Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys V. M., notarė Jurgita Valaitienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. M. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismo prašo: (1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po tėvo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. kovo 1 d., priėmė visą palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti; (2) panaikinti 2021 m. rugsėjo 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno rajono 4-ajmc notarų biure, notarinio registro Nr. 7075, kuriuo palikėjo V. M. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai; (3) prileisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Patikslintame ieškinyje ir dublike nurodoma, kad 2014 m. kovo 1 d. mirė ieškovo ir trečiojo asmens V. M. tėvas V. M.. Po V. M. mirties liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), esantys (duomenys neskelbtini); o taip pat kilnojamasis turtas – transporto priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. M. mirties, dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą ieškovas nesikreipė, tačiau palikimo priėmimo veiksmus atliko faktiškai – perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti. Iki tėvo mirties ieškovas gyveno kartu su tėvu, mokėjo mokesčius už tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą dar iki tėvo mirties ir po mirties toliau prižiūrėjo likusį turtą, mokėjo mokesčius. Ieškovas teigia, kad mirus tėvui dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nemanė, jog tai turi padaryti per 3 mėnesių terminą, tikėjosi, kad vėliau susitvarkys paveldėjimo dokumentus. Nurodo, kad tėvo laidotuvėmis rūpinosi ieškovas. Po tėvo mirties ieškovas su trečiuoju asmeniu V. M. (broliu) liko gyventi tėvo name, tačiau abu laikė, kad palikimą priėmė būtent ieškovas, kadangi pastarasis ne tik perėmė visus tėvo asmeninius daiktus, bet taip pat rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius. 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje ieškovui iš Domeikavos seniūno pavaduotojos tapo žinoma, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ir notaras išdavė paveldėjimo liudijimą valstybei į įpėdinių nepaveldėtą turtą. Nei valstybei atstovaujanti institucija, nei notaras nesiėmė jokių priemonių ir neišsiaiškino, kad šiuo atveju yra du pirmos eilės įpėdiniai. Be to, atsakovė VĮ Turto bankas byloje nėra pateikusi jokių objektyvių rašytinių duomenų apie tai kokių konkrečių veiksmų ėmėsi prieš kreipiantis į notarą dėl palikimo kaip bešeimininkio turto perėjimo valstybei, kokiu būdu buvo nustatyta, kad po palikėjo V. M. mirties niekas iš artimųjų nepriėmė turto faktiškai jį valdydami.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad iki tėvo mirties bei po jo mirties liko gyventi tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius, perėmė kitus tėvo asmeninius ir buities daiktus.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad valstybė yra iniciavusi palikimo priėmimo bylą. Paveldėjimo byloje yra duomenys, jog buvo siųsti laiškai ieškovui ir trečiajam asmeniui. Laiškai buvo siųsti registruotu laišku, tačiau paveldėjimo byloje nėra dokumentų įteikimo patvirtinančių įrodymų.

Atsakovė valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad VĮ Turto bankas buvo informuotas apie mirusiojo V. M. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą bešeimininkį turtą bei susidariusį įsiskolinimą Swedbank AB. Šiuo pagrindu notarų biuras 2021 m. rugsėjo 30 d. išdavė valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo nekilnojamąjį turtą. VĮ Turto bankas preziumuoja, kad notaras informavo ieškovą apie gautą VĮ Turto banko prašymą, tačiau pastarasis nesiėmė jokių veiksmų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, taip pat dėl nežinomų priežasčių neprašė notaro stabdyti paveldėjimo liudijimo išdavimo, ir tik praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po liudijimo išdavimo pateiktas ieškinys. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pats ieškovas aplaidžiai įgyvendino savo teises ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus – laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Dėl to, yra akivaizdu, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo išduotas pagrįstai.

Atsakovė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismui pateiktu atsiliepimu prašė įvertinti byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė liudijimo išdavimo momentu V. M. įpėdiniai palikimo nepriėmė, o VĮ Turto bankas įvykdė visas būtinas procedūras, todėl laikytina, kad liudijimas išduotas teisėtai ir gali būti panaikintas tik teismui nustačius, kad ieškovai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo notarė Jurgita Valaitienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovas R. M. ir trečiasis asmuo V. M. yra palikėjo V. M. sūnūs. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) . Gyventojų registro duomenimis palikėjas turėjo du sūnus – pirmos eilės įstatyminius paveldėtojus (ieškovą ir trečiąjį asmenį V. M.), mirė našlys. Paveldėjimo byloje yra keturi Gyventojų registro išrašai. Vienas iš jų yra užsakytas atsakovės atstovės. 2020 m. kovo 16 d. išrašas yra užsakytas atsakovės atstovės paveldėjimo byloje. Likusieji trys išrašai, kuriuose pateikta informacija apie palikėjo sūnus - pirmos eilės įstatyminius paveldėtojus, užsakyti notarės Jurgitos Valaitienės 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. birželio 3 d.

VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei kreipėsi į notarę 2020 m. kovo 30 d. raštu.

Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarė Jurgita Valaitienė išdavė 2021 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 7075.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė teismo prašo pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagrįstai ir nepažeidžiant CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytų palikimo perėjimo valstybei pagrindų. Atsakovės atstovo teigimu, Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai, kadangi jo išdavimo metu nebuvo gauta informacijos apie aplinkybes, kad galimi palikėjo V. M. įpėdiniui priėmė palikimą faktiškai pradėjus likusį turtą valdyti, ar dėl jo palikimo priėmimo pradėtas paveldėjimo bylas.

Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, nurodyta, kad sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, be kita ko, svarbu nustatyti: 1) ar atsakovė VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie tokį turtą; 2) ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė.

Taigi, teismas visų pirma vertina, ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie galimai valstybei pereinantį turtą paveldėjimo būdu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvo gavusi pranešimą apie tai, kad dėl mirusiojo palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė. Remiantis Testamentų registro duomenimis, dėl palikimo priėmimo į notarę niekas nesikreipė, todėl atsakovei kilo įstatyme nustatyti pareiga priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pirmoji sąlyga atsakovei inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą buvo ir šiame palikimo priėmimo etape teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas.

Toliau teismas vertina, ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs ieškovas. Vertindamas byloje surinktus įrodymus (ieškovo ieškinyje ir atsakovės atsiliepime, šalių atstovų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus) teismas pažymi, kad atsakovė apie galimus potencialius palikėjo V. M. pirmos eilės įpėdinius (sūnus) galėjo žinoti. Ši informacija buvo Gyventojų registre. Ši informacija buvo žinoma ir notarei Jurgitai Valaitienei. Tai patvirtina paveldėjimo byloje esantys Gyventojų registro išrašai, todėl konstatuotina, jog atsakovei buvo žinoma apie du pirmos eilės įpėdinius. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo net du potencialūs pirmos eilės paveldėtojai. Pažymėtina, kad abiejų potencialių pirmos eilės paveldėtojų gyvenamoji vieta buvo deklaruota paveldimame ginčo name. Notarė siekdama informuoti apie palikimą galimiems įpėdiniams R. M. ir V. M. siuntė registruotus laiškus adresu – (duomenys neskelbtini), t. y. paveldimo turto adresu. Vien ši aplinkybė turėjo būti pagrindas patikrinti ar pirmos eilės įpėdinis nėra priėmęs palikimo faktiniu valdymu. Duomenų, patvirtinančių, kad registruoti laiškai faktiškai buvo įteikti ieškovui ir trečiajam asmeniui V. M., paveldėjimo byloje nėra.

Teismo vertinimu, atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, kurio viena iš teisės aktais pavestų funkcijų yra atitinkamo Taisyklių 2.2. papunktyje numatyto valstybei palikimo teise pereitino nekilnojamojo turto administravimas, esant Gyventojų registro informacijai apie du pirmos eilės galimus įpėdinius, kurių gyvenamoji vieta deklaruota paveldimame turte, turėjo itin atidžiai vertinti paveldėjimo perėjimo valstybei procedūrų iniciavimą.

VĮ Turto bankas turi teisės aktais nustatytą pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės). Tuo atveju, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti ar įpėdiniai yra priėmę palikimą faktiniu valdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių 23¹.3 punktą atsakovė atliko statinio (palikimą sudarančio namo su kitais statiniais) apžiūrą, ar apžiūros metu name gyveno pirmos eilės paveldėtojai.

Teismas vertindamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pagrįstumą, taip pat vertina ar ieškovas buvo priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo, jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad po V. M. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą bei asmeninius jo daiktus faktiškai valdė ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo bei trečiojo asmens parodymai, jog po tėvo mirties ieškovas pasiėmė tėvui priklausiusius buities daiktus, jo asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už likusį palikėjo nekilnojamąjį turtą. Be to, teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad nežinojo, jog dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą per trijų mėnesių laikotarpį, manė, kad faktinis palikėjo nekilnojamojo turto valdymas, rūpinimasis juo bei oficialus sąskaitų už komunalines paslaugas mokėjimas yra palikimo priėmimas. Šias aplinkybes nurodė ne tik ieškovas, bet su jomis sutiko ir joms neprieštaravo trečiasis asmuo savo atsiliepime. Nors tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. M. liko gyventi palikimą sudarančiame name, tačiau tik ieškovas laikė save namo paveldėtoju ir vieną iš nuosavybės teisę sudarančių teisių – teisę naudotis nekilnojamuoju turtu bei prievolę rūpintis nekilnojamuoju įgyvendino pasilikdamas gyventi palikimą sudarančiame name ir mokėdamas komunalinius ir kitus mokesčius už namą. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad ieškovas R. M. siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė tėvo palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovas Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu buvo jau buvo priėmęs tėvo palikimą faktiniu valdymu, todėl valstybė negalėjo perimti V. M. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn ir valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso. Teismo vertinimu, pagrindo išduoti Paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas reiškia jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes ieškovui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateiktas ieškovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pridėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad valstybė patyrė 495,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui R. M. 2021 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3624-12572 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nustačius, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos valstybei (į valstybės biudžetą), ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 30 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Valaitienės, notarinio registro Nr. 7075.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sūnus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.