Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-148-795/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-23
Bylos Nr.: 1A-148-795/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00147-2017-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: P. W. G.

Kategorijos

1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.1.3.7Kai asmeniui yra įsiteisėjęs nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 8 p.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-795/2023Proceso Nr. 1-04-2-00147-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.10.1; 1.2.18.10; 2.1.3.7; 2.1.14;2.4.6.4.1; 2.4.7(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,dalyvaujant prokurorei D. M.,

nuteistojo P. W. G. gynėjui ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (duomenys neskelbtini) G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. W. G. (P. W. G.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo (duomenys neskelbtini) G. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. W. G. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) piniginė bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 80 MGL (3 012,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 200 MGL bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 150 MGL (5 649 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. W. G. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laiką dirbti, baudą vykdyti atskirai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta: pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 190 MGL (7 155,40 Eur) bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (1 1298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda.

Iš P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 4 690 Eur proceso išlaidų atlyginimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. W. G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. balandžio 25 d. įmonės pavadinimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (nuo 2019 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), veikiantis per (duomenys neskelbtini) skyrių) pinigines lėšas, veikdamas per įgaliotą asmenį J. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdydama P. W. G. nurodymus, 2015 m. liepos 21 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su AB (duomenys neskelbtini) atstovu pasirašė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 000 Eur faktoringo limito iki 2016 m. liepos 20 d. bei 2015 m. liepos 21 d. Faktoringo sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, P. W. G. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) atstovu 2015 m. spalio 20 d. pasirašė 2015 m. liepos 21 d. Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė Faktoringo sutarties mokėjimo terminus iki 60 dienų bei 2015 m. spalio 20 d. Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 1 d. pasirašė Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė faktoringo limitą į 200 000 Eur ir faktoringo terminą iki 2017 m. sausio 31 d. bei 2016 m. vasario 1 d. Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 8 d. pasirašė Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė Faktoringo sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas per bendrovės apskaitininkę G. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. P. W. G. nurodymu pastarajai išrašius ir jam pasirašius PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) įmonėms, kuriose melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad tariamai suteikė darbuotojų nuomos paslaugas, įrašant paslaugų pavadinimus, jų kiekius bei sumas, o būtent:

1) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur sumai bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur sumai, 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur sumai bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur sumai;

2) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 978 Eur sumai, 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 300 Eur sumai, 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur sumai bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 800 Eur sumai bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 800 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 370 Eur sumai;

3) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 100 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur sumai bei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur sumai;

4) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2016 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur sumai, 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 9 900 Eur sumai.

P. W. G. nurodymu G. J. šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras nurodytu laikotarpiu persiuntus AB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apmokėjimui pagal Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 90 258,17 Eur faktoringo avansą, o būtent: pagal 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 12 d. pervedė 8 051 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 7 693,18 Eur, pagal 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 13 d. pervedė 6 2424,21 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 4 741,14 Eur, pagal 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 18 d. pervedė 9 840,10 Eur, pagal 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 24 d. pervedė 15 744,16 Eur, pagal 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 4 d. pervedė 4 803,75 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 7 290 Eur, pagal 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 9 d. pervedė 10 734,66 Eur, pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 261,88 Eur, pagal 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 11 d. pervedė 8 856,09 Eur. Tokiu būdu P. W. G. suklastojus tikrus dokumentus ir panaudojus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 9 0258, 17 Eur faktoringo išmokų, dėl ko AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 90 258,17 Eur turtinė žala.

Taip pat P. W. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. balandžio 25 d. įmonės pavadinimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, pažeisdamas 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 2 dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatas, veikdamas per bendrovės apskaitininkę G. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 atvejų neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo:

1) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus 4 PVM sąskaitas – faktūras: 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur, 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur, 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur, 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur, pagal kurių rekvizitus, t. y. turinį, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“;

2) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus 7 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 978 Eur, 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5 300 Eur, 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur, 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 8 800 Eur sumai, 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 8 800 Eur, 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5 370 Eur, pagal kurių rekvizitus, t. y. turinį, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“;

3) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus 3 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 8 100 Eur, 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, pagal kurių rekvizitus, t. y. turinį, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“;

4) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus 2 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur, 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 9 900 Eur, pagal kurių rekvizitus, t. y. turinį, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bei laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, iš jų: 4 atvejais paslaugų pardavimo PVM sąskaitų – faktūrų: 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur sumai.

2. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2018 m. balandžio 25 d. įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, bei apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: atstovaujama direktoriaus P. W. G., kuris, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti AB (duomenys neskelbtini) (nuo 2019 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), veikiantis per (duomenys neskelbtini) skyrių) pinigines lėšas, veikdamas per įgaliotą J. G., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdydama P. W. G. nurodymus, 2015 m. liepos 21 d. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su AB (duomenys neskelbtini) atstovu pasirašė Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 000 Eur faktoringo limito iki 2016 m. liepos 20 d. bei 2015 m. liepos 21 d. Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, P. W. G. AB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) atstovu 2015 m. spalio 20 d. pasirašė 2015 m. liepos 21 d. Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė Faktoringo sutarties mokėjimo terminus iki 60 dienų bei 2015 m. spalio 20 d. Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 1 d. pasirašė Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė faktoringo limitą į 200 000 Eur ir faktoringo terminą iki 2017 m. sausio 31 d. bei 2016 m. vasario 1 d. Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 8 d. pasirašė Faktoringo sutarties sąlygų pakeitimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė Faktoringo sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas per bendrovės apskaitininkę G. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. P. W. G. nurodymu pastarajai išrašius ir jam pasirašius PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) įmonėms, kuriose melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad tariamai suteikė darbuotojų nuomos paslaugas, įrašant paslaugų pavadinimus, jų kiekius bei sumas, o būtent:

P. W. G. nurodymu G. J. šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras nurodytu laikotarpiu persiuntus AB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apmokėjimui pagal Faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 90 258,17 Eur faktoringo avansą, o būtent: pagal 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 12 d. pervedė 8 051 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 7 693,18 Eur, pagal 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 13 d. pervedė 6 2424,21 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 4 741,14 Eur, pagal 2016 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 18 d. pervedė 9 840,10 Eur, pagal 2016 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 24 d. pervedė 15 744,16 Eur, pagal 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 4 d. pervedė 4 803,75 Eur, pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. pervedė 7 290 Eur, pagal 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 9 d. pervedė 10 734,66 Eur, pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 261,88 Eur, pagal 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 11 d. pervedė 8 856,09 Eur. Tokiu būdu P. W. G. suklastojus tikrus dokumentus ir panaudojus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – AB (duomenys neskelbtini) priklausantį – turtą 90 258,17 Eur faktoringo išmokų, dėl to AB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė 90 258,17 Eur turtinė žala.

Taip pat baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2018 m. balandžio 25 d. įmonės pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: atstovaujama direktoriaus P. W. G., kuris, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, pažeisdamas 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, 2 dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, veikdamas per bendrovės apskaitininkę G. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 atvejų neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo:

4) Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus 2 PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur, 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 9 900 Eur, pagal kurių rekvizitus, t. y. turinį, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų iš jų: 4 atvejais paslaugų pardavimo PVM sąskaitų – faktūrų: 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 2 700 Eur sumai.

Dėl to, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas (duomenys neskelbtini) G. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria P. W. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje bylą nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 4 690 Eur proceso išlaidų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už vertėjo darbą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl non in bis idem principo pažeidimo

3.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gynyba prašė teismo bylos dalį dėl BK 222 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo P. W. G. nutraukti, esant BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte numatytai aplinkybei, dėl kurios procesas negalimas, t.y. kadangi dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas, su tokia gynybos pozicija nesutikęs, konstatavo, kad kaltinimų abejose bylose turinys yra skirtingas, nepaisant to, jog P. W. G. abiem atvejais buvo kaltinamas to paties juridinio asmens apgaulingu apskaitos tvarkymu.

3.2. Iš 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstami veiksmai, susiję su neteisingų duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu, buvo atlikti nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Šioje baudžiamojoje byloje P. W. G. kaltinamas apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Apgaulingo apskaitos tvarkymo veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių 16 PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nurodyti realiai neįvykę ūkiniai sandoriai, įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat nebuvo išsaugotos 4 PVM sąskaitos – faktūros.

3.3. Kaip matyti iš minėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų, teismas klaidingai nustatė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. W. G. inkriminuoto BK 222 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymo laikotarpį ir baigtumo momentą. Teismas veikų baigtumo momentą nepagrįstai siejo su konkrečių pirminių apskaitos dokumentų įtraukimo į buhalterinę apskaitą data. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, P. W. G. atveju nusikaltimo padarymo laikotarpiui ir baigtumui nustatyti yra reikšmingas ne konkrečių neteisėtų buhalterinių operacijų padarymo laikotarpis, o laikotarpis, kuriuo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros.

3.4. 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo konstatuotas veikos padarymo laikotarpis visiškai apima šioje baudžiamojoje byloje P. W. G. inkriminuotą BK 222 straipsnio l dalyje numatytos veikos padarymo laikotarpį, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Darytina vienareikšmiška išvada, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teismas P. W. G. nuteisė antrą kartą. Nagrinėjamu atveju teismas galėjo pagal BK 222 straipsnio l dalį nuteisti tik juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nebuvo anksčiau traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

3.5. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 222 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymo laikotarpį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 22 d. teismo nuosprendžiu konstatuotą veikos padarymo laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai sutrumpino iki 2016 m. spalio 31 d., remdamasis 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo dokumento šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra, jis nebuvo ištirtas, todėl negali būti laikomas įrodymu.

3.6. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. W. G. nuteistas už veiksmus, susijusius su neteisingų duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu, o šioje baudžiamojoje byloje už tikrovės neatitinkančių duomenų (PVM sąskaitų – faktūrų) atvaizdavimą apskaitoje. Bet kokiu atveju buvo iškraipyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai rodikliai ir kilo tos pačios BK 222 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikavimui būtinos pasekmės – negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Priešingu atveju, asmenį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą galima būtų teisti neribotą kartų skaičių pagal kiekvieną atskirą suklastotą buhalterinės apskaitos dokumentą.

Dėl nepagrįsto proceso išlaidų priteisimo

3.7. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Draudimas išieškoti vertėjo darbo apmokėjimo išlaidas yra absoliutus ir baudžiamojo proceso kodekse nėra numatyta jokių išlygų, kada šios išlaidos gali būti išieškomos iš nuteistojo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl vertimo išlaidų ieškojimo iš nuteistųjų P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau savaime yra neteisėta. Be to, net ir teismo argumentai, kodėl tokios išlaidos turėtų būti išieškotos iš nuteistųjų, yra visiškai nepagrįsti.

3.8. Nors ikiteisminio tyrimo metu prokurorė 2019 m. liepos 2 d. nutarimu atsisakė tenkinti P. W. G. gynėjo prašymą išversti dalį bylos dokumentų į (duomenys neskelbtini) kalbą, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi prokurorės 2019 m. liepos 2 d. nutarimas buvo panaikintas. Ikiteisminio tyrimo teisėja konstatavo, kad „ikiteisminio tyrimo įstaiga privalėjo pateikti įtariamojo P. W. G. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. D. prašomus dokumentus, išverstus į (duomenys neskelbtini) kalbą“. Teisėjos manymu, baudžiamajame procese asmeniui turi būti suteikiama galimybė žinoti ir suprasti, kuo jis kaltinamas, kokiais įrodymais yra pagrįstas kaltinimas, o dokumentai, išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą (pranešimai apie įtarimą, sprendimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kt.), negali būti vertinami kaip pakankami ir vieninteliai esminiai bylos dokumentai, būtini tinkamai gynybai.

3.9. Taigi, esant galutinei ir neskundžiamai ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarčiai, kuria pripažinta, jog P. W. G. gynėjo prašomi išversti dokumentai privalo būti išversti į įtariamojo gimtąją kalbą tam, kad būtų tinkamai užtikrinta jo teisė į gynybą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje daryti priešingą išvadą neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, kuria remiantis proceso išlaidos priteistos ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo būti taikoma šioje baudžiamojoje byloje, kadangi civilinių bylų praktika baudžiamajame procese gali būti taikoma, nagrinėjant civilinio ieškinio, o ne proceso išlaidų priteisimo klausimą. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, procese atstovautas (duomenys neskelbtini), todėl dokumentų vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą juridiniam asmeniui apskritai nebuvo reikalingas, vertimas buvo susijęs su išimtinai su kito įtariamojo, nemokančio lietuvių kalbos, teisės į gynybą užtikrinimu.

4. Teismo posėdžio metu gynėjas (duomenys neskelbtini) G. B. prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė D. M. prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo P. W. G. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. B.apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl P. W. G. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nei dėl įrodymų vertinimo nepasisako. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad P. W. G. šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra kitos nusikalstamos veikos, už kurią jis jau buvo nuteistas kitoje byloje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, dalis, todėl šios dvi veikos iš tikrųjų yra ta pati tęstinė nusikalstama veika, o P. W. G. už tą pačią nusikalstamą veiką buvo nuteistas du kartus. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisiant, nebuvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus) principas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsprendžia skunde keliamą klausimą dėl to, ar iš P. W. G. pagrįstai buvo priteistas proceso išlaidų atlyginimas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Dėl non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principo taikymo

8. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. balandžio 25 d. įmonės pavadinimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, pažeisdamas 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 2 dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuris numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatas, veikdamas per bendrovės apskaitininkę G. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 atvejų neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo:

Dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros. Taigi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šių savo atliktų veiksmų nuteistasis P. W. G. neginčija, tačiau tvirtina, jog už tą pačią nusikalstamą veiką buvo nubaustas pakartotinai, kadangi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu P. W. G. jau buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis jau buvo nuteistas už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kaip jau minėta, įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą), negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas, siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-7-68/2009, 2K-514-942/2015, 2K-74-719/2020, 2K-23-648/2021 ir kt.).

10. Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį, jog apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo samprata, kurią sudaro labai skirtingi veiksmai – teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos apgaulingas tvarkymas ir (arba) organizavimas, arba finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką, arba finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas, arba teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos netvarkymas ir (arba) neorganizavimas –, savaime suponuoja tokios nusikalstamos veikos daugiaepizodiškumą ir tęstinumą. Taigi iš pačios nusikaltimo sudėties išplaukia, kad minėti veiksmai, padaryti net ir per kelis kartus, skirtinga forma, tačiau, esant bendrai tyčiai taip veikti, turėtų būti kvalifikuotini ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kaip tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

10.1. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog non bis in idem principo pažeidimas nekonstatuotinas, kadangi P. W. G. nėra baudžiamas už identiškus veiksmus. Iš Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio turinio matyti, kad P. W. G. nusikalstami veiksmai – apgaulingas apskaitos tvarkymas – pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų apie įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, t. y. apskaitoje buvo atvaizduojami tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus komandiruotpinigius, nes asmenys į komandiruotes nevyko; taip pat buvo atvaizduotas mažesnis darbo užmokestis, nei realiai išmokėta darbuotojams. Tokiais nusikalstamais veiksmais buvo siekta išvengti privalomų mokesčių valstybei sumokėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju P. W. G. buvo apkaltintas ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstami veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių 16 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti realiai neįvykę ūkiniai sandoriai, įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat nebuvo išsaugotos 4 PVM sąskaitos faktūros. Taigi P. W. G. tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas dėl to paties juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pažymėtina, jog tiek persidengiantys neteistų veiksmų atlikimo laikotarpiai, tiek atliktais veiksmais siekiami susiję tikslai (išvengti privalomų mokesčių valstybei sumokėjimo ir gauti išmokas iš valstybės biudžeto, t. y. finansinės naudos siekimas) atskleidžia, kad P. W. G. veikė, esant vieningai, tai pačiai iš anksto susiformavusiai tyčiai.

10.2. Susiklosčiusi situacija atskleidžia, jog neteisėti veiksmai buvo persipynę tarpusavyje ir atliekami pramaišiui, t. y. vienomis dienomis buvo atvaizduojamas mažesnis darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, kitomis dienomis buvo į buhalterinę apskaitą įtraukiamos tikrovės neatitinkančios PVM sąskaitos faktūros, dar kitomis dienoms atvaizduojami tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus komandiruotpinigius ir neišsaugomos PVM sąskaitos faktūros bei pan. Tai reiškia, kad pagrindinis P. W. G. tikslas buvo vykdyti apgaulingą buhalterinę apskaitą, siekiant finansinės naudos, t. y. kartą susiformavusi tyčia ir tęsėsi visą nusikalstamos veikos darymo laikotarpį, o ne nutrūkdavo ir susiformuodavo kiekvienam naujam epizodui iš naujo. Situacija nerodo to, jog pirma P. W. G. vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, atvaizduodamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, o užbaigęs šiuos veiksmus, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti realiai neįvykę ūkiniai sandoriai, ir neišsaugodamas sąskaitų faktūrų. Toks situacijos traktavimas būtų nelogiškas ir neatspindėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi matyti, jog visi veiksmai buvo atliekami ne paeiliui, t. y. ne vieni po kitų, o tam tikrame laikotarpyje išsidėstę ir atliekami kartu (pramaišiui), kas ir leidžia tvirtinti, jog buvo susiformavusi vieninga besitęsianti kaltininko tyčia. Darytina išvada, kad veikos tęstinumas nenutrūko ir kiekvienas epizodas neturi būti vertinamas kaip atskira nusikalstama veika.

10.3. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad non bis in idem pažeidimas nekonstatuotinas dar ir dėl tos priežasties, jog nusikalstamos veikos, už kurią P. W. G. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, ir nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje padarymo laikotarpiai yra panašūs, bet nesutampantys. Baudžiamojoje byloje, kurioje P. W. G. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o šioje nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad veikos, už kurią P. W. G. buvo nuteistas 2019 metais, padarymo laikotarpis visiškai apėmė apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu pasireiškusios nusikalstamos veikos šioje byloje laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, jog iš 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstami veiksmai, susiję su neteisingų duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu, buvo atlikti nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., t. y. aptariami laikotarpiai nevisiškai persidengia. Vis dėlto būtina pažymėti, kad tarp aptariamų laikotarpių nesama jokio atotrūkio, didžioji dalis nusikalstamų veiksmų atlikimo laike persidengia, t. y. negalima tvirtinti, jog tarp atliktų neteisėtų P. W. G. veiksmų buvo atotrūkis laike. Taigi P. W. G. veiksmai, vertinti skirtingose baudžiamosiose bylose, nors laiko požiūriu nebuvo visiškai tapatūs, tačiau vieni nuo kitų buvo nenutolę, o didžioji dalis atliktų veiksmų laiko juostoje persidengė, buvo padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą. Jeigu P. W. G. veiksmai būtų vertinti vienoje baudžiamojoje byloje, nebūtų kilę jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos tęstinumo.

11. Sprendžiant, ar faktinės aplinkybės, dėl kurių atsiranda pagrindas taikyti atsakomybę, pirmąjį ir antrąjį kartą (du procesai) yra identiškos (tapačios), svarbu įvertinti esminius teisės pažeidimo elementus, veiksmų (elgesio) bendrumą laiko ir erdvės požiūriu, kitas konkrečias faktines aplinkybes, apibūdinančias kaltininką bei jo veiksmus ir visų šių aplinkybių ryšį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų, už kurias P. W. G. buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. ir 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiais, sutampa teisinė kvalifikacija (BK 222 straipsnio 1 dalis), jų padarymo laikotarpiai nors nėra identiški, tačiau persidengiantys ir laike tarp jų nesama jokio atotrūkio, abi nusikalstamos veikos padarytos, nors ne atliekant identiškus veiksmus, tačiau siekiant to paties tikslo – finansinės naudos, be to, neteisėti veiksmai, besiskiriantys savo pobūdžiu (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atvaizduojant tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, įtraukiant į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti realiai neįvykę ūkiniai sandoriai), vis tik buvo atliekami ne vieni po kitų paeiliui, o kartu visi kartu, t. y. neužbaigiant vieno pobūdžio neteisėtus veiksmus ir tik tuomet pradedant kitus, o atliekant įvairaus pobūdžio neteisėtus veiksmus kartu, jų tarpusavyje neatribojant, kas rodo vieningą nenutrūkstamą kaltininko tyčią. Visos aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadai, jog P. W. G. neteisėti veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. ir 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiais, turėjo būtų vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju byloje buvo padarytas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principo pažeidimas.

12. Nors nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo buvo konstatuotas non bis in idem (draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus) principo pažeidimas, kurį iš esmės lėmė ydinga procesinė situacija, kuomet P.W.G. padaryta viena tęstinė nusikalstama veika buvo išskaidyta į kelias dalis ir vykdomi keli ikiteisminiai tyrimai, o vėliau teisminiai bylų nagrinėjimai, tačiau tai savaime nereiškia, jog P. W. G. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Baudžiamojo proceso nenutraukimą lemia būtent tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo įvertinti savo pobūdžiu kiti, nors ir sudarantys tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos turinį, P. W. G. veiksmai (buvo vertinami P. W. G. veiksmai, kai jis panaudojo PVM sąskaitas-faktūras neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, kai tuo tarpu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendyje buvo vertinami P. W. G. veiksmai, kuomet jo vykdomas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų apie įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje), antra, nors P. W. G. veiksmai turėjo būti vertinami kaip viena nusikalstama veika, tačiau abiejose baudžiamosiose bylose nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpis nėra identiškas (kaip jau minėta, nusikalstami veiksmai, susiję su neteisingų duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį atvaizdavimu, buvo atlikti nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., o nusikalstami veiksmai, susiję su PVM sąskaitų-faktūrų neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojimu, buvo atlikti nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d.). Taigi P. W. G. baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turi būti nenutraukiama, o susiklosčiusi ydinga procesinė situacija dėl dirbtinio tęstinės nusikalstamos veikos išskaidymo į kelias baudžiamąsias bylas, kas nulemia kelių bausmių paskyrimą, turi būti ištaisoma per tinkamą ir proporcingą bausmių bendrinimą, o šio instituto taikymas bus aptartas kitoje nuosprendžio dalyje.

13. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistas, be kita ko, ir BK 222 straipsnis, už kuriame nustatyto nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu yra nuteistas P. W. G. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai palengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Naujosios įstatymo redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, nors žemesnės instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų paminėta P. W. G. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d.). P. W. G. taip pat buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 9 0258, 17 Eur faktoringo išmokų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 190 straipsniui, kuris dabar numato, jog labai didelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, matyti, kad P. W. G. nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip labai didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, nes 9 0258,17 Eur suma viršija 900 MGL (90 258,17 Eur : 50 Eur (1 MGL = 50 Eur) = 1 805 MGL). Kadangi, naujos redakcijos BK 182 straipsnis sunkina nuteistojo P. W. G. padėtį, jo nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal naują įstatymo redakciją neperkvalifikuojama, t. y. P. W. G. veikos kvalifikacija paliekama galioti pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusį nuo 2007 m. liepos 21 d. (BK 3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog P. W. G. taip pat buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau ši norma nuo 2023 m. birželio 1 d. nesikeitė.

Dėl P. W. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pagrįstumo ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

14. Kadangi jau buvo pasakyta, jog P. W. G. nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, turi būti perkvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančią redakciją, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d., esama pagrindo spręsti klausimą, ar nereikia pakeisti P. W. G. už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu P. W. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 160 MGL (6 025,60 Eur) piniginę baudą. Net ir pagal pasikeitusią, dabar galiojančią įstatymo redakciją, bauda yra pati švelniausia galima paskirti bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. P. W. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius baigtus nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nuoširdžiai gailėjosi ir visiškai atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir nuteistojo P. W. G. asmenybę – anksčiau teistas (t. 8, b. l. 68–69), baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 60–67), yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įskaitą neįrašytas, (duomenys neskelbtini) negydytas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), kurioje dirba (duomenys neskelbtini). Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį P. W. G. bauda buvo paskirta artima minimumui (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą baudos vidurkis už apysunkį nusikaltimą yra: 100 + 4 000 / 2 = 2 050 MGL). Įvertinus visas aptartas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog, net ir perkvalifikavus P. W. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d.), nesama pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ir dar labiau švelninti P. W. G. paskirtą baudą.

15. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nuosprendis buvo priimtas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas turėjo vienu trečdaliu sumažinti bausmę, skirtą už nusikalstamas veikas, už kurias P. W. G. buvo nuteistas nagrinėjamoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnio nuostatas pritaikė bausmei, kurią skyrė, subendrinęs šią bausmę su ankstesniu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Toks BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas bausmei, subendrintai su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, prieštarauja tiek pačios normos turiniui, tiek teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2019, 2A-4-976/2020). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo naikintina, t. y. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu mažintina Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirta subendrinta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3 012,80 Eur) baudos bausmė ir P. W. G. skirtina sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 53 MGL (2 650 Eur) dydžio baudos bausmė.

16. Praktikoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje aptariamu atveju, galimos tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, o kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriami (išskaidomi) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais.

16.1. Nors BPK nurodo galimybę atskirti (ar išskirti) bylas, tokiai praktikai nepritartina, ypač tais atvejais, kai asmuo per neilgą laikotarpį padaro kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas. Tačiau jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Šiuo atveju procesinis bylų išskaidymas neturėtų dirbtinai bloginti kaltinamojo (nuteistojo) teisinės padėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu abiejose bylose P. W. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje, būtų buvęs pagrindas jo veiką pripažinti tęstine nusikalstama veika ir skirti vieną bausmę.

16.2. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Tačiau BK nenustato tvarkos, kaip turėtų būti bendrinamos bausmės, kai asmuo ne vienu, o keliais nuosprendžiais nuteisiamas už atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus. Tokiais atvejais, spręsdami, kurį bausmių bendrinimo būdą pasirinkti – visišką, dalinį bausmių sudėjimą ar bausmių apėmimą, teismai turi laikytis BK 63 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgti į kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pagrindinis kriterijus, į ką turi būti atsižvelgiama, bendrinant bausmes tokiais atvejais ir pasirenkant bausmių bendrinimo būdą, turėtų būti vertinimas to, kokia galutinė bausmė pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Bet kuriuo atveju bylų išskyrimas neturėtų lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų dirbtinai neišskaidyta ir teismo įvertinta priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-719/2023).

16.3. Nuosprendžiais paskirtų bausmių išskaidymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, t. y. jeigu nuosprendžiu yra paskirta subendrinta bausmė, ji negali būti „išbendrinama“ ir su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis turi būti bendrinama būtent aptariamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, o ne bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai subendrinę nagrinėjamoje byloje P. W. G. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, turėjo subendrintą bausmę, vadovaudamiesi BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, bendrindami nuteistajam P. W. G. atskirais nuosprendžiais skirtas bausmes, nevertino, kad nuteistasis padarė ne dvi, o vieną tęstinę – BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą – nusikalstamą veiką, ir taip netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 9 dalies pritaikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. ir 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo naikintina.

16.4. Nuteistajam P. W. G. paskirta subendrinta bausmė švelnintina, taikant švelnesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmių apėmimą. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 9 dalimi, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirta ir šiuo nuosprendžiu pakeista subendrinta bausmė turi būti bendrinama su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė P. W. G. turi būti skiriama 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 53 MGL (2 650 Eur) dydžio baudos bausmė. Taip pat turi būti įskaitoma pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

17. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir prokurorės pateikta 2020 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 9 379,99 Eur dydžio sąskaitą už vertimo paslaugas (duomenys neskelbtini), šias išlaidas teismas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistųjų P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai priteisė proceso išlaidas, kurias sudaro vertėjo darbo apmokėjimas.

17.1. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. liepos 2 d. buvo gautas P. W. G. gynėjo (duomenys neskelbtini) G. D. prašymas, kuriuo, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, buvo prašoma P. W. G. ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vieną kopiją gynėjo nurodytų dokumentų su vertimu į (duomenys neskelbtini) kalbą (t. 9, b. l. 11). 2019 m. liepos 2 d. nutarimu tenkinus iš dalies gautą prašymą, įtariamojo P. W. G. gynėjui ir baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (duomenys neskelbtini) G. D. buvo pateikti prašomi nurodyti procesiniai dokumentai, gauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) kalba (kopijos), kiti prašomi dokumentai nebuvo išversti ir pateikti (t. 9, b. l. 12–14). Gynėjui apskundus prokuroro nutarimą, (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 23 d. nutarimu skundas nebuvo tenkintas (t. 9, b. l. 45–49), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi P. W. G. gynėjo skundą patenkino ir nurodė, kad baudžiamajame procese asmeniui turi būti suteikiama galimybė žinoti ir suprasti, kuo jis yra kaltinamas, kokiais įrodymais yra pagrįstas kaltinimas, o (duomenys neskelbtini) nurodyti dokumentai, kurie yra išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą, – pranešimai apie įtarimą, sprendimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo, sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kt., negali būti vertinami kaip pakankami ir vieninteliai esminiai bylos dokumentai, būtini tinkamai gynybai (t. 9, b. l. 62–66).

17.2. Sutiktina su teisėjos skundžiamame nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad BPK 8 straipsnio 3 dalis nenustato pareigos versti visus byloje esančius dokumentus į baudžiamojo proceso dalyvio, nemokančio lietuvių kalbos, gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (duomenys neskelbtini) dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu paslaugos baudžiamajame procese 3 straipsnyje „Teisė gauti esminių dokumentų vertimą raštu“ nurodyta, „1 p. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir apsaugoti teisingą procesą. 2 p. Esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai. 3 p. Kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu atskiru atveju nusprendžia, ar bet kuris kitas dokumentas yra esminis.“. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja BPK, kurio taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis (BPK 1 straipsnio 2 dalis), o BPK nuostatos yra imperatyvios ir negali būti laisvai interpretuojamos.

17.3. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Taigi, akivaizdu, jog išlaidos, skirtos vertėjo darbo apmokėjimui, negali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistųjų. Ši imperatyvi norma tampa dar aktualesnė nagrinėjamu atveju, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi konsttauota, kad visi P. W. G. prašomi proceso dokumentai yra esminiai ir turi būti išversti į (duomenys neskelbtini) kalbą, taip užtikrinant visapusišką teisės į gynybą įgyvendinimą. Todėl dabar priteisus proceso išlaidas vertėjo darbo apmokėjimui, toks ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas būtų paneigiamas ir formuojama neteisėta bei nepagrįsta praktika dėl vertinimo išlaidų atlyginimo iš nuteistojo, kai pačios teisėsaugos institucijos patvirtino, kad įtariamasis / kaltinamasis / nuteistasis turi teisę gauti dokumentus, išverstus į jo gimtąją ar kitą kalbą, kurią jis suprnta. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 4 690 Eur yra naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendį.

Patikslinti, kad P. W. G. (P. W. G.) yra nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 182 straipsnio 2 dalyje, pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusį nuo 2007 m. liepos 21 d.

P. W. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio ir 63 straipsnio 9 dalies taikymo bei bausmių, paskirtų Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. ir 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiais, subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirtą subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (3 012,80 Eur) baudą sumažinti vienu trečdaliu ir P. W. G. paskirti sumažintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 53 MGL (2 650 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 9 dalimi, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirtą ir šiuo nuosprendžiu pakeistą subendrintą bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu P. W. G. paskirta bausme, griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. W. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimą ir 53 MGL (2 650 Eur) dydžio baudą.

Į šią bausmę įskaityti pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžo dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui iš P. W. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 4 690 Eur panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva JazbutienėKristina KakurinėLinas Pauliukėnas