Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-28-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-16
Bylos Nr.: e2A-28-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33730-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: M. P., E. P., J. V., M. V.
Ieškovas: UAB „Vartoma“
Advokatai: Paulius Miliauskas, Andrius Baranskis, Klaidas Armalis, Rimantas Simaitis, Paulius Miliauskaspas, Paulius Miliauskastik, Andrius Juonys Susirinkimas, Rimantas Simaičioir, Klaidu Armaliuir, Andrius Baranskisir, Andrius Baranskiuir, Paulius Miliauskasyra

Kategorijos

2.5.16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.2Dalinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-28-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33730-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.4; 2.5.16.5; 3.2.6.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. P. ir E. P., trečiojo asmens statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ bei trečiojo asmens statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ atstovo advokato Pauliaus Miliausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vartoma“ ieškinį atsakovams J. V., M. V., M. P. ir E. P. dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „Alsa“ bei notaras Donatas Baranauskas ir atsakovų M. P. bei E. P. priešieškinį ieškovui UAB „Vartoma“ ir atsakovams J. V. bei M. V. dėl 2015-12-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties modifikavimo, tretieji asmenys statybos ir remonto uždaroji akcinė bendrovė „Alsa“ bei notaras Donatas Baranauskas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vartoma“ (toliau – UAB arba ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2015-11-26 kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Alsa“ (toliau – UAB) direktorių, t. y. atsakovą M. P., informuodama, jog ketina parduoti ieškovei priklausančius 4 463 vienetus UAB „Alsa“ paprastųjų vardinių materialiųjų bendrovės akcijų už 43 443,00 Eur sumą. 2015-12-18 buvo gautas atsakymas, kad akcijas pageidauja įsigyti J. V. bei M. P. (1 t., b. l. 96-102). Tą pačią dieną ieškovė su J. V. bei M. P. sudarė sutartį notarine tvarka, pagal kurios sąlygas ieškovė susitarė parduoti 4 463 vienetų paprastųjų vardinių materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų už 43 443,00 Eur sumą. Minėta sutartimi J. V. įsigijo 2 231 vienetus šių akcijų, o M. P. įsigijo 2 232 vienetus šių akcijų. Atsakovė J. V. už šias akcijas ieškovui turėjo sumokėti 21 717,00 Eur sumą, atsakovas M. P. – 21 726,00 Eur sumą per 24 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2017-12-28 (imtinai). Atsakovas M. P. už jam perleistas akcijas su ieškove yra atsiskaitęs tinkamai, t. y. sutartyje numatyta tvarka bei terminais sumokėjęs ieškovei sutartyje sulygtą kainą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę J. V., siekdama išsiaiškinti, kaip ir kada atsakovė ketina įvykdyti sutarties sąlygas. Ieškovei buvo nurodyta, kad atsakovė už akcijas atsiskaityti neketina, kadangi sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo nėra atitinkanti tikrosios šalių valios. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia visą sutartį, kadangi perleisdama UAB „Alsa“ akcijas, turėjo siekį bei ketinimą perleisti visas šios bendrovės akcijas ir būtent tai buvo esminė sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad jeigu ieškovei būtų buvusi žinoma, jog atsakovai pageidauja įsigyti tik dalį UAB „Alsa“ akcijų, jų pardavimo sandoris iš viso nebūtų buvęs sudarytas. Be to, dėl atsakovės atsisakymo įvykdyti sutartį yra pažeidžiamos ieškovės teisės bei turtiniai interesai, kadangi ieškovė negauna to, ko tikėjosi sutarties sudarymo metu. Ieškovė nurodė ir tai, jog neprisimena tos aplinkybės, jog būtų pasirašiusi indosamentus, kurie patvirtintų atsakovų M. P. bei J. V. nuosavybės teisės įgijimą į UAB „Alsa“ akcijas. Atsižvelgus į tai, jog sutartis yra nutrauktina, turėtų būti panaikinti ir sutarties pagrindu pasirašyti UAB „Alsa“ akcijų sertifikatų Nr. 29, Nr. 29-1 bei Nr. 29-2 indosamentai.

2. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad nors ieškinio pateikimo teismui metu sutarties įvykdymo atsakovei J. V. terminas dar nėra suėjęs, tačiau atsakovė savo prievolės ieškovui įvykdyti vis tiek neketina (1 t., b. l. 129-133). Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka, kad sutartis būtų laikoma įvykdyta tinkamai ją įvykdžius tik vienam iš atsakovų, t. y. M. P.. Be to, šiuo konkrečiu atveju nei teisės aktai, nei formuojama teismų praktika nenumato galimybės sutartį laikyti visiškai įvykdyta tuo atveju, jeigu sutartis yra įvykdyta tik iš dalies.

Atsiliepimas

3. Atsakovai M. P. bei E. P. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi jis yra nepagrįstas (1 t., b. l. 166-169). Atsakovai nurodė, jog atsakovas M. P. yra sumokėjęs pagal sutartį jam priklausančią mokėti sumą, t. y. savo sutarties dalį jau yra įvykdęs, todėl sutarties dalyje su šiuo atsakovu negalima nutraukti. Be to, ieškovės argumentai dėl sutarties nutraukimo nėra pagrįsti ir todėl, kad apie ieškovės ir atsakovės J. V. komunikaciją dėl sutarties įvykdymo atsakovui niekada nebuvo žinoma. Be to, ieškinio pateikimo teismui metu sutarties įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl tuo metu dar nebuvo galima pagrįstai teigti, jog ginčo sutartis tikrai bus neįvykdyta. Iš sutarties teksto turinio matyti, kad atsakovai J. V. bei M. P. yra įsipareigoję sumokėti sutarties kainą konkrečiomis dalimis, o ne kitokiais būdais, iš kurių būtų galima spręsti apie tarp šalių atsiradusios prievolės pobūdį. Atsakovai nurodė, jog ta aplinkybė, kad atsakovė J. V. atsisako mokėti savo kainos dalį pagal sutartį, nedaro negaliojančia visos sutarties.

4. Triplike atsakovai papildomai nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl indosamentų naikinimo, kadangi ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra atmestinas (2 t., b. l. 16). Be to, indosamentų negalima pripažinti negaliojančiais ir tuo pagrindu, kad sutartis yra galutinai įvykdyta ir esant galiojančiai sutarčiai galioja ir jos pagrindu pasirašyti visi indosamentai.

Šalies argumentai

5. Atsakovai M. P. bei E. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad visus 4 463 vienetus bendrovės paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų už 43 443 Eur kainą iš ieškovės perka atsakovas M. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. P. (1 t., b. l. 87-93). Atsakovų teigimu, ieškovei būtų sumokėta absoliučiai visa akcijų kaina ir abejonių dėl tinkamo sutarties vykdymo neliktų. Priešieškinyje atsakovai nurodė, jog sutartis turėtų būti modifikuota, kadangi ieškovo išsiųstame pranešime dėl UAB „Alsa“ akcijų pardavimo, parduodamų akcijų kiekis nebuvo išreikštas skaitine išraiška, o akcijos buvo paskirstytos tik dėl to, kad norą įsigyti akcijas išreiškė ir atsakovė J. V.. Atsakovai pažymėjo ir tai, kad atsakovė J. V. piktnaudžiavo akcininko pirmumo teise įsigyti akcijas, kadangi ji sutartyje numatytos sumos iš tikrųjų sumokėti ir neketino. Be to, atsakovas M. P. negalėjo vienašališkai nusipirkti visų UAB „Alsa“ akcijų, kai analogišką pageidavimą buvo pareiškusi ir atsakovė J. V.. Atsakovai taip pat nurodė, jog sutartis turėtų būti modifikuota, pakeičiant joje atsakovę J. V. į atsakovą M. P., kadangi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose išdėstė poziciją, kad ieškovės teisių pažeidimas pasireiškia būtent atsakovės J. V. atsisakymu tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį.

Atsiliepimas

6. Atsakovai J. V. bei M. V. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka (2 t., b. l. 1-5). Pažymėjo, jog J. V. su atsakovu M. P. yra brolis ir sesuo, kurie po tėvo mirties 2011 metais lygiomis dalimis paveldėjo mirusiajam priklausiusias Statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcijas. Atsakovei J. V. tapo žinoma, jog UAB „Alsa“ ketina išsipirkti akcijas iš ieškovės, tačiau ne UAB „Aluotinfra“ nuosavybėn, kuriai šios akcijos priklausė anksčiau, o visus 4 463 vienetų UAB „Alsa“ akcijų ketino įsigyti atsakovas M. P. asmeninės nuosavybės pagrindu. Atsakovei J. V. pradėjus aiškintis šių sandorių sudarymo aplinkybes su atsakovu M. P., pastarasis informavo J. V., jog po turto dalybų su kitais mirusiojo tėvo vaikais M. P. su J. V. iš ieškovės atpirks UAB „Alsa“ akcijas kartu ir lygiomis dalimis, papildomai atsakovams susitariant, jog J. V. vėliau perleis M. P. savo turimą akcijų dalį už 1 500 000,00 Eur sumą. Atsakovų teigimu, būtent dėl šių priežasčių ieškovė ir sudarė ne dvi atskiras sutartis su M. P. bei J. V., o tik vieną trišalę sutartį, kadangi tokia sutartis pati savaime sudarys garantiją, jog M. P. ir J. V. laikysis tarpusavio susitarimo dėl UAB „Alsa“ akcijų perleidimo. 2017 m. iš pokalbių su M. P. J. V. suprato tai, kad aukščiau nurodyto susitarimo M. P. nenori ir neketina vykdyti ir šiuos atsakovės įtarimus pagrindė M. P. bandymai nemokėti J. V. 1 500 000,00 Eur sumą už akcijas, o bandyti šį susitarimą tarp šalių įvykdyti kitokiais būdais. Atsakovės teigimu, supratusi, jog M. P. savo susitarimo dalies su J. V. laikytis neketina, kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad jai sutartyje sulygtos savo dalies už UAB „Alsa“ akcijas ji neprivalo mokėti.

7. Trečiasis asmuo Statybos ir remonto UAB „Alsa“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 180-182). Trečiojo asmens teigimu, pasitvirtinus patikslintame ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovė J. V. melavo apie ketinimą akcijas pirkti, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės J. V. padaryto akcininko pirmumo teisės pažeidimo padarinių. Trečiasis asmuo palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes apie tai, kad ginčo sutartis turėtų būti modifikuota ir visos akcijos turėtų būti perleistos tik atsakovo M. P. nuosavybėn. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo sutarties, o tik pakanka ją modifikuoti.

8. Trečiasis asmuo notaras Donatas Baranauskas per teismo nustatytus procesinius terminus atsiliepimų į ieškinį, patikslintą ieškinį bei priešieškinį teismui nepateikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DB-8174, sudarytą tarp UAB „Vartoma“, J. V. bei M. P., taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas atsakovą M. P. grąžinti įgytus 2 232 vienetus paprastųjų materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų ieškovei UAB „Vartoma“, o ieškovę UAB „Vartoma“ įpareigojo grąžinti atsakovui M. P. 21 726,00 EUR sumą, sumokėtą už minėtas akcijas; panaikino UAB „Alsa“ akcijų sertifikato Nr. 29 indosamentą dalyje dėl 2 232 vienetų paprastųjų materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų perleidimo atsakovui M. P.; panaikino UAB „Alsa“ akcijų sertifikato Nr. 29-1 indosamentą; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. bei E. P. ieškovės UAB „Vartoma“ naudai 877,00 EUR žyminį mokestį bei 2 262,17 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priešieškinį atmetė (7 t., b. l. 1-17).

10. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-19 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovų J. V. bei M. V. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovai J. V. bei M. V. grąžino ieškovui 2 231 vienetų paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, įsigytų ginčo sutartimi. Patvirtinta taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad akcijų sertifikatų Nr. 29 bei Nr. 29-2 indosamentai dalyje dėl 2 231 vienetų akcijų perleidimo yra laikomi negaliojančiais nuo jo pasirašymo dienos, todėl ieškovė atsakovų J. V. bei M. V. atžvilgiu atsisakė savo ieškinio reikalavimų, o teismas civilinę bylą šioje dalyje nutraukė;

10.2. Atsakovo argumentai, kad sutartis dalyje, kuria ginčo akcijos buvo parduotos atsakovui M. P., turi likti galioti, kadangi atsakovas M. P. įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, yra nepagrįsti bei atmestini. Teismas pagal byloje esančius įrodymus sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė, teikdama pranešimą parduoti ginčo akcijas, turėjo ketinimą parduoti visas 4 463 vienetų akcijų, todėl atsakovo M. P. reikalavimas palikti galioti ginčo sutartį iš dalies prieštarauja tiek pačiai šalių susitarimo esmei, tiek ieškovės pateiktam pasiūlymui, tiek ieškovės, kaip pardavėjos, teisėtiems lūkesčiams, tiek atsakovų J. V. bei M. V., kaip kitų pirkėjų, teisėtiems lūkesčiams;

10.3. Sudarydama trišalę sutartį, ieškovė siekė apsidrausti, kad bent vienam pirkėjui neįvykdžius savo pareigų pagal sutartį, ieškovė galėtų susigrąžinti visas sutartimi perleistas akcijas ir taip apsaugoti savo teisėtus interesus. Sutartyje buvo nustatyta bendra pirkėjų atsakomybė dėl sutarties pažeidimo sąlygų bei pasekmės, todėl darytina išvada, kad nutraukus sutartį su atsakove J. V., ginčo sutartis turi būti nutraukta ir atsakovo M. P. atžvilgiu;

10.4. Jeigu ieškovei būtų buvę nesvarbu, kokią dalį ginčo akcijų pasilikti sau ar parduoti, ji būtų su kiekvienu pirkėju sudariusi po atskirą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o ne būtent trišalę sutartį. Trišalis sutarties pobūdis bei tikslas parduoti visus 4 463 vienetus ginčo akcijų turėjo esminės reikšmės sudaromai sutarčiai, todėl nutraukus sutartį su atsakove J. V., ši sutartis turi būti nutraukta ir su atsakovu M. P. ir šalys turi būti grąžintos į status quo, t. y. padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo;

10.5. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentais, jog ginčo sutartis dalyje dėl 2 231 vienetų ginčo akcijų jau yra pasibaigusi, t. y. negaliojanti, kadangi šios akcijos jau yra grąžintos ieškovei. Dėl išdėstyto, neįmanoma modifikuoti sutarties, kai jos dalinai jau nėra. Priešieškinio reikalavimais de facto yra bandoma prieš ieškovės valią paimti jos turimą nuosavybę;

10.6. Aplinkybė, jog atsakovas M. P. praėjus ginčo sutartyje nustatytam terminui, t. y. 2018-01-15, nusprendė sumokėti ieškovei už atsakovę J. V., neįrodo tinkamo sutarties įvykdymo, kaip ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti nepagrįstų priešieškinių reikalavimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Atsakovai E. P. ir M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad negalimą grąžinti bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašo patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visa apimtimi (7 t., b. l. 41-63).

12. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo galutine ir neskundžiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią sprendžiant dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir priėmė šiai nutarčiai prieštaraujantį sprendimą;

12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė ydingą išvadą, jog sudarydama trišalę sutartį, ieškovė siekė apsidrausti, kad bent vienam pirkėjui neįvykdžius savo pareigų pagal sutartį, ieškovė galėtų susigrąžinti visas sutartimi perleistas akcijas ir taip apsaugoti savo teisėtus interesus ir tokia buvo šalių susitarta ginčo sutarties esminė sąlyga;

12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, netinkamai taikęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles:

12.3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nevertino akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų visumos, jų esmės;

12.3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas aiškino nesąžiningai, neatsižvelgdamas į bylos nagrinėjimu metu pasikeitusias aplinkybes ir proceso šalių veiksmus.

12.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą, pažeidimo faktą siedamas su aplinkybe, kad J. V. neatsiskaitė su ieškove už akcijas pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, o dėl minėto pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nutraukti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį:

12.4.1. M. P. savo įsipareigojimus pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai įvykdė;

12.4.2. Net ir pripažįstant, kad J. V. pažeidė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, akcijų pirkimo – pardavimo neįvykdymo pasekmės negali būti taikomos M. P. atžvilgiu, nes jis apie pažeidimą nebuvo informuotas ir apie tai nežinojo;

12.4.3. Sprendimu nepagrįstai nutraukta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir pritaikyta restitucija, nes M. P., sužinojęs, kad J. V. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pats sumokėjo ieškovei už visas parduodamas akcijas.

12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu atmetė priešieškinį, nepagrįstai spręsdamas, kad reikalavimas palikti galioti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį iš dalies prieštarauja tiek pačiai šalių susitarimo esmei (sutarties 7.1 p.), tiek ieškovės pateiktam pasiūlymui, tiek ieškovės, kaip pardavėjos, teisėtiems lūkesčiams, tiek J. V. ir M. V., kaip kitų pirkėjų, teisėtiems lūkesčiams:

12.5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas aprendime neatsižvelgė į tai, kad J. V. akcijas įgijo ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė piktnaudžiaudama teise;

12.5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad pagrindą modifikuoti Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudaro būtent ieškovės ir atsakovo M. P. valios sutaptis dėl akcijų pardavimo.

12.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas aprendimą, padarė itin šiurkščių procesinių teisės pažeidimų, kurių neįmanoma ištaisyti civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl šie pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui:

12.6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pažeidimą dėl proceso kalbos, neatsižvelgdamas į tai, kad E. P. nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą, nesuteikė jai galimybės naudotis vertėjo pagalba;

12.6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė procesinį pažeidimą, nesuteikdamas galimybės E. P. būti atstovaujamai jos pačios pasirinkto atstovo advokato R. S.;

12.6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatidėjo teismo posėdžio net ir tada, kai trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokatas P. M. teismo posėdžio metu blogai pasijuto ir nebegalėjo toliau dalyvauti teismo posėdyje;

12.6.4. Sprendime nėra įvertinti atsakovės 2018-05-31 prisidėjime prie atskirojo skundo nurodyti argumentai, išdėstyti 2.23 – 2.37 punktuose.

Šalies argumentai

13. Trečiasis asmuo statybos ir remonto UAB „Alsa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad negalima grąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Vartoma“ ieškinį atmesti, o M. P. ir E. P. priešieškinį tenkinti; iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo panaikinti motyvus: „<...> kadangi jis blogai jaučiasi, nebegali tęsti toliau teismo posėdžio ir jam reikalinga pertrauka, nes kažkoks garsas jam nuolat spengia vienoje ausyje, be to, jis yra netekęs pusantro litro kraujo.“, „Pažymėtina tai, kad ši medicininė pažyma yra tik ligos istorijos išrašas, kuris jokių konkrečių duomenų apie advokato P. M. ligą ar rimtus susirgimus nepateikia. Iš išrašo turinio matyti, kad 2018-03-15 advokatas P. M. tik lankėsi pas LOR gydytoją ir buvo jam rekomenduojamas audiologinis ištyrimas ir jokių kitų duomenų apie tai, ar advokatas P. M. tyrėsi šiuo audiologiniu ištyrimu, kas jam buvo nustatyta bei konstatuota, t. y. kokie konkretūs susirgimai, nėra“, „Pažymėtina ir tai, jog advokatas P. M. turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“; iš UAB „Vartoma" statybos ir remonto UAB „Alsa“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 65-82).

14. Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties turinį:

14.1.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas izoliuotai ir nepaisydamas sutarčių aiškinimo taisyklių rėmėsi vienintele sutarties nuostata, įtvirtinta Sutarties 7.1 punkte. Teismas akivaizdžiai pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalį, pagal kurią aiškinant sutartis visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarties sudarymo aplinkybes;

14.1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus ir nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis);

14.1.3. Teismas sutarties sąlygas aiškino itin nesąžiningai, visiškai neatsižvelgdamas į bylos nagrinėjimu metu pasikeitusias aplinkybes ir proceso šalių veiksmus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis);

14.1.4. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutarčiai ir joje pateiktiems sutarties išaiškinimams, kuriais privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas;

14.1.5. Teismas absoliučiai neatsižvelgė į atsakovo M. P. interesus bei teisėtus lūkesčius (CK 6.193 straipsnio 1 dalis);

14.1.6. Pažeistas vienas esminių principų - favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas M. P. dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų išsaugota, o ieškovė gautų viską, ko siekė gauti sudarydamas sutartį – siekė apmokėti už atsakovės J. V. įsigytas akcijas, tačiau ieškovė apmokėjimą atsisakė priimti;

14.1.7. Teismas, taip formaliai aiškindamas sutartį ir neužkirsdamas kelio nesąžiningiems akcininkų veiksmams, formuoja trečiajam asmeniui žalingą praktiką ir absoliučiai nesiekia užtikrinti trečiojo asmens interesų. Dėl tokios akcininkų kaitos ir nestabilumo Bendrovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos, akcininkai negali priimti vieningų sprendimų, nes yra suinteresuoti bylinėjimusi, o ne bendrovės veikla;

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnį, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovė J. V. nesumokėjo už jos perkamų Bendrovės akcijų dalį:

14.2.1.Sprendime visiškai nėra įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad atsakovas M. P. apie vienašalį Sutarties nutraukimą sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą apie jo atžvilgiu pateiktą ieškinį;

14.2.2. Analizuojant Sutarties 7.1 punktą, matyti, kad šis punktas nėra esminė Sutarties sąlyga – akcijų perleidimo sutartis galioja ir joje nėra privaloma aptarti atsakomybės ar jos vienašališko nutraukimo sąlygas. Atvirkščiai, aiškinant sutartis pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas esminėms atitinkamos sutarties sąlygoms, be kurių sutartis iš viso būtų laikoma nesudaryta;

14.2.3. Kadangi pagal Sutartį ieškovę su kiekvienu iš pirkėjų siejo atskirti ir individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Sutarties pažeidimo faktą, turėjo vertinti tik tai, kiek tai susiję su atsakovo M. P. vykdomais įsipareigojimais, o ne kitais santykio dalyviais, kurių jis neturi jokių teisinių galimybių kontroliuoti, t. y. atsakove J. V.;

14.2.4. Teismas esminiu sutarties pažeidimu pripažino tai kad, atsakovė J. V. savo įsipareigojimų neįvykdė. Šis atsakovės J. V. pažeidimas gali būti vertinamas tik sprendžiant tarpusavio santykius tarp ieškovės ir atsakovės J. V.. Tai, kad atsakovo M. P. įsipareigojimai vertinami per atsakovės J. V. prizmę, yra absoliučiai nesąžininga bei prieštarauja sutarčių esmei ir prasmei.

Atsiliepimas

14.3. Trečiasis asmuo nesutinka, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma CK 6.226 straipsnio 2 dalis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ši nuostata nėra taikytina šiuo konkrečiu atveju, kadangi ji yra taikytina tik sprendžiant ginčus dėl sutarčių negaliojimo, o nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašo pripažinti sutartį negaliojančia sutinkamai su CK pirmosios knygos nuostatomis, o prašo nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo:

14.3.1. CK 6.226 straipsnį reikia aiškinti sistemiškai su kitomis teisės normomis, kurios reglamentuoja sutarčių pabaigą. Trečiojo asmens vertinimu, ši teisės norma apima ir sutarčių pasibaigimą kitais būdais, o konkrečiai nagrinėjamu atveju – ieškovei ir atsakovams J. V. su M. V. nutraukus juos siejančią sutarties dalį;

14.3.2. Nors byloje pareikštas reikalavimas yra dėl sutarties nutraukimo, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 6.226 straipsnio 2 dalimi, kurios tikslas yra būtent apsaugoti kitas sutarties šalis, kai sutartis yra daugiašalė;

14.4. Bylą nagrinėjusi teisėja, nagrinėdama bylą padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų, kurių pasekmė – nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėta byla bei priimtas absoliučiai nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas. Trečiojo asmens nuomone, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo:

Žemesnės instancijos teismas

14.4.1.Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodo nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis yra tenkinamas ieškinys, o priešieškinis atmetamas. Sprendimo motyvai paremti vadovaujantis tik ieškovės ir atsakovės J. V. žodiniais, subjektyviais, prieštaringais ir niekuo nepagrįstais paaiškinimais;

14.4.2.Grubiai pažeista trečiojo asmens teisė į teisingą teismą, nes buvo pažeista trečiojo asmens teisė būti išklausytam. 2019-02-05 vykusio teismo posėdžio metu trečiąjį asmenį atstovaujantis advokatas Paulius Miliauskas po 2 valandų trukusio nepertraukiamo bylos nagrinėjimo dėl pablogėjusios savijautos paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio, kuris buvo iš anksto suderintas ir kurio metu galėtų tinkamai užduoti klausimus bylos šalims, tačiau teisėja šio prašymo netenkino;

14.4.4.Bylą nagrinėjusi teisėja dėl neaiškių priežasčių itin skubėjo užbaigti bylos nagrinėjimą, šalys buvo skatinamos pasisakyti kuo trumpiau, nuolat pertraukiamos, bet kokie šalių reiškiami prašymai buvo vertinami kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, nors byloje buvo numatytas dar vienas posėdis (2019-02-12).

14.5. Trečiojo asmens vertinimu, bylą nagrinėjusi teisėja buvo subjektyviai šališka. Posėdžio metu teisėja aiškiai parodė, kad yra nusiteikusi asmeniškai prieš trečiojo asmens atstovą advokatą Paulių Miliauską. Savo antipatijos jausmo trečiojo asmens atstovui advokatui Pauliui Miliauskui bylą nagrinėjusi teisėja neslepia ir sprendime, kuriame netgi pašaipiai pasisako apie advokato ligą;

14.6. Nagrinėjamu atveju aprendime yra pasisakyta dėl trečiojo asmens atstovo advokato Pauliaus Miliausko materialiųjų teisių ir pareigų, kaip fizinio asmens, nedalyvaujančio šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pasisakė ir dėl trečiojo asmens atstovo advokato Pauliaus Miliausko darbingumo ir tinkamumo advokato pareigoms eiti.

Šalies argumentai

15. Trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokatas Paulius Miliauskas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, iš jo pašalinant motyvus: „<...> kadangi jis blogai jaučiasi, nebegali tęsti toliau teismo posėdžio ir jam reikalinga pertrauka, nes kažkoks garsas jam nuolat spengia vienoje ausyje, be to, jis yra netekęs pusantro litro kraujo.“, „Pažymėtina ir tai, jog advokatas Paulius Miliauskas turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“, „Pažymėtina tai, kad ši medicininė pažyma yra tik ligos istorijos išrašas, kuris jokių konkrečių duomenų apie advokato Pauliaus Miliausko ligą ar rimtus susirgimus nepateikia. Iš išrašo turinio matyti, kad 2018-03-15 advokatas Paulius Miliauskas tik lankėsi pas LOR gydytoją ir buvo jam rekomenduojamas audiologinis ištyrimas ir jokių kitų duomenų apie tai, ar advokatas Paulius Miliauskas. tyrėsi šiuo audiologiniu ištyrimu, kas jam buvo nustatyta bei konstatuota, t. y. kokie konkretūs susirgimai, nėra. Be to, pažymėtina ir tai, jog pateiktas išrašas yra 2018-03-15 dienos, o teismo posėdis vyko 2019-02-12 dieną, t. y. beveik po metų, todėl tokie duomenys yra vertintini kritiškai.“; advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo nesiųsti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pripažinti neviešais advokato Pauliaus Miliausko apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, kuriais bus sprendžiamas advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo priėmimo klausimas, ir šio apeliacinio skundo pagrindu priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ar procesinio sprendimo dalį, kurioje bus pasisakyta dėl apelianto advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo argumentų (7 t., b. l. 84-94).

16. Trečiojo asmens atstovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmeninių apelianto teisių ir pareigų, nors jis byloje kaip savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo net nedalyvavo. Byloje buvo nagrinėjamas Ieškovo ieškinys bei atsakovų M. P. ir E. P. priešieškinis, t. y. būtent šių procesinių dokumentų ribose turėjo būti nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytų pagrindų ieškinio ribų peržengimui nebuvo, todėl sprendime neteisėtai pasisakyta apie spelianto sveikatos būklę, jo ligos istoriją ir kitus faktus, kurie yra išimtinai asmeniniai spelianto gyvenimo įvykiai;

Šalies argumentai

16.2. Sprendime teismas konstatavo faktus, kurie yra susiję su speliantui atlikta operacija, jos metu kilusiomis komplikacijomis. Pažymėtina, kad šiuo metu apeliantas yra pateikęs skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl apeliantui padarytos žalos;

16.3. Pateikdamas savo asmeninius sveikatos duomenis, apeliantas prašė šių duomenų neviešinti, tačiau teismas šį prašymą ignoravo – apelianto prašymas nebuvo nei atmestas, nei sprendime pasisakyta, dėl kokių priežasčių jis yra viešinamas;

16.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, paviešinęs jo asmeninius duomenis, pažeidė Apelianto teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Atsiliepimas

17. Ieškovė UAB „Vartoma“ pateikė atsiliepimą į atsakovų, trečiojo asmens ir trečiojo asmens atstovo apeliacinius skundus, kuriuo prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovo UAB „Vartoma“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 158-178).

18. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas sutarčių aiškinimo taisykles taikė tinkamai, sutarties nuostatas aiškino sąžiningai ir, priešingai nei teigia apeliantai, atsižvelgė į sutarties šalių tikruosius tikslus bei ketinimus sudarant sutartį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo sutartis, dalyje su apeliantu, buvo nutraukta sprendimu ir to pasekoje taikyta dvišalė abipusė restitucija;

18.2. Nors apeliantai teigia, kad teismas privalėjo išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, tačiau jie patys sutartį aiškina išimtinai lingvistiškai, nutylėdami sutarties sudarymo aplinkybes ir tikruosius jos šalių ketinimus sudarant ginčo sutartį. Šioje byloje itin didelę reikšmę turi sutarties sudarymo aplinkybės ir tikrieji šalių ketinimai, į kuriuos privaloma atsižvelgti aiškinant sutarties nuostatas ir sprendžiant sutarties nutraukimo klausimą;

18.3. Apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog buvo įvykdytas esminis sutarties pažeidimas, ko pasekoje sutartis spelianto atžvilgiu buvo nutraukta bei taikyta restitucija – 2 232 vnt. akcijų grąžinti ieškovės nuosavybėn, o apeliantui grąžinti jų kaina.

18.4. Priešingai nei mano apeliantai, šiuo atveju CK 6.226 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad daugiašalės sutarties atveju, kai du ar daugiau asmenų turi įvykdyti prievolę, sutarties negaliojimas vienam iš šių asmenų nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas buvo būtinas tai sutarčiai sudaryti, negali būti taikoma atsietai nuo pačios sutarties punkto. Sutarties šalių teisė susitarti dėl jos pabaigos pagrįsta sutarčių laisvės principu ir gali būti suvaržyta tik CK 6.156 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais sutarčių laisvės principo išimčių pagrindais;

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunduose, vadovavosi galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartimi, todėl sprendimas šioje nutartyje esantiems kasacinio teismo išaiškinimams neprieštarauja, ir pagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2019-02-14 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išaiškinimais, nes ši nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

18.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis dalyje dėl 2 231 vnt. bendrovė akcijų jau yra pasibaigusi, t. y. negaliojanti, kadangi šios akcijos jau yra grąžintos ieškovei vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartį, todėl modifikuoti sutarties, kurios jau dalinai nėra, teisiškai yra neįmanoma ir tokiais pareikštais priešieškinio reikalavimais de facto yra bandoma prieš ieškovės valią paimti jo turimą nuosavybę, kas yra draudžiama, išskyrus įstatymų nuostatose numatytus atvejus.

18.7. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra motyvuotas išsamiai, tinkamai įvertintos bylos aplinkybės ir šalių pateikti įrodymai, pirmosios instancijos teismo argumentai paremti konkrečiomis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į kiekvieną procesiniame dokumente pateiktą apeliantų ir/ar bendrovės argumentą, nesudaro pagrindo sprendimą naikinti;

18.8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tenkinti bendrovės atstovo prašymo padaryti teismo posėdžio pertrauką ir teismo posėdį pratęsti kitą dieną. Ieškovės manymu, sprendimas padaryti posėdžio pertrauką turi būti sąlygotas itin svarbių, abejonės nekeliančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė. Būtina pažymėti, kad nors advokatas nurodė, jog dėl ligos negali tęsti teismo posėdžio, tai jam netrukdė pateikti paaiškinimus bendrovės vardu, toliau dalyvauti posėdyje ir netgi sakyti baigiamąją kalbą;

18.9. Nesutiktina ir su apeliacinių skundų teiginiu, kad apeliantei nebuvo sudaryta sąlyga turėti vertėją, todėl ji tariamai negalėjo savęs tinkamai atstovauti. Apeliantė supranta lietuvių kalbą, iki tol dalyvaudavo visuose teismo posėdžiuose ir nei pati asmeniškai nei jos atstovai profesionalūs teisininkai nė karto nekėlė kalbos (ne)supratimo problemos;

Šalies argumentai

18.10. Apeliantų ir bendrovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas;

18.11. Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo asmeniškai nusistatęs bendrovės atstovo advokato Pauliaus Miliausko atžvilgiu taip pat yra visiškai nepagrįstas. Advokatas ne kartą teikė pirmosios instancijos teismui pastabas dėl savo neatstovaujamų asmenų, kalbėjo nepagarbiu tonu ir reiškė savo nepasitenkinimą, taip pat nesiteikė užduoti klausimų kitoms bylos šalims. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo griežtesnės pastabos atstovui, kuomet paties atstovo elgesys nebuvo korektiškas ir mandagus, primenant jam proceso taisykles, nelaikytinos kaip nusistatymas advokato atžvilgiu ir juo labiau negali būti suprantamos kaip pirmosios instancijos teismas šališkumas;

Žemesnės instancijos teismas

18.12. Nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl advokato Pauliaus Miliausko teisių ir pareigų. Sprendime, kiek tai susiję su advokato Pauliaus Miliausko asmeniu, pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į, jo manymu, nekorektišką advokato procesinį elgesį, bei pateikė argumentus, kodėl jo prašymas padaryti teismo posėdžio pertrauką, posėdį pratęsiant kitą dieną, buvo atmestas.

Atsiliepimas

19. Atsakovai J. V. ir M. V. pateikė atsiliepimą į atsakovų, trečiojo asmens ir trečiojo asmens atstovo apeliacinius skundus, kuriuo prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovų M. P. ir E. P. atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 179-191).

20. Atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

20.1. Ne pirmosios instancijos teismas, o patys apeliantai ir bendrovė sutartį aiškina ribotai, atsižvelgdami į pavienes sutarties teksto dalis, o ne sistemiškai, tuo pačiu ignoruodami ikisutartinius santykius, sutarties sudarymo ir kitas ginčo kontekste svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai analizavo visų sutarties nuostatų esmę, taip pat išsiaiškino sutarties tikslus, kurių įgyvendinimui esminės reikšmės turėjo pačios tiek sutarties forma, tiek ir turinys;

Žemesnės instancijos teismas

20.2. J. V. ir M. V. neturi pagrindo nepritarti Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadoms, kadangi sutarties nutraukimo galimybę (ir būtinybę) vienareikšmiškai patvirtina sutarties 7.1 punkto nuostata ir prejudicinę galią byloje turinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2098- 275/2018, kurioje buvo spręstas taikos sutarties teisėtumo klausimas;

Šalies argumentai

20.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė CK 6.218 straipsnyje įtvirtintus pranešimo apie sutarties pažeidimą reikalavimus, nes ši norma taikoma tik tuomet, kai šalis sutartį vienašališkai, todėl sutarties nutraukimui teismo tvarka šio straipsnio reikalavimai netaikomi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo;

20.4. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes J. V. teisės ir pareigos pagal sutartį negali būti perkeliamos apeliantui. Ieškovė nebūtų pardavusi visų akcijų vienam apeliantui, nes kaip tik siekė išspręsti akcininkų (brolio ir sesers) konfliktą siekiant atstatyti status quo, kad šie asmenys turėtų vienodą kiekį bendrovės akcijų. Turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovei pateikiant pranešimą bendrovei, kad ieškovė ketina parduoti akcijas, iki to tarp šalių jau buvo iš anksto susitarta, kad būtent apeliantas ir J. V. pirks parduodamas akcijas, tai buvo esminė susitarimo sąlyga. J. V. atsisakė pirkti bendrovės akcijas pagal sutartį, nes apeliantas netesėjo pažado (susitarimo) nupirkti iš jos visas turėtas akcijas už 1 500 000,00 Eur sumą;

20.5. Nagrinėjamu atveju byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai (įvertinti įrodymai) taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti: pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje esančius rašytinius įrodymus (sutarties nuostatas, šalių korespondenciją, kitus rašytinius įrodymus), šalių paaiškinimus, savo išvadas grindė teisės aktų nuostatomis ir išsamiai argumentavo, kodėl būtent tokios teisės normos taikomos;

20.6. J. V., kaip E. P. brolienė, patvirtina, kad ji gerai supranta lietuvių kalbą. Be to, apeliantė iki tol dalyvaudavo teismo posėdžiuose ir niekada nesakė, kad ji nesupranta lietuvių kalbos, kad jai būtų reikalingas vertėjas ar pan.;

20.7. Kalbant apie apeliantės teisę būti atstovaujamai savo pasirinkto advokato, apeliantės teisė būti atstovaujamai advokato niekaip nebuvo suvaržyta. Apeliantės atstovo advokato Rimanto Simaičio negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje nesant svarbių priežasčių negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą ar teisės į advokatą suvaržymas;

20.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas nesukėlė advokatui Pauliui Miliauskui jokių materialių teisinių pasekmių, todėl nėra jokio pagrindo naikinti sprendimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu;

20.9. Nagrinėjamu atveju advokatas Paulius Miliauskas nebuvo bylos šalis, su advokato sveikata, liga, ar santykiais su gydymo įstaiga nebuvo siejamas nei vienas ieškinio ar priešieškinio reikalavimas, todėl advokato nurodomos aplinkybės, kurios neva „konstatuotos“ sprendime, šioje byloje nereikšmingos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas konstatavo kokį nors faktą, susijusį su advokato liga ir kad jis turės prejudicinę galią kitose bylose.

Atsiliepimas

21. Atsakovai M. P. ir E. P. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ir trečiojo asmens atstovo apeliacinius skundus, kuriuo prašė skundus tenkinti ir panaikinti 2019-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad negalimą grąžinti bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašo patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visa apimtimi (7 t., b. l. 148-157).

22. Atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Atsiliepimas

22.1. Atsakovai sutinka su trečiojo asmens skundo teiginiu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu netinkamai aiškino akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas izoliuotai ir nepaisydamas sutarčių aiškinimo taisyklių rėmėsi vienintele akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nuostata, įtvirtinta akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 7.1 punkte, todėl akivaizdžiai pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalį, pagal kurią aiškinant sutartis visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarties sudarymo aplinkybes;

22.2. Teismas absoliučiai neatsižvelgė į atsakovo M. P. interesus bei teisėtus lūkesčius (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą teismas analizavo atsakovės J. V. valią dėl sutarties nutraukimo, bet neatsižvelgė būtent į atsakavo M. P. valią įgyti akcijas ir išsaugoti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį;

22.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodo nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis yra tenkinamas ieškinys, o priešieškinis atmetamas;

22.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas negarantavo galimybės atsakovei E. P. naudotis vertėjo pagalba ir būti atstovaujamai jos pačios pasirinkto atstovo;

22.5. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo subjektyviai šališka. Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmeninių P. M. teisių ir pareigų, nors jis byloje kaip savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo net nedalyvavo;

23. Trečiasis asmuo statybos ir remonto UAB „Alsa“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovų M. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo tenkinti, iš UAB „Vartoma“ statybos ir remonto UAB „Alsa" naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 1-10).

24. Trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

24.1. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis aukštesniojo teismo išaiškinimu;

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo viena pagrindinių sutarčių aiškinimo taisykle, įtvirtinta CK 6.193 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią aiškinant sutartis visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarties sudarymo aplinkybes;

24.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vienintele sutarties nuostata, įtvirtinta sutarties 7.1 punkte, nors sisteminis sutarties aiškinimas leidžia daryti visiškai kitokias išvadas nei sprendime padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti visą sutartį, kad galėtų padaryti išvadas dėl sutarties šalis siejančių teisinių santykių;

24.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus ir nevertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis);

24.5. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino pačios ieškovės elgesio, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vis keičia savo poziciją dėl tikrųjų sutarties tikslų. Viena vertus, ieškovė teigia, kad ji ketino parduoti tik visas turimas bendrovės akcijas, tačiau atsakovui M. P. apmokėjus kainos dalį už atsakovės J. V. pirktas bendrovės akcijas, pinigus grąžino atgal atsakovui M. P.;

24.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutarties vykdymo klausimą turėjo vertinti tik atsakovo M. P. įsipareigojimų vykdymo klausimą, nes pagal sutartį ieškovę su atsakovais M. P. ir J. V. siejo individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai;

24.7. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 6.226 straipsnio 2 dalimi, kurios tikslas yra būtent apsaugoti kitas sutarties šalis, kai sutartis yra daugiašalė. Šiuo atveju, vien tai, kad viena iš sutarties šalių (atsakovė J. V.) atsisakė mokėti už akcijas, t. y. sąmoningai siekė sutarties nutraukimo, negali būti taikoma ir atsakovui M. P., nes tokiu būdu faktiškai dvi sutarties šalys be trečiosios sutarties šalies, faktiškai nulemia visos daugiašalės sutarties pabaigą;

24.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutarties modifikavimui, pakeičiant sutarties šalį – atsakovę J. V. į atsakovą M. P.;

24.9. Trečiojo asmens vertinimas dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų itin šiurkščių procesinės teisės pažeidimų sutampa su atsakovų išsakytais argumentais – padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Vartoma“ patikslintas ieškinys atsakovams J. V., M. V., M. P. ir E. P. dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, ir atmestas priešieškinys dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties modifikavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovų M. P. ir E. P. ir UAB „Alsa“ apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, procesas dėl advokato P. M. apeliacinio skundo nutrauktinas

Žemesnės instancijos teismas

27. Byloje nustatyta, kad 2015-11-26 ieškovė UAB „Vartoma“ kreipėsi į UAB „Alsa“ direktorių – atsakovą M. P., informuodama, jog ketina parduoti jai priklausančius 4 463 vienetus UAB „Alsa“ paprastųjų vardinių materialiųjų bendrovės akcijų už 43 443,00 Eur sumą (1 t., b. l. 13). 2015-12-18 ieškovei buvo nurodyta, kad akcijas pageidauja įsigyti J. V. bei M. P. (1 t., b. l. 14). 2015-12-18 ieškovė su J. V. bei M. P. sudarė sutartį notarine tvarka, pagal kurios sąlygas susitarė parduoti 4 463 vienetų paprastųjų vardinių materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų už 43 443,00 Eur sumą (toliau – ir Sutartis). Pagal minėtą sutartį J. V. įsigijo 2 231 vienetus akcijų, o M. P. įsigijo 2 232 vienetus. Atsakovė J. V. už šias akcijas ieškovui turėjo sumokėti 21 717,00 Eur sumą, o atsakovas M. P. – 21 726,00 Eur sumą per 24 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2017-12-28 (imtinai) (1 t., b. l. 15-20). Atsakovas M. P. už jam perleistas akcijas atsiskaitė tinkamai, t. y. sutartyje numatyta tvarka bei terminais sumokėjo ieškovei sutartyje sulygtą kainą (1 t., b. l. 84). Duomenų, jog atsakovė J. V. ieškovei sumokėjo už įsigytas akcijas, byloje nėra.

28. Ieškovė UAB „Vartoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DB-8174, sudarytą tarp ieškovės UAB „Vartoma“ ir J. V. bei M. P., panaikinti statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcijų sertifikatų Nr. 29, Nr. 29-1 ir Nr. 29-2 indosamentus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsakovai M. P. bei E. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad visus 4 463 vienetus bendrovės paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų už 43 443 Eur kainą iš ieškovės UAB „Vartoma“ perka atsakovas M. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. P..

Žemesnės instancijos teismas

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DB-8174, sudarytą tarp UAB „Vartoma“, J. V. bei M. P. bei taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas atsakovą M. P. grąžinti įgytus 2 232 vienetus paprastųjų materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų ieškovei UAB „Vartoma“, o ieškovę UAB „Vartoma“ įpareigojo grąžinti atsakovui M. P. 21 726,00 EUR sumą, sumokėtą už minėtas akcijas; panaikino UAB „Alsa“ akcijų sertifikato Nr. 29 indosamentą dalyje dėl 2 232 vienetų paprastųjų materialiųjų UAB „Alsa“ akcijų perleidimo atsakovui M. P.; panaikino UAB „Alsa“ akcijų sertifikato Nr. 29-1 indosamentą; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. bei E. P. ieškovės UAB „Vartoma“ naudai 877,00 Eur žyminį mokestį bei 2 262,17 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priešieškinį atmetė.

31. Atsakovai E. P. ir M. P., trečiasis asmuo statybos ir remonto UAB „Alsa“ ir trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokatas Paulius Miliauskas pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

33. 2019-12-12 Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Vartoma“ prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kuriuo prašoma priimti į civilinę bylą kartu su šiuo procesiniu kreipimusi teikiamus naujus įrodymus: 2019-11-15 vykusio neeilinio visuotinio statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcininkų susirinkimo garso įrašą ir šio susirinkimo protokolą; bei šiuos įrodymus įvertinti priimant galutinį teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme; ir skirti apeliantei E. P. teismo nuožiūrą nustatyto dydžio baudą, penkiasdešimt procentų iš šios baudos skiriant ieškovės UAB „Vartoma“ naudai (8 t., b. l. 30-32).

Žemesnės instancijos teismas

34. Prašyme ieškovė nurodė, kad po ieškovės UAB „Vartoma“ atsiliepimo į apeliantų apeliacinius skundus pateikimo teismui dienos UAB „Vartoma“ tapo žinomos naujos aplinkybės, patvirtinančios faktą, jog apeliantė E. P., priešingai nei melagingai teigiama jos apeliaciniame skunde, puikiai moka lietuvių kalbą ir lietuvių kalba jai yra visiškai suprantama. Nurodė, kad 2019-11-15 vyko apeliantės statybos ir remonto UAB „Alsa“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieškovės UAB „Vartoma“ atstovas advokatas Andrius Juonys Susirinkimo metu apeliantės statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokato padėjėjas (susirinkimo metu išrinktas susirinkimo pirmininku) pritariant apeliantui M. P., susirinkimo jo dalyviams pasiūlė susirinkimo sekretore išrinkti apeliantę. UAB „Vartoma“ atstovui advokatui A. J., bei kitiems susirinkime dalyvaujantiems asmenims pasitikslinus ar apeliantė supranta lietuvių kalbą ir ar tinkamai galės protokoluoti vyksiantį susirinkimą, tiek apeliantas M. P. (statybos ir remonto UAB „Alsa“ generalinis direktorius), tiek ir statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokato padėjėjas patikino, kad apeliantė moka lietuvių kalbą ir jos kalbos žinios yra pakankamos parengti susirinkimo protokolą. Ieškovei UAB „Vartoma“ susipažinus su apeliantės parengtu 2019-11-15 vykusio apeliantės statybos ir remonto UAB „Alsa“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu tapo daugiau nei akivaizdu, kad surinkimo protokolą iš esmės be gramatinių ir skyrybos klaidų lietuviu kalba surašiusi bei pasirašiusi apeliantė puikiai moka lietuvių kalbą ir ją supranta. Ieškovės teigimu, apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu melavo teismui apie savo lietuvių kalbos žinias bei siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą.

35. Kartu su prašymu ieškovė pateikė 2019-11-15 vykusio apeliantės statybos ir remonto UAB „Alsa“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei garso įrašą, kuriuos prašė pridėti prie bylos.

36. Apeliantė E. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Vartoma“ prašymą, kuriuo prašė ieškovės prašymą atsisakyti priimti, o jei būtų nutarta prašymą priimti, jo netenkinti (8 t., b. l. 43-47). Nurodė, kad ji niekada nesakė, kad apskritai nemoka lietuvių kalbos, tačiau jos lietuvių kalbos žinios nėra pakankamos, kad savarankiškai ir tinkamai suprastų bei išreikštų savo nuomonę teismo proceso byloje, kuri tiek teisiniu, tiek naudojamos kalbos bei vartojamų specifinių terminų požiūriu yra sudėtinga. Faktas, kad E. P. teismo posėdžio metu paprašė vertėjo, nereiškia, kad ji visiškai nemoka lietuvių kalbos ir negali būti akcininkų susirinkimo sekretore, juo labiau, negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad E. P. neva meluoja apie savo lietuvių kalbos žinias. Be to, pati atsakovė UAB „Alsa“ protokolo nerengė, o gavo iš UAB „Alsa“ atstovaujančių advokatų.

37. Atsakovai J. V. ir M. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašė prijungti teikiamus papildomus įrodymus, o dėl baudos skyrimo spręsti teismo nuožiūra (8 t., b. l. 56-58). Nurodė, kad tiek atsakovas M. V., tiek jo žmona J. V., kuri yra E. P. brolienė, gali patvirtinti, kad E. P. labai gerai supranta lietuvių kalbą. Be to, nagrinėjant bylą iš esmės, ji sugebėjo tiksliai gramatiškai atsakyti į atsakovų ir teismo klausimus.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovės teikiami įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. apeliacinio proceso metu, todėl ieškovė neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, kadangi minėti įrodymai turi reikšmės nagrinėjant vieną iš apeliacinio skundo esminių argumentų dėl apeliantės teisės į teisingą teismą ir teisės pasisakyti užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie yra reikšmingi bylos nagrinėjimui, todėl prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovų E. P. ir M. P. apeliacinio skundo argumentų

Dėl esminio Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo

39. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Sutarties pažeidimą, pažeidimo faktą siedamas su aplinkybe, kad J. V. neatsiskaitė su ieškove už akcijas pagal Sutartį, o dėl minėto pažeidimo Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nutraukti Sutartį visa apimtimi. Apeliantų teigimu, M. P. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl net ir pripažįstant, kad J. V. pažeidė Sutartį, Sutarties neįvykdymo pasekmės negali būti taikomos apelianto atžvilgiu, nes jis apie pažeidimą nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

40. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41. Pagal kasacinio teismo praktiką esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 27 punktas).

42. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

43. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime nurodytais argumentais, jog šalių valia buvo parduoti akcijas tik abiem pirkėjams, o vienam iš jų nesumokėjus, yra pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo bei argumentais, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių galėtų būti išspręstas tik nutraukiant ginčo Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka Sutarties sąlygų bei kasacinio teismo išaiškinimų dėl ieškovės parduodamų Bendrovės akcijų dalumo ir tai, kad ieškovę su kiekvienu iš pirkėjų siejo atskirti ir individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai dėl nuosavybės teisių į akcijas perdavimo ir kainos sumokėjimo.

44. Sutarties 1.1. punktu nustatyta, kad ieškovė UAB „Vartoma“ pardavė, o pirkėjai – M. P. su sutuoktine E. P. ir J. V. su sutuoktiniu M. V. nupirko iš viso 4 463 vienetus Statybos ir remonto UAB „Alsa“ paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų – M. P. su sutuoktine – 2232 vienetus, o J. V. su sutuoktiniu – 2231 vienetą. Sutarties 2.1. punkte šalys numatė, kad akcijos parduodamos už 43 443,00 Eur kainą, M. P. su sutuoktine įsipareigojo sumokėti 21 726,00 Eur sumą, o J. V. su sutuoktiniu – 21 717,00 Eur sumą. Sutarties 7.1. punkte šalys nusimatė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjai neatsiskaitys su pardavėju kaip numatyta sutarties 2.1. punkte ir nesumokės visos akcijų kainos ilgiau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, dėl ko pardavėjas įgis teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl pirkėjų kaltės.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-05 nutartyje nurodė, kad pagal Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį parduodamas turtas, t. y. 4463 vnt. Bendrovės paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, sudarančių 9,78 proc. visų Bendrovės išleistų akcijų, yra dalus. Ieškovės parduodami 4463 vnt. Bendrovės akcijų buvo paskirstyti jas įsigyti pageidavusiems Bendrovės akcininkams (atsakovei J. V. – 2231 vnt., o atsakovui M. P. – 2232 vnt.). Tai, jog šalys, susitardamos dėl akcijų pardavimo, sudarė vieną bendrą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nepaneigia ieškovės parduodamų Bendrovės akcijų dalumo, kadangi pagal šią sutartį ieškovę su kiekvienu iš pirkėjų siejo atskirti ir individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai dėl nuosavybės teisių į akcijas perdavimo ir kainos sumokėjimo. Pirkėjais pagal Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvę atsakovai J. V. ir M. P. neįgijo jokių reikalavimo vienas kitam teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimus (žr., 45 punktą), o būtent į tai, kad šalys, susitardamos dėl akcijų pardavimo, sudarė vieną bendrą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nepaneigia ieškovės parduodamų Bendrovės akcijų dalumo, kadangi pagal šią sutartį ieškovę su kiekvienu iš pirkėjų siejo atskirti ir individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai dėl nuosavybės teisių į akcijas perdavimo ir kainos sumokėjimo, bei tai, kad pirkėjais pagal Sutartį neįgijo jokių reikalavimo vienas kitam teisių, bei į tai, kad Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išskirtos apmokėjimo už akcijas dalys, jų kiekis, konstatuoja, jog pirkėjai, sudarydami sutartį, prisiėmė savarankiškas teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei subjektyviu situacijos interpretavimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvados, jog vienam iš pirkėjų nesumokėjus už jam perleidžiamų akcijų dalį, toks įsipareigojimų nevykdymas vertintinas esminiu sutarties pažeidimu sutartį tinkamai įvykdžiusios šalies atžvilgiu. Be to, sutiktina su UAB „Alsa“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyta aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalį, kurios tikslas yra apsaugoti kitas sutarties šalis, kai sutartis yra daugiašalė. Šiuo atveju, vien tai, kad viena iš sutarties šalių (atsakovė J. V.) atsisakė mokėti už akcijas, t. y. sąmoningai siekė sutarties nutraukimo, negali būti taikoma ir atsakovui M. P., nes tokiu būdu faktiškai dvi sutarties šalys nulemtų visos daugiašalės sutarties pabaigą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad atsakovas M. P. savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė – apmokėjo jam tenkančią akcijų kainą pagal Sutartį, tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovo reikalavimas nutraukti Sutartį bei taikyti restituciją atsakovo M. P. atžvilgiu atmestinas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-19 nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės UAB „Vartoma“ ir atsakovų J. V. bei M. V. ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-436-599/2018 atsakovų J. V. ir M. V. atžvilgiu (3 t., b. l. 180-183). Patvirtintos taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad J. V. ir jos sutuoktinis M. V. grąžina ieškovei UAB „Vartoma“ 2231 vienetą Statybos ir remonto UAB „Alsa” paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurias įgijo pagal 2015-12-12 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DB-8174. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018-12-05. Taigi, minėta taikos sutartimi buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Alsa” paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų sutarties nutraukimo atsakovų J. V. ir M. V. atžvilgiu, t. y. atsakovams J. V. ir M. V. grąžinus akcijas ieškovui, už kurias jie nebuvo sumokėję, sudaryta Sutartis jų atžvilgiu laikoma nutrūkusia. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nagrinėtinas ieškovės UAB „Vartoma“ reikalavimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo tik atsakovų M. P. ir E. P. atžvilgiu.

Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimo

48. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas atsakovų priešieškinio, nepagrįstai nurodė, kad ginčo Sutartis dalyje dėl 2 231 vienetų ginčo akcijų jau yra pasibaigusi, todėl modifikuoti sutarties, kurios jau dalinai nėra, teisiškai yra neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

49. Kaip jau buvo minėta (žr., 47 punktą), sudarius taikos sutartį tarp ieškovės UAB „Vartoma“ ir atsakovų J. V. ir M. V., bei atsakovams grąžinus ieškovei 2 231 vienetą ginčo akcijų, sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis jų atžvilgiu laikoma nutrūkusia. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 2 231 vienetų ginčo akcijų jau yra pasibaigusi, todėl modifikuoti Sutartį, kuri jau dalinai pasibaigusi, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek Sutartis, tiek ir ieškovas nebuvo išreiškęs valios dėl sutarties įvykdymo būdo pakeitimo (CK 6.141 straipsnis). Priešingai, ieškovas procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nesutinka, jog vienam pirkėjui atsisakius pirkti ginčo akcijas, kitas pirkėjas turi teisę perimti jo teises ir pareigas.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad konkrečios sutarties modifikavimo galimybės, keičiant sutarties šalį, turi būti įtvirtintos įstatymų nuostatose ar pačioje sutartyje. Tokia sprendimo išvada tiesiogiai siejama su CK 6.39 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės, bei kasacinio teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2011).

51. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė J. V. ginčo akcijas įgijo ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė piktnaudžiaudama teise, kadangi bylą nagrinėjant paaiškėjo, kad ji už šias akcijas nė neketino sumokėti, savaime nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinio. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pirkėjais pagal Sutartį buvę atsakovai J. V. ir M. P. neįgijo jokių reikalavimo vienas kitam teisių (žr., 45 punktą). Todėl atsisakymas apmokėti už akcijas savaime nereiškia, jog yra pagrindas modifikuoti Sutartį, net ir tuo atveju, jeigu sudarydama sutartį atsakovė neketino už jas apmokėti. Argumentai, jog šalys sudarydamos Sutartį prisiėmė savarankiškas teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nurodyti šios nutarties 46 punkte, todėl teismas jų nekartoja.

52. Apeliantų teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad pagrindą modifikuoti Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sudaro būtent ieškovės ir atsakovo M. P. valios sutaptis dėl „Alsa“ akcijų pardavimo. Atsakovas siekė nusipirkti visas parduodamas akcijas, o ieškovė siekė visas akcijas parduoti, todėl šalių valia dėl akcijų pardavimo visiškai sutapo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas M. P. teiginys, kas jis siekė nusipirkti visas parduodamas akcijas, iš esmės yra grindžiamas subjektyviais samprotavimais, kuriuos paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, o būtent tai, kad ieškovę su kiekvienu iš pirkėjų siejo atskirti ir individualizuoti priešpriešiniai sutartiniai įsipareigojimai dėl nuosavybės teisių į akcijas perdavimo ir kainos sumokėjimo, Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išskirtos apmokėjimo už akcijas dalys, jų kiekis (žr., 45-46 punktą). Be to, ieškovė UAB „Vartoma“ atsiliepime į apeliacinius skundus pažymėjo, kad akcijas būtent dviem pirkėjams – J. V. ir apeliantui M. P. – sutiko parduoti todėl, kad išspręstų tarp jų kilusį konfliktą. Nei dalies akcijų, nei visų akcijų vienam pirkėjui (J. V. arba apeliantui) ieškovė neketino parduoti ir niekuomet nebūtų pardavusi. Aplinkybę, kad ieškovė visada prieštaravo sutarties modifikavimui, patvirtina ir tai, kad atsakovui M. P. apmokėjus už J. V. įsigytas akcijas (3 t., b. l. 156), ieškovė UAB „Vartoma“ tokį mokėjimą priimti atsisakė ir grąžino pervestas lėšas atsakovui (3 t., b. l. 159-160).

54. Taigi, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties modifikavimo. Apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

55. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė itin šiurkščių procesinių teisės pažeidimų, kurių neįmanoma ištaisyti civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantų vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pažeidimą dėl proceso kalbos, kadangi negarantavo galimybės atsakovei E. P. naudotis vertėjo pagalba, kai ši išreiškė tokį prašymą, teismo posėdžio metu supratusi, kad nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

56. Tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlyga. Teismo proceso kalbos principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, jeigu šia aplinkybe grindžiamas apeliacinis ar kasacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CPK 11 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė naudotis vertėjo paslaugomis reiškia teismo pareigą užtikrinti, kad teismo posėdžio metu būtų verčiama į asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, pakankamai gerai suprantamą kalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

57. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog nemokantiems valstybinės kalbos, privalo būti garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau kaip ir bet kuria subjektine teise, taip pat ir teise naudotis vertėjo paslaugomis, turi būti naudojamasi sąžiningai (Konstitucijos 28 straipsnis, CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Valstybinę kalbą suprantančio asmens prašymas garantuoti vertėjo paslaugas, siekiant vilkinti procesą, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – atsisakymas ją ginti ir/ar baudos skyrimas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).

58. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog apeliantė suprantą valstybinę kalbą, byloje nėra. Priešingai, 2019-12-16 atsiliepime į UAB „Vartoma“ prašymą, nurodė, jog ji supranta valstybine kalbą, tačiau nepakankamai gerai.

59. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė E. P. tik 2019-02-05 teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, t. y. šalims teikiant savo paaiškinimus, pažymėjo, jog neteiks savo paaiškinimų, kadangi neturi savo advokato bei nesupranta lietuviškai. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vyko šeši teismo posėdžiai, kuriuose visada dalyvavo ar pati atsakovė E. P., ar jos atstovai, tačiau klausimas dėl proceso kalbos ir jos nemokėjimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo keliamas nei pačios atsakovės, nei jos atstovų.

60. Išklausiusi 2019-02-05 teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė E. P. atsisakė duoti paaiškinimus teismui dėl to, kad nebuvo jos atstovo advokato Rimanto Simaičio ir dėl to, kad lietuvių kalba nėra jos gimtoji kalba ir jai sunku kalbėti lietuviškai (teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:13:40 iki 00:13:52). Taip pat nustatė, kad atsakovė E. P. atsakė tiek į teismo, tiek į atsakovų J. V. ir M. V. atstovo klausimus (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:06:05 iki 00:06:20, nuo 00:14:15 iki 00:14:30, nuo 01:48:48 iki 01:50:00, nuo 01:50:40 iki 01:50:55, nuo 01:51:30 iki 01:51:45). Aplinkybę, jog atsakovė E. P. pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, patvirtina ir ieškovės UAB „Vartoma“ kartu su prašymu skirti baudą pateikti papildomi įrodymai – 2019-11-15 vykusio neeilinio visuotinio statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcininkų susirinkimo garso įrašas bei šio susirinkimo protokolas (8 t., b. l. 30-32). Susipažinus su šiais papildomai pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2019-11-15 vykusio akcininkų susirinkimo metu tiek apeliantas M. P., tiek ir statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokato padėjėjas patvirtino, kad apeliantė moka lietuvių kalbą ir jos kalbos žinios yra pakankamos parengti susirinkimo protokolą (susirinkimo garso įrašo laikas nuo 00:21:59 iki 00:23:27).

61. Atsižvelgiant į tai, teisėjo kolegija sprendžia, jog atsakovė E. P. pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, tam, kad galėtų pasinaudoti teise teikti paaiškinimus, atsakinėti į klausimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis), t. y. nesant vertėjui, nebuvo pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą. Kita vertus, nors apeliantas cituoja teismų praktika, pateikia savo samprotavimus dėl valstybinės kalbos, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų samprotavimus dėl nepakankamos kalbos mokėjimo. Taip pat nenurodė, kokias teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ji būtų nurodžiusi, teikdama paaiškinimus dėl Sutarties ir kurios nebuvo įvertintos teismo posėdžio metu ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Priešingai, ją atstovaujantys advokatai faktinį bei teisinį aplinkybių vertinimą pakankamai išsamiai pateikė procesiniuose dokumentuose, todėl remiantis apeliantės argumentais, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju atsakovei realiai buvo suvaržyta ar apribota teisė į teisminę gynybą.

62. Ieškovė UAB „Vartoma“ taip pat prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo skirti baudą.

63. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

64. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl atsakovų M. P. ir E. P. apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 teismo posėdžio garso įrašu, nustatė, kad apeliantė E. P. pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą (žr., 60 punktą), Kita vertus, sutiktina su apeliantės E. P. atsiliepime į prašymą nurodyta aplinkybe, jog ji nesakė, kad apskritai nemoka lietuvių kalbos, tiesiog nurodė, sunkiau kalbėti lietuviškai. Taigi, nagrinėjamu atveju, susiklostė situacija, kuomet išsiskyrė šalių ir teismo vertinimas dėl lietuvių kalbos suvokimo lygio. Todėl tai, kad teismo, ieškovo vertinimu atsakovė pakankamai gerai supranta lietuvių kalbą, savaime negali būti vertinama, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nurodydama, jog jai sunkiau kalbėti lietuviškai. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

65. Apeliaciniame skunde apeliantai E. P. ir M. P. taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė procesinį pažeidimą, nesuteikdamas galimybės atsakovei E. P. būti atstovaujamai jos pačios pasirinkto atstovo advokato Rimanto Simaičio. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo advokato Rimanto Simaičio prašymo atidėti 2019-02-05 numatytą teismo posėdį, nors bylos nagrinėjimui buvo paskirtos dvi datos. Apeliantų teigimu, sprendime nepagrįstai teigiama, kad skiriant teismo posėdžius 2019-02-05 bei 2019-02-12 dienomis advokatas Rimantas Simaitis žinojo apie savo užimtumą 2019-02-05.

66. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atstovas teisme – tai fizinis asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Taigi atstovavimas yra toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą, gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, ir kartu padeda vykdyti teisingumą civilinėse bylose. Visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir būtent jam sukelia teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2010 ir kt.).

67. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12d. nutarimas).

68. Byloje nustatyta, kad 2018-12-13 šalims buvo išsiųsti pranešimai, kad teismo posėdis vyks 2019-02-05 (5 t., b. l. 168-187). Po mėnesio, t. y., 2019-01-15 apeliantės atstovas advokatas Rimantas Simaitis pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, kadangi negali jame dalyvauti (6 t., b. l. 98-100). Pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovo prašymą išnagrinėjo 2019-02-05 teismo posėdžio metu, ir to po to, kai išklausė visų bylos šalių nuomonę. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantė turėjo pasirašiusi atstovavimo sutartis ne tik su advokatų kontoros COBALT (4 t., b. l. 16), bet ir su kitais teismo posėdyje dalyvavusiais advokatais (apelianto atstovais advokato padėjėju Klaidu Armaliu ir advokatu Andriumi Baranskiu (1 t., b. l. 95, 3 t., b. l. 88)), teismas vien dėl advokato Rimanto Simaičio negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, nutarė teismo posėdžio neatidėti.

69. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad advokatas Andrius Baranskis ir advokato padėjėjas Klaidas Armalis jos nebeatstovavo nuo tada, kai ją pradėjo atstovauti advokatas Rimantas Simaitis, tačiau nepateikė duomenų, jog apie tokius atstovavimo pasikeitimus buvo informuotas pirmosios instancijos teismas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantė būtų nutraukusi atstovavimo sutartis su advokatu Andriumi Baranskiu ir advokato padėjėju Klaidu Armaliu, todėl vien aplinkybė, kad advokatas Rimantas Simaitis pasirašė teisinių paslaugų sutartį su apeliante, per se nereiškia, jog automatiškai nutrūko jos atstovavimo sutartys su kitais advokatais.

70. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad advokatas Rimantas Simaitis apie būsimą arbitražo posėdį, dėl kurio prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, sužinojo dar 2018-11-06, kai buvo priimta arbitražo teismo procedūrinė nutartis (6 t., b. l. 101), todėl turėjo galimybę anksčiau informuoti tiek teismą, tiek atstovaujamąją dėl negalėjimo dalyvauti 2019-02-05 teismo posėdyje.

71. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl posėdžio atidėjimo, juo labiau, kad aplinkybių, kurios būtų nurodęs atsakovės atstovas ir kurios nebuvo nurodytos procesiniuose dokumentuose, nenurodė.

72. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdžio neatidėjo net ir tada, kai trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokatas Paulius Miliauskas teismo posėdžio metu blogai pasijuto ir nebegalėjo toliau dalyvauti teismo posėdyje, todėl prašė teismo posėdį atidėti. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas demonstruodamas išankstinį priešišką nusistatymą bei šališkumą, pasisakė, kad advokato Pauliaus Miliausko prašymas – tai tik eilinis noras bei siekis užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir siekis bet kokiomis CPK priemonėmis atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

73. Byloje nustatyta, jog trečiojo asmens atstovui advokatui Pauliui Miliauskui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jis blogai jaučiasi, pirmosios instancijos teismas padarė teismo posėdžio pertrauką. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nei padarytos teismo posėdžio pertraukos metu, nei vėliau nebuvo kreiptasi į medikus ar skubią medicininę pagalbą, o pasibaigus teismo posėdžio pertraukai advokatas Paulius Miliauskas sugrįžo į teismo posėdžių salė, pasisakė baigiamosiose kalbose ir replikose. Duomenų, jog po teismo posėdžio pertraukos trečiojo asmens atstovas pakartotinai būtų kėlęs klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo ar dar dėl vienos teismo posėdžio pertraukos, byloje nėra. Nurodytina ir tai, kad trečiojo asmens atstovas iki teismo posėdžio jokios medicininės pažymos, kurioje būtų nurodyta, kad jis negali dirbti be pertraukos ilgiau nei 2 valandas, nepateikė, o teismo posėdžio metu pateiktoje pažymoje (6 t., b. l. 154) tokios medicininės išvados taip pat nėra.

74. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat akcentavo priimto teismo sprendimo motyvacijos ydingumą, teigdami, jog teismas neįvertino aplinkybių apie atsakovų J. V. ir M. V. bei ieškovės UAB „Vartoma“ direktoriaus artimus ryšius, galimą byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų interesų konfliktą ir suokalbį, taip pat nepasisakyta dėl atsakovės E. P. 2018-05-31 prisidėjime prie atskirojo skundo nurodytų argumentai, išdėstytų 2.23 – 2.37 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą. Skunde pažymėdami, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino atsakovų J. V. ir M. V. bei ieškovės UAB „Vartoma“ direktoriaus artimų ryšių, galimo byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų interesų konflikto, nenurodė, kuo šių aplinkybių ištyrimas būtų svarbus nagrinėjant kilusį ginčą ir ką patvirtintų (CPK 178 straipsnis).

Dėl trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ apeliacinio skundo argumentų

75. Apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad negalima grąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Vartoma“ ieškinį atmesti, o M. P. ir E. P. priešieškinį tenkinti, trečiasis asmuo iš esmės pakartojo atsakovų M. P. ir E. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl netinkamo ginčo sutarties teisės aiškinimo, dėl nepagrįstai konstatuoto esminio sutarties pažeidimo, dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų – pažeistų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos ydingumo bei teisės būti išklausytam pažeidimo. Dėl minėtų argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė nagrinėdamas atsakovų E. P. ir M. P. apeliacinį skundą, todėl motyvų nekartoja (žr., 39-72 punktus).

76. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu posėdyje dalyvavo ir trečiojo asmens vadovas, tačiau teismas jo neapklausė, nes prieš posėdį nebuvo pateikti įgaliojimai. Apelianto vertinimu, trečiojo asmens atstovui buvo užkirsta galimybė pasisakyti ir būti išklausytam. Teisėjų kolegija su tokiais trečiojo asmens teiginiais nesutinka.

77. Kaip jau buvo minėta (žr., nutarties 66-67 punktus), asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Byloje nustatyta, kad trečiąjį asmenį statybos ir remonto darbų UAB „Alsa“ atstovavo advokatas Paulius Miliauskas (5 t., b. l. 111). Advokatas trečiojo asmens vardu teikė paaiškinimus, pasakė baigiamąją kalbą bei pasisakė replikose (teismo posėdžio garso įrašo po pertraukos laikas nuo 00:23:26 iki 00:25:05, nuo 00:29:49-00:30:44) teismo posėdžio garso įrašas. Nurodydamas, kad nebuvo suteikta galimybė pasisakyti statybos ir remonto darbų UAB „Alsa“ direktoriui, apeliantas nenurodė, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes teisingam ginčo išnagrinėjimui būtų nurodęs trečiojo asmens direktorius, ar tokios aplinkybės būtų nulėmusios kitokio teismo sprendimo priėmimą.

Dėl teismo tariamo šališkumo

78. Trečiasis asmuo skunde nurodė, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo subjektyviai šališka. Apelianto vertinimu, ji buvo asmeniškai nusiteikusi prieš trečiojo asmens atstovą advokatą Paulių Miliauską. Be to, viso bylos nagrinėjimo metu teisėja šalis skubino, neuždavinėjo jokių klausimų šalims, o tik nurodė visiems trumpai pasisakyti, t. y. teisėja savo veiksmais ir pasisakymais aiškiai parodė, kad reikia kuo greičiau užbaigti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka.

79. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog, manydamas, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, trečiojo asmens atstovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo teisę pasinaudoti CPK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo ir šališkumo aspektą nurodė jau tik pateiktame apeliaciniame skunde.

80. Dėl skundo argumento, kad teisėja savo veiksmais siekė kuo greičiau išnagrinėti ginčą, nurodytinas CPK 7 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Nesant svarbių priežasčių atidėti teismo posėdį, atsižvelgiant į tai, kad šalis buvo tinkamai atstovaujamos, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir privalėjo nevilkinti bylos nagrinėjimo bei ją išnagrinėti kuo greičiau, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

81. Apeliaciniu skundu statybos ir remonto UAB „Alsa“ prašė iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo panaikinti motyvus: „<...> kadangi jis blogai jaučiasi, nebegali tęsti toliau teismo posėdžio ir jam reikalinga pertrauka, nes kažkoks garsas jam nuolat spengia vienoje ausyje, be to, jis yra netekęs pusantro litro kraujo.“, „Pažymėtina tai, kad ši medicininė pažyma yra tik ligos istorijos išrašas, kuris jokių konkrečių duomenų apie advokato Pauliaus Miliausko ligą ar rimtus susirgimus nepateikia. Iš išrašo turinio matyti, kad 2018-03-15 advokatas Paulius Miliauskas tik lankėsi pas LOR gydytoją ir buvo jam rekomenduojamas audiologinis ištyrimas ir jokių kitų duomenų apie tai, ar advokatas Paulius Miliauskas tyrėsi šiuo audiologiniu ištyrimu, kas jam buvo nustatyta bei konstatuota, t. y. kokie konkretūs susirgimai, nėra.“, „Pažymėtina ir tai, jog advokatas Paulius Miliauskas turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pašaipiai pasisakė apie trečiojo asmens advokato Pauliaus Miliausko ligą, be to, ignoruodamas atstovo prašymą, atstovo pateiktus medicininius duomenis paviešino sprendime ir juos vertino, pasisakydamas dėl tolimesnės advokato karjeros. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais sutinka tik iš dalies.

82. Pažymėtina, jog dalis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, kuriuos apeliantas prašo pašalinti iš sprendimo, yra trečiojo asmens advokato Pauliaus Miliausko teismo posėdžio metu nurodytos priežastys, dėl kurių jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą („<...> kadangi jis blogai jaučiasi, nebegali tęsti toliau teismo posėdžio ir jam reikalinga pertrauka, nes kažkoks garsas jam nuolat spengia vienoje ausyje, be to, jis yra netekęs pusantro litro kraujo.“, „Pažymėtina tai, kad ši medicininė pažyma yra tik ligos istorijos išrašas, kuris jokių konkrečių duomenų apie advokato Pauliaus Miliausko ligą ar rimtus susirgimus nepateikia. Iš išrašo turinio matyti, kad 2018-03-15 advokatas Paulius Miliauskas tik lankėsi pas LOR gydytoją ir buvo jam rekomenduojamas audiologinis ištyrimas ir jokių kitų duomenų apie tai, ar advokatas Paulius Miliauskas tyrėsi šiuo audiologiniu ištyrimu, kas jam buvo nustatyta bei konstatuota, t. y. kokie konkretūs susirgimai, nėra.“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo šiuos teiginius šalinti iš ginčijamo teismo sprendimo, kadangi jie yra išimtinai susiję tik su advokato prašymu atidėti bylos nagrinėjimu ir tokio prašymo motyvavimu.

83. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo teismo sprendimo turiniu ir apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, atkreipia dėmesį, jog teismo sprendime teisėjas neturėtų moralizuoti, mėginti primesti savo asmeninių etinių, moralinių, religinių, kitokių įsitikinimų ar pasaulėžiūros. Teismo sprendimas turėtų būti santūrus ir nešališkas, be sarkazmo ar į proceso dalyvius nukreipto humoro, dogmatiško postringavimo, pompastikos ar retorinių klausimų (Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ 2.7 punktas).

84. Sutiktina su apeliantu, jog dalis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų („Pažymėtina ir tai, jog advokatas Paulius Miliauskas turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“) turėtų būti pašalinti iš sprendimo, kadangi grindžiami išimtinai tik subjektyvia teismo (teisėjos) nuomone ir nėra susiję su ginčo nagrinėjimu bei neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

85. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „Pažymėtina ir tai, jog advokatas Paulius Miliauskas turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“.

86. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant aukščiau nurodytus motyvus (žr. nutarties 85 punktą).

Dėl advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo argumentų

87. Apeliaciniame skunde trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ atstovas advokatas Paulius Miliauskas nurodė, jog teikia apeliacinį skundą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dėl asmeninių jo teisių ir pareigų, nors jis byloje kaip savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo net nedalyvavo. Apelianto vertinimu, sprendime neteisėtai pasisakyta apie apelianto sveikatos būklę, jo ligos istoriją ir kitus faktus, kurie yra išimtinai asmeniniai apelianto gyvenimo įvykiai.

88. Vadovaujantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog advokatas Paulius Miliauskas yra trečiojo UAB „Alsa“ atstovas ir neturi teisės savo vardu teikti apeliacinio skundo byloje, kurioje nėra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 straipsnis). Todėl byla dalyje dėl advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo nutrauktina (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, žyminis mokestis jam negrąžinamas (CPK 83, 87 straipsnis).

89. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog dėl advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo dalį, iš jo pašalinant motyvus apie advokato sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė nagrinėdamas trečiojo asmens statybos ir remonto UAB „Alsa“ skundą, todėl motyvų nekartoja (žr., 81-85 punktus).

Dėl prašymo pripažinti dalį bylos medžiagos nevieša

90. Pateiktu apeliaciniu skundu advokatas taip pat prašo pripažinti neviešu apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ar jo dalį, kurioje bus pasisakyta dėl apelianto. apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas netenkintinas.

91. Vadovaujantis CPK 10 straipsnio 1 dalimi, visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

92. Kaip jau buvo minėta (žr., 81-85 punktus), nagrinėdamas trečiojo asmens UAB „Alsa“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl trečiojo asmens reikalavimo pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus apie trečiojo asmens atstovo advokato Pauliaus Miliausko sveikatos būklę ir jį tenkino iš dalies, dalį trečiojo asmens skunde nurodytų motyvų pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo .

93. Prašydamas pripažinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ar jo dalį, kurioje bus pasisakyta dėl apelianto Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo argumentų, apeliantas nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės laikytinos konfidencialiomis ir turi būti neviešinamos apeliacinio teismo priimtame procesiniame sprendime. Susipažinus tiek su apeliaciniu skundu, tiek su pirmosios instancijos teismo turiniu, nustatyta, jog šiuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pateikiami gana abstraktaus pobūdžio duomenys dėl advokato sveikatos būklės, todėl jie negalėtų būti laikomi konfidencialiais ar pažeidžiančiais asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

94. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas advokatas Paulius Miliauskas neįrodė savo reikalavimo pripažinti nevieša bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ar jo dalį, kurioje bus pasisakyta dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

95. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą nutraukti 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DB-8174, sudarytą tarp ieškovės UAB „Vartoma“ ir J. V. bei M. P., bei panaikinti statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcijų sertifikatų Nr. 29, Nr. 29-1 ir Nr. 29-2 indosamentus, visa apimtimi, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino šalių sudarytos materialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties esmę ir tikslus, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

96. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

97. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

98. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

99. Atsakovė E. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašė E. P. naudai iš atsakovų J. V., M. V. bei UAB „Vartoma“ solidariai priteisti 5 550,37 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų ir (ar) advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti bei 222,01 Eur su PVM dydžio išlaidas kitoms būtinoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme; M. P. naudai priteisti 877,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (8 t., b. l. 16-18).

100. Patenkinus atsakovų M. P. ir E. P. apeliacinį skundą iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

101. Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovų apeliacinio skundo reikalavimą dėl patikslinto ieškinio atmetimo, tačiau netenkino apeliacinio skundo reikalavimo dėl priešieškinio patenkinimo, t. y. patenkintų reikalavimų suma sudaro 50 proc.

102. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė E. P. patyrė 5 550,37 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (7 t., b. l. 19, 22, 26) bei 222,01 Eur kitų išlaidų, susijusių su biuro išlaidomis, atsakovas M. P. sumokėjo 877,00 Eur žyminį mokestį (7 t., b. l. 64). Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2 500,00 Eur. Viena vertus, atsakovės atstovai pateikė išsamų apeliacinį skundą bei atsiliepimą į trečiojo asmens bei trečiojo asmens atstovo apeliacinius skundus, teikė išsamius rašytinius paaiškinimus į ieškovės UAB „Vartoma“ prašymą dėl baudos skyrimo ir naujų įrodymų prijungimo. Kita vertus, nors faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu ginčas ir sudėtingas, tačiau byloje nebuvo analizuoti nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pateiktų procesinių dokumentų parengimui nereikėjo skirti ypatingai daug laiko, todėl prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 2 500,00 Eur dydžio sumos. Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, atitinkanti patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, sudaro 1 250,00 Eur ir priteistina lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Vartoma“ ir atsakovų J. V. ir M. V. (po 416,67 Eur) atsakovės E. P. naudai. Atitinkamai žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, sudaro 438,50 Eur (50 proc.), kuri priteistina atsakovui M. P. lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Vartoma“ ir atsakovų J. V. ir M. V. (po 138,89 Eur). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis atsakovės išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

118.Atsakovai J. V. ir M. V. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad apeliaciniame procese patyrė 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus ir į prašymą dėl naujų įrodymų ir baudos skyrimo parengimą ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei prašė šias išlaidas lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų M. P. ir E. P. (8 t., b. l. 52-55). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog atsakovų reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Todėl prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 50 proc. atsakovų E. P. ir M. P. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovų J. V. ir M. V. naudai lygiomis dalimis iš atsakovų E. P. ir M. P. priteistina 50 proc, jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 726,00 Eur (po 363,00 Eur).

120. Trečiasis asmuo statybos ir remonto UAB „Alsa“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad apeliaciniame procese už apeliacinio skundo rengimą patyrė 3 847,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė jas priteisti iš ieškovės UAB „Vartoma“ (8 t., b. l. 37-41). Trečiojo asmens prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2500,00 Eur, kadangi prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijoje numatytą dydį. Be to, ginčas nėra ypatingai sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, teisės taikymo požiūriu, teisminis nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka. Trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.). Tokiu atveju išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, atitinkanti patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, sudaro 1 250,00 Eur, todėl lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės UAB „Vartoma“ ir atsakovų J. V. ir M. V. (po 416,67 Eur) trečio asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio 305 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Atsakovų M. P. ir E. P., trečiojo asmens UAB „Alsa“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, apeliacinį procesą dėl advokato Pauliaus Miliausko apeliacinio skundo nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės UAB „Vartoma“ ieškinį dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DB-8174, sudarytos tarp UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukimo bei akcijų sertifikatų ir indosamentų panaikinimo, atmesti.

Priešieškinį dėl 2015-12-18 materialiųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DB-8174, sudarytos tarp UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo (modifikavimo), atmesti.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: „Pažymėtina ir tai, jog advokatas Paulius Miliauskas turėtų patsai spręsti klausimą ar jo sveikatos būklė toliau jam leidžia dirbti advokato darbą, kadangi tiek advokato, tiek prokuroro, tiek teisėjo darbas teismo posėdžio metu tikrai yra pakankamai stresinio pobūdžio bei reikalaujantis labai daug ištvermės ir valios bei žmogiškųjų sveikatos resursų ir šis darbas dažnai būna neprognozuojamas laiko prasme, t. y. teismo posėdžių trukme“.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1 250,00 Eur (po 416,67 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės E. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 438,50 Eur (po 138,89 Eur) žyminio mokesčio atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 363,00 Eur) atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vartoma“, juridinio asmens kodas 303107761, atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1 250,00 Eur (po 416,67 Eur) išlaidų trečiojo asmens UAB „Alsa“, juridinio asmens kodas 12064046, naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza