Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M.-S ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele“ banka, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovai neatvyko. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai CPK 175(1) straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Byloje gautas Tarnybos prašymas bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant (el. b. t. 2, l. 183). Proceso dalyviai neprieštaravo tam, kad byla būtų išnagrinėta, nedalyvaujant trečiojo asmens ir Tarnybos atstovams. Todėl teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Ieškovė I. M.-S ir atsakovas V. S. susituokė (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2500 (bylos priedas – santuokos liudijimas; el. b. t. 2, l. 145). Jų šeimoje gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra nepilnametės: D. S., gim. 2010 m. liepos 31 d., ir A. S., gim. 2012 m. lapkričio 9 d. (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priedai).

14. Šalys santuokoje įsigijo transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu, bei savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo vardu (el. b. t. 1, l. 32-37). Automobilis AUDI 80 buvo įsigytas už 3000 Lt (868,86 Eur) pagal 2011 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (el. b. t. 2, l. 32). Šalys neturi bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Joniškyje, M. S. g. 3A-42 (el. b. t. 1, l. 31), atsakovui – automobilis Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 34, 35).

15. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie gyvendami santuokoje įsigijo šiuos buities apyvokos daiktus: virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, šildytuvą-židinį, šaldiklį, virtuvinį kombainą, kalvio pakabą, batų dėžę, dvi vonios spinteles, kavos staliuką, dvi viengules miegamąsias lovas, dulkių siurblį, elektrinį virtuvinį trintuvą, vandens jonizatorių, kavos aparatą, automobilio stogo bagažinę „ragus“, koridoriaus spintą, didelę vonios spintą, valtį, dviratį.

16. Ieškovė dirba bendroje Lietuvos-Olandijos įmonės UAB „VTEX“ filiale „VTEX Kaunas“, jos atlyginimas – 1750 Eur (neatskaičius mokesčių), bylos nagrinėjimo metu padidėjo iki 1870 Eur (neatskaičius mokesčių). Atskaičius mokesčius ieškovė gauna apie 1000-1200 Eur (el. b. t. 2, l. 27-29). Ieškovė taip pat verčiasi individualia veikla nuo 2020 m. lapkričio mėn. (el. b. t. 1, l. 186). 2020 m. lapkričio mėn. ieškovė, versdamasi šia veikla, uždirbo 126,99 Eur (b. t. 1, l. 187, 188). Atsakovas yra asmuo, vykdantis individualią veiklą, priskirstiną prie specializuotos statybos veiklos (el. b. t. 1, l. 115). Teismo posėdžio metu jis pripažino aplinkybę, kad nedeklaruoja visų savo pajamų, jo gaunamos pajamos statybinių darbų sezono metu yra 1000-1200 Eur į mėn. Atsakovo paaiškinimais, jis gyvena motinai priklausančiame bute. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AS Citadele banka pagal 2007 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartį (el. b. t. 2, l. 59-69).

17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, pavardžių. Šalys nesutaria dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei bendrosios jungtinės nuosavybės valdomų daiktų verčių ir jų padalinimo. Teismas, visų pirma, pasisako dėl reikalavimų, nesančių šalių ginčo objektu, vėliau – dėl šalių ginčijamų reikalavimų.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis).

19. Šiuo atveju abi šalys nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl jų abiejų kaltės. Abi šalys prašė nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas tenkina šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nenurodydamas konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

20. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

21. Abi šalys sutarė, kad jų dukrų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kad nutraukus santuoką atsakovas ir vaikai turi bendrauti pagal ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės sutarė ir dėl priešieškinyje nurodytų bendravimo sąlygų, nurodydamos, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis kiekvieną ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.30 val. Tarnyba nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus, neprieštaravo dėl ieškinyje nurodytos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos. Todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nustatoma pagal ieškinio reikalavimus, papildant sąlyga dėl atsakovo bendravimo su dukromis ketvirtadieniais nuo 18.00 val. iki 19.30 val.

22. Atsakovas taip pat sutiko su sąlyga, kad ieškovė turi pranešti jam apie mergaičių sveikatą tik tuo atveju, jei dukrų sveikata pablogėja dėl įvairių priežasčių. Ieškovė prašė nustatyti, kad ji, esant tokioms aplinkybėms, turi pranešti atsakovui apie tai ne vėliau kaip per penkias valandas ar parą. Atsakovas prašė nustatyti pranešimo laiką – per 2 valandas nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo. Teismas, įvertinęs šalių pageidavimus, įtvirtina atsakovo ir jo dukrų bendravimo sąlygą, pagal kurią abi šalys turi pareigą pranešti viena kitai apie dukrų sveikatos pablogėjimą ne vėliau kaip per 3 valandas nuo mergaičių sveikatos pablogėjimo sąlygų atsiradimo (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnametėms A. S. ir D. S. priteisimo iš atsakovo V. S.

23. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

24. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 39 punktas).

25. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

26. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41, 44 punktai).

27. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

28. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad kiekvienos mergaitės išlaikymui būtina ne mažesnė, kaip 500 Eur suma į mėn. Ieškovės teigimu, ji gali užtikrinti kiekvienai mergaitei tokio dydžio išlaikymą, skirdama kiekvienai po 250 Eur. Atsakovas teigia, kad mergaičių poreikiams patenkinti užtektų 360 Eur, jei ieškovė nevestų jų į privačias odontologines paslaugas teikiančias klinikas, skirtų mažiau išlaidų vaikų laisvalaikiui, dienpinigiams, būsto ir transporto išlaidoms. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti kiekvienai dukrai po 250 Eur, juo labiau kad jis apmoka dukroms teikiamas telefono paslaugas, jų gyvybės draudimą, turi mokėti paskolą AS Citadele banka.

31. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo kiekvienos mergaitės išlaikymui po 250 Eur, nurodo tokias mėnesio ir metų išlaidas A. S.: 145 Eur maistui (į mėn.), 268,68 Eur astigmatizmo gydymui ir akiniams, 228,28 Eur vaistams, vitaminams, apsauginiams kremams ir odontologo paslaugoms (į metus), 634,61 Eur drabužiams ir avalinei (per metus), 90,95 Eur higienos priemonėms (į metus), 773 Eur spektakliams, edukacinei veiklai, pratyboms mokykloje, knygoms, būreliams, kanceliarinėms prekėms (į metus), komunaliniams ir Interneto mokesčiams 132 Eur (į metus). Ieškovė taip pat nurodo kaip kitas išlaidas kas metus: 40 Eur stovykloms, 408 Eur kurui, 300 Eur žaislams/dovanoms draugams, 170 Eur gimtadieniui, 60 Eur aksesuarams, 55 Eur spausdintuvo kasetei, 12 Eur nuotraukoms, 120 Eur pramogoms, 120 Eur dienpinigiams, 35,99 Eur skiepui nuo erkinio encefalito, 35 Eur COVID-19 išlaidoms, 24,99 Eur lagaminams (el. b. t. 1, l. 78, 79).

32. Ieškovė aprašydama D. S. poreikius, nurodo iš esmės tas pačias išlaidas kaip ir A. S., padidindama ar sumažindama nežymiai tam tikras išlaidų eilutes. Be to D. S. poreikių lentelėje nurodomos mažesnės išlaidos dantistui (30 per metus), nenurodytos išlaidos astigmatizmui, kitos išlaidos papildytos 804 Eur draudimu (el. b. t. 1, l. 80, 81).

33. Teismas, įvertinęs ieškovės įvardintas išlaidas vaikų poreikiams, mano, kad lentelėse nurodytos išlaidos mergaičių maitinimui, vaistams, vitaminams, apsauginiams kremams ir odontologo paslaugoms (į metus), drabužiams, avalinei, higienos priemonėms, spektakliams, edukacinei veiklai, pratyboms mokykloje, knygoms, būreliams, kanceliarinėms prekėms, burelių ir mokyklų fondams, komunaliniams ir Interneto mokesčiams, stovykloms, kurui, žaislams/dovanoms draugams, gimtadieniui, spausdintuvo kasetei, pramogoms, skiepui nuo erkinio encefalito, yra būtinos ir protingos. Šios išlaidos užtikrina būtiniausius vaikų poreikius (sprendimo 24 punktas). Teismas, apskaičiavęs išlaidų dydį metams pagal ieškovės lentelėje pateiktus duomenis, nustato, kad nurodytiems A. S. poreikiams į metus reikia apie 5495,83 Eur, D. S. – 5340,78 Eur. Be to, esant byloje duomenims apie A. S. astigmatizmą, laikytina, kad jos specialiems poreikiams kas metus būtina išleisti ir ieškovės nurodytą sumą akiniams, akių vaistams, stiklų keitimui, servetėlėms akiniams – 268,68 Eur. Todėl nustatoma, kad A. S. poreikiams kas metus reikalinga 5764,51 Eur suma (sprendimo 26 punktas).

34. Atsakovo teiginiai, kad vaikai gali lankyti kitos valstybinės poliklinikos odontologus, atmestini. Pažymėtina, kad vaikų sveikata yra itin reikšminga ir svarbi jų brendimo bei augimo sąlyga. Todėl šioje srityje negalima per daug eksperimentuoti. Ieškovei nurodžius, kad valstybinėje poliklinikoje odontologų paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, jos kreipimasis į privačių klinikų gydytojus dėl kokybiškų sveikatos paslaugų suteikimo vaikams laikytinas protingu ir vaikų sveikatą užtikrinančiu sprendimu. Teismo nuomone, atsakovas privalo prisidėti prie tokių išlaidų vaikams.

35. Teismo nuomone, ieškovės lentelėse nurodytos metų išlaidos mergaičių aksesuarams (60 Eur), nuotraukoms mokykloje (12 Eur), dienpinigiams (120 Eur), COVID-19 išlaidoms (35 Eur), lagaminams (24,99 Eur), D. S. draudimui (804 Eur) neturi būti įtrauktos į vaikų poreikių lenteles atskirai. Išlaidos aksesuarams patenka į mergaičių išlaidas drabužiams, avalinei, išlaidos nuotraukoms mokykloje – į išlaidas ugdymui, išlaidos COVID-19 – į išlaidas vaistams, vitaminams ir sveikatai. Kasmetinės išlaidos mergaičių lagaminams, D. S. draudimui, dienpinigiams nelaikomos būtinomis išlaidomis, reikalingomis visavertės asmenybės ugdymui.

36. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nustatoma, kad A. S. išlaikymui į mėnesį 2020 m. buvo būtina 480 Eur suma (5764,51 Eur/12 mėn.), D. S. išlaikymui – apie 445 Eur suma (5340,78 Eur/12 mėn.). Šios sumos artimos 2020 m. MMA, tačiau, nuo 2021 m. MMA padidėjo 5,46 proc., todėl siekiant užtikrinti mergaičių išlaikymą pasikeitusiomis finansinėms sąlygomis šalyje, nustatoma, kad nuo 2021 m. A. S. išlaikymui būtina apie 506 Eur į mėn. (480 Eur+480 Eur×0,0546), D. S. – apie 470 Eur į mėn. (445 Eur+445 Eur×0,0546, sprendimo 25 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė kiekvienos mergaitės išlaikymui gauna iš savivaldybės po 70 Eur į mėn., iš tėvų skirtino vaikams išlaikymo išskaičiuojama nurodyta suma, nustatant, kad tarp šalių turi būti skirstoma pareiga A. S. išlaikymui skirti 436 Eur į mėn., D. S. išlaikymui – 400 Eur (sprendimo 27 punktas).

37. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, mano, kad abiejų šalių finansinė padėtis iš esmės yra vienoda (sprendimo 14-16 punktai). Nors ieškovė turi butą Joniškyje, tačiau, jos paaiškinimais, ji negali jo išnuomoti ir greičiausiai parduos, siekdama įsigyti būstą Kaune sau ir mergaitėms, pasiimdama iš banko paskolą. Šios ieškovės nurodomas aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos išlaidos mergaičių poreikiams ateityje galbūt tik padidės. Ieškovė, siekdama užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą, tikėtina prisiims papildomas turtines prievoles dėl būsto įsigijimo. Šiuo metu, ieškovės paaiškinimais, ji neturi išlaidų būsto nuomai, nes gyvena nemokamai pažįstamiems asmenims priklausančiame būste.

38. Atsakovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip blogesnė, nei ieškovės, nes jis taip pat neturi mokėti už gyvenimą jo motinai priklausančiame bute. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl laikytina, kad jai tenka didesnė materialinė našta išlaikyti vaikus vien dėl šios aplinkybės. Atsakovas yra skolingas AS Citadele banka 20 000 Eur sumą, kurią grąžina kas mėnesį dalimis, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti vertinama kaip jo turtinę padėtį bloginanti aplinkybė. Atsakovo paaiškinimais, jis kas mėnesį transporto išlaidoms išleidžia ne mažiau kaip 200 Eur (kartais – iki 500 Eur į mėn.), kai važiuoja į darbo objektus. Atsakovas sudaręs savo ir dukrų gyvybės draudimo sutartis, duoda mergaitėms dienpinigius, kai jos būna pas jį, apmoka jų telefonų išlaidas. Atsakovas pripažino teismo posėdžio metu, kad neapskaito (nedeklaruoja) visų savo pajamų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, išleisdamas gana ženklią sumą vien transportui bei nebūtiniems vaikų poreikiams, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų užtikrinti tinkamą pragyvenimą sau ir savo dukroms. Todėl teismas, skirstydamas kiekvienos mergaitės išlaikymui būtiną sumą, nenukrypsta nuo lygių dalių principo, aiškindamas visas abejones dėl atsakovo galimybės išlaikyti mergaites vaikų naudai (sprendimo 29 punktas).

39. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia teismų praktika, priteisia iš atsakovo A. S. išlaikymui po 220 Eur į mėn. (436/2, suapvalinus 218 Eur), D. S. išlaikymui – po 200 Eur į mėn. (400/2). Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš dalies, vadovaujasi ir tuo, kad ji, reikšdama prašymą teismui dėl laikino išlaikymo priteisimo iki ieškinio pareiškimo teisme, nurodė kur kas mažesnes išlaidas kiekvienai mergaitei, nei paduotame ieškinyje. Ištyrus išlaidas, nurodytas lentelėse, pridėtose prie ieškinio, pasitvirtino aplinkybė, kad prašyme dėl laikino išlaikymo išvardintos išlaidos mergaičių poreikiams labiau atitinka realias išlaidas mergaičių visapusiškam vystymuisi. Todėl ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkinami iš dalies.

Dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo

40. CK 3.119 straipsnyje numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

41. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

42. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

43. Daiktų vertės nustatymas pagal įsigijimo kainas, kai daiktai po įsigijimo buvo naudojami ne vienerius metus, neatitinka CK 3.119 straipsnio reikalavimų. Naudojami kilnojamieji daiktai nusidėvi, dėl to jų vertė ilgainiui krenta.

44. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-24-896/2021, 24 punktas).

45. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

46. Išklausius šalių paaiškinimų dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, nustatyta, kad tarp jų nėra didelio ginčo dėl daiktų paskirstymo. Ieškovė pageidautų, kad jai liktų automobilis Audi 80, stalas su 4 kėdėmis, viengulė lova, pakabinama vonios spinta ir elektrinis trintuvas. Atsakovas ir procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad jam nėra itin svarbu, jog kažkuris kilnojamasis daiktas atitektų jam, norėtų, kad jam būtų paliktas jo rankų darbo kavos staliukas. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl dalintino kilnojamojo turto verčių.

47. Pažymėtina, kad ginčo metu abiejų šalių pozicija dėl daiktų verčių nebuvo nuosekli. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė daugelio kilnojamųjų daiktų vertę pagal naujų daiktų kainas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad didesnė dalis daiktų yra bevertė ir sutiko, kad visi šie daiktai atitektų ieškovei, neišmokant jam kompensacijos. Tuomet ieškovė sutiko, kad atsakovo nurodyti kaip beverčiai daiktai iš tikrųjų nėra vertingi ir sutiko, jog jie būtų priteisti jai. Tačiau po tokių ieškovės pareiškimų atsakovas pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytos daiktų vertės yra teisingos ir turtas turi būti dalinamas, vadovaujantis būtent pradiniame ieškinyje nurodytomis kainomis.

48. Esant tokiai nenuosekliai abiejų šalių pozicijai, teismas neturėdamas būti aktyvus šioje ginčo sprendimo dalyje (sprendimo 44 punktas), vadovaujasi tuo, kad dalintino kilnojamojo turto vertė negali būti nustatoma pagal jo įsigijimo kainą (CK 3.119 straipsnis). Kartu tam tikras turtas negali būti pripažintas ir visiškai beverčiu, nes šalys juo naudojasi, vadinasi jis yra kažkiek vertingas. Ištyrus šalių procesinius dokumentus, nustatyta, kad iš esmės neginčijama savo gamybos priekabos vertė (223 Eur), viengulių lovų vertė (apie 85-100 Eur kiekviena), dviračio vertė (100 Eur). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad naujos valties kaina yra 300 Eur (el. b. t. 2, l. 128), ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad naudoto elektrinio trintuvo kaina šiuo metu yra apie 30 Eur (el. b. t. 2, l. 148). Įvertinus tai, kad valtis buvo pirkta prieš 10 metų, laikytina, kad atsakovo nurodyta dabartinė jos vertė (t. y. 100 Eur) atitinka realią daikto kainą šiuo metu (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

49. Tam tikru momentu abi šalys pripažino, kad visi kiti kilnojamieji daiktai (virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, šildytuvas-židinys, virtuvinis kombainas, šaldiklis, kalvio pakaba, batų dėžė, dvi vonios spintelės, didelė vonios spinta, kavos staliukas, kavos aparatas, vandens jonizatorius, koridoriaus spinta ir didėlė vonios spinta) yra beverčiai bei neįrodinėjo šių daiktų vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio Audi 80 vertės, ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad automobilio kaina yra 555 Eur, patikslintame ieškinyje – 0 Eur vertės, atsakovas – 1000 Eur.

50. Teismas, priteisdamas ieškovei automobilį Audi 80, vadovaujasi būtent jos pradiniame ieškinyje nurodyta automobilio verte (t. y. 555 Eur), kurią ji grindė automobilio vertinimo pažyma, pridėta prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks sprendimas priimamas, įvertinus tai, kad automobilis nors ir yra senas bei remontuotinas, bet ieškovė naudoja jį, prieš tai nurodydama, kad tokio automobilio kaina yra 555 Eur. Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie tai, kad analogiško automobilio kaina yra apie 1000 Eur, neįrodo būtent ieškovei atitenkančio automobilio vertės. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad automobilis buvo įsigytas prieš 10 metų už 868 Eur (sprendimo 14 punktas), todėl akivaizdu, kad naudojant jį 10 metų, jo vertė negalėjo pakilti iki 1000 Eur kaip nurodo atsakovas (spendimo 43 punktas). Automobilio vertė nustatytina pagal ieškinyje nurodytą kainą, jis priteisiamas ieškovei, skiriant atsakovui 277,50 Eur kompensaciją už ½ dalį minėto turto (555 Eur/2).

51. Atsakovas nurodė, kad priekaba, kurios vertė yra 223 Eur atiduota už skolas. Todėl darytina išvada, kad ji negali būti įtraukta į dalintino turto balansą, kaip ir naudota valtis (100 Eur vertės), kuri, pasak atsakovo, taip pat atiduota už skolas. Ieškovė nurodo, kad ji neturėjo skolų ir nežinojo apie tai, jog atsakovas perdavė minėtus daiktus už skolas, prašė kompensuoti šių daiktų praradimą, priteisiant jai ½ dalį šių daiktų vertės. Teismas, vadovaudamasis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, priteisia iš atsakovo 161,50 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto sumažėjimą, t. y. priekabos ir valties perleidimą už atsakovo asmenines skolas be ieškovės žinios ((223+100)/2).

52. Dalijant šalims kilnojamąjį turtą, teismas priteisia jį šalims natūra, nes atsakovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių šis turtas negali būti padalintas tokiu būdu (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Abiejų šalių sutarimu, teismas priteisia ieškovei natūra elektrinį trintuvą (30 Eur vertės), viengulę miegamojo lovą (85 Eur vertės), atsakovui – kitą viengulę miegamojo lovą (100 Eur vertės), dviratį (100 Eur vertės). Abiems šalims tam tikru ginčo metu sutarus, kad kitas turtas yra bevertis, byloje nesant įrodymų apie daiktų kainą, nurodytą pradiniame ieškinyje ar patikslintame priešieškinyje, teismas padalina turtą, atsižvelgiamas į šalių pageidavimus, nepilnamečių vaikų interesus, tai, kad ieškovė šiuo metu neturi nuosavo būsto, į kurį galėtų pargabenti priteistinus daiktus, o atsakovas liko gyventi buvusiame šeimos būste, daiktų paskirtį, jų kiekį.

53. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lieka su ieškove, jai priteisiamas virtuvės stalas su 4 kėdėmis (0 Eur vertės), šildytuvas-židinys (0 Eur vertės), šaldiklis (0 Eur vertės), dulkių siurblys (0 Eur vertės), vandens jonizatorius (0 Eur vertės), pakabinama vonios spintelė (0 Eur vertės). Atsakovui priteisiamos rankinis virtuvinis kombainas-smulkintuvas (0 Eur vertės), vonios spintelė (0 Eur vertės), didelė vonios spinta (0 Eur vertės), kavos staliukas (0 Eur vertės), kavos aparatas (0 Eur vertės), kalvio pakaba (0 Eur vertės), batų dėžė (0 Eur vertės), didelė koridoriaus spinta (0 Eur vertės).

54. Padalijus šalių nurodytus daiktus (sprendimo 50, 20 punktai), iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 335 Eur kompensacija (277,50+57,50). Įskaičius atsakovui priteistiną kompensaciją į atsakovo ieškovei mokėtiną kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto sumažinimą ir atitenkantį turtą (sprendimo 51 punktas), nustatoma, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 73,50 Eur ((555+30+85)/2-(100+100)/2-161,50).

55. Teismas, dalindamas šalių turtą, nedalino ieškinyje nurodytos automobilio bagažinės („ragų“) bei vaikų poreikiams skirtų baldų. Atsakovui nurodžius, kad automobilio bagažinė buvo jam padovanota ieškovės, o šiai nepaneigus minėtų atsakovo argumentų, laikytina, kad ji pripažino šią atsakovo nurodytą aplinkybę (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Dovanos sutuoktiniams yra laikomos jų asmeniniu turtu, todėl negali būti įtraukiamos į dalintino turto balansą (CK 3.70 straipsnis, 3.89 straipsnio 2 dalis, 3.120 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nurodyti baldai (rašomasis stalas su spintele, spintelė su devyniais stalčiais, knygų spinta ir kėdė), skirti vaikų poreikiams, nedalinami, vadovaujantis CK 3.120 straipsnio 1 dalimi, ir perduodami ieškovei, neišmokant kompensacijos atsakovui.

56. Šalims asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas (ieškovės butas Joniškyje ir atsakovo automobilis Toyota L. C.) nedalinamas (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovo prievolė AS Citadele Banka pripažįstama asmenine atsakovo prievole, kadangi jis ją prisiėmė iki santuokos sudarymo.

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių

57. Tarp šalių nesant ginčo dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nutraukdamas santuoką palieka šalims santuokines pavardes. Šalims nepriteisiamas išlaikymas vienam iš kito, kadangi jie abu yra sveiki, darbingi, gana jauno amžiaus, todėl konstatuojama, kad jiems nereikalingas išlaikymas vienam iš kito.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo rezultatus, atsižvelgdamas į sprendimą dėl reikalavimų, dėl kurių šalys nesusitarė nagrinėjimo metu, nusprendžia skirstyti bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis rezultatu toje dalyje, kurioje tarp šalių buvo ginčas.

59. Atsakovas sutiko jog turi mokėti dukroms po 180 Eur į mėn., bet ieškovė visgi prašė priteisti po 250 Eur kiekvienos dukros išlaikymui. Todėl laikoma, kad ieškovė dėl išlaikymo siekė 1680 Eur (250 Eur×2×12 mėn. – 180 Eur×2×12 mėn.) turtinės naudos, su kuria atsakovas nesutiko. Be to, ieškovė norėjo, kad jai būtų priteista ir 731 Eur kompensacija už dalintiną turtą. Dėl to laikoma, kad ieškovė siekė 2411 Eur turtinės naudos pareikštu ieškiniu (1680 Eur+731 Eur). Atsakovas pareikštu priešieškiniu iš esmės taip pat siekė 1680 Eur naudos (turėdamas tikslą nemokėti dukrų išlaikymui kasmet 1680 Eur) bei 3124 Eur kompensacijos už dalintiną turtą, iš viso – 4804 Eur naudos.

60. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. apie 60 proc. (1451 Eur×100 proc. /2411 Eur). Atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. apie 20 proc. ((960+73,50 Eur)×100 proc./4804 Eur). Teismas, įvertinęs šias proporcijas, sprendžia, kad byloje priimtu sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti apie 70 proc., atsakovo – apie 30 proc. Vadovaujantis šia proporcija, skirstomos šalių ir valstybės bylinėjimosi išlaidos, turėtos šioje byloje.

61. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 183 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 3196,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (el. b. t. 1, l. 76, 137, 138, 141-151, 191, 192; el. b. t. 2, l. 35, 36, 115-119, 162-165, 2020-12-28 prašymo priedai). Atsakovas buvo atleistas nuo valstybės bylinėjimosi išlaidų 2020 m. rugsėjo 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, valstybė šioje byloje turėjo 468 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidas (el. b. t. 2, l. 110).

62. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad pagrįstos, protingos ir atlygintinos yra šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos: 847 Eur už konsultacijas, ieškinio parengimą, 302,50 už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 181,50 Eur atskirojo skundo parengimas, 363 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 84,70 Eur už susipažinimą su dokumentais, jų pateikimą su prašymais teismui, 150 Eur už ieškinio patikslinimo parengimą, 300 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį pateikimą. Byloje vyko trys posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo apie 3 val. 30 min., todėl teismas mano, kad ieškovės išlaidos advokatės pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose (t. y. 726 Eur) yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytą maksimalų dydį išlaidomas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą yra perteklinės, kadangi jos susijusios su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdyje. Šioje byloje turi būti paskirstytos 2953,70 Eur ieškovės išlaidos dėl advokatės pagalbos ir 105 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio pareiškimą, iš viso – 3058,70 Eur.

63. Patenkinus ieškovės reikalavimus 70 proc. iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 2141,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (3058,70 Eur×0,70). Atmetus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš jos valstybės naudai turi būti priteista 140,40 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų atlyginimas (468 Eur×0,30). Iš ieškovės valstybei priteistina ir 2 Eur žyminio mokesčio už atsakovo priešieškinį, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys).

64. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 8,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo turi būti priteista 5,99 Eur šių išlaidų atlyginimo, iš ieškovės – 2,57 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas yra atleistas nuo valstybės bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jo šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Ieškovei turi būti grąžinta 78 Eur permokėto žyminio mokesčio (183 Eur-105 Eur). Todėl teismas iš ieškovės priteistiną valstybei sumą įskaito į grąžintiną žyminį mokestį ir nustato, kad ieškovei turi būti grąžinta 73,43 Eur permokėto žyminio mokesčio (CK 6.131 straipsni, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės I. M.-S ieškinį atsakovui V. S..

Patenkinti iš dalies atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei I. M.-S.

Santuoką, sudarytą tarp I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2500), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. M.-S palikti santuokinę pavardę –(duomenys neskelbtini), V. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 (du šimtus dvidešimt) Eur nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. S. ir D. S. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos: mokslo metų eigoje šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; moksleivių vasaros atostogų metu penktadienį 18.00 val. mokslo metų eigoje ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.;

2. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 26 d.), 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

3. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 25 d.), 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

4. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

5. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų antrąją dieną, 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

6. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų vasaros, rudens ir žiemos atostogų laikotarpiu, 14 dienų nepertraukiamam bendravimui, apie vaikų pasiėmimo bei atostogų laiką informuojant I. M.-S likus ne mažiau 30 dienų iki atostogų pradžios;

7. Išimtinė bendravimo teisė su vaikais Motinos dieną (švenčiamą kiekvienų kalendorinių metų pirmąjį gegužės sekmadienį) tenka I. M.-S, jei ši diena patenka į V. S. bendravimo su vaikais grafiką, Motinos dieną V. S. pristato mergaites 10.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

8. Tėvo dieną (švenčiamą pirmąjį birželio mėnesį sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal nustatytą grafiką, V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 10.00 val. pasiimant juos iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

9. V. S. bendrauja su dukromis kiekvieną ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.30 val.

10. Šalys privalo pranešti viena kitai apie dukrų sveikatos sutrikimus ne vėliau kaip per 3 valandas nuo šių sąlygų atsiradimo.

Priteisti natūra ieškovei I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (555 Eur vertės), elektrinį trintuvą (30 Eur vertės), viengulę miegamojo lovą (85 Eur vertės), stalą su 4 kėdėmis (0 Eur vertės), šildytuvą-židinį (0 Eur vertės), šaldiklį (0 Eur vertės), dulkių siurblį (0 Eur vertės), pakabinamą vonios spintelę (0 Eur vertės), vandens jonizatorių (0 Eur vertės), priteisiant atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335 (trijų šimtų trisdešimt penkių) Eur kompensaciją už ½ dalį minėto turto.

Priteisti natūra atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rankinį virtuvinį kombainą-smulkintuvą (0 Eur vertės), kitą viengulę miegamojo lovą (100 Eur vertės), dviratį (100 Eur vertės), vonios spintelę (0 Eur vertės), didelę vonios spintą (0 Eur vertės), kavos staliuką (0 Eur vertės), kavos aparatą (0 Eur vertės), kalvio pakabą (0 Eur vertės), batų dėžę (0 Eur vertės), didelę koridoriaus spintą (0 Eur vertės), priteisiant ieškovei I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieno šimto) Eur kompensaciją už ½ dalį minėto turto.

Priteisti ieškovei I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,50 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno Eur 50 ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto (priekabos ir valties) sumažėjimą.

Įskaityti šalių priešpriešinius piniginius reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo ir nustatyti, kad I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi sumokėti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,50 Eur (septyniasdešimt trijų Eur 50 ct) kompensaciją.

Pripažinti rašomąjį stalą su spintele, spintelę su devyniais stalčiais, knygų spintą ir kėdę, daiktais, skirtais nepilnamečių vaikų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti ir perduoti juos ieškovei I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilio stogo bagažinę („ragus“).

Pripažinti atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę AS Citadele banka pagal 2007 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartį asmenine V. S. prievole.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2141,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur 09 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš I. M.-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 140,40 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt Eur 40 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

G. I. M-S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,57 Eur (septyniasdešimt du Eur 57 ct) permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Regitra, Vedybų sutarčių registrui.