Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. J. (toliau – ir kaltinamasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta 3 (trims) mėnesiams nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. birželio 7 d., įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje, adresu Vilnius, Aušros Vartų g. 14, bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“, adresu Vilnius, Saltoniškių g. 9.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-316-961/2024 R. J. kaltinamas tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A“ pajamas, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas V (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „A“ naudai – 25 373 Eur mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), nepateikė UAB „A“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „B“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo užregistruotas PVM pardavimų registre ir nenurodytas PVM deklaracijoje (FR0600 forma), nepateikė dokumentų apie UAB „A“ įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, naudojimą įmonės veikloje, bei nurodė UAB „A“ buhalterei I. S. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į dalį PVM deklaracijų (FR0600 forma) apie įmonės pajamas ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą preke arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatą – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nes I. S., veikdama pagal UAB „A“ direktoriaus R. J. jai suteiktą 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimą sudaryti su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija elektroninio deklaravimo sutartį ir atsiimti elektroninio prisijungimo slaptažodžius, 2011 m. birželio 23 d. atstovaudama UAB „A“ su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vyresniąja specialiste R. B. pasirašiusi dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi teikti teisingus duomenis teisės aktų nustatytais terminais, nežinodama apie UAB „B“ 2015 m. spalio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 35, apie tai, kad UAB „A“ įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nėra naudojamas įmonės veikloje, bei vykdydama R. J. žinomai neteisėtus nurodymus siekiant išvengti turtinės prievolės UAB „A“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu į biudžetą PVM, t. y.:

- 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 1 190,70 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 250,05 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. sausio 25 d. pateikė 2016 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 30 000 Eur, nors turėjo būti 88 000 Eur, nurodė 6 300 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 18 480 Eur pardavimo PVM, nedeklaravo 12 180 Eur mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. birželio 27 d. pateikė 2016 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 1 350 Eur, nors turėjo būti 11 750 Eur, nurodė 284 Eur pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 2 467,50 Eur, nedeklaravo 2 184 Eur mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. liepos 25 d. pateikė 2016 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 12 577 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 641 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamųjų sandorio už 576 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 121 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. spalio 25 d. pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 14 280 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2 999 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 7 150 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 1 501 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM.

Taip pat pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nes Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, t. y.:

- 2016 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė 948 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tačiau sąskaitose faktūrose, kuriose išskirtas PVM, ir laikotarpio 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. žiniaraštyje sąskaitai – 24311 gautino PVM 18 % apskaitė 402,23 Lt pirkimo PVM, tokiu būdu atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai padidino (948 Lt-402 Lt) 158 Eur (546 Lt). Nedeklaravo mokėtino į biudžetą 456 Lt (158 Eur) PVM,

- 2015 m. gruodžio 23 d. pateikė 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje neteisėtai įtraukė grąžintiną ir padidintą 3 339 Eur iš biudžeto PVM nurodant 3 510 Eur sumą, nes pagal 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TE Nr. 1093 UAB „A“ iš UAB „C“ už 19 239 Eur (apmokestinamoji vertė 15 900 Eur ir 3 339 Eur pirkimo PVM) įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nenaudojamo UAB „A“ veikloje. Tokiu būdu UAB „A“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. pateikusi PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, išvengė prievolės valstybei – 25 373 pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, R. J. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitą, o būtent: jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies nuostatas – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. netinkamai organizavo – aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.:

- nevedė apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę: finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai: apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 2 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: 1) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“,

- nevedė UAB „A“ vadovo nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą <...>“, 2 dalis „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“,

- nepateikė UAB „A“ buhalterei I. S. 2015 m. spalio 16 d. UAB „B“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 35, todėl sandoris nebuvo įtrauktas į UAB „A“ apskaitą. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

- neišsaugojo 2012–2015, 2017 metų UAB „A“ didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apskaičiuoti sąskaitų likučiai,

- neišsaugojo: laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. atsargų, skolų, kasos ir banko operacijų, pardavimų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, išskyrus 2016 m. pelno ataskaitą, bei atsiskaitymų su kreditoriais ir debitoriais žiniaraščius; laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. atsargų, skolų, įsipareigojimų, pardavimo apskaitos dokumentų; laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kasos operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, laikotarpio nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. banko operacijų apskaitos dokumentų,

- neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m., 2015 m., 2016 m. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalies reikalavimą, kad: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ laikotarpio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. J. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (7 t., b. l. 68).

4. 2018 m. spalio 24 d. tyrėjos nutarimu R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 91–93).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi R. J. paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška.

6. Įtariamasis R. J. buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 09.48 val. Druskininkų policijos komisariato Migracijos skyriuje (8 t., b. l. 3).

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis ir R. J. nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (8 t., b. l. 42–45).

8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., įpareigojant R. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: įpareigoti įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose bei gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant įtariamajam nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą; 2) dokumentų paėmimą, paimant iš įtariamojo R. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 79–87).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta trims mėnesiams nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 7 d., įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo prietaisą. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikta nepakeista (10 t., b. l. 81–86).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi R. J. pakeistos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos nuo 2024 m. vasario 15 d., nustatant, jog šios kardomosios priemonės taikymo metu R. J. įpareigojamas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje, adresu Vilnius, Aušros Vartų g. 14, bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“, adresu Vilnius, Saltoniškių g. 9 (11 t., b. l. 2–6).

11. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta 3 (trims) mėnesiams nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. birželio 7 d., įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 1 (vieną) kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. R. J. leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis Šv. Teresės bažnyčioje ir Aušros Vartų koplyčioje, adresu Vilnius, Aušros Vartų g. 14, bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre „Panorama“, adresu Vilnius, Saltoniškių g. 9 (11 t., b. l. 42–47).

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

12. Skundu kaltinamasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį, t. y. panaikinti intensyvią priežiūrą arba paskirti kitą lengvesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis nurodo, kad byloje esanti medžiaga nepagrindžia jo kaltės, nes nėra pateikta nei vieno jo kaltės įrodymo, kadangi jis jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Jam pareikštas kaltinimas yra paremtas vieno liudytojo išgalvotais parodymais. Pasak kaltinamojo, intensyvi priežiūra jam yra taikoma pusę metų, dėl kurios jis negali vykdyti įmonės veiklos, nes tik nuo 2024 m. vasario 15 d. yra ribotas judėjimas, iki tol penkis mėnesius jam buvo paskirtas namų areštas ir suėmimas, be to, nuo 2018 m. yra negrąžinami įmonės dokumentai ir paimti jo asmens dokumentai. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad nuo policijos nesislėpė, jokių pranešimų apie bylos tyrimą negavo nei elektroniniu paštu, nei telefonu, advokatui taip pat nebuvo pranešta. Jis nekelia jokios grėsmės visuomenei.

13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Kaltinamojo R. J. skundas atmetamas.

14. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo R. J. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-316-961/2024, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo formuojamos praktikos.

15. Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis skunde akcentuoja, jog nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o kaltinimas yra paremtas vieno liudytojo išgalvotais parodymais, tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Duomenys, leidžiantys daryti prielaidą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo ne kartą aptari ankstesnėse teismo nutartyse dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės bei jos termino pratęsimo, todėl aukštesnės instancijos teismas šių duomenų dar kartą nekartoja.

16. Pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ja siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese. Apylinkės teismas, pratęsdamas R. J. intensyvios priežiūros taikymą, nurodė, kodėl byloje tebėra būtina kaltinamojo elgesį kontroliuoti viena griežčiausių kardomųjų priemonių. Teismas įvertino jau anksčiau nutartyse minėtas aplinkybes, t. y. kad anksčiau, kaltinamasis, žinodamas apie prieš jį pradėtą procesą, taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) valstybę, kad buvo paskelbta jo paieška, su juo nepavyko susisiekti nei telefonu nei elektroniniu paštu. Vertindamas tokį kaltinamojo R. J. elgesį proceso pradžioje, teismas pažymėjo, kad tai rodo itin atsainių požiūrį į baudžiamąjį procesą, tikslingą baudžiamojo proceso vengimą, o ne tik kaltinamojo deklaruojamą nuoširdų norą vykdyti turtines prievoles. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnį kaltinamojo elgesį procese, vertino, kad vien kaltinamojo pažadas, kad jis nuo teismo nebėgs ir nesislėps, nėra pakankamas garantas rizikai, kad jis vėl išvyks gyventi į užsienio valstybę ir ignoruos baudžiamąjį procesą, eliminuoti. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl egzistuojančios galimos R. J. pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso rizikos. Pastebėtina, kad kaltinamojo skunde iš esmės deklaruojamos tos pačios aplinkybės, iš kurių matyti, kad jo nuostatos į procesines pareigas nėra pasikeitusios, jis vis dar savo poreikius ir interesus vertina labiau nei vykstantį baudžiamąjį procesą.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamajam R. J. intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent asmuo, kurio atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė, turi imtis priemonių ir derinti savo gyvenimo būdą prie nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, o ne atvirkščiai. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nėra skirta neribotam kaltinamojo teisių ir laisvių užtikrinimui. Intensyvia priežiūra asmens teisės ir laisvės suvaržomos siekiant įstatyme numatytų, konkrečių, tikslų, dėl šios priemonės asmeniui kylantys tam tikros apimties nepatogumai negali būti priežastimi panaikinti taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba pakeisti ją švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ar jų kompleksu.

18. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, kurios kaltinamasis neskundė, pakeistas intensyvios priežiūros sąlygas kaltinamasis įpareigojamas dienos metu (nuo 06.00 val. iki 22.00 val.) nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip vieną kilometrą, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar pareiga šaukiamam atvykti į kitas valstybines institucijas, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, be to, jam leidžiama vieną kartą per savaitę lankytis bažnyčioje ir koplyčioje bei du kartus per savaitę lankytis prekybos centre. Taigi, teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes palaikyti tam tikrus socialinius ryšius, tiek užsiimti asmenine veikla. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. J. ar jo gynėjas, norėdami, kad būtų pakeistos taikomos intensyvios priežiūros sąlygos, dar kartą gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu leidžiant asmeniui judėti platesnėje teritorijoje, motyvuotai nurodant, kad toks judėjimas reikalingas siekiant vykdyti darbinę veiklą ar kitais asmeniniais tikslais. Juolab įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas nėra baigiamojoje stadijoje ir teismas dar nėra išėjęs į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo. Iš minėtos 2024 m. vasario 14 d. nutarties matyti, kad, esant pagrindui, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgia į tokį kaltinamojo prašymą ir atitinkamai patikslina intensyvios priežiūros sąlygas.

19. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją kaltinamojo R. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.