- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-24-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19214-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. J. (toliau – ir kaltinamasis) ir jo gynėjo advokato Aleksandro Doroševo (toliau – ir gynėjas) skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d., įpareigojant kaltinamąjį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-961/2024 R. J. kaltinamas tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A“ pajamas, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „A“ naudai – 25 373 Eur mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), nepateikė UAB „A“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „B“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo užregistruotas PVM pardavimų registre ir nenurodytas PVM deklaracijoje (FR0600 forma), nepateikė dokumentų apie UAB „A“ įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, naudojimą įmonės veikloje, bei nurodė UAB „A“ buhalterei I. S. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į dalį PVM deklaracijų (FR0600 forma) apie įmonės pajamas ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą preke arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatą – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nes I. S., veikdama pagal UAB „A“ direktoriaus R. J. jai suteiktą 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimą sudaryti su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija elektroninio deklaravimo sutartį ir atsiimti elektroninio prisijungimo slaptažodžius, 2011 m. birželio 23 d. atstovaudama UAB „A“ su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vyresniąja specialiste R. B. pasirašiusi dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi teikti teisingus duomenis teisės aktų nustatytais terminais, nežinodama apie UAB „B“ 2015 m. spalio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35, apie tai, kad UAB „A“ įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nėra naudojamas įmonės veikloje, bei vykdydama R. J. žinomai neteisėtus nurodymus siekiant išvengti turtinės prievolės UAB „A“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu į biudžetą PVM, t. y.:
- 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 1 190,70 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 250,05 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. sausio 25 d. pateikė 2016 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 30 000 Eur, nors turėjo būti 88 000 Eur, nurodė 6 300 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 18 480 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 12 180 Eur mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. birželio 27 d. pateikė 2016 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 1 350 Eur, nors turėjo būti 11 750 Eur, nurodė 284 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 2 467,50 Eur, nedeklaravo 2 184 Eur mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. liepos 25 d. pateikė 2016 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 12 577 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 641 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamųjų sandorio už 576 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 121 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. spalio 25 d. pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 14 280 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 999 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,
- 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 7 150 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 1 501 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM.
Taip pat pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nes Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, t. y.:
- 2016 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė 948 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tačiau sąskaitose faktūrose, kuriose išskirtas PVM, ir laikotarpio 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. žiniaraštyje sąskaitai – 24311 gautino PVM 18 % apskaitė 402,23 Lt pirkimo PVM, tokiu būdu atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai padidino (948 Lt-402 Lt) 158 Eur (546 Lt). Nedeklaravo mokėtino į biudžetą 456 Lt (158 Eur) PVM,
- 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje neteisėtai įtraukė grąžintiną ir padidintą 3 339 Eur iš biudžeto PVM nurodant 3 510 Eur sumą, nes pagal 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TE Nr. 1093 UAB „A“ iš UAB „C“ už 19 239 Eur (apmokestinamoji vertė 15 900 Eur ir 3 339 Eur pirkimo PVM) įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nenaudojamo UAB „A“ veikloje. Tokiu būdu UAB „A“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pateikusi PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, išvengė prievolės valstybei – 25 373 pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat, R. J. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitą, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies nuostatas – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. netinkamai organizavo – aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.:
- nevedė apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę: finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai: apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 2 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: 1) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“,
- nevedė UAB „A“ vadovo nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą <...>“, 2 dalis „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“,
Žemesnės instancijos teismas
- nepateikė UAB „A“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „B“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo įtrauktas į UAB „A“ apskaitą. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,
- neišsaugojo 2012–2015, 2017 metų UAB „A“ didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apskaičiuoti sąskaitų likučiai,
- neišsaugojo analitinių ir sintetinių sąskaitų už 2012–2015, 2017 metus,
- neišsaugojo: laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. atsargų, skolų, kasos ir banko operacijų, pardavimų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, išskyrus 2016 m. pelno ataskaitą, bei atsiskaitymų su kreditoriais ir debitoriais žiniaraščius; laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. atsargų, skolų, įsipareigojimų, pardavimo apskaitos dokumentų; laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kasos operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, laikotarpio nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.banko operacijų apskaitos dokumentų,
- neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m., 2015 m., 2016 m. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalies reikalavimą, kad: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. J. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (7 t., b. l. 68).
4. 2018 m. spalio 24 d. tyrėjos nutarimu R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 91–93).
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi R. J. paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška.
6. Įtariamasis R. J. buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 09.48 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos skyriuje (8 t., b. l. 3).
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis ir R. J. nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (8 t., b. l. 42–45).
8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., įpareigojant R. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: įpareigoti įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose bei gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant įtariamajam nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą; 2) dokumentų paėmimą, paimant iš įtariamojo R. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 79–87).
9. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d., įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikta nepakeista (10 t., b. l. 81–86).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
10. Skundu kaltinamasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį, t. y. panaikinti visas kardomąsias priemones arba skirti registraciją du kartus per mėnesį arba kitą lengvesnę kardomąją priemonę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje yra klaidingai įrašyti jo asmens kodas ir gimimo data. Taip pat joje klaidingai nurodyta apie sąskaitų-faktūrų nepateikimą ir neva duotą nurodymą įrašyti žinomai neteisingus duomenis, kadangi jis jokių nurodymų nedavė, jokių įrodymų apie mokesčių išvengimą nėra. Įmonės įsigytas analizatorius yra naudojamas įmonės veikloje ir nėra padaryta jokių nusikaltimų. Jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti ir išgalvoti. Dėl neišsaugotų tam tikrų įmonės dokumentų, jis duos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, tačiau įmonė veikė skaidriai ir sąžiningai.
10.2. Kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra dirbantis, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 25 373 Eur sumai, kurį reikia atlyginti. Taikant kardomąją priemonę, jam yra leidžiama vykti tik į teismo posėdžius, valstybines institucijas ir gydymosi įstaigas, tačiau to padaryti be asmens dokumento jis negali, kadangi įstaigose reikalaujama pateikti asmens dokumentą. Jis turi neįgalią mamą, kuriai reikalinga pagalba tvarkantis namuose. Pasak kaltinamojo, taikomos kardomosios priemonės prilygsta namų areštui.
10.3. Skunde nurodoma, kad įmonės veiklos tyrimas yra baigtas 2019 metais, tačiau jis iki šiol nėra atgavęs kompiuterio, dokumentų, dėl to negali vykdyti įmonės veiklos ir teikti ataskaitų. Kaltinamojo teigimu, jis nėra pažeidęs paskirtos pirminės kardomosios priemonės sąlygų, turi aukštąjį išsilavinimą, jis nuo teismo nesislėpė, grįžo į Lietuvos Respubliką 2023 m. rugpjūčio mėn., per bylos tyrimo laikotarpį nėra gavęs jokių pranešimų elektroniniu paštu. Kaltinamojo manymu, tęsti taikomą namų areštą yra netikslinga, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o tokiu būdu taikomomis kardomosiomis priemonėmis norima apsunkti gynybos galimybes, dirbtinai suvaržyti jo darbą ir judėjimą, galimybes padengti civilinį ieškinį.
11. Skundu kaltinamojo R. J. gynėjas advokatas Aleksandras Doroševas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį, kaip nepagrįstą.
11.1. Skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis R. J. neneigia bei pripažįsta savo, kaip įmonės vadovo kaltę, dalyje dėl netinkamo priežiūros ir aplaidumo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkyme. Tačiau kaltinamasis jokių nurodymų neįtraukti į buhalterinę apskaitą sąskaitų-faktūrų ar pateikti neteisingas apyskaitas ar deklaracijas, nedavė ir apie tai nieko nežinojo. Kaltinamasis deda pastangas, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų atkurta ir sutvarkyta, o visi valstybei priklausantys mokesčiai būtų sumokėti.
11.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. J. gali bėgti, slėptis ar kitaip trukdyti baudžiamajam procesui. Vertinant 2019 m. R. J. išvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, reikšminga įvertinti, kad ankstesniu 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu R. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, taip pat buvo įpareigotas per pirmuosius dvylika mėnesių įvykdyti likusią turtinę prievolę, mokant ne mažiau kaip 5 000 Eur kas mėnesį. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo ką tik prasidėjęs, renkami dokumentai, skiriamos ekspertizės. Buvo neaišku, kiek visas procesas užtruks, o kaltinamajam, norint išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, reikėjo per metus užsidirbti 50 000 Eur, o tai padaryti galėjo tik išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Apie tai kaltinamasis informavo ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, o išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką, jis susisiekdavo su tyrėjais.
11.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo elektroniniu paštu siunčiami pranešimai dažnai buvo ignoruojami, nes jokių pranešimų jis iš tyrėjo negavo. Kaltinamasis, uždirbęs reikiamą sumą skolai grąžinti, įvykdė teismo sprendimą ir sugrįžęs į Lietuvą, prisistatė į migracijos skyrių. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai ir elgesys išvykstant iš Lietuvos bei pažeidžiant kardomąją priemonę, buvo ne siekimas išvengti dalyvavimo pradėtame baudžiamajame procese, o būtinos aplinkybės tinkamam sprendimo įvykdymui, paliekant galimybę su juo susisiekti tyrėjui.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo argumentus dėl poreikio rūpintis neįgalia motina, nepagrįstai motyvavo, kad per kelerius metus, kol kaltinamasis gyveno užsienyje, ja akivaizdžiai rūpinosi kiti asmenys ir kad kaltinamasis nenurodė, kaip jam taikomos kardomosios priemonės trukdo rūpintis savo mama, tačiau kaltinamasis visada rūpinosi savo motina, o pastovus poreikis atsirado tik jai tapus neįgaliai nuo 2023 m. gegužės 11 d. Prižiūrėdamas mamą, kaltinamasis privalo reguliariai vykti į parduotuves, turgavietes, gydymo įstaigas, pasivaikščiojimus į gamtą, periodiškai į skalbyklą, pašto skyrių, lydėti pas giminaičius ar vykdyti kitus mamos pavedimus. Akivaizdu, kad paskirta kardomoji priemonė dėl savo griežtų apribojimų neleis kaltinamajam tinkamai prižiūrėti bei rūpintis savo mama.
11.5. Skunde pažymima, kad taikant intensyvią priežiūrą, kaltinamojo asmens laisvė ir teisė į privatų gyvenimą ir ūkinę veiklą yra ženkliai suvaržoma, todėl šios kardomosios priemonės taikymui privalo būti nustatyti BPK 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos. Tais atvejais, kai asmuo atvyksta šaukiamas į teismą, nesislapsto, nedaro jokio neleistino poveikio liudytojams ar nukentėjusiesiems, nepadaro naujų nusikalstamų veikų ar nėra jokių patikimų požymių, kad rengiasi tą padaryti, paprastai skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Tai atitinka formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Kiekvieną kartą pratęsiant griežčiausias kardomąsias priemones teisme turi būti iš naujo vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, kruopščiai vertinama situacija. Skiriant griežčiausias kardomąsias priemones, privalo būti apsvarstoma ir galimybė pasiekti tikslus švelnesnėmis priemonėmis, taikant parenkamos kardomosios priemonės adekvatumo principą asmens atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino, kad šioje byloje kaltinamasis R. J. jam nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. taikytų kardomųjų priemonių (beveik pusė metų) nei karto nepažeidė; kad ginčijama kardomoji priemonė parinkta dar vykdant ikiteisminį tyrimą; kad šiuo metu visi procesiniai veiksmai atlikti, įrodymai surinkti baudžiamoji byla jau perduota teismui bei paskirta nagrinėjimui, kas paneigia kaltinamojo galimybę trukdyti baudžiamajam procesui; kaltinamojo nuolatinius saitus su šeima, pareigą rūpintis ir gyvenamąją vietą su motina, kas paneigia suinteresuotumą bėgti ar slėptis; kad nukenčia ne tik kaltinamojo, bet ir jo prižiūrimos mamos interesai; kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu R. J. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta ir jam paskirtas galutinis mokėtinos baudos dydis – 398 MGL, t. y. 19 900 Eur bei nustatytinas 24 mėnesių terminas skirtai baudai sumokėti, kaltinamojo ekonominius ryšius, jo pajamų šaltinį, jo siekiamą bei vykdomą UAB „A“ ūkinės veiklos vystymą bei jo kaip bendrovės direktoriaus mobilumą šalies teritorijoje, realius siekius sumokėti minėtą baudą bei šioje byloje susidariusį įsiskolinimą VMI.
11.6. Skunde apibendrinant pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė kaltinamajam R. J. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūra ir netaikė švelnesnės vienos ar kelių kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tuo pažeidė adekvatumo bei šalių ginamų interesų pusiausvyros principus. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, išsaugant ginamų interesų pusiausvirą, pritaikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir kaltinamajam panaikinti visas paskirtas kardomąsias priemones arba pakeisti jas paskiriant kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
12. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Kaltinamojo R. J. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Doroševo skundai atmetami.
13. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. Doroševo skundų argumentus, susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-316-961/2024, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.
14. Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).
15. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, nevertina. Įtariamojo (kaltinamojo) kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl aukštesnės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja kaltinamojo R. J. ir jo gynėjo skundų, susijusių su kaltinamojo nesutikimu dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl kurio, jų vertinimu, byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė šią veiką. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. J. parodymuose, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė neteisingus kaltinamojo asmens duomenis (asmens kodą ir gimimo datą), savaime nereiškia, kad duomenys apie sąskaitų-faktūrų nepateikimą ir kitos aplinkybės, susijusios su pareikštu kaltinimu, yra neteisingos ar, kad kardomoji priemonė pratęsta nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šių duomenų pagrindu spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – R. J. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
16. Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties turinio matyti, kad sprendimą pratęsti kaltinamajam R. J. taikomos kardomosios priemonės terminą, pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė egzistuojančia realia galimybe, jog R. J. gali pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl egzistuojančios galimos R. J. pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso rizikos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis R. J., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) valstybę, motyvuodamas poreikiu atlyginti kitoje byloje priteistą civilinį ieškinį. Reikalavimą panaikinti kardomąsias priemones kaltinamasis R. J. grindžia vėl tais pačiais argumentais, kad jam reikia užsidirbti lėšų jau šioje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui. Panaikinus kardomąsias priemones kaltinamajam, neliktų jokių svertų pašalinti kaltinamojo išvykimo ir pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindą taip manyti sustiprina ir R. J. teiginiai, išsakyti teisiamojo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas jam taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimas, metu. R. J., prašydamas panaikinti kardomąsias priemones, nurodė, kad į jo veiklą įeina sandoriai, tarptautiniai sandoriai, komandiruotės. Įvertinęs visas R. J. apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamojo nuostatos į procesines pareigas nėra pasikeitusios, jis vis dar savo poreikius ir interesus vertina labiau nei vykstantį baudžiamąjį procesą.
17. Išnagrinėjus kaltinamojo ir jo gynėjo advokato skundus bei įvertinus skundų nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. J. intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Skundžiamoje nutartyje sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam R. J. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Nors šioje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šis faktas, vertinant aptartų aplinkybių kontekste, taip pat didina kaltinamojo slėpimosi nuo proceso ir naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir yra taip pat reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (pratęsimo) tikslingumo. Juolab, baudžiamoji byla dar nepradėta nagrinėti, nes 2023 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta informacija, kad prokurorė turi kitą posėdį, kuris buvo paskirtas iš anksčiau, artimiausias teisiamasis posėdis suderintas 2024 m. sausio 22 d., t. y. nepradėtas įrodymų tyrimas, nėra apklaustas kaltinamasis, liudytojai, todėl šioje stadijoje yra reali rizika, kad panaikinus šią kardomąją priemonę, bus trukdoma procesui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, dirba UAB „A“ vadovu bei gyvena su neįgalia mama, kuriai reikalinga pagalba, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi socialinių ryšių turėjimas niekaip nepatvirtina šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų išnykimo.
18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes. Tai, kad kaltinamajam taikomos dar ir kitos kardomosios priemonės irgi nereiškia, kad jos yra perteklinės. Priešingai, nei pažymima kaltinamojo gynėjo skunde, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymui nėra privaloma nustatyti BPK 122 straipsnyje numatytus pagrindus ir sąlygas, nes R. J. netaikoma pačios griežčiausios rūšies kardomoji priemonė – suėmimas, o visų jam taikomų švelnesnių priemonių kompleksas yra proporcingas jau išvardintų šios bylos aplinkybių visumai. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jo ankstesnį teistumą, galimus ryšius užsienio valstybėje, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
19. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad taikoma kardomoji priemonė tam tikru mastu riboja kaltinamojo laisvę, tačiau tokie suvaržymai yra laikino pobūdžio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Byloje nėra ginčo, kad per paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą kaltinamasis R. J. jos sąlygų nepažeidė (tai, kad įrenginys buvo atjungtas 8 sekundėms, nevertintina kaip grubus kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas (10 t., b. l. 52–53)). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad kaltinamasis per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį nepažeidė šios procesinės poveikio priemonės sąlygų, patvirtina, jog parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Be to, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė bei prioritetinė, paneigianti būtinybę užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Atvirkščiai, esant duomenų apie skirtos kardomosios priemonės pažeidimus, galėtų būti svarstomas taikomos kardomosios priemonės sąlygų griežtinimo ar griežtesnės kardomosios priemonės taikymo klausimas. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo), kuriam paskirta kardomoji priemonė, pareiga. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (vien dokumentų paėmimu ir įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Pagrindo pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę nesudaro ir 2024 m. sausio 15 d. kaltinamojo papildomai apygardos teismui pateikti duomenys, susiję su civilinio ieškinio atlyginimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko.
20. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Taigi, nustatęs, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – kaltinamojo R. J. atžvilgiu taikymas nebereikalingas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bet kuriuo metu gali kardomąją priemonę panaikinti ar pakeisti. Skundų nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ar jo gynėjas advokatas, norėdami, kad būtų pakeistos taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygos, nustatytina dienotvarkė, gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą. Esant pagrindui, Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tokius prašymus, atitinkamai gali patikslinti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, suteikiant kaltinamajam galimybę palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius.
21. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją kaltinamojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. Doroševo skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo R. J. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Doroševo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.