12 180 Eur mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. birželio 27 d. pateikė 2016 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 1 350 Eur, nors turėjo būti 11 750 Eur, nurodė 284 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 2 467,50 Eur, nedeklaravo 2 184 Eur mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. liepos 25 d. pateikė 2016 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 12 577 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 641 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamųjų sandorio už 576 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 121 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. spalio 25 d. pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 14 280 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 999 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 7 150 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 1 501 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM.
Taip pat pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nes Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, t. y.:
- 2016 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė 948 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tačiau sąskaitose faktūrose, kuriose išskirtas PVM, ir laikotarpio 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. žiniaraštyje sąskaitai – 24311 gautino PVM 18 % apskaitė 402,23 Lt pirkimo PVM, tokiu būdu atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai padidino (948 Lt-402 Lt) 158 Eur (546 Lt). Nedeklaravo mokėtino į biudžetą 456 Lt (158 Eur) PVM,
- 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje neteisėtai įtraukė grąžintiną ir padidintą 3 339 Eur iš biudžeto PVM nurodant 3 510 Eur sumą, nes pagal 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TE Nr. 1093 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19 239 Eur (apmokestinamoji vertė 15 900 Eur ir 3 339 Eur pirkimo PVM) įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nenaudojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pateikusi PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, išvengė prievolės valstybei – 25 373 pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat, R. J. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitą, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies nuostatas – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. netinkamai organizavo – aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.:
- nevedė apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę: finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai: apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 2 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: 1) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“,
- nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą <...>“, 2 dalis „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“,
Žemesnės instancijos teismas
- nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,
- neišsaugojo 2012–2015, 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apskaičiuoti sąskaitų likučiai,
- neišsaugojo analitinių ir sintetinių sąskaitų už 2012–2015, 2017 metus,
- neišsaugojo: laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. atsargų, skolų, kasos ir banko operacijų, pardavimų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, išskyrus 2016 m. pelno ataskaitą, bei atsiskaitymų su kreditoriais ir debitoriais žiniaraščius; laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. atsargų, skolų, įsipareigojimų, pardavimo apskaitos dokumentų; laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kasos operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, laikotarpio nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. banko operacijų apskaitos dokumentų,
- neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m., 2015 m., 2016 m. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalies reikalavimą, kad: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. J. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (7 t., b. l. 68).
4. 2018 m. spalio 24 d. tyrėjos nutarimu R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 91–93).
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi R. J. paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška.
6. Įtariamasis R. J. buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 09.48 val. Druskininkų policijos komisariato Migracijos skyriuje (8 t., b. l. 3).
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis ir R. J. nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (8 t., b. l. 42–45).
8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., įpareigojant R. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: įpareigoti įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose bei gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant įtariamajam nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą; 2) dokumentų paėmimą, paimant iš įtariamojo R. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 79–87).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta 3 (trims) mėnesiams nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d., įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikta nepakeista (10 t., b. l. 81–86).
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi R. J. pakeistos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos nuo 2024 m. vasario 15 d., nustatant, jog šios kardomosios priemonės taikymo metu R. J. įpareigojamas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje, adresu Vilnius, Aušros Vartų g. 14, bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“, adresu Vilnius, Saltoniškių g. 9 (11 t., b. l. 2–6).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta 3 (trims) mėnesiams nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. birželio 7 d., paliekant minėtus įpareigojimus (11 t., b. l. 42–47), kurios terminas skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., paliekant minėtus įpareigojimus (11 t., b. l. 121–126).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
12. Skundu kaltinamasis R. J. iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, t. y. panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba paskirti kitą lengvesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis nurodo, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia jo kaltės, nes nėra pateikta nei vieno jo kaltės įrodymo, kadangi jis jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Jam pareikštas kaltinimas yra paremtas vieno liudytojo išgalvotais parodymais. Pasak kaltinamojo, intensyvi priežiūra jam yra taikoma jau devynis mėnesius, dėl kurios jis negali vykdyti įmonės veiklos, nes tik nuo 2024 m. vasario 15 d. yra ribotas judėjimas, iki tol penkis mėnesius jam buvo paskirtas namų areštas ir suėmimas, be to, nuo 2018 m. yra negrąžinami įmonės dokumentai ir paimti jo asmens dokumentai. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad nuo policijos nesislėpė, jokių pranešimų apie bylos tyrimą negavo nei elektroniniu paštu, nei telefonu, advokatui taip pat nebuvo pranešta. Kaltinamojo teigimu, pagal BK 95 straipsnį yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio senatis (BK 223 straipsnis), o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį – civilinio ieškinio senatis. Bylos nagrinėjimas iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teisme baigtas, kitas teismo posėdis numatytas 2024 m. rugsėjo 4 d., kuriame likusios tik baigiamosios kalbos. Jau apie 12 metų jis vykdo ūkinę veiklą užsienyje, dirba savo vardu, savo įmonėje ir jokios grėsmės visuomenei nekelia.
13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Kaltinamojo R. J. skundas tenkinamas.
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo R. J. skundo argumentus, skundžiamos nutarties argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi R. J. pratęsta intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į teismo nurodytus tikslus, yra perteklinė ir neefektyvi, todėl naikintina.
15. Pirmiausia pažymėtina, kad kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Kaltinamojo kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors ankstesnėse teismo nutartyse buvo pasisakyta dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas, tačiau šioje skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl tokių duomenų egzistavimo. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vis tik baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. J. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. J. parodymuose, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Todėl aukštesnysis teismas išsamiau neanalizuoja kaltinamojo R. J. skundo argumentų, susijusių su jo nesutikimu dėl pareikšto kaltinimo, dėl kurio, jo vertinimu, byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė šią veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
16. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.
17. Pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės aptarė anksčiau nutartyse minėtas aplinkybes, susijusias su R. J. elgesiu nuo pat proceso pradžios ir grindė egzistuojančia realia galimybe, jog R. J. gali pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Apylinkės teismas, pratęsdamas R. J. intensyvios priežiūros taikymą gana formaliai vertino, kad atsižvelgiant į buvusį netinkamą kaltinamojo procesinį elgesį, kurį jis iki šiol tebevertina kaip normalų minėtoje situacijoje ir jokios savo kaltės dėl užtrukusio baudžiamojo proceso neįžvelgia, praeityje buvusį vengimą kontaktuoti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, kaltinamojo ir jo gynėjo manymas, kad kaltinamajam šioje proceso stadijoje galima taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, akivaizdžiai nepagrįstas. Žemesnysis teismas sprendė, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymo teismas nelaiko pakankamu garantu rizikai, kad R. J. vėl išvyks į užsienio valstybę ir ignoruos baudžiamąjį procesą, eliminuoti ir pažymėjo, kad anksčiau paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuris buvo sistemingai pažeidinėjamas, neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad tai užtikrins R. J. dalyvavimą teisminiame procese. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad kaltinamojo R. J. teiginiai, jog jis negali pasirūpinti tinkama gynyba, vystyti ūkinės veiklos, būdamas vieninteliu sūnumi užtikrinti mamos priežiūros poreikį, yra deklaratyvūs, kadangi kontaktuoti su verslo partneriais, darbuotojais galima ir elektroninio ryšio priemonėmis, o iki tol, kol jo ilgą laiką nebuvo Lietuvoje, motinos priežiūros poreikis kažkokiu būdu buvo sėkmingai užtikrinamas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. J. dalyvauja procese, nors per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį užfiksuoti du intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygų pažeidimai (2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 17 d.), tačiau tai nesutrukdė bylos nagrinėjimo, pažeidimai nėra piktybiniai. Pažymėtina, kad užfiksuoto pirmojo pažeidimo aplinkybes kaltinamasis R. J. paaiškino 2024 m. vasario 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu dėl užfiksuoto antrojo pažeidimo, padaryto 2024 m. vasario 17 d., kaltinamasis 2024 m. kovo 4 d. vykusiojo teisiamojo posėdžio metu paklaustas nebuvo, teismas nesiaiškino padaryto dienotvarkės pažeidimo aplinkybių, tačiau išsprendė tik šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą. Taigi, minėti R. J. padaryti pažeidimai nevertinti nei kaip grubūs, nei kaip padaryti dėl piktybiškumo, dėl kurių būtų buvęs apsunkintas bylos nagrinėjimas. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis R. J. nėra įvykdęs naujų nusikaltimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. R. J. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Be to, atsižvelgiama į bylos apimtį ir su tuo susijusią bylos nagrinėjimo trukmę. Nors apylinkės teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą, taip pat į teisėjos užimtumą, proceso dalyvių suplanuotas kasmetines atostogas, įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teisme byla gauta 2023 m. lapkričio 11 d., priešpaskutinis teisiamasis posėdis vyko 2024 m. birželio 10 d., šioje byloje įrodymų tyrimas yra baigtas, kaltinamasis šioje byloje yra davęs parodymų, paskutinis teismo posėdis numatytas 2024 m. rugsėjo 4 d., kurio metu bus sakomos baigiamosios kalbos, bylos nagrinėjimas užsitęsė. Taigi, atsižvelgiant į dabartinę baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės užsitęsė ne dėl kaltinamojo R. J. kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių, o tolesnis R. J. teisių ir laisvių varžymas šioje proceso stadijoje taikant vieną griežčiausių kardomųjų priemonių, nėra proporcingas.
19. Aukštesnysis teismas taip pat mano, kad R. J. taikoma intensyvi priežiūra dėl nustatytų sąlygų ir parinktos dienotvarkės nebėra pakankamai efektyvi, todėl turėtų būti panaikinta. Taikant intensyvią priežiūrą R. J. kardomosios priemonės sąlygos buvo švelninamos ir šiuo metu jis įpareigojamas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“. Taigi, kaltinamajam R. J. gana ilgą laiką yra taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė su gana griežtais įpareigojimais. Tokios kardomosios priemonės sąlygos neužtikrina reikšmingos kaltinamojo kontrolės ir papildomai nepadeda įgyvendinti kardomąja priemone siekiamų tikslų, todėl ši kardomoji priemonė iš esmės tapo tik formali, ir nėra pagrįstų duomenų, jog dar yra reikalinga tęsti.
20. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su minėtais įpareigojimais šioje proceso stadijoje yra jau nebeadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo R. J. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Todėl kaltinamajam R. J. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra keičiama kita švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pastaroji kardomoji priemonė ir tebetaikomos kardomosios priemonės (dokumentų paėmimo) kompleksas šioje proceso stadijoje, panaikinus intensyvios priežiūros taikymą, turėtų efektyviai užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus.
21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl turi būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo R. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.
Paskirti kaltinamajam R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodant du kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais ir ketvirtadieniais, laiku nuo 9.00 val. iki 11.30 val., registruotis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-jame policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini).
Nutartį pavesti vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo policijos komisariato atsakingiems pareigūnams, juos įpareigojant užtikrinti kardomosios priemonės vykdymą, t. y. kad kaltinamasis nustatytu laiku atvyktų registruotis.
Kaltinamajam neatvykus registruotis, policijos įstaigos pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Vilniaus miesto apylinkės teismui apie kardomosios priemonės pažeidimą.
Informuoti kaltinamąjį R. J., kad pažeidus įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.