Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dalaudas Agro“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VA finance“ ieškinį atsakovei UAB „Dalaudas Agro“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Mano bankas“, UAB „Vilniaus kiemas“, UAB „Moller Auto“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8.1 Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Šiuo atveju nėra akivaizdu, ar ieškovė yra pasirinkusi aiškiai (ne)leistiną jos pažeistų teisių gynybos būdą,– dėl to bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir atlikus abiejų šalių argumentų ir jų pateiktų įrodymų teisinį vertinimą.

8.2 Esant ginčui dėl konkretaus daikto nuosavybės ir sugrąžinimo (pareiškus vindikacinį reikalavimą), laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant vindikuotiną daiktą, privalo būti pritaikytos net ir nesant jokios akivaizdžios grėsmės, kadangi tokio pobūdžio byloje, kurioje pareikštas vindikacinis reikalavimas, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims arba sumažinti jo vertę. Atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamą reikalavimą, svarbu, kad šiuo metu atsakovės žinioje esantis krautuvas nebūtų perleistas kitiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržytas. Ieškovė yra suinteresuota ginčo turto išsaugojimu, kas papildomai sąlygoja poreikį ginčo turtui taikyti areštą. Esant nurodytiems faktams, kad atsakovė mažiausiai nuo 2025 m. liepos mėn. savo žinioje valdo turtą, į kurį neturi jokių teisių, atsisako šį turtą perduoti teisėtiems turto savininkams (valdytojams); o be to, įvertinant tai, kad pati apeliantė neginčija nei ieškovės, nei AB „Mano bankas“ teisių į ginčo turtą, akivaizdu, kad apeliantės elgesys yra aiškiai nesąžiningas ir priešingas teisei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatliko ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimo, neįsitikino, ar ieškovės reikalavimai gali būti reiškiami ir patenkinti atsakovės; su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kurie liudytų, kad būtent atsakovė paėmė minimą krautuvą. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).

14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas preliminariai nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teisingai vertino, kad pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą; ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti (pridėti) jas pagrindžiantys įrodymai.

15. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje įvertinti bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei tai buvo padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo (bylos) iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018).

16. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepagrindė prielaidų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Krautuvas yra registruotas trečiojo asmens AB „Mano bankas“ vardu, todėl be jo dalyvavimo krautuvo perleidimas ar suvaržymas šiuo metu neįmanomas. Net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, jo perleidimo tretiesiems asmenims ar suvaržymo grėsmės nėra. Krautuvas yra sekamas GPS duomenų siųstuvo pagalba, tad ieškovė ar trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ bet kuriuo metu gali matyti jo buvimo vietą, sekti judėjimą ar naudojimą. Informaciją apie negrąžintą krautuvą ieškovė turi nuo 2025 m. kovo 15 d., dėl krautuvo buvo susirašinėjama 2025 m. liepos mėn., tačiau į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi daugiau kaip po pusmečio, ir krautuvas vis dar yra, tai patvirtina, kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė krautuvo nevaldo, neturi jo savo žinioje, todėl negali būti įpareigota šį krautuvą saugoti, užtikrinti jo nenaudojimą ir pan. Nėra įrodymų, liudijančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, kurie duotų pagrindą vertinimui, kad būsimas teismo sprendimas galėtų būti nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės materialiniai reikalavimai yra tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (dabartinės padėties) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e2-122-330/2021). Teismų praktikoje jau buvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-163-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).

20. Nagrinėjamu atveju ir AB „Mano bankas“, kaip pirkėja, UAB „Moller Auto“, kaip pardavėja, ir UAB „VA finance“, sutartyje įvardinta klientu, 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl teleskopinio krautuvo. Pirkimo-pardavimo sutarties Bendrosios dalies 1.2 punktu pardavėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog įsigytą turtą pirkėja perduos naudoti ir valdyti klientui pagal specialiojoje dalyje nurodytą lizingo sutartį. Atitinkamai, pirkimo-pardavimo sutarties Specialiojoje dalyje nurodoma, kad tarp pirkėjos AB „Mano bankas“ ir ieškovės yra sudaryta 2024 m. rugsėjo 25 d. lizingo sutartis. Nors turtas nuosavybės teise priklauso AB „Mano bankas“, o ieškovė yra teisėta turto valdytoja, tačiau atsakovė neneigia, kad krautuvas yra jos buveinės adresu, o taip pat nenurodo argumentų, kokiu pagrindu ir kokiu būdu krautuvas yra šioje vietoje.

21. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

22. Vertinant, ar laikinąsias apsaugos priemones prašančioji taikyti šalis įvykdė įstatymo leidėjo įtvirtintą antrą būtiną sąlygą – pagrindė teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar jo vykdymui tapus negalimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neproporcingai pažeisti ieškovės interesai.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.