- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2-122-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. Š., I. Š.
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. Š. ir I. Š. dėl daiktų išreikalavimo arba daiktų vertės priteisimo, trečiasis asmuo S. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui priklausančius ieškinyje išvardytus daiktus arba priteisti solidariai iš atsakovų 119 200 Eur daiktų kainą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinyje išvardintus (ieškinio 7 punkte nurodytus) daiktus, o daiktų faktiškai nesant arba esant ne visiems daiktams, areštuoti 119 200 Eur vertės kitus atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, bei turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrindą, akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo duomenų nenustatė.
5. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tokiu būdu užtikrinant sprendimo privalomumą.
6. Teismas vertino ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovai neteisėtai valdo ieškovui priklausančius daiktus, už kuriuos su ieškovu neatsiskaitė, kad atsakovai atsisako grąžinti ieškovui jo daiktus. Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės bus analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl jos negali būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
7. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas areštuoti kitą pareikšto ieškinio vertės atsakovų turtą taip pat nėra pagrįstas, kadangi tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
8. Nenustatęs, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalėjo vertinti ginčo aplinkybes ir pateiktus įrodymus galimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės kontekste.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovai nesutinka grąžinti daiktų ieškovui, save laiko daiktų savininkais, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo daiktai gali būti perleisti tretiesiems asmenims arba paslėpti.
10.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius nesąžiningą atsakovų elgesį.
10.4. Teismas neatsižvelgė į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir nesivadovavo teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios, o daiktų areštas nepažeis atsakovų teisių, nes daiktai liktų pas atsakovus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Š. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
12. Atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino ieškovo pateiktą prašymą ir pridėtus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika.
12.2. Ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos – atsakovų nesąžiningumo.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad didelė ginčo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.4. Atsakovas ginčo daiktus įsigijo ir kaip teisėtas savininkas valdo jau daugiau nei penkerius metus, todėl ieškinys yra nesąžiningas ir neteisėtas.
12.5. Atsakovo turimo turto vertė žymiai didesnė nei ieškinio reikalavimai.
13. Atsakovė I. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
16. Nėra skundo dėl pirmosios instancijos teismo motyvų preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
17. Atskirajame skunde ieškovas akcentavo, kad ieškinys yra pareikštas dėl daiktų išreikalavimo, o atsakovams laikant save šių daiktų savininkais, kyla reali grėsmė, kad ginčo daiktai gali būti perleisti tretiesiems asmenims arba paslėpti. Atsakovas R. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad ginčo daiktus valdo kaip teisėtas savininkas daugiau kaip 5 metus, jų neslepia ir neketina slėpti, perleisti ar suvaržyti teises į šiuos daiktus.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (dabartinės padėties) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Analizuojamu atveju ginčo objektu yra konkretūs kilnojamieji daiktai, dėl kurių išreikalavimo yra pareikštas ieškinys. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad perleidus ginčo daiktus, ieškovui tikėtinai palankus teismo sprendimas dėl šių daiktų išreikalavimo negalėtų būti įvykdomas arba jo įvykdymas pasunkėtų.
19. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kas lemia, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeista šalių interesų pusiausvyra ir turi būti parenkamos mažiausiai šalis ribojančios, tačiau veiksmingos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu byloje atveju, siekiant išsaugoti ginčo objekto status quo (dabartinę padėtį), nustatytini pas atsakovą atsakovus esančių daiktų: 1) bronzinės skulptūros; 2) stalo laikrodžio „B. Napoleon“; 3) paveikslo „Jūros lobių (turtų) aukojimas“; 4) paveikslo „Rojus“ (Edenas); 5) paveikslo - peizažo „Laukas“; 6) dviejų paveikslų su jūros vaizdu; 7) paveikslo „Dievo motina Marija“ („Mergelė Marija“); 8) dviejų paveikslų „Mergelė Marija su perverta širdimi“ ir „Jėzus Kristus“; 9) sidabrinio arbatos ir kavos rinkinio; 10) stalo įrankių rinkinio dvylikai asmenų; 11) 14 vienetų porcelianinių Prancūzijos maršalų figūrėlių; 12) sidabrinio indo džemui; 13) sidabrinės žvakidės; 14) paveikslo „Dievo motina su kūdikiu“; 15) sidabrinės vaisių vazos disponavimo ribojimai, uždraudžiant šiuos pas atsakovus esančius daiktus perleisti tretiesiems asmenims.
20. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kitam atsakovų turtui, tai yra pritaikyti 119 200 Eur vertės atsakovų turto areštą. Pritaikius ieškovo prašomų išreikalauti daiktų disponavimo ribojimą, nėra pagrindo taikyti platesnio masto laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jos būtų neproporcingos ir nepagrįstai plačiai ribotų atsakovų teises bei interesus.
21. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies, nustatant disponavimo ginčo daiktais ribojimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – uždrausti atsakovams R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo perleisti kitiems asmenims ieškinyje nurodytus daiktus: 1) bronzinę skulptūrą; 2) stalo laikrodį „B. Napoleon“; 3) paveikslą „Jūros lobių (turtų) aukojimas“; 4) paveikslą „Rojus“ (Edenas); 5) paveikslą - peizažą „Laukas“; 6) du paveikslus su jūros vaizdu; 7) paveikslą „Dievo motina Marija“ („Mergelė Marija“); 8) du paveikslus „Mergelė Marija su perverta širdimi“ ir „Jėzus Kristus“; 9) sidabrinį arbatos ir kavos rinkinį; 10) stalo įrankių rinkinį dvylikai asmenų; 11) 14 vienetų porcelianinių Prancūzijos maršalų figūrėlių; 12) sidabrinį indą džemui; 13) sidabrinę žvakidę; 14) paveikslą „Dievo motina su kūdikiu“; 15) sidabrinę vaisių vazą.