- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-928-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03249-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo, suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-75-2781 sustabdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus.
3. Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo, suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž., laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl trūkumų šalinimo ir prašymas dėl patikslinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį pareiškėjo A. S. pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ir pakartotinai nustatė pareiškėjui A. S. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui procesinius dokumentus išsiuntė nepraleisdamas teismo nustatyto termino, tačiau dokumentai teisme buvo gauti pasibaigus teismo nustatytam terminui ir priėmus nutartį pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu, todėl nusprendė, kad nutartis pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui naikintina.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo procesiniame dokumente nenurodo, kokius konkrečius antstolės veiksmus ar neveikimą skundžia, kokie antstolės veiksmų ar neveikimo neteisėtumą pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir t. t., todėl nusprendė, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytų reikalavimų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su skundu dėl jos konkrečių veiksmų neteisėtumo, antstolė tokį pareiškėjo skundą gavo, tačiau įstatyme nustatytu terminu – per 5 darbo dienas, jo neišnagrinėjo ir neperdavė teismui, t. y. nesilaikė privalomo išankstinio (ikiteisminio) skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje.
9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo skubos tvarka laikinai sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimą, pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė duomenų, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo ar kitų priverstinio turto pardavimo procedūrų teisėtumo, t. y. jog pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu ginčo teisenos tvarka ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu dėl priverstinio turto pardavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių duomenų nenustatė patikrinęs Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis. Todėl atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti materialiųjų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą.
10. Teismas nusprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjui pakartotinai nustatytinas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – apeliantas) A. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodo, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė teisėja, dėl kurios šališkumo kyla pagrįstų abejonių, kadangi teisėja su priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo vykdančia antstole yra geros draugės ir buvusios bendradarbės. Todėl mano, kad teisėja turėjo pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
11.2. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodo duomenų, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl priverstinio turto pardavimo procedūrų teisėtumo. Teikiant teismui prašymą buvo pridėtas pirkėjo dokumentas. Todėl pagrįstai manytina, kad bylą nagrinėjanti teisėja sąmoningai vilkina bylą ir yra šališka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas apelianto argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Mano, kad teismas turėjo pagrindą nusišalinti, kadangi teisėja su priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo vykdančia antstole yra geros draugės ir buvusios bendradarbės, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl teisėjos nešališkumo.
16. CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyti pagrindai teisėjui nusišalinti. Jeigu bylą nagrinėjantis teisėjas pats nenusišalina, nušalinimą teisėjui minėtų straipsnių pagrindu gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys. Byloje pareikštas prašymas dėl teisėjo nušalinimo sprendžiamas CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalies).
17. Byloje nėra duomenų, o ir pats apeliantas nenurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl teisėjos nušalinimo. Tokio pobūdžio prašymus apeliantas turi pateikti CPK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka bylą nagrinėjančio teismo pirmininkui, nagrinėjamu atveju – Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas skundžia nutartį, kuria taikomas trūkumų šalinimo institutas, tačiau kitų nei teismo šališkumo argumentų apeliantas nepateikia, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio/pareiškimo trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio/pareiškimo trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio/pareiškimo. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
20. Pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius ieškovas/pareiškėjas pareiškime (ieškinyje), kaip ir bet kuris proceso dalyvis kiekviename teismui paduodame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo/pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio/pareiškimo dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio/pareiškimo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo/pareiškėjo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio/pareiškimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, jeigu pareiškėjas skundžia tam tikrus antstolės veiksmus, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, turi būti laikomasi ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, turi būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę, o antstolė per įstatymo nustatytą terminą skundo neišnagrinėjo ir teismui neperdavė. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per penkias darbo dienas nuo jo gavimo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nurodo, prie pareiškimo prideda 2020 m. vasario 17 d. antstolės A. R. Ž. kontoroje užregistruoto pareiškimo dėl antstolės A. R. Ž. neveiksnumo padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kopiją, tačiau šitame skunde reiškiami prašymai dėl turtinės ir neturtinės žalos, turto arešto panaikinimo, o pareiškime paduotame teismui 2020 m. gegužės 7 d. prašoma skubos tvarka sustabdyti turto pardavimo iš varžytinių akto galiojimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, susipažinus su atskiruoju skundu ir bylos medžiaga, nėra aišku, ar pareiškėjas teismui teikia skundą dėl antstolio veiksmų, ar prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėdamas tikslą ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčo teisenos tvarka (CPK 602 straipsnis), nes byloje yra duomenų (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pasirašytas.
23. CPK 715 straipsnyje nustatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą ir perleidžiama nuosavybės teisė, todėl nuo šio momento vykdymo procesas dėl turto pardavimo varžytynėse yra baigtas. Paaiškėjus, kad vykdymo procesas yra baigtas, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas taptų negalimas ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-932-565/2020). Tokiu atveju pareiškėjas galėtų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau toks pareiškėjo prašymas turi būti pagrįstas įrodymais ir motyvuotas, nurodant priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas.
24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teismui teikiamas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nesuformulavo pareiškimo reikalavimų ir tai yra sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolės neveikimu pagal antstolei adresuotus prašymus pateikti informaciją, neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis turi teisę turėti atstovą byloje (CPK 51 straipsnio 1 dalis) ir įstatymo nustatyta tvarka pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama nemokama antrine teisine pagalba.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo instituto normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartis priimta teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatytas terminas trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatomas naujas terminas teismo nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakartotinai nustatyti pareiškėjui A. S. terminą iki 2020 m. liepos 31 d. pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.