Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-1642-810/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: 2-1642-810/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Dambrauskienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: E. B.

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant ieškovui V. V.,atsakovui E. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui (Aleksandr) Timoščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 101-102) prašo teismo priteisti iš atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas) 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. B. sudavė ieškovui V. V. smūgį į veidą, ir ieškovas patyrė fizinį skausmą, sužalojimą, todėl atsakovas privalo atlyginti 700 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas E. B. atsiliepime dėl ieškinio (t. 1, b. l. 125) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovo teigimu, jis jokių smūgių ieškovui nesudavė. 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G1010/2020 (06) nurodyta, kad ieškovo sužalojimas galėjo atsirasti ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, o nubrozdinimo dydis – 0,4x0,3 cm – parodo, kad sužalojimas atsirado ne dėl smūgio žmogaus ranka, o dėl kitokio poveikio.

Šalies argumentai

Ieškovas V. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino (t. 1, b. l. 192-193), kad 2022 m. lapkričio 17 d., ieškovui atvykus prie E. B. garažo, pastarasis asmuo sudavė smūgį V. V. į veidą, dėl ko V. V. patyrė fizinį skausmą ir prašo, kad atsakovas atlygintų neturtinę žalą. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovui sudavė smūgį, patvirtina 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje pateikta išvada, iš kurios matyti, kad ieškovui buvo padarytas apibrozdinimas, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri rodo, kad E. B. tyrimo metu nuolat išsisukinėjo, melavo, jog paliko mobilaus ryšio telefoną Afrikoje, išmetė jį į šiukšlių konteinerį, nors byloje esantys įrodymai rodo, jog jis tą telefoną parsivežė į Lietuvą ir čia juo naudojosi. E. B. nevykdė ikiteisminio tyrimo tyrėjos nurodymo pateikti telefoną, vaizdo stebėjimo kamerą, vengė tyrimo metu atsakinėti į tyrėjos užduodamus klausimus, naudojosi specialiojo liudytojo statusu. E. B. nuo tyrimo nuslėpė vaizdo stebėjimo korteles, visas tas melas rodo, kad jis sudavė smūgį V. V.. Savo ieškinį ieškovas įrodinės atsakovo melu. Įvykis buvo 2020 m. lapkričio 17 d. apie 15 val. V. V. pilkos spalvos automobiliu VW Caddy nuvyko prie E. B. garažo, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu taip pat yra ir V. V. priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administracinės patalpos. V. V. kieme, netoli E. B. garažo, pasistatė automobilį. Kieme, po stogeliu, greta E. B. garažo, maždaug 12 metrų atstumu nuo tos vietos, kur sustojo V. V., stovėjo R. I. ir E. B.. V. V. iš automobilio išlipo ir paėjo į priekį link E. B., kodėl link jo ėjo, nepamena. Tuo metu, E. B. kažką pasakius (kodėl V. V. yra jo teritorijoje), o V. V. į tai atsakius, kad teritorija bendra, E. B. pribėgo prie V. V. (keturis-penkis žingsnius) ir kirto dešinės rankos kumščiu tiesiu judesiu (ant rankos buvo darbinė medžiaginė pirštinė) V. V. į skruostą, į kurį – neatsimena. V. V. pasisuko šonu, stengdamasis išsisukti nuo smūgio. Tuo smūgiu buvo padarytas nubrozdinimas ir sumušimas. V. V. jautė fizinį skausmą. Po smūgio V. V. atsirėmė ranka į žemę. Būna, kad smūgis praslysta, gal dėl to nebuvo kraujosruvos. Oda toje vietoje nusitrynė. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neklausė, todėl V. V. dėl pirštinės mūvėjimo nenurodė. Su E. B. tuo metu V. V. bylinėjosi teisme dėl netinkamai pastatytos tvoros, išmūrytos sienos, vyko civiliniai procesai. Po smūgio V. V. paskambino į policiją. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-52) jis parodė skirtingai nei šio posėdžio metu, V. V. paaiškino, kad ne viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įvykio dieną jis nuvyko į įmonės patalpas darbo reikalais automobiliu T. A., išvykdamas iš įmonės teritorijos pro veidrodėlį pamatė, kad po stogine stovintis E. B. mojuoja. V. V. sustojo, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie statinės, po stogine stovėjusio E. B. kažko paklausė, po ko E. B. greitu žingsniu paėjo link V. V. ir dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad laukdami policijos pareigūnų, jis su E. B. kalbėjosi. Ar kalbėjosi, neprisimena. Į klausimą, kodėl gavęs smūgį į veidą, kalbėjosi su E. B., bet neatsisėdo automobilyje, atsakė, jog E. B. nebijojo. Atvykę pareigūnai tyrimo veiksmų neatliko. Kada V. V. užsidėjo kaukę, neprisimena. Pareigūnai žiūrėjo E. B. telefone rodytus vaizdus, kurioje vietoje įvykio metu buvo E. B., V. V.. Neturtinę žalą įvertina 700 Eur, nes tokia yra teismų praktika. V. V. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes privalėjo dalyvauti apklausose.

Atsakovas E. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir paaiškino (t. 1, b. l. 193-194), kad smūgio V. V. jis nesudavė ir žalos nepadarė. 2020 m. lapkričio 17 d. E. B. dirbo savo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie 15.30 val. pas E. B. atėjo R. I., su kuriuo tarėsi dėl patalpų įrengimo. R. I. ir E. B. išeinant iš E. B. patalpų, iš kiemo išvažinėjo V. V.. Pamatęs R. I. ir E. B., V. V. sustojo (prie pat išvažiavimo iš teritorijos vartų). Tuo metu atstumas iki V. V. buvo apie 30 metrų. Lauke taip pat buvo M. Išlipęs iš automobilio V. V., stovėdamas prie savo automobilio, pradėjo keiktis, vadinti necenzūriniais žodžiais. Įvyko žodinis konfliktas, visi rėkė, kaimynas V. K. ramino, sakė nerėkit. Tuo metu V. V. pasakė, kad skambina į policiją. Paskambinęs pareigūnams pasakė, kad E. B. jį sumušė. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad E. B. sumušė V. V.. E. B. iš V. V. įmonės įsigijus patalpas, su V. V. nuolat vyksta konfliktai, kviečiama policija, vyko teisminis procesas. E. B. teigia, kad V. V. jis smūgio nesudavė. E. B. pareigūnui G,. parodė vaizdo įrašą iš vaizdo kameros tuo metu, kai V. V. skambino į policiją. Kortelę iš vaizdo kameros pareigūnams pateikė sekančią dieną, tačiau pareigūnai tos kortelės nepaėmė. Pareigūnai ją paėmė maždaug po metų. Mano, kad V. V. norėjo sutrukdyti atsakovui išvykti į tarptautinę operaciją Malyje, kur E. B. vyko kaip kariškis. Kameros ir telefono pareigūnams, būdamas Malyje, pateikti negalėjo. Iki E. B. išvykimo į tarptautinę operaciją Malyje niekas pateikti vaizdo kamerą ir joje buvusią kortelę nereikalavo. Mobilaus ryšio telefoną sudaužė Malyje, jį parsivežė į Lietuvą ir išmetė, nes sudaužytą telefoną laikyti pavojinga, jis gali užsidegti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad V. V. iš pradžių automobilį pastatė priekiu prie išvažiavimo iš teritorijos, vėliau, iškvietęs pareigūnus, automobilį perstatė į kitą vietą, arčiau K. Įvykio dieną atsakovas buvo su baltos spalvos ožio odos pirštinėmis, jas išėjęs į lauką nusiėmė.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Varėnos policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėju. Įvykio dieną 2020 m. lapkričio 17 d. jis dirbo tame pačiame komisariate tik Reagavimo skyriuje. Dirbo viename ekipaže su tuo metu patruliu V. G., buvo gautas pranešimas, kad sumuštas vyriškis, todėl nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Pasitiko pranešėjas V. V., nurodęs, kad prieš jį smurtavo, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, E. B.. Dėl šio fakto buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jokių V. V. sužalojimų matomose kūno vietose (veide, kakle) visiškai nesimatė. V. V. nurodė vietą, kurioje jam buvo suduotas smūgis. E. B., buvęs toje teritorijoje, faktą dėl smūgio sudavimo V. V. neigė. Abu asmenys buvo blaivūs. E. B. telefone parodė įrašus, tačiau juose smurtavimo fakto nesimatė. Ar pateikė tuos įrašus E. B. tyrėjai, nežino. Data ir laikas vaizdo įrašuose nesimatė, bent jau liudytojas jų neįsidėmėjo. Įrašuose matėsi ta pati teritorija, įvykio vieta. Parodžius liudytojui ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 43-45, liudytojas parodė, kad, V. V. teigimu, smūgis jam buvo suduotas jam stovint ties statine. D. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 145-146), jog E. B. parodytame vaizdo įraše telefone jis matė stovinčius V. V. ir E. B.. Jis, kaip pareigūnas, žino, kad tarp šioje byloje dalyvaujančių asmenų nuolat kildavo konfliktai. Dažniausiai pareigūnus kviesdavo V. V. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. nurodė vietas, kur, kaip teigė V. V. ir E. B., jie stovėjo konflikto metu, ir kur buvo užfiksuotas kameros vaizdas. Ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tome, 44 lape (3 fotonuotrauka) užfiksuota vieta, kur stovėjo V. V. automobilis (t. 2, b. l. 194-195).

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. Nagrinėjamo įvykio metu (2020 m. lapkričio 17 d.) jis dirbo Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Apie 16.00 val., dirbant su kolega D. D., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus. Įvykio vietoje pasitiko pranešėjas V. V., nurodęs, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, suduodant ranka smūgį į veido sritį. Smūgį sudavė E. B. žodinio konflikto metu. Jokių sužalojimų ant rankų, veido nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pareigūnus pasitikęs pranešėjas V. V. nurodė, jog pažįstamas E. B. jį pakvietė ateiti arčiau ir sudavė vieną smūgį į veidą, į kairės pusės skruostikaulį, arčiau ausies. E. B. faktą dėl V. V. mušimo neigė, teigė smurto prieš V. V. nenaudojęs. Įvykio vietoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, todėl E. B. telefone rodė vaizdo medžiagą. Vaizdo medžiagoje buvo fiksuota vieta prie stoginės, prie padėklų, kur galimai buvo susitikę V. V. ir E. B.. Buvo įsitikinę, kad vaizdo medžiagoje matė tos dienos įvykį. Liudytojas V. G. pareigūnų automobilyje girdėjo V. V. pasisakymus, kad jis dabar E. B. „padarys“. Tarp jų nesutarimai vyksta dėl sklypo ribų (t. 1, b. l. 195-196).

Specialistas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino (t. 1, b. l. 197), kad 2021 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje pateiktą išvadą (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, b. l. 83-86) jis patvirtina. Kortelė tyrimui buvo pateikta probleminė, galimai buvo sugadinta dėl nuolatinio „rašymo ant viršaus“ arba dėl joje buvusios informacijos kopijavimo. 2021 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 3, b. l. 91-94) pateiktą išvadą patvirtina (t. 1, b. l. 197).

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK Veiklos skyriuje vyriausiąja tyrėja. Salėje esantį ieškovą V. V. ir atsakovą E. B. pažįsta dėl darbo pobūdžio, giminystės ryšiai nesieja, su jais nebendrauja. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas – V. V.. Liudytojų apklausos buvo atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis, protokoluose užfiksuoti liudytojų parodymai iš jų žodžių, kiek įmanoma pažodžiui, protokolus jie pasirašė po to, kai perskaitė protokolus (t. 2, b. l. 11).

Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu parodė, kad V. V. jis pažįsta, jis yra R. I. kaimynas, E. B. pažįsta iš seniau, su šiais asmenimis nesusipykęs. Žino, kokia byla nagrinėjama, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Šio įvykio aplinkybių neprisimena. Pareigūnams apklausos metu sakė tiesą. Įvykis buvo garažų, kurie priklauso B., V. ir M., teritorijoje. Tarp ten buvusių B. ir V. buvo žodinis konfliktas, smūgių jis nematė, neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. I. duotus parodymus, kurie užfiksuoti liudytojo apklausos protokoluose (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 97-100, 101-104), liudytojas R. I. šiuos parodymus patvirtino. Liudytojas taip pat parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatų metu jis davė teisingus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 105-111, t. 2, b. l. 19-23, 24-27) (t. 2, b. l. 72).

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad V. V. jis pažįsta, iš jo pirko garažo (duomenys neskelbtini), patalpas. Nuo pat pirmųjų dienų po patalpų įsigijimo su V. V. prasidėjo nesutarimai dėl naudojimosi patalpomis ir pan., dėl M. M. V. V. institucijose parašė maždaug 90 pareiškimų. Dabar jau V. V. nebėra tų patalpų bendrasavininkas, kol kas konfliktų nėra. Su E. B. santykiai normalūs, jie yra kolegos. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybių neprisimena. Bendravo kieme su E. B., tuomet prisistatė V. V., kuris pradėjo triukšmauti. E. B. ir V. V. apsižodžiavus, V. V. nuėjo prie automobilio ir iškvietė policiją. Niekas niekam smūgio nesudavė, V. V. tiesiog norėjo „pakišti“, nes jis pastoviai tai daro. Kur vyko konfliktas, nepasakys, ten yra stoginė. Konfliktas vyko V. V. stovint už padėklų, tarp E. B. ir V. V. buvo maždaug 10 metrų atstumas, juos skyrė iš padėklų padaryta tvora. E. B. prie V. V. priėjęs nebuvo. M. M. nematė, kad E. B. būtų smūgiavęs V. V.. M. M. parodžius jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 126), liudytojas parodė, kad jis kalba apie 5 ir 6 nuotraukose matomus padėklus. Jie yra dešinėje pusėje. Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 125 4-oje nuotraukoje užfiksuota vieta, kur M. M. ir E. B. konflikto metu stovėjo, vaikščiojo. Už padėklų buvo V. V.. V. V. veidas tikrai nebuvo sužalotas, tai V. V. patvirtino policijos pareigūnams. Jei E. B. būtų smūgiavęs, būtų buvęs sunkus sužalojimas. Įvykio vieta buvo filmuojama. Kur tuo metu buvo R. I., nežino. Pagarsinus liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 114-116, 117-119), liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatų metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 120-128, t. 2, b. l. 39-45, 46-48) jis davė teisingus parodymus (t. 2, b. l. 72-73).

Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovą V. V. ir atsakovą jis žino iš matymo. Įvykį prisimena kaip žodinį konfliktą, sumušimų jokių nebuvo. Visi buvo prie garažų, adresu (duomenys neskelbtini). L. A. atvyko pas M. M. dėl automobilio dažymo. Prie angaro pasistatė automobilį (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 137). L. A. girdėto žodinio konflikto metu stovėjo šalia angaro (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 138). Konfliktas buvo tarp V. ir B. Parodymų patikrinimo metu jis (L. A.) nurodė vietą, kur V. V. pasistatė automobilį. L. A. atvykus į vietą prie garažų konfliktas jau buvo prasidėjęs. Konfliktas baigėsi pareigūnų atvykimu. V. tą dieną jis iš arti nematė, ar jis buvo sužalotas, nežino. Tuo metu, kai L. A. matė konfliktą, asmenys vieni kitiems nesmūgiavo. Yra girdėjęs, kad V. konfliktuoja su visa Varėna. Pagarsinus liudytojo L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 131-133), liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Liudytojas L. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 73).

Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad V. V. ir E. B. pažįsta, nėra susipykę. Nieko reikšmingo bylai neprisiminė. Iš M. M. garažo jokių daiktų nėra išnešęs (t. 2, b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

CK XXII skyriaus, reglamentuojančio civilinę atsakomybę, normos apima tiek bendras abiem civilinės atsakomybės rūšims taikytinas normas, įtvirtintas CK XXII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ (CK 6.245–6.255 straipsniai), tiek ir specialiąsias normas, taikomas atskirai tik sutartinei atsakomybei (CK 6.256–6.262 straipsniai) ir tik deliktinei atsakomybei (CK 6.263–6.291 straipsniai).

Deliktinė atsakomybė, kaip viena iš civilinės atsakomybės rūšių, įstatyme yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė civilinės atsakomybės kilusiuose ginčuose yra tokia, kad neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį, kaltę privalo įrodyti ieškovas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straispnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovas V. V. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 101-102) prašo priteisti jo naudai iš atsakovo E. B. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad E. B. jam sudavė smūgį į veidą, todėl ieškovas V. V. patyrė fizinį skausmą. V. V. taip pat nurodė, jog jam buvo padaryti sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti 2020 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte.

Atsakovas E. B. tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 125), tiek ir teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimą nurodė, jog jokių smūgių ieškovui jis nėra sudavęs, todėl prašo ieškovo ieškinio netenkinti.

Šios civilinės bylos objektyviam ir teisingam išnagrinėjimui buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45678-20, iš kurios matyti, kad 2020 m. lapkričio 17 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos r. policijos komisariate pareiškėjo V. V. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo/nežymaus sveikatos sutrikdymo. V. V. pareiškime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 15 val. 38 min. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo pažįstamas E. B., suduodamas vieną smūgį ranka jam į veidą ir taip sukeldamas fizinį skausmą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 1, b. l. 35-46). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro K. V. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678-20 t. 6, b. l. 196-202) ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45678-20 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad įvykio aplinkybes tiek nukentėjusysis V. V., tiek asmuo, V. V. pareiškime nurodytas kaip smurtavęs prieš jį, E. B. pateikia iš esmės skirtingas ir priešingas, o asmenų, kurie galėtų patvirtinti V. V. nurodytas aplinkybes apie jo tariamai patirtą smurtą ir skausmą įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), nėra. Tiek V. V., tiek E. B. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo ne tik jie, bet ir kiti asmenys ir jie matė konfliktą, tačiau nei vienas iš konfliktą mačiusių asmenų nepatvirtino V. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, o priešingai – paliudijo, kad, išskyrus žodinį konfliktą, jokio kontakto tarp V. V. ir E. B. nebuvo, jie nebuvo vienas prie kito priartėję tiek, kad fiziškai galėtų vienas prieš kitą smurtauti. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat nurodyta, kad kitų duomenų, patvirtinančių galimą smurto faktą, ikiteisminio tyrimo metu gauta nebuvo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai galimo smurto žymių neužfiksavo, ir nors V. V. sekančią dieną nuvyko apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus, kurie išvadoje Nr. G 1010/2020(6) nurodė, kad V. V. paviršinis 0,4x0,3 cm odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir vieno trauminio poveikio pasėkoje (nežymus sveikatos sutrikdymas), ši išvada nepatvirtina, kad nurodytą sužalojimą V. V. padarė būtent E. B.. Neatmestina tikimybė, kad nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir kitoje vietoje. Prokuroras K. V. padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, kad E. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Šioje civilinėje byloje buvo apklausti liudytojai D. D., V. G., A. K., R. I., M. M., L. A., P. Š., specialistas P. B., išklausyti šalių paaiškinimai, tačiau šalių paaiškinimai, nurodytų liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45678-20 duomenys pagrindo net ir tikėtinai išvadai apie tai, kad, kaip nurodo ieškovas, E. B. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 15 val. 38 min. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ranka sudavė vieną smūgį V. V. į veido sritį, nesudaro. Atsakovas E. B. smūgio sudavimo V. V. faktą neigė viso proceso metu, šio fakto nepatvirtino šioje byloje apklausti liudytojai bei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45678-20 duomenys. Teismui pasiūlius ieškovui pateikti jo nurodytą aplinkybę apie į veidą E. B. suduotą smūgį patvirtinančius įrodymus, V. V. nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1010/2020 (06) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-45678/20 t. 1, b. l. 82) pateikta išvada. Tačiau teismas su tokia ieškovo nuomone nesutinka ir štai dėl ko. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad V. V. apžiūros metu 2020 m. lapkričio 18 d. 13.15 val. buvo nustatytas kairio skruosto srityje 0,4x0,3 cm paviršinis odos nubrozdinimas rudu šašu, jo aplinka patinusi. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtų 2020 m. lapkričio 17 d. BODY kameros BOF1EC601FC, taip pat tarnybinės transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo ir garso įrašų (ikiteisminio tyrimo t. 2, b. l. 123, 134), į įvykio vietą pagal V. V. pranešimą 2020 m. lapkričio 17 d. atvykus policijos pareigūnams, jokių sužalojimų (įdrėskimų) ant ieškovo veido nebuvo matyti, tai pareigūnams nurodė ir pats V. V.. Specialios žinios šiuo konkrečiu atveju konstatuoti, jog tam, kad susidarytų ant veido rudas šašas, turi būti padarytas įdrėskimas, nereikalingos. Atsižvelgiant į tai, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. V. nurodė, jog sužalojimai jam nepadaryti, aplinkybės, jog jam buvo padaryti sužalojimai, jis nenurodė ir teikdamas pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu, teismas daro tikėtiną išvadą, kad V. V. nurodytas ir specialisto išvadoje Nr. G 1010/2020 (6) užfiksuotas sužalojimas - 0,4x0,3 cm paviršinis odos nubrozdinimas rudu šašu kairio skruosto srityje, jo aplinka patinusi – V. V. galimai buvo padarytas kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

Teismas, ištyręs ir išanalizavęs bylos duomenis – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimą, rašytiniuose dokumentuose ir laikmenose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad ieškovas V. V. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo E. B. neteisėtų veiksmų ir kaltės (smūgio kumščiu ieškovui V. V. į kairį skruostą sudavimo, taip sukeliant jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant sveikatą), žalos. Ieškinio pagrindo įrodinėjimas atsakovo melu, kaip nurodo ieškovas, nėra tinkamas įrodinėjimo būdas. Minėta, kad įrodinėjimas – tai byloje esančių įrodymų tyrimas ir įvertinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, V. V. ieškinys dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (byla itin sudėtinga ir specifinė), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė 850,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai bylos duomenys – t. 1, b. l. 21, 63, 64, 162, 163, 164, t. 2, b. l. 61, 62, 75, 76). Iš 2023 m. liepos 12 d. sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas Nr. 12 (t. 2, b. l. 61) matyti, kad joje padaryta techninė klaida, nurodant paslaugą – dalyvavimą 2023 m. liepos 12 d. teismo posėdyje, nes teismo posėdis vyko ne 2023 m. liepos 12 d., bet liepos 13 d. 2023 m. liepos 28 d. sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas Nr. 15 nurodyta, kad už dalyvavimą 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje (2,5 val.) paskaičiuota 125 Eur suma, tačiau posėdis vyko vieną valandą (suapvalinus), todėl 125 Eur suma mažintina iki 50 Eur. Teismo nuomone, 775,00 Eur atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į tai, kad ji neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, pateikta šių išlaidų detalizacija ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis), yra protinga ir įrodyta, todėl ieškovo ieškinio netenkinus, šios išlaidos atsakovo naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš jo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 775,00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė