- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- I1-5063-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00533-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,
viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023-01-01 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime) (toliau – Šiaulių kalėjimas) laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2022-10-01 pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas vienam asmeniui. Sienos nuo drėgmės buvo padengtos pelėsiu, grybeliu, langų rėmai mediniai, supuvę, sulaužyti, be stiklų. Per langų tarpus pūsdavo vėjas. Gyvenamojoje patalpoje buvo parazitų (tarakonų, blakių), graužikų. Nuo drėgmės pelydavo drabužiai. Kamerose nebuvo spintelių susidėti asmeniniams daiktams ir maistui. Teko maistą bei rūbus laikyti plastmasinėse dėžėse tam nepritaikytose vietose – po lova, kur daug mikrobų ir nešvarumų. Patalpose nebuvo stalo prie kurio galėtų valgyti pasigamintą maistą. Maistą reikėjo valgyti pasidėjus ant lovos arba ant kelių. Pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu kameroje matant kitiems nuteistiesiems. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, kabinos sienelė ne visiškai uždengdavo. Atliekant gamtinius reikalus iš sanitarinio mazgo sklido fekalijų kvapas, nes nebuvo įrengta ventiliacija. Pareiškėjas po sporto neturėjo galimybės nusiprausti po karštu vandeniu. Į dušą buvo vedamas vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta veidrodžių. Lovos buvo geležinės, surūdijusios, sulūžusios.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-06-30 įsakyme Nr. V-205 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ pakeitimo“, pakeičiančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. V- 317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių iki 2020-12-22, 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (įsigaliojo 2020-12-22) 10.1 punkte. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.
Matyti, kad pareiškėjui visas kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime) dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad kamerose san. mazgai buvo atitverti netinkamai, kameroje tvyrojo blogas kvapas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Būtent taip ir buvo įrengti san. mazgai Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime).
Šioms taisyklėms netekus galios, nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriuje naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau minėta nuostata privalomai taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad Šiaulių kalėjime san. mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara (pvz., persirengimo kabina paplūdimyje, skaitytojo kabina bibliotekoje, dušo kabina baseinų zonose, SPA kompleksuose ir t.t.). Taigi, atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo Šiaulių kalėjime esančių san. mazgų nevadinti san. mazgo kabinomis.
Visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.
San. mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, san. mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020-09-25 užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl san. mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik san. mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.
Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, visose kamerose san. mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu - nėra.
Kartu pažymi, kad pagal vyraujančią LVAT praktiką, san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226- 822/2020).
Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.
Pažymėtina, kad patalpų vėdinimas ir oro cirkuliacija yra neatsiejamai susiję su galimybe Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys, kad nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Šiaulių kalėjime sumontuota ištraukiamoji ventiliacija (kurią dalinai galima vadinti ir mechanine), o būtent, tikslu pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, 2020-09-25 buvo baigti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatorių prijungimo prie natūralios ventiliacijos kanalų darbai. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.
Taip pat pažymėtina tai, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad kamerose drėgna, kaupiasi pelėsis, grybelis. Taip pat nurodoma, kad langai supuvę, be stiklų.
2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau - NVSC).
Iš 2022-06-30 NVSC patikrinimo akto Nr. PA-3520 matyti, kad kameroje Nr. 41 jokių pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.
Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 62-35 matyti, kad 2020 metais, dar iki pareiškėjo apgyvendinimo joje, remontuota kamera Nr. 31.
Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022-01-05 pažymos Nr. 62-6 matyti, kad 2021 metais, dar iki pareiškėjo apgyvendinimo jose, remontuota kamera Nr. 41.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023-01-25 pažymos Nr. LV- 3217 matyti, kad 2022 metais, dar iki pareiškėjo apgyvendinimo joje, remontuota kamera Nr. 87.
Tai patvirtina, kad šios kameros, kaip ir visos kitos, buvo nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos.
Nors ne visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu tikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galimai esant HN pažeidimams, neteikė (Resocializacijos skyriaus 2023-04-03 pažyma Nr. RV-24-921). Be to, iš nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos.
Laisvės atėmimo vietų administracija įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), taip pat reaguojama į asmenų prašymus. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2022-2023 metams, be to, kaip jau minėta, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus.
Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas. Profilaktiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2022 m. rugpjūtį, lapkritį. Tai įrodo, kad įstaiga imasi aktyvių veiksmų įgyvendinant higienos-dezinfekcijos planus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Normos). Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), veidrodis (1 vnt.).
Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.
Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad visose kamerose yra metalinės lovos, jos yra tvarkingos, nesurūdijusios, ant jų dedamas čiužinys.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai dėl surūdijusių lovų yra abstraktūs, deklaratyvūs, dėl to atmestini, be to, pareiškėjas neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėtų faktorių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas ne kartą tikrino kamerose esantį inventorių, baldus, tačiau veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, kurie susiję su lovomis, nebuvo nustatyta.
Iš nuotraukų taip pat matyti, kad sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos - kamerose Nr. 41, 31, 18 yra suolai bei kėdės, o kameroje Nr. 87 stalas pastatytas taip, kad juo būtų galima naudotis sėdint ant lovų. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto.
Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad san. mazguose, esančiuose kamerose Nr. 41, 31, 18, veidrodėliai yra. Nors veidrodėlis kameroje Nr. 87 iš nuotraukų nėra matomas, nurodo, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet kamerų inventorius, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų sulaužomas. Šiaulių kalėjimo darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl inventoriaus trūkumo, jį nuolat atnaujina. Jokių skundų dėl veidrodėlių ar lentynų pareiškėjas neteikė.
Iš pridedamų nuotraukų bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 matyti, kad visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės.
Visa tai įvertinus matyti, kad spintelių nebuvimas kompensuotas papildomomis lentynomis ir tai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę, taip pat skundžiasi tuo, kad nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše po sporto.
Skundui aktualiu laikotarpiu Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims prausimasis duše buvo organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčiu, pagal kurį iš gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji - ne rečiau kaip du kartus per savaitę.
Kadangi pareiškėjas neužsiėmė individualia darbine, kūrybine veikla, jam turėjo būti užtikrinama galimybė pasinaudoti dušu bent vieną kartą per savaitę. Būtent tokia jo teisė ir buvo užtikrinta.
Be to, vadovaujantis 2022-07-17 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-8 (su vėlesniu 2022-05-20 papildymu Nr. 1-102), buvo numatyta, kad „pataisos pareigūnai, vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) socialinį užimtumą, po sportinių užsiėmimų suimtuosius (nuteistuosius) nuveda ir palieka dušuose (perduoda Saugumo valdymo skyriaus specialistui, atsakingam už korpuso skyrių), kurie įrengti rėžiminio korpuso pirmajame ir antrajame skyriuose. Saugumo valdymo skyriaus specialistas (atsakingas už korpuso skyrių), užtikrina šių suimtųjų (nuteistųjų) tolimesnę priežiūrą ir organizuoja jų palydėjimą į gyvenamąsias kameras“.
Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundui aktualiu laikotarpiu asmenys po sporto taip pat buvo vedami į dušą.
Atsiliepimas
Atsakovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-27 įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2021-09-27, Nr. 2021-20141, redakcija galiojusi iki 2023-01-05) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-08-01 iki 2022-10-01 Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 87 (plotas 19,6 kv. m.), Nr. 41 (plotas 23,1 kv. m.), Nr. 31 (plotas 21,24 kv. m.), Nr. 18 (plotas 18,56 kv. m.). Iš byloje esančios 2023-03-24 pažymos Nr. SV-24-8784 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,80 m (kamera Nr. 18) iki 2,32 m (kamera Nr. 41). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.
Visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas nėra atitvertas iki lubų. Visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kameroje buvo nuo 3 iki 6 asmenų), todėl įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje bei vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023 TA-423-502/2023 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios kameros neatitinka higienos normų reikalavimų: buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, pro langų rėmus pūtė vėjas ir kt.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 15.4.8 Mr)PA-3520 matyti, kad patikrinimo metu 2022-06-27 kameroje Nr. 41 higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš pažymos apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. matyti, kad 2020-03-09 kameroje Nr. 31 atliktas remontas. Iš pažymos apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. gruodžio mėn. matyti, kad kamerose Nr. 41 ir Nr. 87 atlikti remonto darbai.
Bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams), bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad galėjo naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę, neturėjo galimybės nusiprausti po sporto.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami: į <...> dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien) <...>. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022-01-17 įsakymu Nr. 1-8 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ nustatyta prausimosi tvarka. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022-05-20 įsakymu Nr. 1-102 pakeistas anksčiau minėtas įsakymas ir nustatyta, jog suimtieji (nuteistieji) po sportinių užsiėmimų nuvedami ir paliekami dušuose, kur perduodami Saugumo valdymo skyriaus specialistui, atsakingam už korpuso skyrių. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu po sporto buvo nuvedamas į dušą. Pareiškėjo teiginiai dėl jo nenuvedimo į dušą po sporto užsiėmimų yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas į dušą buvo vedamas 1 kartą per savaitę. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas į dušą buvo vedamas pažeidžiant nustatytą tvarką t. y. ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu tik vieną kartą per savaitę. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas nurodė, kad patalpose veisėsi parazitai: tarakonai, blakės, graužikai. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai bei Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalas.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių, stalo, veidrodžio, lovos buvo surūdijusios, sulūžusios. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus ir spintelės, lentynos, stalas, kitas būtinas inventorius. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matyti, kad visose kamerose yra stalas ir pastatomos lentynos, kitas būtinas inventorius. Iš fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 18 ir Nr. 41 sanitariniame mazge matosi veidrodis, tai paneigia pareiškėjo argumentus, jog nei vienoje kameroje nebuvo veidrodžio. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, jog kamerose esančios lovos yra tvarkingos, jokių požymių, jog jos būtų sulūžusios, nesimato. Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, neatitinka objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų Šiaulių kalėjimo administracijai dėl trūkstamo ar sulūžusio inventoriaus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus ar jis būtų netinkamas naudoti.
Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, buvo laikomas kamerose, kuriose iš sanitarinio mazgo jautėsi blogas kvapas.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Ž. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 200 Eur (du šimtai Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo Ž. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.