Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-1-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33730-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Ramunė Mikonienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas: M. P.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vartoma“, M. V.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaclovo Pauliko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vartoma“ ir M. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovo M. V. priešieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. V., SIA „Ecoair“ ir I. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. P. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vartoma“ (toliau ir UAB „Vartoma“) atlikti šiuos veiksmus: 1) atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ieškovo vardu; 2) užfiksuoti 969 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Vartoma“ akcijų perleidimą įrašais atitinkamose UAB „Vartoma“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose; 3) sudaryti naują UAB „Vartoma“ akcininkų sąrašą, nurodant jame ieškovui priklausančių akcijų dalį; 4) pranešti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui apie UAB „Vartoma“ akcininkų pasikeitimus.

2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. su atsakovu M. V. (toliau ir atsakovas) sudarė akcijų pirkimo- pardavimo sutartį (toliau – Sutartis1), pagal kurią ieškovas įsigijo 969 paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB „Vartoma“ akcijas. Pagal Sutarties1 5.3 punktą, atsakovas turėjo pareigą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Sutarties1 sudarymo dienos pateikti UAB „Vartoma“ akcijų apskaitos tvarkytojui Sutartį1 ir jos kopiją. Ieškovo teigimu, nuo pat Sutarties1 sudarymo tarp šalių vyko nuolatinė komunikacija el. paštu įvairiais UAB „Vartoma“ veiklos klausimais, iš kurios turinio nekilo abejonių, kad ieškovas yra pripažįstamas UAB „Vartoma“ akcininku, todėl ieškovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė Sutarties1 5.3 punktu prisiimto įsipareigojimo apie Sutartį1 pranešti UAB „Vartoma“ akcijų apskaitos tvarkytojui.

3. Pasak ieškovo, tik 2017 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad atsakovas apie Sutartį1 vis dar nepranešė ir dėl tokio atsakovo neveikimo ieškovas liko oficialiai neįregistruotas UAB „Vartoma“ akcininku. Ieškovas nurodė, kad raštu pareikalavus Sutartį1 tinkamai įregistruoti, UAB „Vartoma“ vadovas atsakovas M. V. apskritai ėmė neigti Sutarties1 egzistavimą, nors pats ją pasirašė. Ieškovas pažymėjo, kad Sutartis1, kurios pagrindu ieškovas tapo UAB „Vartoma“ akcininku, yra teisėta ir galiojanti, nes atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Pasak ieškovo, atsakovas savo veiksmais taip pat pripažino, kad laiko ieškovą UAB „Vartoma“ akcininku, kadangi po Sutarties1 sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo vyko nuolatinė komunikacija el. paštu UAB „Vartoma“ veiklos klausimais, be to, būtent atsakovas ne kartą prašė ieškovo pervesti jam lėšų, skirtų UAB „Vartoma“ mokesčiams sumokėti, ir laukdamas, kol ieškovas tai padarys, atsakovas minėtus mokesčius padengdavo savo sąskaita. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo atlikti veiksmus, kurie užtikrintų ieškovo tinkamą įregistravimą UAB „Vartoma“ akcininkų apskaitoje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu susipažino 2011 m., o 2012 m. vieno iš vakarėlių metu atsakovas kreipėsi į ieškovą, siūlydamas bendrą verslą. Pasak atsakovo, pokalbio metu ieškovas jam paaiškino, kad po ieškovo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) jis su seserimi J. V. bei su vaikais iš kitos ieškovo tėvo santuokos A. P. ir G. P. paveldėjo tėvo A. P. verslus, o viena iš ieškovo valdomų įmonių UAB „Algesa“ eksploatuoja (duomenys neskelbtini) karjerą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovui taip pat paaiškino, kad karjeras yra eksploatuojamas, veikiantis, tačiau sėkmingam jo tolesniam vystymui nepakanka turimos žvyro bei smėlio kasimo technikos ir yra reikalingas pontoninis grunto kasimo įrenginys, be kurio karjeras liks merdintis. Ieškovas pasiūlė atsakovui tokį bendro verslo modelį: viena iš atsakovo valdomų įmonių galėtų nupirkti reikalingą įrenginį už ieškovo ir atsakovo bendrai iš anksto sutartą kainą, kurį išsinuomotų viena iš ieškovo valdomų įmonių (greičiausiai SR UAB „Alsa“), tačiau su sąlyga, kad po tam tikro laiko įrenginys už likutinę vertę bus parduotas vienai iš ieškovo valdomų įmonių. Šiame ieškovo siūlomame verslo modelyje galutinis ieškovo tikslas buvo įrenginio nuomos laikotarpiu užsidirbti pajamų iš iškasamo žvyro pardavimo ir iš jų įgyti įrenginį vienos iš jo valdomų įmonių nuosavybėn, todėl įrenginio pardavimas (išsipirkimas) po įrenginio nuomos sutarties termino pabaigos buvo privaloma šio verslo modelio sąlyga. Pasak atsakovo, preliminariai išanalizavęs ieškovo pasiūlyto verslo situaciją, atsakovas iš principo sutiko su ieškovo siūlymu.

6. Atsakovas nurodė, kad tuo pačiu metu ieškovas paprašė jo paskolinti SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt (atitinkamai 39 066,59 Eur) dydžio pinigų sumą, kuri mokėjimo nurodymu būtų tiesiogiai sumokėta priverstinį skolos išieškojimą vykdančiai antstolei. Atsakovas, turėdamas laisvų lėšų jo valdomoje Latvijos Respublikoje registruotoje bendrovėje SIA „Ecoair“, sutiko per šią bendrovę paskolinti ieškovo prašomą pinigų sumą. Tuo tikslu 2012 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp SIA „Ecoair“ ir SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt dydžio paskolos sumai bei šios sutarties įvykdymas užtikrintas su SR UAB „Alsa“ susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ SIA „Ecoair“ išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolos sumai. Ieškovo ir atsakovo sutarimu 2012 m. spalio 13 d. paskolos suma turėjo būti grąžinta SIA „Ecoair“. Vykdydama paskolos sutartį, SIA „Ecoair“ 2012 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo už SR UAB „Alsa“ antstolei. Pasak atsakovo, SR UAB „Alsa“ ir UAB „Aluotinfra“ laiku negrąžino SIA „Ecoair“ paskolos sumos, todėl SIA „Ecoair“, siekdama išvengti nereikalingo bylinėjimosi, buvo priversta realizuoti vekselį ir, gavusi notaro vykdomąjį įrašą, pateikė vekselį antstoliui priverstiniam vykdymui. Atsakovo teigimu, ieškovas, negalėdamas grąžinti paskolos sumos dėl tariamai sunkios SR UAB „Alsa“ ir UAB „Aluotinfra“ finansinės padėties, priverstinio išieškojimo proceso metu pasiūlė atsakovui manais už paskolos sumą ir priverstinio vykdymo išlaidas perleisti UAB „Aluotinfra“ nuosavybės teise priklausiusius 4 463 vnt. materialiųjų vardinių SR UAB „Alsa“ akcijų. Atsakovui sutikus su tokiu pasiūlymu, SIA „Ecoair“ ir UAB „Aluotinfra“ vykdymo procese sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Aluotinfra“ piniginės prievolės grąžinti SIA „Ecoair“ paskolos sumą ir sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas buvo laikomos pasibaigusiomis nuo to momento, kai SIA „Ecoair“ nuosavybės teise iš UAB „Aluotinfra“ įgijo 4 463 vnt. nurodytų akcijų. Minėta taikos sutartis buvo patvirtinta 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15496-608/2013. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kadangi SIA „Ecoair“ pagrindinė veikla buvo rizikinga ir nesusijusi su vertybinių popierių valdymu, atsakovas, atsižvelgdamas į jį konsultavusių teisininkų patarimus, 2013 m. birželio-liepos mėn. nusprendė iš UAB „Aluotinfra“ įgytas 4 463 vnt. akcijų perkelti į naujai sukurtą juridinį asmenį, kuris akcijas valdys ir jomis disponuos. Apie tokį savo ketinimą atsakovas užsiminė ieškovui, kuris iš karto patikino, jog toks sprendimas yra geras ir jis galės padėti atsakovui įsteigti naują juridinį asmenį bei parengti visus kitus, akcijų perkėlimui iš SIA „Ecoair“ į naujai įsteigtą juridinį asmenį būtinus dokumentus. Ieškovui padedant, 2013 m. liepos 25 d. buvo įregistruota UAB „Vartoma“, kurios steigėju ir vieninteliu akcininku tapo SIA „Ecoair“. Atsakovas nurodė, kad veikdamas per SIA „Ecoair“, padidino UAB „Vartoma“ įstatinį kapitalą SIA „Ecoair“ nepiniginiu įnašu (4 463 vnt. akcijų) ir 2013 m. rugsėjo 2 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas UAB „Vartoma“ įstatinio kapitalo padidinimo faktas.

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad pradėjus blogėti ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams ir atsakovui supratus, jog bendras SR UAB „Alsa“ valdymas kartu su ieškovu iš esmės yra neįmanomas, atsakovas nusprendė parduoti UAB „Vartoma“ nuosavybės teise priklausiusias 4 463 vnt. akcijų ir apie tai informavo ieškovą bei kartu užsiminė ieškovo seseriai J. V.. Pasak atsakovo, tiek ieškovas, tiek ir jo sesuo J. V. išreiškė pageidavimą pirkti 4 463 vnt. akcijų, tačiau, anot jų, dėl vykstančių turto dalybų tarp paveldėtojų negalėjo nedelsiant įgyti akcijų iš UAB „Vartoma“. Siekdamas kuo greičiau išspręsti 4 463 vnt. akcijų pardavimo klausimą, atsakovas sutiko su ieškovo ir jo sesers siūlymu įforminti minimų akcijų pardavimo klausimą vėliau, kuomet bus išspręstas turto dalybų tarp paveldėtojų klausimas. Pasak atsakovo, ieškovas teigė, kad kadangi atsakovas yra vienintelis SIA „Ecoair“ akcininkas, kuris gali priimti sprendimus susijusius su UAB „Vartoma“ nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimu, o ieškovas ir jo sesuo J. V. ateityje kartu taps pagrindiniais SR UAB „Alsa“ akcininkais, ieškovas iš atsakovo kaip garantijos, kad minėtos akcijos iš tiesų bus parduotos jiems už sutartą kainą, o ne tretiesiems asmenims, prašė su juo ir J. V. pasirašyti fiktyvias UAB „Vartoma“ „akcijų pirkimo-pardavimo sutartis“, nenurodant šių sutarčių pasirašymo datų. Minėtomis sutartimis būtų imituota, jog atsakovas, nors ir nebūdamas UAB „Vartoma“ akcininku (vieninteliu šios įmonės akcininku buvo SIA „Ecoair“) pardavė ieškovui 969, o J. V. 931 UAB „Vartoma“ akcijų. Ieškovo aiškinimu, tokie fiktyvūs dokumentai garantuotų, jog tuo atveju, jei iki šalių sutarto termino atsakovas, veikdamas per SIA „Ecoair“, parduos tretiesiems asmenims UAB „Vartoma“ akcijas ar atsisakys parduoti ieškovui ir/ar jo seseriai 4 463 vnt. akcijų, pasinaudodami šiais fiktyviais dokumentais, į juos įrašę datą, ieškovas ir J. V. galėtų tapti UAB „Vartoma“ akcininkais ir sprendimą dėl nurodytų akcijų pardavimo priimtų patys kaip UAB „Vartoma“ akcininkai. Ieškovas patikino atsakovą, jog kitu atveju minėtus fiktyvius dokumentus be datų šalys tiesiog suplėšys, tarsi jų tokių ir nebuvo. Nors atsakovas ir nesutiko su tokiu ieškovo pasiūlytu užtikrinimo būdu, ieškovas primygtinai ėmė reikalauti iš atsakovo pasirašyti minėtus fiktyvius dokumentus. Atsakovas nurodė, jog pasikalbėjęs su bičiuliu M. V. ir jo sutuoktine J. V., jis buvo patikintas, kad jokio nesąžiningumo atsakovo atžvilgiu nebus, todėl sutiko ir pasirašė minėtas fiktyvias UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau ir Sutartis1, ir Sutartis2). Atsakovo teigimu, visos šalys vienareikšmiai ir besąlygiškai suprato, kad dokumentai, pavadinti Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, pasirašomi tik fiktyviai, nesiekiant sukurti jokių teisinių padarinių, susijusių su UAB „Vartoma“ ir jos akcijomis, o tik kaip ieškovo primygtinai išsireikalauta „garantija“, kad, suėjus sutartam terminui, atsakovas veikdamas per SIA „Ecoair“ ir UAB „Vartoma“ akcijas parduos už sulygtą kainą ieškovui ir jo seseriai J. V.. Atsakovas pažymėjo, kad kadangi UAB „Vartoma“ įsteigė iš esmės tik minėtų 4 463 vnt. akcijų valdymo ir disponavimo jomis tikslais, o išimtinai dėl nuo ieškovo ir jo sesers priklausančių priežasčių buvo priverstas apmokėti akcijų išlaikymo išlaidas, ieškovas, atsakovo prašymu, sutiko atlyginti atsakovui šias išlaidas iki akcijų pardavimo sandorio sudarymo su ieškovu ir J. V.. Nurodė, kad suėjus šalių sutartam 4 463 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo terminui, ieškovas ėmė reikalauti, kad akcijas UAB „Vartoma“ už sutartą kainą parduotų ne ieškovui ir jo seseriai, bet UAB „Aluotinfra“, kurią faktiškai valdė SR UAB „Alsa“. Atsakovas iš esmės tokiam siūlymui neprieštaravo, todėl ieškovas buvo parengęs ir atsiuntęs siūlomų pasirašyti dokumentų projektus. Kadangi J. V. kategoriškai nesutiko, jog nurodytos akcijos būtų parduotos UAB „Aluotinfra“, pasak atsakovo, 2015 m. gruodžio 18 d. UAB „Vartoma”, sąžiningai vykdydama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, sudarė materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis3), kurios pagrindu ieškovui pardavė 2 232 vnt. akcijų, o J. V. – 2 231 vnt. akcijų. Atsakovas buvo patikintas ieškovo, jog visą akcijų kainą už ieškovą ir jo seserį sumokės naujas pastarųjų bendrai įsteigtas juridinis asmuo, kurio vadove turėjo tapti J. V.. Tuo tikslu, ieškovo ir jo sesers prašymu, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytas kainos mokėjimo atidėjimo terminas. Sudarius Sutartį3, atsakovas pareikalavo iš ieškovo ir J. V. grąžinti jam fiktyvias akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (J. V. tą ir padarė, o ieškovas pareiškė, jog minėtas sutartis suplėšė ir išmetė).

8. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. kovo mėn. netikėtai gavo jį labai nustebinusį ieškovo prašymą įregistruoti jį 51 proc. UAB „Vartoma“ akcininku, kadangi atsakovas, būdamas vieninteliu SIA „Ecoair“, kuri yra vienintelė UAB „Vartoma“ akcijų savininkė, akcininku, visą laiką buvo įsitikinęs, kad ieškovas nėra ir niekada nebuvo UAB „Vartoma“ akcininku, kadangi, kaip minėta, Sutaris1 ir Sutartis2 buvo sudarytos tik fiktyviai. Pasak atsakovo, jis tuo metu vis dar nesuprato tikrosios šio ieškovo kreipimosi esmės ir tikslų, atsakovas manė, jog ieškovas blefuoja ir tai yra tik jo siekis galimai išvengti mokėjimo pagal Sutartį3 ar kitas tarp su šalių susijusių bendrovių tarpusavio sudarytas sutartis. Todėl 2017 m. kovo 5 d. atsakovas atsakė ieškovui, negalintis įregistruoti ieškovo, kaip UAB „Vartoma“ 969 paprastųjų vardinių akcijų savininko, nes tokio sandorio nebuvo. Atsakovas teigė, kad tik gavęs ieškinį, jis suprato tikruosius ieškovo ketinimus – teisinėmis priemonėmis, fiktyvaus sandorio pagalba tapus UAB „Vartoma“ akcininku, galimai neteisėtai priversti atsisakyti UAB „Vartoma“ gauti Sutarties3 įvykdymą (4 463 vnt. akcijų kainą).

9. Trečiasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. J. V. pažymėjo, kad ieškovo (jos brolio) ieškinio reikalavimai grindžiami melaginga įvykių interpretacija. Nurodė, kad šiuo metu neturi savo pasirašytos Sutarties2 originalo, nes tuomet, kai 2015 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta sutartis dėl SR UAB „Alsa“ akcijų perleidimo (toliau ir Sutartis3), atsakovui paprašius, ji Sutartį2 dėl UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo jam grąžino. Pasak J. V., jos brolis (ieškovas) to paties nepadarė, tačiau ji niekada iš brolio nėra girdėjusi, jog jo nuomonė dėl UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių (Sutartis1 ir Sutartis2) sudarymo tikrųjų ketinimų būtų pasikeitusi, ar kad ieškovas būtų laikęs save UAB „Vartoma“ akcininku. Be to, ieškovas ilgą laiką nesidomėjo, ar jis yra įregistruotas UAB „Vartoma“ akcininku, nedalyvavo UAB „Vartoma“ akcininkų susirinkimuose, nereiškė jokių pretenzijų, kad negauna pranešimų dėl (ne)šaukiamų akcininkų susirinkimų, nesidomėjo UAB „Vartoma“ finansine padėtimi, nesiaiškino ar per šiuos metus buvo mokami dividendai ir t. t. J. V. manymu, UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra tariamos, nes tuo atveju, jeigu jos būtų tikros, ieškovas būtų aktyviai domėjęsis UAB „Vartoma“ veikla, finansine padėtimi, tačiau jis to nedarė. J. V. nurodė, kad ieškovo pateiktas susirašinėjimas su atsakovu – tai jų susirašinėjimas tik dėl SR UAB „Alsa“ ir UAB „Būsto vartai“ (kita atsakovo bendrovė) bendro verslo projekto vykdymo, o ne susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovų, kaip UAB „Vartoma“ akcininkų.

Šalies argumentai

10. Atsakovas M. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, kad M. P. (ieškovas pagal pradinį ieškinį ir atsakovas pagal priešieškinį) nėra ir nebuvo įgijęs UAB „Vartoma“ akcijų. Priešieškiniu M. V. prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo pat pradžių) fiktyvias Sutartė1 ir Sutarts2, sudarytas su M. P. ir J. V.. Taip pat prašo priteisti jo naudai iš ieškovo pagal pradinį ieškinį M. P. ir atsakovės J. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu ginčija UAB „Vartoma“, M. P. ir J. V. sudarytas Sutartį1 ir Sutartį2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu, reikalaudamas teismo pripažinti nurodytas sutartis niekinėmis ir ab initio (nuo pat pradžių) negaliojančiomis. Atsakovas nurodo, kad de facto (faktiškai) nėra gavęs iš ieškovo ir/ar J. V. fiktyvių akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių kainos, todėl neturi pareigos ir grąžinti sutartyse nurodytos pinigų sumos (190 000 Lt). Atsakovo M. V. pateiktame priešieškinyje išdėstyti argumentai sutampa su jo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, todėl papildomai nebekartojami.

Atsiliepimas

11. Atsakovė J. V. savo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus : papildomai prie atsiliepime į ieškinį išdėstytų savo paaiškinimų nurodė, kad atsakovą pagal pradinį ieškinį M. V. su jos broliu M. P. (ieškovu pagal pradinį ieškinį) supažindino jos sutuoktinis M. V.. J. V. nurodė po kurio laiko sužinojusi, jog jos brolis, kuris tuo metu vadovavo SR UAB „Alsa“, su M. V. pradėjo tartis dėl galimo bendradarbiavimo verslo srityje. Taip pat nurodė, kad SR UAB „Alsa“ 2012 m. turėjo finansinių problemų, o M. P., siekdamas jas išspręsti, kreipėsi į M. V. finansinės pagalbos. J. V. nurodė vėliau sužinojusi, kad M. V. valdoma įmonė SIA „Ecoair“ 2012 m. rudenį paskolino SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt. Šios piniginės lėšos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, kad būtų padengtos SR UAB „Alsa“ skolos. Pasak J. V., M. P. gautos paskolos grąžinimą garantavo UAB „Aluotinfra“ išduotu vekseliu paskolos sumai. Paaiškino, kad vekselio išdavimo metu dalis UAB „Aluotinfros“ akcijų priklausė jai ir jos broliui, tačiau UAB „Aluotinfra“ vekselis SIA „Ecoair“ naudai buvo išduotas be jos, kaip UAB „Aluotinfra“ akcininkės, žinios ir sutikimo. Pažymėjo, kad sutartu laiku SR UAB „Alsa“ paskolos SIA „Ecoair“ grąžinti nesugebėjo, o UAB „Aluotinfra“ realiai jokios veiklos nevykdė, piniginių lėšų neturėjo, jos turimą likvidų turtą sudarė tik 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudarė 9,78 proc. viso SR UAB „Alsa“ įstatinio kapitalo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ieškovas ir atsakovas (pagal pradinį ieškinį) susitarė, kad SR UAB „Alsa“ skola SIA „Ecoair“ bus padengta, perimant iš UAB „Aluotinfra“ SR UAB „Alsa“ 4463 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Pasak J. V., ji nebuvo informuota apie tokį susitarimą jo sudarymo metu, o vėliau sužinojusi, kad SIA „Ecoair“ minėtas SR UAB „Alsa“ akcijas perleido kitai M. V. valdomai įmonei – UAB „Vartoma“. Pažymėjo, kad sužinojusi apie ieškovo sudarytus sandorius, ji labai supyko dėl tokių ieškovo veiksmų, tačiau pastarasis ją nuramino, jog pasibaigus šeimos turto dalyboms, sutvarkys viską ir iš M. V. kontroliuojamų įmonių atpirks SR UAB „Alsa“ akcijas, kurias su ja žadėjo pasidalinti lygiomis dalimis. J. V. teigė, kad jau tuo metu nurodžiusi broliui, kad tokia situacija jos netenkina ir ji norėtų pasitraukti iš SR UAB „Alsa“ valdymo ir po tokių pokalbių buvo pasiektas susitarimas, kad M. P., sutvarkęs klausimą dėl SR UAB „Alsa“ akcijų atpirkimo iš M. V. įmonės, nupirks jos turimą SR UAB „Alsa“ akcijų paketą.

12. Savo atsiliepime į priešieškinį atsakovė J. V. taip pat nurodė, kad 2015 m. į ją kreipėsi brolis, prašydamas pasirašyti dokumentus dėl SR UAB „Alsa“ akcijų atpirkimo iš UAB „Vartoma“. Jis J. V. paaiškino, kad derasi su M. V. dėl mokėjimo termino atidėjimo, nes jam reikalingas laikas, kad galėtų surinkti reikiamas lėšas ir atsiskaityti su UAB „Vartoma“ ir su J. V. dėl jos dalies SR UAB „Alsa“ akcijų įsigijimo. Pasak J. V., brolis prašė pasirašyti sutartis (be datų) dėl UAB „Vartoma“ akcijų įsigijimo, nurodęs, kad tai tik garantas, kad M. V., kontroliuojantis UAB „Vartoma“, niekam kitam neparduotų SR UAB „Alsa“ akcijų. M. P. jai paaiškino, kad šias sutartis J. V. galės tiesiog suplėšyti, kai UAB „Vartoma“ minėtas akcijas perleis jai ir broliui, o jei atsakovas pagal pradinį ieškinį M. V. žodžio nesilaikys ir akcijų neperleis, tuomet bus galima panaudoti netikras UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir SR UAB „Alsa“ akcijas valdyti per UAB „Vartoma“ (tokiu būdu ieškovas valdytų 51 proc., o J. V. – 49 proc. UAB „Vartoma“ akcijų). J. V. nurodė, jog nenorėdama pasirašė Sutartį2, tačiau tai padarė tik dėl to, kad neabejojo, jog M. V. įvykdys savo įsipareigojimus ir akcijos bus perleistos. Pažymėjo, kad tai ir buvo padaryta 2015 m. gruodžio 18 d., sudarius trišalį SR UAB „Alsa“ akcijų perleidimo sandorį tarp jos, M. P. ir UAB „Vartoma“, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka (Sutartis3). Paaiškino, kad pasirašiusi Sutartį2, J. V. niekada nelaikė savęs UAB „Vartoma“ akcininke, niekada nesidomėjo šios bendrovės veikla ar jos finansiniais rezultatais. Pažymėjo, kad Sutartyje2 nurodytos sumos (96 900 Lt) už tariamą UAB „Vartoma“ akcijų įsigijimą ji nemokėjusi, nes šis susitarimas buvo sudarytas tik „dėl akių“. Pasak J. V., kiek jai žinoma, nurodytos sumos M. V. neperdavė ir jos brolis, kadangi, jos manymu, tokių pinigų jis neturėjo sukaupęs.

13. Trečiasis asmuo SIA „Ecoair“ (Latvijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti visiškai. SIA „Ecoair“ prašė teismo priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. SIA „Ecoair“ su SR UAB „Alsa“, atstovaujama ieškovo, sudarė paskolos sutartį, kuria SIA „Ecoair“ paskolino SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt dydžio pinigų sumą, o šios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas su SR UAB „Alsa“ susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ SIA „Ecoair“ išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolos sumai. Paskolos sumą SR UAB „Alsa“ buvo įsipareigojusi grąžinti SIA „Ecoair“ 2012 m. spalio 13 d. Pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimu SIA „Ecoair“ suteikė SR UAB „Alsa“ paskolos sumą, sumokėdama už SR UAB „Alsa“ antstolei D. M. paskolos sumą atitinkančio dydžio pinigų sumą vykdomojoje byloje. Trečiojo asmens SIA „Ecoair“ teigimu, SR UAB „Alsa“ ir UAB „Aluotinfra“ jam laiku ir gera valia negrąžino paskolos sumos, todėl siekdamas išvengti nereikalingo bylinėjimosi, jis buvo priverstas realizuoti vekselį ir gavęs notaro vykdomąjį įrašą pateikė vekselį antstoliui priverstiniam vykdymui. Tokiu būdu SIA „Ecoair“ nurodė užsitikrinęs, kad paskolos suma bus grąžinta ne ginčo tvarka, išvengiant galimų teismų procesų Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad priverstinio paskolos sumos išieškojimo proceso metu SR UAB „Alsa“ ir UAB „Aluotinfra“, motyvuodamos laikinais finansiniais sunkumais, pasiūlė SIA „Ecoair“ už paskolos sumą ir priverstinio vykdymo išlaidas įsigyti, tuo metu UAB „Aluotinfra“ nuosavybės teise priklausiusius, 4 463 vnt. materialiųjų vardinių SR UAB „Alsa“ akcijų. Realizuodamos šį siūlymą, SIA „Ecoair“ ir UAB „Aluotinfra“ sudarė taikos sutartį vykdymo procese, kuria UAB „Aluotinfra“ piniginės prievolės grąžinti SIA „Ecoair“ paskolos sumą ir sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas buvo laikomos pasibaigusiomis nuo to momento, kai SIA „Ecoair“ nuosavybės teise iš UAB „Aluotinfra“ įgijo 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų. Minėta taikos sutartis 2013 m. balandžio 11 d. buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15496-608/2013. Trečiasis asmuo SIA „Ecoair“ taip pat nurodė, kad jis 2013 m. liepos 25 d. 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų valdymo tikslu įsteigė UAB „Vartoma“ (su minimalaus dydžio įstatyme numatytu įstatiniu kapitalu, kurį vėliau padidino SIA „Ecoair“ nepiniginiu įnašu, t. y. 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijomis). UAB „Vartoma“ įstatinio kapitalo padidinimas 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Tokiu būdu nuo 2013 m. liepos 25 d. SIA „Ecoair“ buvo ir šiuo metu yra vienintelė UAB „Vartoma“ akcininkė. SIA „Ecoair“ nurodė niekuomet nepageidavęs ir neketinęs parduoti ieškovui pagal pradinį ieškinį ir/ar J. V. UAB „Vartoma“ akcijų ar jų dalies. Taip pat SIA „Ecoair“ vienintelis akcininkas M. V. (atsakovas pagal pradinį ieškinį ir ieškovas pagal priešieškinį) nėra ir niekuomet nebuvo įgaliotas SIA „Ecoair“ vardu sudaryti ir pasirašyti sutartis dėl SIA „Ecoair“ nuosavybės teise priklausančių UAB „Vartoma“ akcijų ar jų dalies pardavimo, juolab ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Trečiojo asmens SIA „Ecoair“ teigimu, apie Sutarties1 ir Sutarties2 pasirašymą jam tapo žinoma tik iš teismo gautų šalių procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje, jokių mokėjimų iš ieškovo pagal pradinį ieškinį ar J. V. už UAB „Vartoma“ akcijas nėra ir niekuomet nebuvo gavęs. 2015 m. gruodžio 18 d. SIA „Ecoair“ vienintelio UAB „Vartoma“ akcininko sprendimu pavedė UAB „Vartoma“ direktoriui M. V. UAB „Vartoma“ vardu sudaryti su ieškovu pagal pradinį ieškinį M. P. ir atsakove pagal priešieškinį J. V. trišalę materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vartoma“ pardavė, o ieškovas nupirko 2 232 vnt. SR UAB „Alsa“, o J. V. 2 231 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų (Sutartis3). SIA „Ecoair“ nurodė, jog labiau tikėtina, kad Sutartimi1 buvo siekiama M. V. ir J. V. nurodytų tikslų, o M. P. galimai iš anksto, prieš pasirašydamas Sutartį1, tyčia veikdamas apgaule pasikėsino užvaldyti SIA „Ecoair“ nuosavybės teise priklausančius 969 vnt. UAB „Vartoma“ paprastųjų vardinių akcijų.

14. Trečiasis asmuo I. V. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o su atsakovo priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Taip pat prašė priteisti jos naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų šeimos verslo reikalus paprastai tvarko jos sutuoktinis M. V.. Teigė, kad M. V. paprašyta ji savo parašu patvirtino po du egzempliorius dokumentų, pavadintų UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis. Nurodė, kad tikslios šių dokumentų pasirašymo datos ji nepamenanti, nes nuo jų pasirašymo praėjo nemažai laiko. Pasak I. V., sutuoktinis jai paaiškino, jog parengtais dokumentais M. P. siekė užsitikrinti tai, kad ateityje M. V. per Latvijos bendrovę SIA „Ecoair“ kontroliuojama bendrovė UAB „Vartoma“ už iš anksto sutartą kainą parduos M. P. ir jo seseriai J. V. SR UAB „Alsa“ akcijas, nuosavybės teise priklausiusias UAB „Vartoma“. Pažymėjo, kad pagal jos pasirašytas minėtas UAB „Vartoma“ pirkimo-pardavimo sutartis, jokių pinigų nei M. P., nei J. V. jai ar jos sutuoktiniui nemokėjo. I. V. teigimu, tai, kad jos sutuoktinis jokių pinigų negavo patvirtina šios aplinkybės: 1) visos jų šeimos turimos piniginės lėšos yra bendrai laikomos, šeimos išlaidos taip pat yra bendros ir nei prieš nurodytų sutarčių pasirašymą, nei po jo, neplanuotų įplaukų į jų šeimos biudžetą nebuvo; 2) sutuoktinis M. V. jai minėjo, kad jokie mokėjimai pagal jos pasirašytus dokumentus, pavadintus UAB „Vartoma“ pirkimo-pardavimo sutartimis, nebuvo atliekami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rusėjo 11 d. sprendimu ieškovo M. P. ieškinį atmetė, o atsakovo M. V. priešieškinį tenkino, t. y.: 1) pripažino ieškovo M. P. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti ieškovui M. P. 969 vnt. UAB „Vartoma“, j. a. k. 303107761, akcijų už 96 900 Lt, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) pripažino trečiojo asmens J. V. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui J. V. 931 vnt. UAB „Vartoma“, j. a. k. 303107761, akcijų už 93 100 (96 900) Lt [sutarties 1.5 ir 4.1 punktai nurodo skirtingą kainą], negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Priteisė iš ieškovo M. P. atsakovui M. V. 3417,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Latvijos Respublikos juridiniam asmeniui SIA „Ecoair“ 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą 32,57 Eur pašto išlaidų.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad :

16.1. Mirus ieškovo M. P. ir jo sesers J. V. tėvui, jie turėjo teisinių ginčų dėl paveldėjimo su kitais tėvo vaikais. Iš pradžių ieškovo ir jo sesers J. V. asmeniniai santykiai buvo geri, jie abu siekė vienodų tikslų – paveldėti tėvo verslą, tame tarpe ir SR UAB „Alsa“ akcijas, ir toliau jį vystyti. Šiam tikslui pasiekti atsakovas M. V., kuris iš seniau pažinojo J. V. sutuoktinį (liudytoju apklaustą M. V.), sutiko padėti ir 2012 m. rugsėjo 11 d. iš M. V. valdomos SIA „Ecoair“ paskolino SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt (1 t., e. b. l. 77-80) kad būtų sumokėta antstolei D. M., bei šios sutarties įvykdymas užtikrintas su SR UAB „Alsa“ susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ SIA „Ecoair“ išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolos sumai (1 t., e. b. l. 95).

16.2. SR UAB „Alsa“ negrąžinus paskolos SIA „Ecoair“, iš susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ trečiasis asmuo SIA „Ecoair“ mainais už skolos grąžinimą įgijo 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų, pagal taikos sutartį, patvirtintą 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 15496- 608/2013 (1 t., e. b. l. 90-91).

16.3. UAB „Vartoma“ įregistruota 2013 m. liepos 25 d., įmonės steigėju ir akcininku nuo 2013 m. liepos 25 d. registruotas trečiasis asmuo SIA „Ecoair“, UAB „Vartoma“ direktoriumi nuo 2013 m. liepos 25 d. registruotas atsakovas M. V., UAB „Vartoma“ įregistruota 2013 m. liepos 25 d. (1 t., e. b. l. 92-94).

16.4. Tarp ieškovo M. P. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti ieškovui M. P. 969 vnt. UAB „Vartoma“ akcijų už 96 900 Lt (1 t., e. b. l. 7-9) (toliau ir Sutartis1). Šios sutarties pabaigoje yra toks įrašas „Sutarties sudarymo diena Akcijų kainą (96900 Lt- devyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus Litų) iš M. P. gavau: [įrašas ranka] M. V. ir parašas“.

16.5. Tarp trečiojo asmens J. V. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui J. V. 931 vnt. UAB „Vartoma“ akcijų už 93 100 (96 900) Lt [sutarties 1.5 ir 4.1 punktai nurodo skirtingą kainą] (1 t., e. b. l. 72-74) (toliau ir Sutartis2). Šios sutarties pabaigoje yra toks įrašas „Sutarties sudarymo diena Akcijų kainą (93100 Lt- devyniasdešimt tris tūkstančius šimtą Litų) iš J. V. gavau: [įrašas ranka] M. V. ir parašas“.

16.6. 2015 m. gruodžio 18 d. UAB „Vartoma” sudarė materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis3, 1 t., e. b. l. 98-103), kurios pagrindu ieškovui M. P. pardavė 2 232 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų, o trečiajam asmeniui J. V. – 2 231 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų. Dėl šios sutarties šiuo metu vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-436-599/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-33730-2017-5).

17. Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga bei šalių paaiškinimais pirmos instancijos teismas nustatė, kad UAB „Vartoma“ buvo įsteigta vieninteliu tikslu – į šią bendrovę įnešti trečiojo asmens SIA „Ecoair“ įgytas SR UAB „Alsa“ akcijas, kurias ketino parduoti („grąžinti“) ieškovui M. P. ir jo seseriai J. V. po to, kai pasibaigs teisminiai ginčai dėl turto paveldėjimo su kitais ieškovo M. P. ir jo sesers J. V. velionio tėvo turto paveldėtojais. Pats ieškovas M. P. nagrinėjamoje byloje pripažino, kad vienintelis jo tikslas įsigyjant UAB „Vartoma“ akcijas pagal ginčo sutartį buvo užsitikrinti UAB „Vartoma“ priklausančių SR UAB „Alsa“ akcijų valdymą (kontrolę), nes pats ieškovas yra SR UAB „Alsa“ didžiausias akcininkas ir vadovas.

18. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys būtų logiškas, kad sudaręs ginčijamą sandorį jis būtų siekęs nedelsiant formaliai būti įregistruotu UAB „Vartoma“ akcininku. Tačiau ieškovo teigimu, jam tapo žinoma, jog Sutartis1 nėra įvykdyta tik 2017 m. kovo mėnesį. Byloje yra pateiktas 2017 m. kovo 16 d. ieškovo reikalavimas UAB „Vartoma“ įregistruoti ieškovą šios bendrovės akcininku (2 t., e. b. l. 141), tačiau nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad UAB „Vartoma“ toks prašymas buvo įteiktas.

19. Ieškovas M. P. 2015 m. gruodžio 18 d. sudarė trišalę sutartį tarp UAB „Vartoma“, J. V. dėl tų pačių SR UAB „Alsa“ akcijų įsigijimo (toliau ir Sutartis3; 1 t., e. b. l. 98-103; dėl šios sutarties šiuo metu vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-436-599/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-33730-2017-5), tačiau teismui negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, sudarius Sutartį1 (kurios vienintelis tikslas valdyti SR UAB „Alsa“ akcijas) ir už jas sumokėjus (kaip teigia ieškovas) ir manant, kad ši Sutartis1 įvykdyta, po daugiau kaip 2 metų ieškovas sudaro dar vieną susitarimą, kuriuo vėl įsipareigoja mokėti už tas pačias SR UAB „Alsa“ akcijas ir kodėl tik nuo Sutarties3 sudarymo praėjus daugiau kaip vieneriems metams suprato, kad Sutartis1 nėra vykdoma. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad Sutartis1 buvo sudaryta tik dėl akių ir ieškovas nuo pat šio sandorio sudarymo žinojo ir siekė, kad ginčo sutartis nebūtų vykdoma.

Šalies argumentai

20. Ieškovas, grįsdamas savo ieškinį, nurodo, kad Sutartis1 buvo tyčia sudaryta su klaidomis, t. y. nenurodant konkrečios datos, nurodant šalimi M. V., bet ne UAB „Ecoair“. Ieškovo teigimu, jis manė, kad Sutartį1 sudaro su M. V., kaip UAB „Ecoair“ atstovu. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra patyręs verslininkas, įvairių teisinių dokumentų sudarymas jam nėra naujiena. Byloje esanti 2012 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis (1 t., e. b. l. 77-80) tarp trečiojo asmens SIA „Ecoair“ ir SR UAB „Alsa“ dėl 134 889,11 Lt dydžio paskolos patvirtina, kad ieškovas M. P., veikdamas SR UAB „Alsa“ vardu, sudarė šią sutartį su SIA „Ecoair“, kurią atstovavo direktorius J. K. (o ne atsakovas M. V.). Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Sutartis1 buvo sudaryta su SIA „Ecoair“, kurios vardu veikė atsakovas M. V., kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus. Pažymėjo, kad bet kuris verslininkas turi pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, todėl turi įsitikinti dėl sudaromo sandorio turinio ir tinkamų atstovų. Šiuo atveju toks ieškovo elgesys labiau patvirtina ginčijamo sandorio fiktyvumą, nei ieškovo nurodomą M. V. apgaulę. Pats ieškovas patvirtina, kad UAB „Vartoma“ turimų SR UAB „Alsa“ akcijų valdymas (kontrolė) yra labai svarbus ieškovui, todėl nesuprantama, kodėl patyręs verslininkas sudaro ginčo akcijų sandorį neįsitikinęs, kas yra tinkamas SIA „Ecoair“ atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Dėl pinigų perdavimo pagal Sutartį1, teismas nurodo, kad vien tik M. V. parašas prie įrašo sutartyje, kad pinigus gavo iš M. P., neįrodo šio sandorio vykdymo. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad ieškovas perdavė pinigus pagal Sutartį1, todėl teismas jų nevertino. Teismas sprendė, kad ieškovas M. P. neįrodė, kad pinigai pagal Sutartį1 iš tikrųjų buvo sumokėti, nes paties ieškovo veiksmai po Sutarties1 sudarymo patvirtina ginčo sandorio fiktyvumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

22. Vertindamas trečiojo asmens J. V. ir M. V. sudarytą Sutartį2, teismas pažymėjo, kad abi šio sandorio šalys patvirtina tokio sandorio fiktyvumą, o nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui daryti priešingų išvadų.

23. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ginčo sandorių fiktyvumo nėra lemiamas aspektas tai, kad pagal Latvijos Respublikos materialiąją teisę, taikytiną privataus juridinio asmens, kurio teisinė forma SIA, teisiniam statusui, M. V. gali būti laikomas SIA „Ecoair“ vienasmeniu valdymo organu. Todėl padarė išvadą, kad, nepaisant to, ar M. V., sudarydamas ginčo sandorius, veikė savo vardu, ar SIA „Ecoair“ vardu, tai nekeičia tos aplinkybės, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, jie nebuvo faktiškai vykdomi, todėl pripažįstami tariamais.

24. Teismas įvertinęs priešieškiniu ginčijamų akcijų prikimo-pardavimo sandorio šalių tikrąją valią, jų tokio elgesio motyvus ir tikslus, bei tai, kaip šalys elgėsi po sandorių sudarymo, teismas priėjo prie išvados, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2013 m. sudaryta Sutartis1 bei tarp trečiojo asmens J. V. ir atsakovo 2013 m. sudaryta Sutartis2 yra tariamieji sandoriai sudaryti tik dėl akių, kurie faktiškai nebuvo vykdomi, todėl šie sandoriai negalioja ab initio, restitucija netaikoma, nes sandoriai nebuvo vykdomi ir šalims nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

25. Teismas tenkinęs priešieškinį, ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Ieškovo M. P. (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu skundžiamo sprendimo išvados dėl ieškinio atmetimo ir priešieškinio tenkinimo būtų paliktos galioti, prašo taikyti restituciją ir priteisti apeliantui 28064,18 Eur iš M. V..

27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai išsprendė bylą :

27.1. Apelianto nuomone, teismas aiškiai suklydo dėl apelianto reikalavimų įregistruoti jį UAB „Vartoma“ akcininku įteikimo. Be to, teismas apskritai nevertino rašytinės komunikacijos tarp apelianto ir atsakovo M. V., iš kurios aiškiai matyti, kad apeliantas buvo laikomas UAB „Vartoma“ akcininku. Taip pat nevertintas apelianto dalyvavimas įmonės steigime.

27.2. Apelianto teigimu, teismas neįsigilino į tarp ginčo šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, deklaratyviai atmetė nuoseklius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus dėl Sutaries1 ir Sutarties3 tarpusavio ryšio bei tikslų. Paaiškina, kad sudarydami Sutartį3, Sutartį1 ir Sutartį2 sudarę subjektai iš esmės siekė ištaisyti joje įveltą klaidą. Teigia, jog byloje yra surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad apeliantas jau sumokėto tiek pagal Sutartį1, tiek ir pagal Sutartį3.

Žemesnės instancijos teismas

27.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nenuosekliai vertino aplinkybes, kurių šviesoje M. V. pasirašė ginčo Sutartį1 SIA „Ecoair“ vardu. Teigia, jog apelianto suklydimas yra sąžiningas, kadangi atsakovas nuolat tapatino save su SIA „Ecoair“, o ginčo sutartyje1 tiesiog neapdairiai buvo nenurodytos atsakovo pareigos.

27.4. Teigia, jog Sutartis1 yra tikras, o ne tariamas sandoris. Pasak apelianto, byloje yra įrodytas ginčo Sutarties1 vykdymas, kadangi tarp apelianto ir atsakovo M. V. nuolat vyko komunikacija el. paštu UAB „Vartoma“ veiklos klausimais, tame tarpe ir sprendžiant UAB „Vartoma“ mokesčių mokėjimą apelianto lėšomis. Jeigu Sutartis1 būtų buvusi sudaryta tik kaip tariamas sandoris ir to pasėkoje nevykdyta, tai akivaizdu, kad M. V. nebūtų su apeliantu atitinkamų klausimų derinęs, prašęs suteikti lėšų. Šių įrodymų teismas tinkamai neįvertino.

27.5. Teismas be pagrindo netaikė restitucijos, nors kad, apeliantas pagal ginčo Sutartį1 sumokėjo 96 900 Lt, pačioje Sutartyje1 savo parašais patvirtino ne tik M. V., bet ir I. V.. Apelianto manymu, vien jau ši M. V. ir I. V. pripažinta aplinkybė kurios net nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas), savaime paneigia faktui prieštaraujančias skundžiamo sprendimo išvadas, kurios grindžiamos tik tuo, kad kai kurie byloje dalyvaujantys asmenys davė priešingus žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, nors niekuomet iki bylos iškėlimo neginčijo pinigų perdavimo fakto.

27.6. Teigia, jog teismo įpareigojimu apeliantui pateikus rašytinius įrodymus apie jo gautas pajamas iki Sutarties1 sudarymo, dalies įrodymų pirmosios instancijos teismas apskritai nepriėmė, o tų, kuriuos priėmė, skundžiamame sprendime nusprendė išvis nevertinti, nes jie „nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad ieškovas perdavė pinigus pagal ginčo sutartį“. Apelianto nuomone, sprendimo išvada apie tai, kad bylos dokumentai nepatvirtina pinigų perdavimo, ir todėl jie yra nevertinami, yra nepagrįsta ir nelogiška.

Atsiliepimas

28. Atsakovai M. V. ir UAB „Vartoma“ bei trečiasis asmuo SIA „Ecoair (toliau ir atsakovai ir/ar trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovų ir trečiojo asmens nuomone, pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą:

29.1. Anot, jų, apeliantas pasirinko teisiniu požiūriu ydingą sprendimo revizavimo būdą, t. y. vertina sprendimą ne kaip vientisą teismo procesinis baigiamąjį aktą, o dirbtinai išskiria vieną konkretų teismo motyvą ir jį kritikuoja. Analogiškai apeliantas kritikuoja ir teismo atliktą visų byloje esančių įrodymų viseto vertinimą iš įrodymų visumos išskirdamas vieną įrodymą ar jo dalį ir bandydamas jį susieti su apelianto paaiškinimais.

29.2. Nurodo, kad apelianto pateikiama įvykių versija, paneigta ne tik atsakovo M. V., bet ir visų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teismui pateikti paaiškinimai, patvirtinantys atsakovo M. V. teismui nuo pat pirmojo procesinio dokumento teismui pristatytas faktines aplinkybes susijusias su fiktyvios Sutarties1 pasirašymu.

29.3. Kritiškai vertina apelianto įrodinėjamą elgesį (pvz., apeliantas įrodinėja, jog turėjo pakankamai lėšų sumokėti atsakovui M. V. pagal Sutartį1, tačiau byloje yra rašytiniai įrodymai pagrindžiantys tai, kad dar prieš pasirašant fiktyvią Sutartį1 apeliantas iš atsakovo M. V. prašė 134 889,11 Lt dydžio paskolos Apelianto valdomai bendrovei SR UAB „Alsa“ ir ją per M. V. valdomą bendrovę SIA „Ecoair“ gavo ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

29.4. Sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime pažymėjo, jog atsakovė UAB „Vartoma“ nebuvo gavusi apelianto reikalavimo įregistruoti pastarąjį UAB „Vartoma“ akcininku. Kaip teisingai teigia apeliantas byloje esantį 2017 m. kovo 16 d. datuotą apelianto prašymą įregistruoti pastarąjį UAB „Vartoma“ akcininku UAB „Vartoma“ gavo. Taip pat kaip ir 2017 m. kovo 1 d. datuotą apelianto pradinį prašymą, į kurį atsakovas M. V. atsakė apeliantui 2017 m. kovo 5 d. raštu (1 t., b. l. 22). Kai tuo tarpu Sutartis1 iš kurios ir kildino savo reikalavimą apeliantas paties apelianto teigimu buvo pasirašyta ne ankščiau nei 2013 m. pabaiga - 2014 m. pradžia, kuomet buvo padidintas atsakovės UAB „Vartoma“ įstatinis kapitalas. Taigi apeliantas į atsakovę UAB „Vartoma“ pirmąjį kartą kreipėsi su prašymu registruoji jį atsakovės UAB „Vartoma“ akcininku praėjus daugiau nei trims metams nuo Sutarties1 sudarymo. Teigia, jog tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantas nedelsiant po Sutarties1 sudarymo nesiekė būti formaliai įregistruotu UAB „Vartoma“ akcininku, o tokį prašymą pateikė UAB „Vartoma“ praėjus net trims metams po fiktyvios Sutaries1 pasirašymo ir tik tuomet, kai atsakovas M. V. atsisakė išduoti apeliantui UAB „Vartoma“ buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra sumokėję UAB „Vartoma“ SR UAB „Alsa“ akcijų pirkimo kainą Sutarties3 pagrindu.

29.5. Pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys įrodymai (el. laiškai) nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog apeliantą atsakovas M. V. laikė faktiniu UAB „Vartoma“ akcininku. Tuo atveju net jei manyti, kad apelianto pateikta įvykių versija yra tikra ir analogiško fiktyviai Sutarties1 turiniui Sutartis2 nebuvo pasirašyta tarp atsakovo M. V. ir apelianto sesers J. V., kyla klausimas kodėl gi apeliantas atlygindavo atsakovui M. V. visas atsakovės UAB „Vartoma“ mėnesio išlaikymo išlaidas, o ne jų dalį, proporcingą apelianto esą turimam Akcijų kiekiui. Tai, kad apeliantas atlygindavo atsakovui M. V. visas UAB „Vartoma“ išlaikymo išlaidas pripažįsta ir apeliantas skunde. Todėl jo teiginiai apie tariamą pastarojo pripažinimą būtent Akcijų dalies (51 procentų) UAB „Vartoma“ savininku prieštarauja paties apelianto veiksmams ir kartu patvirtina atsakovo M. V. teiginį, jog apeliantui dėl nuo jo ir jo sesers J. V. priklausančių priežasčių (užtrukęs paveldėjimo procesas) negalint sudaryti su UAB „Vartoma“ 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantas sutiko atlyginti ir atlygindavo atsakovui M. V. visas UAB „Vartoma“, kuri buvo įsteigta tik 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų valdymo tikslu, išlaikymo išlaidas iki Sutarties3 sudarymo dienos. Priešingas, apelianto skunde pateiktas diskutuojamų faktinių aplinkybių interpretavimas yra alogiškas ir neatitinka byloje esančių įrodymų viseto.

29.6. Kritiškai vertina apelianto teiginį, kad Sutartyje1 įsivėlė klaida vietoje Akcijų savininko SIA „Ecoair“ joje pardavėju buvo nurodytas atsakovas M. V. (UAB „Vartoma“ vienintelis akcijų savininkas ir valdymo organo narys), nenurodant pastarojo pareigų SIA „Ecoair“. Teigia, kad lingvistiniu būdu analizuojant Sutarties1 tekstą net hipotetiškai nėra galimybės jame įrašyti atsakovo M. V. pareigų SIA „Ecoair“. Sutartyje1 Akcijų dalies pardavėju yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas atsakovas M. V., o ne SIA „Ecoair“, kurią pastarasis esą atstovavo. Šiame kontekste pažymi, kad versiją apie įsivėlusią klaidą tekste apeliantas „nuosekliai“ ėmė dėstyti ne 2018 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, o sekančiame teismo posėdyje vykusiame 2018 m. liepos 11 d. išreiškęs pageidavimą pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir tik po to kai pirmojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusi teisėja ėmėsi tikslinti kokias pareigas ir kada SIA „Ecoair“ užėmė atsakovas M. V. ir ar pastarasis turėjo teisę veikti SIA „Ecoair“ vardu. Nurodo, kad šiuos apelianto paaiškinimus savo paaiškinimais paneigė J. V. ir atsakovas M. V. bei liudytojas M. V.. Atsakovų ir trečiojo asmens nuomone, apeliantas iš esmės suabsoliutina savo paties teismui pateiktus paaiškinimus, nepaisant byloje esančių įrodymų viseto. Toks apelianto siūlomas ir apeliacinės instancijos teismui bandomas primesti įrodymų vertinimas akivaizdžiai neatitinka Civilinio proceso įstatyme įtvirtintų ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamų įrodymų vertinimo taisyklių.

29.7. Teigia, jog pasirašydamas Sutartį1 apeliantas dėl sutarties šalies neklydo. Atkreipia dėmesį, kad 2012 m. apeliantui, veikiant SR UAB „Alsa“ vardu ir J. K. SIA „Ecoair“ vardu paskolos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įvardintos sutarties šalys ir nurodyti jų atstovai, pasirašantys sutartį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Sutartyje1 nėra net jokios užuominos apie SIA „Ecoair“, todėl nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog minimo dokumento tekste trūksta tik „keleto žodžių“ M. V. pareigų SIA „Ecoair“. Vadovaujantis apelianto logika būtų galima teigti, kad Sutarties1 šalimi vietoje apelianto turėjo būti SR UAB „Alsa“, kurios direktoriumi buvo apeliantas. Akivaizdu, kad Sutartyje1 apeliantas Akcijų dalies pardavėju sąmoningai nurodė M. V., nes priešingu atveju Akcijų dalies kainos tariamą sumokėjimą privalėjo patvirtinti SIA „Ecoair“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nesant apelianto faktinio mokėjimo negalėjo būti surašyti. Be to, kaip dabar galima suvokti apeliantas įrašydamas į Sutartį1 M. V., sąmoningai siekė sukurti nusikaltimo (sukčiavimo) regimybę ir taip įgyti papildomų svertų teisinėmis priemonėmis neteisėtai įtakoti atsakovo M. V. elgesį. Todėl bet kokie apelianto išvedžiojimai apie tariamą sąžiningą suklydimą, klaidingai nurodant Akcijų dalies pardavėją laikytini nepagrįstais ir neįtikinamais. Pažymi, kad analogiško Sutarties1 turiniui Sutartį2 apeliantas parengė ir savo seseriai J. V.. Nors minimą faktinę aplinkybę neigia, ją patvirtina byloje esanti Sutarties2 kopija ir J. V. bei atsakovo M. V. nuoseklūs paaiškinimai.

29.8. Taip pat pažymi, kad SIA „Ecoair“ valdymo organai niekuomet nėra ir nebuvo priėmę sprendimo parduoti Akcijas. Todėl teiginys esą Sutarties1 faktine šalimi (pardavėju) buvo SIA „Ecoair“ ir šiuo aspektu neišlaiko kritikos.

29.9. Anot atsakovų ir trečiojo asmens, pirmosios instancijos teismas absoliučiai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas teismui nepateikė logiškai įtikinamo paaiškinimo, kodėl pastarajam siekiant kartu su seserimi J. V. nuosavybės teise įgyti SR UAB „Alsa“ akcijų dalį, kurią valdė atsakovė UAB „Vartoma“ ir esą sumokėjus Sutartimi1 įgytų dalies Akcijų kainą apeliantas Sutartimi3 įsipareigojo papildomai sumokėti UAB „Vartoma“ apelianto įgytų SR UAB „Alsa“ akcijų dalies kainą ir ją sumokėjo tik tuomet kai atsakovas M. V. atsisakė apeliantui išduoti UAB „Vartoma“ pakvitavimą apie apelianto įgytų SR UAB „Alsa“ akcijų dalies kainos sumokėjimą UAB „Vartoma“ Sutarties3 pagrindu. Akivaizdu, kad priešingai nei bando įtikinti teismą apeliantas, pastarasis realizuodamas fiktyvią Sutartį1 siekė vienintelio tikslo - įsiregistruoti UAB „Vartoma“ akcininku ir, pasinaudodamas tuo, tapęs UAB „Vartoma“ aukščiausio valdymo organo nariu, išvengti mokėjimo UAB „Vartoma“ Sutarties3 pagrindu, ir taip nuosavybės teise neatlygintai įgyti dalį UAB „Vartoma“ turto (Sutartimi3 pirktų SR UAB „Alsa“ akcijų dalį).

29.10. Sutinka, kad priešieškiniu atsakovas M. V. nereikalavo pripažinti Sutarties1 tariamu sandoriu, neeliminuoja teismo ją pripažinti tariamu sandoriu. Teigia, jog atsakovas M. V. nederino su apeliantu UAB „Vartoma“ steigimo. Apeliantas pats pasisiūlė padėti M. V. įsteigti UAB „Vartoma“, M. V. siekiamam tikslui (valdyti SR UAB „Alsa“ akcijas, kurios iki tol nuosavybės teise priklausė SIA „Ecoair“) ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų tokią pagalbą M. V. teikė. Sutartis1 niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo vykdoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Sutartį1 pripažino tariamu sandoriu.

29.11. Teigia, jog apeliantas M. V. nesumokėjo Sutartyje1 nurodytos pinigų sumos (96 900 Lt). Nors Sutartyje1 ir yra įrašas apie tariamą Akcijų kainos dalies (96 900 Lt) sumokėjimą, tiek I. V., tiek J. V., tiek ir atsakovas M. V. nurodė teismui, jog Sutarties1 ir Sutarties2 pagrindu nei apeliantas, nei J. V., nepaisant sutartyse esančių įrašų jokių pinigų sumų atsakovui M. V. nemokėjo.

30. Nurodo, kad apelianto teismui pateikti ir kartu su apeliaciniu skundu papildomai teikiami rašytiniai įrodymai apie pastarojo esą turėtas pinigų sumas, įgalinančias de facto apeliantą sumokėti atsakovui M. V. esą sumokėtą Akcijų dalies kainą, prieštarauja paties apelianto elgesiui. Anot atsakovų ir trečiojo asmens, nesuprantama kam ir kokiu tikslu apeliantui dar 2012 m. pabaigoje, anot apelianto disponuojant didelėmis pinigų sumomis, reikėjo SR UAB „Alsa“ veiklai skolintis iš M. V. 134 889,11 Lt pinigų sumą ir vėliau šios pinigų sumos negrąžinti, o už ją perleisti SR UAB „Alsa“ akcijas. Akivaizdu, jog tuo metu 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje apeliantas Sutartyje1 nurodytos pinigų sumos neturėjo. Be to, J. V., paneigė apelianto teismui pateiktos paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo faktą ir nurodė teismui niekuomet neskolinusi apeliantui jo teismui paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos. Taip pat apeliantas nepateikė teismui ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, kuriose turėtų būtų atvaizduotos jo pajamos gautos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir iš tariamo vertybinių popierių pardavimo Rusijos Federacijoje.

31. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas siekdamas įrodyti savo gerą finansinę padėtį nepateikė teismui pastarojo pajamų gavimo laikotarpiu turėtų išlaidų ir jų dydžio pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu vien tik pajamų, nevertinant patirtų išlaidų, vertinimas nustatant apelianto turtinę padėtį nėra įmanomas. Tai reiškia, kad apeliantas neįrodė teismui Sutarties1 pasirašymo dieną turėjęs pakankamai piniginių lėšų, kurias pastarasis galėjo sumokėti atsakovui M. V..

Atsiliepimas

32. Trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį J. V. (toliau ir atsakovė) atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas buvo faktiškai laikomas UAB „Vartoma“ akcininku bei siekė formaliai būtų įregistruotas UAB „Vartoma“ akcininkų apskaitoje yra nepagrįsti ir nepatvirtina ginčo sandorių vykdymo. Priešingai, atsakovės teigimu, teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs J. V., M. V., I. V. paaiškinimus, liudytojo M. V. parodymus pagrįstai konstatavo, kad Sutartis1 ir Sutartis2 realiai nebuvo vykdomos, buvo sudarytos turint visai kitus ketinimus, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažintos tariamais (tik dėl akių sudarytais) sandoriais:

33.1. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai liudija, kad UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo tikslų šalys nesiekė, pirkimo-pardavimo santykiai tarp šalių iš tikrųjų nesusiklostė, o piniginės lėšos pagal Sutartį1 ir Sutartį2 nebuvo mokamos.

Šalies argumentai

33.2. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis siekė būti įregistruotas UAB „Vartoma“ akcininku, atsakovės vertinimu, tik dar kartą patvirtina, kad Sutartis1 ir Sutartis2 yra tariami (tik dėl akių sudaryti) sandoriai, kurie realiai nebuvo vykdomi. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į M. V. prašydamas įregistruoti jį UAB „Vartoma“ akcininku (kaip matyti, toks raginimas buvo atsiųstas prieš kreipiantis į teismą ir iš anksto žinant, kad toks ieškovo prašymas nebus patenkintas), tačiau tai patvirtina ne Sutarties1 ir Sutarties2 vykdymą, teisių ir pareigų pagal šias sutartis atsiradimą, o tik nesąžiningą ieškovo ketinimą „įteisinti“ fiktyvią UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kreipiantis į teismą ir prašant teismą įpareigoti atlikti juridinius veiksmus pagal santykius, kurie realiai tarp šalių nesusiklostė.

33.3. Atsakovė atkreipia dėmesį į Sutarties1 ir Sutarties2 pasirašymo momento nustatymo faktą. Pažymi, kad 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad Sutartis1 (be datos), kurios pagrindu jis neva įsigijo dalį UAB „Vartoma“ akcijų buvo pasirašyta 2013 metų pavasarį, tačiau 2018 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu dar kartą patikslino, kad Sutartis1 buvo sudaryta 2013 m. rudenį. Atsakovė daro išvadą, kad ieškovas bemaž keturis metus (iki 2017 m. kovo mėnesio) nesikreipė į M. V., kad būtų registruotas UAB „Vartoma” akcininku, kas rodo, kad realiai Sutartis1 nebuvo vykdoma. Atsakovės teigimu, Sutarties1 nevykdymo faktą paliudija ne tik aplinkybė, kad ieškovas nesiekė būti registruotas UAB “Vartoma” akcininku, bet ir tai, kad jis ir pats nelaikė savęs UAB „Vartoma” akcininku ir nesielgė kaip faktinis UAB „Vartoma” akcininkas. Anot atsakovės, tai patvirtina faktai, kad ieškovas tiek laiko nesidomėjo ar jis yra įregistruotas UAB „Vartoma“ akcininku, nedalyvavo UAB „Vartoma“ akcininkų susirinkimuose, nereiškė jokių pretenzijų, kad negauna pranešimų dėl (ne)šaukiamų akcininkų susirinkimų, nesidomėjo UAB „Vartoma“ finansine padėtimi, nesiaiškino ar per šiuos keturis metus buvo mokami dividendai ir pan.

33.4. Pažymi, kad UAB „Vartoma“ veikla nesidomėjo ir J. V., nes UAB „Vartoma“ akcijų pirkimo-pardavimo santykiai tarp ginčo šalių nesusiklostė. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo į bylą pateikta dokumento kopija, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d. J. V. prašymas UAB „Vartoma“ dėl įtraukimo į akcininkų registrą (t. 3, b. l. 8), yra netikras dokumentas, kurio J. V. niekada nepasirašė ir jokia forma neteikė UAB „Vartoma“. Pažymi, kad ieškovas patvirtino, kad neturi tokio dokumento originalo (t. 3, b. l. 8). Taigi, atsakovės teigimu, ieškovas į bylą pateikė savo paties sukurtą dokumentą nukopijuodamas jame J. V. parašą iš kitų dokumentų. Tokio veiksmo tikslas - suklaidinti teismą neva J. V. teikė prašymą registruoti ją UAB „Vartoma“ akcininke, neva ginčo sutartys buvo vykdomos. Pažymi, kad šis ieškovo pateiktas netikras dokumentas dar kartą įrodo ieškovo melavimą teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apie J. V. ir M. V. sudarytą UAB „Vartoma“ Sutartį2 (t. 1, b. l. 72-74) jam tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu. Panašios pozicijos ieškovas laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau, anot atsakovės, jeigu tai būtų tiesa ir ieškovas apie J. V. ir M. V. sudarytą Sutartį2 sužinojo tik prasidėjus šiam teismo procesui, tai ieškovas negalėjo turėti ir pats pateikti teismui 2015 m. lapkričio 27 d. prašymo UAB „Vartoma“ dėl įtraukimo į akcininkų registrą, kurį neva pasirašė J. V..

33.5. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai liudija, kad Ieškovas bent jau iš jam persiųstų el. laiškų dar 2015 m. pabaigoje žinojo ir suprato, kad jis nėra registruotas UAB „Vartoma“ akcininku (t. 1, b. l. 81-94), tačiau jokių pretenzijų dėl to M. V. nereiškė. Tai vėlgi rodo, kad Sutartss1 ir Sutartis2 nebuvo vykdomos. Nors pagal ieškovo versiją šis „nesusipratimas“ buvo išspręstas pasirašant Sutartį3, tačiau ieškovas praėjus daugiau nei metams laiko (2017 m. kovo mėnesį) pradėjo reikalauti, kad būtų registruojamas UAB „Vartoma“ akcininku, nes artėjo mokėjimo terminas pagal situaciją neva ištaisiusią Sutartį3. Tokia ieškovo versija, anot atsakovės, yra visiškai nelogiška, nes ieškovas pats sau prieštarauja. Jeigu ieškovo nurodomas „nesusipratimas“ buvo ištaisytas sudarius Sutartį3, tai jam nebeliko jokio poreikio registruotis UAB „Vartoma“ akcininku ir 2017 m. birželio 13 d. kreiptis į teismą su ieškiniu.

Atsiliepimas

33.6. Atsakovės teigimu, Sutarties1 sudarymo tikslas buvo visai kitas: pirma, tikrasis ieškovo tikslas inicijuojant Sutarties1 ir Sutarties2 pasirašymą buvo nuraminti seserį J. V. dėl „pradangintų“ 9,78 proc. akcijų ir tuo pačiu užsitikrinti, kad atsakovas M. V., kaip UAB „Vartoma“ direktorius, atėjus laikui (pasibaigus turto dalyboms tarp A. P. paveldėtojų iš pirmos ir antros santuokos) ieškovui ir jo seseriai parduos 4463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų, kurios dėl ieškovo sąmoningų ar neapdairių veiksmų buvo prarastos, t. y. taikos sutarties pagrindu perduotos SIA „Ecoair“ dėl to, kad SR UAB „Alsa“ laiku nesugebėjo grąžinti skolos (t. 1., b. l. 90-91). Ieškovas ginčo sutarčių pasirašymą inicijavo dėl to, nes bijojo, jog M. V., kaip UAB „Vartoma“ direktorius, nepersigalvotų ir SR UAB „Alsa“ akcijų, kurių kiekis (9,78 proc.) yra labai svarbus, turto dalybų tarp paveldėtojų metu neperleistų kitiems asmenims arba nenuspręstų šių SR UAB „Alsa“ akcijų išvis nebeparduoti. Antra, ginčo sutartys buvo pasirašytos 2013 metais (taip teigia ieškovas), o tai reiškia, kad ginčo sutarčių pasirašymo metu paveldėjimo procesas, atitinkamai paveldėto turto dalybos nebuvo pasibaigę. Paveldėjimo teisės liudijimas visiems keturiems A. P. vaikams buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Jo pagrindu SR UAB „Alsa“ akcijas visi keturi vaikai paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas iš vaikų paveldėjo po 9310 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad paveldėtą turtą A. P. paveldėtojai galutinai pasidalino tik 2015 m. spalio 1 d., kuomet buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų dalių ir vertybinių popierių mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

33.7. J. V. teigia, jog ieškovas meluoja teigdamas, kad ginčo sutartis rengė M. V.. Tą paneigia J. V. ir M. V. paaiškinimai. Ieškovas 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis žinojo, kas yra UAB „Vartoma“ steigėjas ir akcininkas, t. y. SIA Ecoair. Nepaisydamas to, kad UAB „Vartoma“ akcininkas yra SIA „Ecoair“, ieškovas vis tiek pasirašė Sutartį1, kurioje nurodoma, kad UAB „Vartoma“ akcijas parduoda M. V., kuris niekada nebuvo UAB „Vartoma“ akcininku.

33.8. Paaiškina, jog tikrasis UAB „Vartoma“ akcijų savininkas SIA „Ecoair“ Sutartyje1 ir Sutartyje2 nebuvo nurodytas sąmoningai, nes tokiu atveju siekiant parodyti atsiskaitymą pagal šias sutartis būtų reikėję klastoti SIA „Ecoair“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. išrašyti fiktyvų kasos pajamų orderį arba atlikti mokėjimo pavedimą per banką, o kadangi piniginės lėšos pagal šias sutartis nebuvo mokamos, tą daryti buvo nepatogu. Kadangi ieškovui žūtbūt reikėjo „apsidrausti“, kad SR UAB „Alsa“ akcijų būtų parduotos pasibaigus paveldėtino turto dalyboms, kam M. V. neprieštaravo, ieškovas sąmoningai nusprendė kaip pardavėją ginčo sutartyse nurodyti ne SIA „Ecoair“, o M. V.. Tokiu būdu buvo išspręsta „problema“ - kadangi sutartys yra fiktyvios, nereikėjo klastoti SIA „Ecoair“ kasos pajamų orderių, o ginčo sutartyje užteko formaliai nurodyti, kad piniginės lėšos neva buvo sumokėtos grynaisiais pinigais M. V.. Pasirašymas po Sutaries1 nuostata, kad piniginės lėšos buvo sumokėtos ir buvo didžiausia M. V. klaida, kurią nulėmė per didelis pasitikėjimas ieškovu, su kuriuo tuo metu M. V. vykdė bendrą verslą - UAB „Būsto vartai“ (M. V. priklausanti bendrovė) nuomojo SR UAB „Alsa“ žvyro karjero kasimo įrenginį.

33.9. J. V. pažymi, kad ieškovas meluoja, kad piniginės lėšos pagal Sutartį1 buvo mokamos. J. V. yra gerai žinomos aplinkybės dėl kurių ginčo sutartys buvo pasirašomos ir patvirtina, kad nei ji, nei ieškovas piniginių lėšų M. V. nemokėjo. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek M. V., tiek jo sutuoktinė I. V.. Teigia, kad ieškovas neturėjo tokios pinigų sumos (96 900 Lt) patvirtina faktas, kad jis 2012 m. rudenį prašė, kad M. V. jo vadovaujamai SR UAB „Alsa“ paskolintų 135 000 Lt. SIA „Ecoair“ šią sumą SR UAB „Alsa“ paskolino 2012 m. rugsėjo 12 d. (t. 1, b. l. 76), tačiau nei SR UAB „Alsa“, nei ieškovas, kaip generalinis direktorius, šios pinigų sumos iki 2013 m. vidurio negrąžino, ko pasėkoje SIA „Ecoair“ už skolą turėjo perimti 4463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų (t. 1, b. l, 90-91). Taigi, jeigu ieškovas būtų turėjęs lėšų, jis galėjo paskolinti savo valdomai įmonei, lygiai taip pat savo naudai įsikeisti SR UAB „Alsa“ akcijas ir vėliau jas persiimti savo nuosavybėn, tačiau to ieškovas padaryti negalėjo, nes tokios sumos piniginių lėšų neturėjo. Tačiau kuomet prasideda kalba apie 2013 m. viduryje pasirašytas ginčo sutartis, ieškovas staiga prisimena, kad jam grynųjų netrūksta, jis, matai, dar 2011 m. pardavė verslą Rusijoje ir sumokėti M. V. 96 900 Lt jam nebuvo jokių problemų. Tokiame ieškovo paaiškinime nėra jokios logikos. Kam mokėti 96 900 Lt UAB „Vartoma” už dalį SR UAB „Alsa“ akcijų, kuomet paskolinus įmonei 135 000 Lt šios akcijos būtų niekur „neiškeliavusios“.

33.10. Teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai, neva, pagrindžiantys jo galėjimą sumokėti M. V. 96 900 Lt sumą kelia didelių abejonių : pakvitavimuose nėra pinigų mokėtojo parašo, kita vertus, net jeigu ieškovo pakvitavimuose nurodoma suma (1 500 000 rublių) buvo gauta, pagal 2011 m. gegužės 31 d. kursą tai sudarė 37 031,25 Eur.

33.11. Dėl su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų J. V. mano, jog taip pat nepatvirtina ieškovo galimybės sumokėti 96 900 Lt grynaisiais pinigais 2013 metais. Ta aplinkybė, kad ieškovas 2012-2013 m. gavo pajamas iš SR UAB „Alsa“ vėlgi savaime nepatvirtina, kad 2013 m. viduryje jis buvo turėjęs tokią sumą grynais pinigais, nes atsiskaitymas pagal ginčo sutartį vyko neva grynais pinigais. Kaip žinia, atlyginimai darbuotojams įprastai pervedami į banko sąskaitą, tad jeigu ieškovas iš SR UAB „Alsa“ gautas pinigines lėšas būtų panaudojęs atsiskaitymui pagal Sutartį1, jam nebūtų sudėtinga pateikti įrodymus apie piniginių lėšų išsigryninimą iš banko sąskaitos, tačiau tokių įrodymų ieškovas neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovo M. P. ieškinį atmetė, o atsakovo M. V. priešieškinį tenkino, t. y.: 1) pripažino ieškovo M. P. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti ieškovui M. P. 969 vnt. UAB „Vartoma“, j. a. k. 303107761, akcijų už 96 900 Lt, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); 2) pripažino trečiojo asmens J. V. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui J. V. 931 vnt. UAB „Vartoma“, j. a. k. 303107761, akcijų už 93 100 (96 900) Lt [sutarties 1.5 ir 4.1 punktai nurodo skirtingą kainą], negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio). Priteisė iš ieškovo M. P. atsakovui M. V. 3417,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Latvijos Respublikos juridiniam asmeniui SIA „Ecoair“ 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą 32,57 Eur pašto išlaidų.

Dėl naujų įrodymų

36. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu papildomai teikia, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atsisakytą priimti, kaip neva per vėlai pateiktą, rašytinį įrodymą apie apelianto finansinę padėtį: 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymą apie apelianto darbo užmokestį ir 2012/2013 m. uždarbio korteles. Apeliantas nurodo, jog būtinybė pateikti pažymą apie jo darbo užmokestį iškilo tik gavus pirmos instancijos sprendimą, kadangi, apelianto teigimu, teismas dalį jo teikiamų įrodymų atsisakė priimti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos proceso metu, tačiau sprendime nurodė, kad esami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia apelianto mokumo.

37. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kadangi atsakovai ir tretieji asmenys su pateiktais įrodymais susipažino bei atsiliepiuose į apeliacinį skundą dėl jų plačiai pasisakė, įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini.

Faktinės bylos aplinkybės

39. Byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, kad :

39.1. Mirus ieškovo M. P. ir jo sesers J. V. tėvui, jie turėjo teisinių ginčų dėl paveldėjimo su kitais tėvo vaikais. Iš pradžių ieškovo ir jo sesers J. V. asmeniniai santykiai buvo geri, jie abu siekė vienodų tikslų – paveldėti tėvo verslą, tame tarpe ir SR UAB „Alsa“ akcijas, ir toliau jį vystyti.

39.2. Atsakovas M. V., kuris iš seniau pažinojo J. V. sutuoktinį (liudytoju apklaustą M. V.), sutiko padėti ieškovui ir 2012 m. rugsėjo 11 d. iš M. V. valdomos SIA „Ecoair“ paskolino SR UAB „Alsa“ 134 889,11 Lt (1 t., e. b. l. 77-80), kad būtų sumokėta antstolei D. M., bei šios sutarties įvykdymas užtikrintas su SR UAB „Alsa“ susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ SIA „Ecoair“ išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolos sumai (1 t., e. b. l. 95).

39.3. SR UAB „Alsa“ negrąžinus paskolos SIA „Ecoair“, iš susijusios bendrovės UAB „Aluotinfra“ trečiasis asmuo SIA „Ecoair“ mainais už skolos grąžinimą įgijo 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų, pagal taikos sutartį, patvirtintą 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 15496- 608/2013 (1 t., e. b. l. 90-91).

39.4. UAB „Vartoma“ įregistruota 2013 m. liepos 25 d., įmonės steigėju ir akcininku nuo 2013 m. liepos 25 d. registruotas trečiasis asmuo SIA „Ecoair“, UAB „Vartoma“ direktoriumi nuo 2013 m. liepos 25 d. registruotas atsakovas M. V., UAB „Vartoma“ įregistruota 2013 m. liepos 25 d. (1 t., e. b. l. 92-94).

39.5. Tarp ieškovo M. P. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti ieškovui M. P. 969 vnt. UAB „Vartoma“ akcijų už 96 900 Lt (1 t., e. b. l. 7-9) (toliau ir Sutartis1). Šios sutarties pabaigoje yra toks įrašas „Sutarties sudarymo diena Akcijų kainą (96900 Lt- devyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus Litų) iš M. P. gavau: [įrašas ranka] M. V. ir parašas“.

39.6. Tarp trečiojo asmens J. V. ir atsakovo M. V. 2013 m. [tikslios datos sutartyje nėra nurodyta] buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas M. V. įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui J. V. 931 vnt. UAB „Vartoma“ akcijų už 93 100 (96 900) Lt [sutarties 1.5 ir 4.1 punktai nurodo skirtingą kainą] (1 t., e. b. l. 72-74) (toliau ir Sutartis2). Šios sutarties pabaigoje yra toks įrašas „Sutarties sudarymo diena Akcijų kainą (93100 Lt- devyniasdešimt tris tūkstančius šimtą Litų) iš J. V. gavau: [įrašas ranka] M. V. ir parašas“.

39.7. 2015 m. gruodžio 18 d. UAB „Vartoma” sudarė materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir Sutartis3, 1 t., e. b. l. 98-103), kurios pagrindu ieškovui M. P. pardavė 2 232 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų, o trečiajam asmeniui J. V. – 2 231 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų. Dėl šios Sutarties3 vyko teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. e2-436-599/2018, apeliacine tvarka sprendimas peržiūrėtas 2021 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje e2A-28-934/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-33730-2017-5). Sutartis3 liko galioti.

40. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą iš esmės grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teigia, jog teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar jų visiško nevertinimo nepagrįstai Sutartį1 pripažino tariamu sandoriu ir nepagrįstai netaikė restitucijos. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nevertino Sutarties1 šalių komunikavimo po jos sudarymo, netinkamai įvertino ieškovo sąžiningą suklydimą dėl Sutarties1 šalies, klaidingai nustatė Sutarties1 ir Sutarties3 sąsajas, nepagrįstai pripažino apeliantą Sutarties1 sudarymo metu buvus nemokiu.

41. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, atmeta apelianto skundo argumentus kaip neįrodytus ir šį sprendimą grindžia sekančiais argumentais:

41.1. Tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos realiai įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal šį sandorį, nereiškia, kad šalys jį įvykdė. Siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Vadovaujantis minėta praktika, kolegija iš bylos medžiagos viseto daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog apeliantas Sutartį1 su atsakovu sudarė tik siekdamas užsitikrinti, kad pasibaigus ginčams dėl paveldėjimo teisinių santykių, atsakovas SR UAB „Alsa“ akcijas parduos apeliantui ir jo seseriai J. V.. Aplinkybės dėl minėtų Akcijų išsaugojimo neneigia ir pats apeliantas. Iš jo paaiškinimų 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu, matyti, kad į Sutarties1 data nebuvo įrašyta sąmoningai, t. y. todėl, kad tuo metu vyko ginčai su vaikais iš antros tėvo santuokos, dėl ko šios sutarties nebuvo galima išviešinti. Ieškovas šio teismo posėdžio metu davė tokius paaiškinimus: “<...> Nėra, neatsimenu aš tos datos, buvo ten teisminiai ginčai su kitais vaikais ir saugumo dėlei neįrašė datos <...>“. Teisėjai paklausius su kokias vaikais vyko ginčas, ieškovas tęsė: „Iš antros santuokos, nes čia buvo paveldėjimo byla, ir kadangi mums reikėjo tos sutarties neafišuoti, nerodyti, su vaikais kai išsisprendė viskas, vaikai gavo savo dalį <...>“. 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu ieškovas teigė: „mes buvom keturiese paveldėtojai, ir kadangi akcijas [SR UAB „Alsa“] perėmė Ecoair’as, mes buvom sutarę, kad aš jas vėliau nupirksiu kartu su J. V., kai atsidalinsime su vaikais.”

41.2. Kaip nustatyta, nei pirmos instancijos teismas sprendime, nei atsakovas neneigia apelianto susirašinėjimo el. laiškais. Tačiau šių laiškų turinys, skirtingai net teigia apeliantas, niekaip nepatvirtina jį buvus UAB „Vartoma“ akcininku. Priešingai, labiau tikėtina, kad UAB „Vartoma“, kaip ir nurodo atsakovas bei J. V., buvo įsteigta taikos sutarties pagrindu įgytų SR UAB „Alsa“ akcijų administravimui ir nevykdė jokios veiklos. Šios įmonės išlaikymą apelianto ir atsakovo sutarimu prisiėmė apeliantas (pvz.: 2015 m. gruodžio 25 d. atsakovo laiškas apeliantui: „Turiu 8 eur vartomos saskaitoje. Truksta 76eur, kad uzdaryti siuos metus. <...> As imesiu is asmenines ir lauksiu pervedimo is taves kaip visada.“. Kad apeliantas atlygindavo atsakovui M. V. visas UAB „Vartoma“ išlaikymo išlaidas pripažįsta ir apeliantas apeliaciniam skunde. Todėl jo teiginiai apie pripažinimą UAB „Vartoma“ akcininku, prieštarauja paties apelianto veiksmams ir kartu patvirtina atsakovo M. V. bei J. V. teiginį, jog užtrukus paveldėjimo procesui ir negalint iš karto sudaryti su UAB „Vartoma“ 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apeliantas sutiko atlyginti ir atlygindavo atsakovui M. V. visas UAB „Vartoma“, kuri buvo įsteigta tik 4 463 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų valdymo tikslu, išlaikymo išlaidas iki Sutarties3 sudarymo dienos.

41.3. Teisėjų kolegijos neįtikino ir apelianto paaiškinimas apie sąžiningą suklydimą dėl Sutarties1 šalių. Anot apelianto, Sutartyje1 įsivėlė klaida vietoje parduodamų akcijų savininko SIA „Ecoair“ joje pardavėju buvo nurodytas atsakovas M. V. (UAB „Vartoma“ vienintelis akcijų savininkas ir valdymo organo narys), nenurodant pastarojo pareigų SIA „Ecoair“. Kolegija vertina aplinkybę, kad Sutarties1 sudarymo metu tiek apeliantas, tiek atsakovas turėjo pakankamos patirties versle, valdė ne vieną įmonę kaip akcininkai ir jų vadovai. Todėl mažai tikėtina, kad Sutarties1 šalimi nurodė M. V. ne sąmoningai, o sąžiningai apsiriko. Juolab, kaip teisingai pastebėjo atsakovai ir trečiasis asmuo savo atsiliepime, kad lingvistiniu būdu analizuojant Sutarties1 tekstą net hipotetiškai nėra galimybės jame įrašyti atsakovo M. V. pareigų SIA „Ecoair“. Sutartyje1 Akcijų dalies pardavėju yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas atsakovas M. V., o ne SIA „Ecoair“, kurią pastarasis esą atstovavo. Be to, pažymėtina, kad apeliantas šiuo požiūriu savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nebuvo nuoseklus, t. y., 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis žinojo, kas yra UAB „Vartoma“ steigėjas ir akcininkas, t. y. SIA Ecoair. Nepaisydamas to, kad UAB „Vartoma“ akcininkas yra SIA „Ecoair“, ieškovas vis tiek pasirašė Sutartį1, kurioje nurodoma, kad UAB „Vartoma“ akcijas parduoda M. V., kuris niekada nebuvo UAB „Vartoma“ akcininku. O versiją apie įsivėlusią klaidą Sutarties1 tekste apeliantas iškėlė tik teismo posėdyje vykusiame 2018 m. liepos 11 d.

41.4. Kolegijas nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas teismui nepateikė logiškai įtikinamo paaiškinimo, kodėl pastarajam siekiant kartu su seserimi J. V. nuosavybės teise įgyti SR UAB „Alsa“ akcijų dalį, kurią valdė atsakovė UAB „Vartoma“ ir esą sumokėjus Sutartimi1 įgytų dalies Akcijų kainą apeliantas Sutartimi3 įsipareigojo papildomai sumokėti UAB „Vartoma“ apelianto įgytų SR UAB „Alsa“ akcijų dalies kainą ir ją sumokėjo tik tuomet kai atsakovas M. V. atsisakė apeliantui išduoti UAB „Vartoma“ pakvitavimą apie apelianto įgytų SR UAB „Alsa“ akcijų dalies kainos sumokėjimą UAB „Vartoma“ Sutarties3 pagrindu. Įtikinamų paaiškinimų apeliantas nepateikė ir apeliaciniame skunde. Kolegija daro išvadą, kad priešingai nei bando įtikinti teismą apeliantas, Sutartimi1 jis siekė savanaudiškų tikslų – išlaikyti savo rankose kontrolinį SR UAB „Alsa“ akcijų paketą, išvengti papildomų ginčų su kitais tėvo turto paveldėtojais (paveldėjimo teisės liudijimas visiems keturiems A. P. vaikams buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Jo pagrindu SR UAB „Alsa“ akcijas visi keturi vaikai paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas iš vaikų paveldėjo po 9310 vnt. SR UAB „Alsa“ akcijų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad paveldėtą turtą A. P. paveldėtojai galutinai pasidalino tik 2015 m. spalio 1 d., kuomet buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų dalių ir vertybinių popierių mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau - įsiregistruoti UAB „Vartoma“ akcininku ir galimai, išvengti mokėjimo UAB „Vartoma“ Sutarties3 pagrindu, ir taip nuosavybės teise neatlygintai įgyti dalį UAB „Vartoma“ turto (Sutartimi3 pirktų SR UAB „Alsa“ akcijų dalį).

41.5. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė priimti dalį jo teiktų įrodymų, todėl padarė klaidingą išvadą apie (ne) galėjimą įvykdyti Sutartimi1 prisiimtus mokestinius įsipareigojimus. Apeliantas paaiškina, kad jo pajamos buvo daugiau nei pakankamos 2013 metų pabaigoje sumokėti M. V. 96900 Lt, kadangi apeliantas : 1) 2011 metais buvo pardavęs jam priklausiusias bendrovės OOO „Glass Kom“ akcijas, už kurias gavo apie 40000 Eur (t. 3, b. l. 28-38), 2) buvo pasiskolinęs 90 000 Lt (26065 Eur) iš J. V. (t. 3, b. l. 39-41), galiausiai, 3) nuolat dirbo UAB „Alsa“ generaliniu direktoriumi ir gavo solidų atlyginimą. Taigi, anot apelianto, nėra pagrindo išvadai, kad 96 900 Lt (28064 Eur) sumokėti apeliantas esą negalėjo. Susipažinusi su apelianto pateiktų ir byloje esančių įrodymu visetu, kolegija daro išvadą, kad, pirmiausia, apelianto teiginiai dėl jo mokumo prieštarauja jo paties faktiniam elgesiui : apeliantas pats neginčija aplinkybės, jog neturėjo pakankamai lėšų SR UAB „Alsa“ veiklai ir buvo priverstas skolintis iš atsakovo M. V. 134 889,11 Lt pinigų sumą, vėliau neturėjo pinigų šią skolą grąžinti, todėl buvo priverstas už ją perleisti SR UAB „Alsa“ akcijas SIA „Ecoair“. Kolegijos nuomone, labiau tikėtina, jog 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje apeliantas Sutartyje1 nurodytos pinigų sumos neturėjo. Antra, paskolinių santykių tarp apelianto ir jo sesers buvimo fakto J. V. nepripažino. Priešingai, ji patikino buvus nevienkartinį jos parašo klastojimą, kaip pavyzdžiui ir 2015 m. lapkričio 27 d. J. V. prašymas UAB „Vartoma“ dėl įtraukimo į akcininkų registrą (t. 3, b. l. 8), yra netikras dokumentas, kurio J. V. niekada nepasirašė ir jokia forma neteikė UAB „Vartoma“. Trečia, kolegija sutinka šiuo atveju su atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepime išsakyta pastaba, kad pat apeliantas nepateikė teismui gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, kuriose turėtų būtų atvaizduotos jo pajamos gautos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir iš tariamo vertybinių popierių pardavimo Rusijos Federacijoje. Sutiktina, kad apeliantas siekdamas įrodyti savo gerą finansinę padėtį, apeliantas selektyviai teikia įrodymus, kurie, kolegijos nuomone, nėra pakankami išvadai, kad apeliantas Sutarties1 pasirašymo dieną turėjęs pakankamai piniginių lėšų sumokėti atsakovui M. V..

42. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kolegija dar išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė tariamo sandorio sudarymo faktą, kad tarp Sutarties1 šalių susiklostė situacija, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų ieškovas ir atsakovas simuliavo sandorio sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Apeliantas neįrodė Sutarties1 tikslo įsigyti UAB „Varoma“ akcijas bei sumokėjęs atsakovui M. V. Sutarties1 kainą, todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto reikalavimą taikyti restituciją ir jo naudai priteisti 28064,18 Eur iš M. V..

Dėl procesinės bylos baigties

43. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m, gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

45. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese tenka atsakovams ir tretiesiems asmenims. Atsakovė UAB „Vartoma“ pateikė įrodymus, kad patyrė 990 Eur atstovavimo išlaidų, trečiasis asmuo J. V. pateikė įrodymus, kad patyrė 1210 Eur atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos jų naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRamunė MikonienėVaclovas Paulikas