Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2023-619/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-22
Bylos Nr.: e2S-2023-619/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23512-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrutė Salvador
Ieškovas: M. P.
Atsakovas: M. V.
Trečiasis asmuo: J. V., SIA „Ecoair“, I. V.

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-2023-619/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23512-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Vartoma“ ir M. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovo M. V. priešieškinį dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, tretieji asmenys J. V., SIA „Ecoair“ ir I. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą prašydamas: atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4226-1012/2018; atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4226-1012/2018 ir priimti naują sprendimą: tenkinti M. P. 2017 m. birželio 13 d. ieškinį – įpareigoti UAB „Vartoma“: atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą M. P. vardu; užfiksuoti 969 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vartoma“ akcijų perleidimą įrašais atitinkamose UAB „Vartoma“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose; sudaryti naują UAB „Vartoma“ akcininkų sąrašą, nurodant jame M. P. priklausančių akcijų dalį; pranešti VĮ Registrų centro tvarkomam Juridinių asmenų registrui apie UAB „Vartoma“ akcininkų pasikeitimus; atmesti M. V. 2017 m. spalio 16 d. priešieškinį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; tuo atveju, jeigu, atnaujinus procesą, bus nutarta atmesti M. P. 2017 m. birželio 13 d. ieškinį ir tenkinti M. V. 2017 m. spalio 16 d. priešieškinį, taikyti restituciją – iš M. V. M. P. naudai priteisti 28 064,18 EUR.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino. Nors priešieškiniu buvo pripažinta negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 969 vnt. Bendrovės akcijų perleidimo sutartis, teismas restitucijos netaikė, nurodydamas, kad sutartis nebuvo vykdoma, taigi šalys viena iš kitos nieko nėra gavusios. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-864/2021 ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas – paliktas galioti nepakeistas.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismas grindė J. V. parodymais, kad neva yra buvęs nevienkartinis J. V. parašo klastojimo atvejis ir tai įrodo neva suklastotas 2015 m. lapkričio 27 d. J. V. prašymas dėl įtraukimo į akcininkų registrą. Nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad akcijų perleidimo sandoryje nurodyta kaina – 96 900 LTL (28 064,18 EUR) ieškovo niekada nebuvo perduota atsakovui, nepaisant to, kad pinigų perdavimo faktas yra aiškiai užfiksuotas tarp šalių pasirašytoje sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo besąlygiškas rėmimasis J. V. parodymais, kad ši neva nepasirašė 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo ir jame esantis J. V. parašas tariamai yra suklastotas, ieškovui buvo siurprizinis – šios aplinkybės nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, o įrodymų visuma neleido apeliacinės instancijos teismui padaryti tokios išvados. Dėl šios priežasties, gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį, ieškovas kreipėsi į rašysenos ekspertą, kad šis įvertintų, ar 2015 m. lapkričio 27 d. prašyme esantis parašas yra J. V., ar ne. Ieškovui pateiktame 2021 m. kovo 26 d. ekspertizės akte Nr. 2021-326/01 padaryta aiški ir konkreti išvada, kad nurodytame dokumente yra J. V. parašas. Pareiškėjo teigimu ekspertizės akte užfiksuota išvada, kad pati J. V. pasirašė 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą, laikytina naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe, turinčią esminę reikšmę bylai (gali lemti arba priešieškinio atmetimą arba restitucijos taikymą), todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašo atnaujinti procesą.

4. Suinteresuoti asmenys (atsakovai M. V. ir UAB „Vartoma“ bei tretysis asmuo SIA „Ecoair“) susipažinę su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti.

5. Nurodė, jog ieškovo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, ji ieškovui buvo ir galėjo būti žinoma bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose bei ji neturi esminės reikšmės bylai. Pateiktu prašymu yra siekiama priešingų nei proceso atnaujinimo institutu siekiami tikslų, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Net ir nustačius faktą, kad aukščiau nurodytas J. V. pasirašytas prašymas yra tikras dokumentas, jis nepaneigia nustatyto fakto, kad tarp ieškovo ir J. V. nebuvo paskolinių santykių ir juolab neįrodo fakto, kad ieškovas turėjo pinigų atsakovui sumokėti sutarties kainą. Teismų sprendimai buvo grindžiami ne tik J. V. parodymais, bet ir remiantis įrodymu visetu, todėl ieškovo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo (tretysis asmuo J. V.) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7. Nurodė, jog ieškovas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo: kartu su prašymu pateiktas ekspertizės aktas negali būti laikomas J. V. parašo autentiškumą patvirtinančiu ar apkritai kokią nors įrodomąją galią turinčiu įrodymu, be to, ieškovo nurodoma neva naujai paaiškėjusi aplinkybė apskritai nėra reikšminga sprendimo kontekste ir nelemtų kitokio sprendimo priėmimo. Todėl prašoma ieškovo pateiktą prašymą atmesti dėl proceso atnaujinimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4226-1012/2018. Priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Vartoma“ iš pareiškėjo M. P. bylinėjimosi išlaidas - 1 149,50 EUR.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl įregistravimo Bendrovės akcininke tikrai pasirašė J. V. sudaro pagrindą atnaujinti procesą nurodytoje byloje. Pažymėjo, jog ši aplinkybė egzistavo jau nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą bei nutartį. Kad ši aplinkybė nebuvo žinoma ieškovui prieštarauja byloje esančiai medžiagai bei paties ieškovo pozicijai bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos medžiagos, ieškovas neinicijavo nurodyto dokumento tyrimo (ekspertizės), nors tretysis asmuo nurodė, jog tokio dokumento nėra pasirašiusi. Ieškovas, pats teikdamas nurodyto prašymo kopiją (ir nurodydamas, kad neturi šio dokumento originalo), tikėjo, jog šis dokumentas yra tikras ir nesuklastotas. Todėl aplinkybė, jog atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą pasirašė tikrai J. V., nebuvo žinoma ieškovui, neįrodyta. Tai, jog aplinkybė tapo žinoma po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, nepagrįsta jokiais įrodymais. Tiek pats prašymas, kurį pateikė teismui ieškovas, tiek J. V. pozicija dėl pateikto prašymo, buvo žinomos nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teiginys, jog pareiškėjo įvardijama naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai – nepagrįstas. Pažymėjo, jog byloje apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovas neturėjo pakankamai lėšų ginčo sandoriui įvykdyti grindė trimis faktus įrodančių įrodymų grupėmis. Ieškovo nurodomas vienas iš įrodymų, jog J. V. parašas buvo tikras patenka į antrąją įrodinėjamo fakto grupę. Teismas faktą, kad tarp ieškovo ir J. V. nebuvo paskolinių teisinių santykių grindė įrodymais: J. V. šio fakto nepripažinimu, jos nurodytais parašų klastojimais, tame tarpe ir parašo ant dokumento, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, klastojimu. Teismas nurodė, jog buvo klastojami eilė J. V. parašų, tame tarpe pavyzdžiui ir 2015 m. lapkričio 27 d. J. V. prašymas UAB „Vartoma“ dėl įtraukimo į akcininkų registrą. Šis dokumentas buvo ne vienintelis, o nurodomas kaip pavyzdys, todėl vieno iš dokumentų klastojimo fakto paneigimas, nepaneigia kitų dokumentų parašų galimo klastojimo fakto. Be to, antros grupės faktas buvo grindžiamas J. V. paskolinių santykių fakto nepripažinimu. Kokiu būdu parašo ant 2015 m. lapkričio 27 d. J. V. prašymo UAB „Vartoma“ dėl įtraukimo į akcininkų registrą buvimas įrodo faktą, jog buvo paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir J. V., ieškovas nenurodo. Vieno iš antros grupės faktą įrodančio įrodymo vertinimo pasikeitimas (net ir vertinant, kad J. V. parašas ant prašymo buvo tikras, o ne suklastotas) nekeičia nei paties antro fakto, kad nebuvo paskolinių santykių, nei pačios teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas neturėjo finansinių lėšų ginčo sandoriui įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog teiginiai, kad nurodyta aplinkybė buvo siurprizinė ir netikėta, nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai sprendime nepasisakė dėl šio įrodymo, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui, kuris nagrinėja tiek fakto, tiek teisės klausimus, ignoruoti byloje esantį įrodymą bei nedraudžia juo remtis.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad J. V. parašas galėjo būti tikras, nekeičia apeliacinės instancijos teismo nustatyto vieno iš trijų faktų, leidusių nustatyti aplinkybę, kad ieškovas neturėjo lėšų įvykdyti ginčo sandorį, todėl ieškovo nurodoma aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, nepripažintina nauja ar naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų ir minėtoje teismų praktikoje suformuluotų nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-15330-820/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti 2021 m. balandžio 13 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir pripažino, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą tikrai pasirašė J. V., „egzistavo jau nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą bei nutartį“. Teismas nagrinėdamas prašymą ignoravo, jog J. V., teigusiai, jog ieškovo įrodymas yra suklastotas, kilo pareiga tai įrodyti, taip pat tai, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nesilaikė CPK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos procedūros esant pareiškimui dėl įrodymų klastojimo ir pernelyg formaliai vertino, jog aplinkybė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą tikrai pasirašė J. V., ieškovui jau buvo žinoma ir nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Vertinant tai, kad nei pati J. V., nei pirmosios instancijos teismas, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos patikrinti ar pagrįsti J. V. parodymų teisingumo, šie J. V. parodymai apeliacinės instancijos teismo turėjo būti atmesti. Todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik, kad neatmes kaip nepagrįstų J. V. parodymų dėl 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo klastojimo, bet tuo labiau darys išvadą, ją grįsdamas melagingais ir tikrovės neatitinkančiais, subjektyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais J. V. parodymais.

14. Ekspertizės išvada pagrindžia, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė paneigia apeliacinės instancijos priimtą siurprizinę 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kuri numato, kitokias proceso atnaujinimo sąlygas tais atvejais, kai procesas atnaujinamas tuo pagrindu, kad aukštesnės instancijos teismas remiasi klaidinga faktine aplinkybe, kurios nebuvo nustatęs žemesnės instancijos teismas. Tokioje situacijoje reikšmė suteikiama tam, ar procesą prašanti atnaujinti šalis žinojo, kad aukštesnės instancijos teismas remsis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo nustatę žemesnės instancijos teismai. Pagal aktualią teismų praktiką Ekspertizės akto išvada, jog 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą tikrai pasirašė J. V., yra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir nebuvo žinoma ieškovui, kadangi nebuvo atliekamas joks 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo tyrimas (ekspertizė), todėl tenkina ir antrąją CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygą. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad nėra pagrįsta jokiais įrodymais, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė tapo ieškovui žinoma po 2021 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo. Tai įrodo Ekspertizės aktas ir būtent jo surašymo data, kuri yra 2021 m. kovo 26 d.

15. Skundžiamoje nutartyje taip pat klaidingai sprendžiama, jog naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai. Pažymėtina, jog būtent ekspertizės akto išvada, jog 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą tikrai pasirašė J. V., iš esmės paneigia J. V. parodymų teisingumą, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė išvadą, jog nebuvo paskolinių santykių tarp ieškovo ir J. V., t. y. naujai paaiškėjusi aplinkybė iš esmės keičia antros grupės faktą, leidusį nustatyti aplinkybę, kad ieškovas neturėjo finansinių lėšų įvykdyti sutartį. Kiti dokumentai, kuriuose buvo neva klastojamas J. V. parašas, nėra aktualūs bylos nagrinėjimo kontekste ir atitinkamai ieškovui nekyla pareiga pateikti jų klastojimo fakto paneigimą. Likusių pirmos ir trečios grupių faktai neturi teisinės reikšmės, vertinant ieškovo finansinę padėtį ir galimybės įvykdyti sutartį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas niekada neperdavė atsakovui Bendrovės akcijų kainos (96 900 LTL), nes neturėjo finansinių lėšų, nulėmė du procesinius sprendimus, kurie dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pakeisti, t.y. sprendimą tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis akcijų perleidimo sutartis ir sprendimą netaikyti restitucijos. Dėl šios priežasties laikytina, kad egzistuoja ir ketvirtoji CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlyga – naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė turi esminę reikšmę bylai. Nutartyje taip pat nepagrįstai laikoma, jog apeliacinės instancijos teismo nurodoma aplinkybė dėl 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo klastojimo, kuria grindžiama išvada, jog nebuvo perduoti pinigai pagal sutartį, nėra siurprizinė ir netikėta.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. V. ir UAB „Vartoma“ bei tretysis asmuo SIA „Ecoair“ su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodė, kad priešingai nei bando įtikinti teismus ieškovas, jo pateiktas teismui 2021 m. kovo 26 d. ekspertizės aktas Nr. 2021-326/01 patvirtina tik J. V. parašo, esančio prašyme tikėtiną tikrumą. Vien tik parašo tikrumo konstatavimas nepaneigia J. V. teiginių, kad prašymas yra suklastotas dokumentas. J. V. teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prašymas yra suklastotas dokumentas, kurį ieškovas sukūrė nukopijuodamas jame J. V. parašą iš kitų dokumentų. Aktas ir jo išvada apie J. V. parašo autentiškumą, neturi esminės reikšmės bylai ir nepatvirtina prašymo tikrumo bei J. V. paaiškinimų neatitikimo tikrovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žinojo apie ieškovo nurodytą esą naujai paaiškėjusią aplinkybę ir ji nėra nauja. Aktas neturi jokios reikšmės J. V. teiginiui ir teismo išvadai apie prašymo suklastojimo faktą. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 178 ir 184 straipsnius ir dėl šių straipsnių taikymo atskirai nutartyje pasisakyti, o prašymo klastojimo aplinkybė ieškovui nebuvo siurprizinė ir netikėta. Tiek iš 2018 m. liepos 11 d. J. V. žodžiu išsakytos pozicijos, tiek ir iš jos atsiliepimo į apeliacinį skundą, ieškovas žinojo ir suprato, kad J. V. neigia ne tik prašymo kopijoje esančio J. V. parašo tikrumą, bet ir paties dokumento autentiškumą ir tokio dokumento pateikimo faktus. Bylos nagrinėjimo metu dokumento autoriui neigiant dokumento autentiškumą ir nereiškiant teismui pareiškimo apie dokumento suklastojimą, o ieškovui savo poziciją ir toliau grindžiant suklastotu dokumentu, ieškovas turėjo ir galėjo suvokti, jog teismas įrodymų vertinimo metu J. V. paaiškinimus apie prašymo suklastojimą, vertins kitų byloje esančių įrodymų visete. Tokiu atveju taikytinos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės numatančios ieškovui pareigą įrodyti jo pateikto dokumento autentiškumą ir tikrumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo nurodyta esą naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. V. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodė, jog apeliantas nepaneigė teismo išvados, jog pareiškėjas neįrodė nei vienos CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos. Priešingai nei nurodė teismas, J. V. ginčijo šios aplinkybės egzistavimą ir teismui pateiktame atsiliepime į apelianto prašymą atnaujinti procesą pateikė išsamius argumentus, kurie patvirtina, kad apeliantas neįrodė šios aplinkybės (tariamo 2015-11-27 prašyme esančio jos parašo realumo) egzistavimo. Trečiojo asmens įsitikinimu, apelianto pateiktas ne Teismo paskirtos Ekspertizės aktas, negali būti laikomas 2015-11-27 prašyme esančio J. V. parašo realumą ir autentiškumą patvirtinančiu įrodymu. Be to, ieškovo Ekspertizės akto patikimumą visiškai paneigia faktas, jog ekspertizė buvo atlikta nesilaikant Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinių nurodymų rašysenos ekspertizei atlikti, t.y. ekspertizė buvo atlikta vertinant ne 2015-11-27 prašymo originalą, o kopiją, kas metodologiniu požiūriu yra draudžiama, o šios metodikos nesilaikymas apskritai eliminuoja Ekspertizės akto patikimumą. Kita vertus, net jeigu ir būtų galima konstatuoti, kad parašas ant diskutuotino dokumento yra J. V., Ekspertizės aktas nepaneigia, kad pats dokumentas yra galimai sukurtas tikrąjį J. V. parašą dirbtinai perkeliant ant tiriamojo dokumento. Įvertinus pateiktą Ekspertizės aktą visų byloje esančių įrodymų kontekste, įskaitant ir paties apelianto, J. V. ir M. V. parodymus, galima daryti išvadą, kad Ekspertizės aktas negali būti laikomas nei J. V. parašo tikrumą, nei 2015-11-27 prašymo autentiškumą patvirtinančiu įrodymu. Vadinasi, civilinės bylos Nr. e2-4226-1012/2018 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti aplinkybės, kad 2015-11-27 prašyme esantis J. V. parašas yra tikras, nes J. V. 2015-11-27 prašymo nepasirašė ir niekada neteikė Bendrovei.

20. Teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto įrodinėjama tariamai naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė apeliantui buvo žinoma. Pažymėjo, jog apelianto nurodomi tariami bylą nagrinėjusių teismų padaryti procesinės teisės normų pažeidimai nėra nagrinėtini sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, o prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas nėra papildoma instancija įsiteisėjusiems teisimų sprendimas peržiūrėti. Iškilus abejonei dėl 2015-11-27 prašymo autentiškumo, tai kad byloje nebuvo taikoma CPK 184 str. procedūra, nepaneigė apeliacinės instancijos teismo teisės 2015-11-27 prašymą vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.). Teisę prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais turi ne įtarimą dėl įrodymo suklastojimo pareiškęs asmuo, o įrodymą pateikęs asmuo, todėl apeliantas klaidingai nurodo, neva pati J. V. turėjo inicijuoti CPK 184 str. 1 d. taikymą ir prašyti teismo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone. Teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad 2015-11-27 prašymą tikrai pasirašė J. V., apeliantui jau buvo žinoma ir nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi pateikęs šį įrodymą į bylą apeliantas tikėjo jį esant tikrą ir nesuklastotą. Tą patvirtina ir pats apeliantas atskirajame skunde. Tiek pats 2015-11-27 prašymas, kurį pateikė civilinę bylą Nr. e2-4226-1012/2018 nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui apeliantas, tiek J. V. pozicija dėl pateikto prašymo buvo žinomi nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto įrodinėjama neva naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai. Net ir pripažinus faktą, kad J. V. pasirašė 2015-11-27 prašymą, galutinė apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturėjo lėšų sumokėti atsakovui M. V. Bendrovės akcijų kainos ir šios kainos nesumokėjo, nepasikeistų. Išvadą dėl akcijų kainos nesumokėjimo apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis visa eile aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo teiginys dėl 2015-11-27 prašymo netikrumo ir J. V. parašo suklastojimo nebuvo reikšmingas padarant galutinę išvadą ir priimant sprendimą atmesti ieškinį bei patenkinti priešieškinį. Net ir konstatavus, kad 2015-11-27 prašymas yra tikras dokumentas ir jame esantis J. V. parašas nėra suklastotas, arba apskritai eliminavus minėtą teiginį iš Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutarties, apeliacinės instancijos teismo padaryta teisinė ginčo kvalifikacija niekaip nepasikeistų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo.

23. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4226-1012/2018 ieškovo M. P. ieškinį atmetė, o atsakovo M. V. priešieškinį tenkino. Nors priešieškiniu buvo pripažinta negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 969 vnt. UAB „Vartoma“ akcijų perleidimo sutartis, teismas restitucijos netaikė, nurodydamas, kad sutartis nebuvo vykdoma, todėl šalys viena iš kitos nieko nėra gavusios. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1-864/2021 ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas – paliktas galioti nepakeistas. Ieškovas kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą minėtoje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodydamas, kad 2021 m. kovo 26 d. ekspertizės akte užfiksuota išvada, kad pati J. V. pasirašė 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą, laikytina naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe, kuri tiesiogiai paneigia Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodomas ir nutarties išvadas lėmusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nepripažintinos naujomis ar naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, nes neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų ir minėtoje teismų praktikoje suformuluotų nuostatų.

24. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai ignoravo CPK 178 ir CPK 184 str. įtvirtintas taisykles, klaidingai vertino, jog naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė ieškovui buvo žinoma, nepagrįstai konstatuota, jog naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, taip pat nepagrįstai laikė, jog apeliacinės instancijos teismo nurodoma aplinkybė dėl 2015-11-27 prašymo klastojimo nėra siurprizinė ir netikėta.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymima, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo išspręsta byla) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

26. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų bei proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos nutartyje išdėstytiems motyvams, jog atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kriterijų.

28. Kritiškai vertintinas apelianto teiginys, jog aplinkybė, kurią ieškovas vertina kaip naujai paaiškėjusią, t.y. kad ant 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo yra J. V. parašas jam nebuvo žinoma ir paaiškėjo tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pats patvirtina, jog teikdamas šį dokumentą į bylą jis buvo užtikrintas jo autentiškumu. Vien tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo įrodymo šiai aplinkybei pagrįsti, nepaneigia, jog tokia aplinkybė neatitinka vieno iš kriterijų – nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį turėjo vertinti bylą išnagrinėjusių teismų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą CPK 178 str. ir 184 str. kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas kvestionuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos, kurią prašoma atnaujinti, medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo J. V. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad ieškovo į bylą pateikto įrodymo 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo ji nėra pasirašiusi ir nėra teikusi bendrovei. Taigi, ne trečiasis asmuo ar teismas nagrinėjantis bylą, o būtent ieškovas, turtintis įrodinėjimo pareigą ir suinteresuotumą, kad jo ieškinys būtų patenkintas, turėjo imtis atitinkamų procesinių priemonių, norėdamas pagrįsti, kad jo paties į bylą pateiktas įrodymas yra autentiškas. Tai, kad minėto prašymo autentiškumo klausimas buvo iškeltas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą, sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip siurprizinė ieškovui. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo įvardijama aplinkybė, kurią jis laiko naujai paaiškėjusia, netenkina būtino kriterijaus proceso atnaujinimui, t.y. tokios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo bei suinteresuotų asmenų pozicija, jog aplinkybė, kad ieškovo pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad ant 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo yra J. V. parašas nėra esminė, ir kurią nustačius keistųsi priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų bei proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybe, susijusia su galimu 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo neautentiškumu, Vilniaus apygardos teismas rėmėsi kaip pavyzdžiu, vertindamas J. V. duotus parodymus apie jos parašo klastojimo atvejus ir paskolinių santykių tarp ieškovo ir jos nebuvimą. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą trečiojo asmens dėstoma pozicija, jog net gi minėto teiginio eliminavimas iš 2021-03-09 nutarties teisinės ginčo kvalifikacijos niekaip nekeistų. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko atkreipia dėmesį, jog 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo turinys, neatsižvelgiant į tai ar prašymas yra autentiškas ar ne, pats savaime niekaip nei patvirtina, nei paneigia paskolinių santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens egzistavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek pirmosios instancijos teismas priimdamas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4226-1012/2018, tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1-864/2021 palikdamas minėtą sprendimą nepakeistu, tikėtiną išvadą, jog ieškovas sutarties pasirašymo dieną neturėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti atsakovui M. V. padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, o ne vienu konkrečiu įrodymu. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog bylą atnaujinus, pateikta ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad ant 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo yra trečiojo asmens parašas, galėtų lemti priešingo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant ieškovo į bylą pateikto ekspertizės akto reikšmę, atsižvelgtina ir į tai, jog ekspertizės akte nenurodoma ar tiriamas dokumentas yra originalas ar kopija. Tačiau bylos, kurią prašoma atnaujinti nagrinėjimo metu, ieškovas teigė neturintis šio dokumento originalo. Tai sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ieškovo pateikto ekspertizės akto išvada padaryta vertinant dokumento kopiją. Taip pat atkreiptinas dėmesys trečiasis asmuo J. V. bylos Nr. e2-4226-1012/2018 nagrinėjimo metu išsakė poziciją, jog 2015 m. lapkričio 27 d. prašymas, kurio ji niekada nepasirašė yra sukurtas nukopijuojant jos parašą iš kitų dokumentų. Taigi, aplinkybė, kad ieškovo pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad ant 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo yra J. V. parašas, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad minėtas dokumentas nėra sukurtas panaudojant autentišką J. V. parašą, kadangi atliekant ekspertizę šios aplinkybės apskirtai nebuvo vertinamos.

31. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų proceso atnaujinimui CPK 366 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos nutarties naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovė UAB „Vartoma“ pateikė įrodymus pagrindžiančius patirtas 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Vartoma“ (į. k. 303107761) 605 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Andrutė Salvador