Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis asmeniškai nepažįsta nei D. M., nei R. S.. Jis nelabai pamena to įvykio, kuris buvo Pramonės g. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 94-95), liudytojas nurodė, kad pamena šiuos parodymus ir juos tvirtina. Teismui pagarsinus techninės būklės apžiūros protokolą, esantį byloje (b. t. 1, b. l. 41), liudytojas nurodė, kad jis negali pasakyti, jog jis iš karto apžiūrėjo automobilį „MAN“, kai atvyko į įvykio vietą, tačiau įvykio vietoje automobilis buvo apžiūrimas, buvo bendrauta su vairuotojais. Buvo bendrauta apie eismo įvykio aplinkybes, kaip įvyko eismo įvykis, kaip, kas judėjo, kokia kryptimi. Pagal pasakojimus buvo nustatyta, jog buvo važiuojama nuo Mickūnų pusės, Pergalės g. Ten yra toks išsišakojimas, tiltas ir po tiltu yra aukščio ribojimai. Sunkvežimiai važiuoja iš vienos pusės, o lengvosios važiuoja per kitą pusę. Lengvoji važiavo, kaip ir važiuoja lengvosios, norėjo pasukti į teritoriją, kur yra 25 namas, o sunkvežimis atsitrenkė į jį. Liudytojas nurodė, kad protektoriaus gylio negalėjo vizualiai nustatyti, nes neturėjo specialių matuoklių. Buvo vasaros laikas, vasarinės padangos atitinka KET reikalavimus, net ir žieminės atitinka reikalavimus, svarbiausia, kad jos nebūtų dygliuotos. Pažymėjo, jog ant asfalto buvo stabdymo žymės, matėsi akivaizdžiai, kokie ratai stabdė. Nurodė, kad iš stabdžių žymių matėsi, jog priekiniai stabdžiai veikia, o galiniai stabdžiai neveikia. Mašina stabdo, tačiau ne pilnai. Eksperimentas dėl to nebuvo daromas. Liudytojas negali pasakyti, ar jis, ar kolegė lipo ir apžiūrėjo automobilį, sunkvežimį. Teismui parodžius braižytą schemą, esančią byloje (b. t. 1, b. l. 17), liudytojas nurodė, kad kelias pažymėtas dviejų priekinių ratų stabdymu. Jeigu būtų galinių ratų, tai pažymėtų. Gali susilieti su priekine padanga, jeigu stabdo priekiniai ir galiniai ratai, tačiau turėtų matytis antrosios padangos slidumas, didesnis purvas, liktų daugiau gumos. Teismui parodžius nuotraukas, esančias byloje (b. t 1, b. l. 19), liudytojas nurodė, kad gali būti, jog stabdžiai veikia nevienodai. Teismui parodžius apžiūros protokolą kelių apžiūros, stabdymo žymės (b. t. 1, b. l. 15), pacitavus skiltį „stabdymo žymės, nurodoma, kad dvi stabdymo žymės, dešinioji prasideda vienu atstumu, o kairioji kitu atstumu“, liudytojas nurodė, kad gali būti, jog stabdžiai veikia nevienodai. Nurodė, kad mašina eismo įvykio metu nebuvo pakrauta, tačiau buvo greitis. Pažymėjo, kad abiejų ratų stabdymo kelias turi būti vienodas. Nurodė, kad pažymėtoje schemoje yra du ratai. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas tą vietą gerai žino. Pagrindiniu keliu važiuojant turėtų keistis važiavimo kryptis, o šalutiniu keliu gaunasi tiesioji. Ten dvipusis eismas, po 3.5 m. Vilkikas važiavo per vidurį, nesilaikė reikalavimo važiuoti dešiniau. Tai šalutinis kelias, jis turi praleisti visus, kurie važiuoja kertamuoju keliu, pagal KET. Tai kertamasis kelias, kur sueina ir išveda linijas. Salelė atskiria važiuojamąsias dalis. Sunkvežimio grietis buvo nemažas. Svoris automobilio didelis. Lengvojo automobilio sukimas buvo greitas. Sustabdyti jį realiai be šansų. Jis užkirto ant stabdžių stipriai, nes jeigu čiuožė priekiniai ratai, tai galiniai irgi turėjo veikti, turėjo likti žymės, kurios ir liko dvi. Ant kelio randamus pėdsakus formuoja padangų čiuožimas. Ten standartinis 50 km/h greitis, visi važiuoja leistinu greičiu. Pagal KET privalo praleisti visas transporto priemones važiuojančias kertamuoju keliu. Pagal KET „MAN“ privalo važiuoti dešine važiuojamosios krašto dalimi. Pagal išmatavimus matosi, kad jis nebuvo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto. Tuo labiau, kad jam iš priekio nieko nebuvo ir jis važiavo tiesiai. Toje vietoje, kur važiavo „MAN“, ar yra kelio ženklinimas, negali pasakyti, kur važiavo „Golf“ – yra kelio ženklinimas. „Golf“ vairuotojas turėjo teisę sukti. Pažymėjo, kad viskas surašyta jo paaiškinimuose.

Specialistas Valdemaras Venckus teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas. Jis patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1299(19) nurodytus duomenis ir išvadų teisingumą. Specialistas nurodė, kad atliekant specialisto išvadą ir susipažinus su pateikta medžiaga, jokio pagrindo nebuvo ir nėra teigti, kad automobilio „MAN“ stabdžiai eismo įvykio metu buvo netvarkingi ir neatliko savo darbo. Tachografo registracijos lape užfiksuota, kad greitis staiga krito žemyn, o tai reiškia, kad automobilis stabdė, o jei stabdžiai būtų sugedę, joks stabdymas nebūtų vykęs. Pagal schemą, esančią byloje (b. t. 1, b. l. 26), ir pėdsakus, atsakyti, ar veikė tik priekiniai stabdžiai, nėra įmanoma, nes tyrimo metodika ne tokia. Tam, kad tiksliai tai nustatyti, yra tikrinami stabdžiai, priekinė ašis ir galinė ašis, vykdoma transporto priemonės apžiūra, tada aiškiai matyti, kurie ratai stabdo. Teigti, kad stabdžių sistema buvo netvarkinga, specialistas negali. Specialistas nurodė, kad padangos visada palieka stabdymo pėdsaką ir plotį, kuris atitinka padangos plotį. Jei galinės padangos platesnės nei priekinės, tai dažnu atveju galiniai ratai, palikdami pėdsaką, palieka didesnį plotį. Tai yra trasologinis tyrimas, tokiam tyrimui turi būti paruošta medžiaga tinkamai. Iš tokios medžiagos pasakyti, kuris ratas stabdė ar ne, specialistas negali. Tam atliekamas paprastas tyrimas, diagnostinis, pažiūrima, ar stabdžiai veikia. Tai būna fizinis patikrinimas, jei nėra kokių požymių, kad nėra tvarkingi, tai vadinasi viskas gerai. Specialistas nurodė, kad, kai yra stabdomas automobilis, svoris pereina į priekinę dalį. Automobilio galas kyla į viršų, todėl sukibimas galinių ratų būna mažesnis. Priekis yra stabdomas labiau, jie maksimaliai sukimba ir stabdo, o galinė dalis pakyla ir gali mažiau stabdyti. Stabdant gali matytis galinių padangų žymės, bet priklauso nuo krovinio, nuo efektyvumo, ilgėjimo greičio. Jei yra staigus stabdymas, galinių padangų žymių gali nelikti ir tai nereiškia, kad stabdžiai neveikia. Specialistas nurodė, kad iš tokių duomenų, kokie yra užfiksuoti, jis negali pasakyti, ar veikė stabdžiai. Šiuo atveju visi duomenys, viskas susiveda į normalią seką. Skaičiuodami stabdymo pėdsaką, lėtėjimas yra 5,5, tada paskaičiuojamas greitis toks, koks yra. Jie žiūri tachografiją, tai yra paskaičiuotas laikas su lėtėjimu, kuris taikomas tvarkingiems stabdžiams. Kažkokių prieštaravimų ar neatitikimų nėra, o, kad nėra pėdsakų, vadinasi taip turi būti. Specialistas nurodė, kad kas nėra užfiksuota, tai yra antraeiliai duomenys ir visa tai lieka tik spėlionėmis. Eismo įvykių ekspertas turi savas ribas. Policija, kuri atlieka pirminę avarijos apžiūrą, turi spęsti klausimą, ar transporto priemonė galimai gali būti netvarkinga. Jei tokie dalykai nustatomi, tada yra rėmai, kad ji nebuvo tvarkinga. Bet jei tokių duomenų nėra, ekspertai negali atsakyti, ar transporto priemonė netvarkinga. Pagrindinis motyvas, kad buvo nagrinėtas tachografo registracijos lapas, susidūrimo momentas prieš stabdymą, paskaičiuotas greitėjimo ir lėtėjimo greitis. Duomenys neprieštarauja vieni kitiems, viskas buvo padaryta. Jei būtų kažkas blogai su stabdžiais, lėtėjimas būtų mažesnes, iš pėdsako greitis būtų nustatytas mažesnis. Pažymėjo, jog abu automobiliai artėjo prie kelių susikirtimų. Kiekvienas vairuotojas turi sekti aplinką. Krovininis automobilis, atsilikdamas šalutiniu keliu ir atsilikdamas nuo lengvojo automobilio, turėjo pastebėti, kad „Golf“ mažina greitį, o jei mažina, tai yra kažkokia priežastis, jog kažkas bus. Krovininiam automobiliui buvo pareiga stebėti „Golf“ automobilį ir, esant reikalui, mažinti greitį. Vairuotojas turi stabdyti tada, kai kyla reali kliūtis kelyje, o šiuo atveju, tai buvo iš anksto numatoma kliūtis. Specialistas pažymėjo, kad jo išvadoje nurodyta, jog „Golf“ sudarė kliūtį ir kirto šalutinio kelio ribą, stabdydamas „MAN“ automobilis neturėjo galimybės išvengti, bet, iš anksto reaguodamas ir numatydamas kliūtį, jis turėjo galimybę išvengti kliūties, todėl „MAN“ automobilio veiksmai turėjo priežastinį ryšį. Kuo automobilio atstumas didesnis nuo susidūrimo vietos, tuo vairuotojui didesnė tikimybė išvengti. Nurodė, kad tikriausiai pas privatų ekspertą yra pasakyta, jog krovininio automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti, o jo išvadoje pasakyta, kad, iš anksto reaguodamas į kliūtį, jis būtų turėjęs galimybę išvengti. „MAN“ vairuotojui tai buvo iš anksto numatoma kliūtis. Yra daug parametrų, kurie įtakoja atstumą iki susidūrimo. Pagrindinis yra techninis „MAN“ greitis, kuris paimtas prieš stabdymą, gali būti pėdsakų ilgis, vienas ekspertas nustato vieną atkarpą, kad paliko pėdsaką prieš susidūrimą, kitas ekspertas apskaičiuoja kito pėdsako ilgį prieš susidūrimą. Taip pat įtakos turi paimtas stabdymo ir lėtėjimo parametras. Nurodė, kad ekspertai atlieka tyrimą pagal užduotas užduotis. Specialistas neatliko automobilio diagnostikos, nes tokios užduoties nebuvo. Specialisto išvada buvo parašyta iš tokios medžiagos, kokia ji buvo gauta. Ekspertai asmeniškai tokių bandymų, kaip automobilio eksperimentinis patikrinimas įvykio vietoje, nedaro ir nepraktikuoja. Atliekant bandymą, reikia kurti maksimaliai atitinkamas aplinkybes, turi būti ta pati stabdžių sistema, kelio danga, padangos. Iš palikto pėdsako buvo nustatyta, kad „MAN“ greitis buvo 49 km/h, 56 km/h greitis buvo paimtas iš tachografo registracijos lapo. Negali atsakyti, koks turėjo būti saugus greitis, kad būtų išvengta susidūrimo. Nėra duomenų, kad krovininis automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta. Jei buvo plyta – važiavo prieš eismą, tai turėtų įtakos susidūrimui. Jei būtų važiavęs kairiau ar dešiniau – susidūrimas vis tiek būtų įvykęs. Krovininis automobilis visu pločiu trenkėsi į lengvąjį automobilį, todėl bet kokiame išsidėstyme jis būtų atsitrenkęs. Sukdamas į kiemą, lengvasis automobilis suko į dešinę. Vairuotojas, sukdamas į dešine, turi sukti nuo atitinkamo krašto, turi persirikiuoti arčiau dešinio krašto. „Golf“ automobilis suko iš pagrindinio į šalutinį ir iš šalutinio į kiemą. Specialistas nurodė, kad laiko intervale, t. y. 16.35 val. – 16.40 val. „MAN“ greitis leidosi ir nusileido į apačią, tai reiškiasi, kad tai buvo paskutinis automobilio judėjimas. Praktikoje yra, kad tachografo registracijos laikas sutampa su įvykio metu, bet jei nesutapo, vadinasi lapas buvo įdėtas negerai. Iš ekspertinės pusės galima paklaida +- 4 km/h, tai ką braižo tachografo registracijos lapas, būtent, greičio reikšmę. Paklaida yra +- į vieną pusę arbą į kitą pusę. Dažnu atveju imamas vidurkis. Specialistas nurodė, kad bet kokiu atveju krovininis automobilis, iš anksto reaguodamas į numatomą kliūtį, galėjo išvengti šio eismo įvykio. „MAN“ greitis prieš stabdymą buvo 60 km/h. Kiek laiko iki susidūrimo tokiu greičiu „MAN“ važiavo, šis tachografas nefiksuoja. Matyti, kad važiuojant 62 km/h kreivė leidosi iki 47 km/h ir po to vėl kilo iki aukštesnės viršūnės ir tik nuo to leidosi. Specialistas papildomai nurodė, kad ABS paskirtis yra suvaldyti užstabdytą automobilį. ABS sistema stabdymo efektyvumą mažina, ypač jei yra sausas asfaltas. Ekspertui buvo keista išgirsti iš kito eksperto ir tai jis pirmą kartą girdėjo, jog jeigu yra stabdymo pėdsakas vientisas ir yra nesuveikusi ABS sistema, ir jeigu automobilyje yra ABS sistema, ir ji neveikia tvarkingai, tai yra netvarkinga stabdžių sistema. Yra tokia metodika, kad iš palikto stabdymo pėdsako yra skaičiuojamas greitis, visas pasaulis tai žino, kad tai yra pats lengviausias ir tiksliausias būdas nustatyti automobilio greitį. ABS sistema reikalinga tam, kad užstabdytą automobilį būtų galima nusukti, bet stabdymo efektyvumo, būtent ant sausos kelio dangos, ABS sistema nepagerina, o pablogina. Šiuo atveju stabdymas būtų dar ilgesnis, jeigu būtų suveikusi ABS stabdžių sistema. Tuo metu, kai automobilio ratas prasisuka, stabdymo pėdsakas neišlieka, o neišlieka todėl, kad toje vietoje ratas neefektyviai stabdomas. Šiuo atveju yra vienodai slysta. Atkreipė dėmesį, kad surašant specialisto išvadą, tyrime dalyvavo vaizdų tyrimo ekspertas, kuris pasakė, kad esant tokiam kamerų išsidėstymui, iš vaizdo įrašo negalima tiksliai apskaičiuoti transporto priemonių judėjimo greičių.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta D. M.. Ji prisimena eismo įvykį, kuomet automobilis „Golf“ susidūrė su krovininiu automobiliu. Ji pati netikrino automobilio „MAN“ techninės būklės. Neatsimena, ar jos kolega tikrino automobilio „MAN“ techninę būklę. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 90), liudytoja juos patvirtino ir nurodė, kad buvo dviejų ratų žymės, tačiau negali pasakyti, kurių ratų. Ji asmeniškai nelipo į automobilį „MAN“, o ar lipo kolega, ji nežino, bet jai atrodo, kad ne. Ji neprisimena, ką sakė automobilio „MAN“ vairuotojas. Ten yra vieno eismo krypties kelias. Eismas vienpusis. Priešpriešine puse judėti, jai atrodo, negalima. Jei po atliktų išmatavimų yra jos parašas, tuomet išmatuota tikslingai (b. t. 1, b. l. 17). Nurodė, kad liudytoja apžiūrėjo automobilio „MAN“ padangas vizualiai, neatsimena, ką pastebėjo. Pažymėjo, kad ji asmeniškai niekada netikrina automobilių stabdžių sistemos, jos praktikoje to nėra buvę, ji dirba jau 7 metus. Gali būti, kad tikrinimą daro kolegos. Nežino, kaip kolegos daro, negali atsakyti.

2020 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.51 val., Vilniuje, jo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis kartu su žmonos motina R. S. važiavo į Naujojoje Vilnioje esančią parduotuvę. Automobilis priklausė R. S.. Važiuojant, pastaroji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Į parduotuvę važiavo Pramonės gatve, miesto centro kryptimi. Šios gatvės kelio važiuojamoji dalis buvo asfaltuota, ją sudarė po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Privažiavęs vietą, kurioje gatvės kelias išsišakojo, jis pasuko kairiau ir tęsdamas judėjimą pagrindiniu keliu apvažinėjo skiriamąją juostą, kuriai pasibaigus, Pramonės gatvė vėl susilieja į vientisą kelią. Už skiriamosios juostos jam reikėjo pasukti į dešinę pusę, į Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemą. Neatsimena, ar privažiavęs skiriamosios juostos pabaigą, jis sustabdė savo automobilį. Pamena, kad jo vairuojamam automobiliui pasisukus į dešinę pusę, link Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemo, jis, žiūrėdamas į dešinę pusę, o po to – į kairę, įsitikino nesant kliūčių įvažiuoti į kiemą. Nematė, kad tuo metu jam iš dešinės ar kairės pusių būtų važiavę automobiliai. Tuo metu taip pasielgė, nes „šioje vietoje Pramonės gatvė susiliejo į vieną kelią“. Į Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemą važiavo gal 10 km/h greičiu, vos riedėdamas. Kai privažiavo įvažiavimą į kiemą, jis pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę. Po smūgio į automobilį, jis kuriam laikui prarado sąmonę. Po kiek laiko jis pats išlipo iš savo automobilio. Pamatė, kad jo automobilis „VW Golf“ įvykio metu buvo nublokštas į šoną ir prispaustas prie elektros linijos stulpo. Į jo automobilį atsitrenkęs sunkvežimis jau buvo pavažiavęs atgal nuo tos vietos. Skirtingai nei jis, greta jo sėdėjusi R. S. pati išlipti iš automobilio negalėjo. Ji buvo prispausta ir sužalota. Ją iš automobilio ištraukė tik atvykę gelbėtojai. Eismo įvykio vietoje kalbino į jo automobilį atsitrenkusio sunkvežimio vairuotoją. Atkreipė jo dėmesį į tai, kad jo vairuoto sunkvežimio galinės ašies padangos „plikos“. Pastarasis jam nieko neatsakė ir grįžo atgal į savo automobilio kabiną. Taip pat eismo įvykio vietoje jis matė sunkvežimio paliktus „įstrižus ratų stabdymo pėdsakus“. Paklaustas „kaip jis važiuoja taip“, vairuotojas ir į tai jam nieko neatsakė. Nori patikslinti, kad kirsdamas Pramonės gatvę, jis negirdėjo sunkvežimio garsinio signalo. Kadangi dėl patirtų sužalojimų po eismo įvykio buvo išvežtas į ligoninę, jis įvykio vietoje negalėjo pilnai pateikti visos informacijos. Negali tiksliai pasakyti, ar įvykio metu buvo saulėta, bet jam „tikrai į akis saulė nespigino“ (b. t. 2, b. l. 16).

2021 m. gegužės14 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. parodė, kad jis išsamius parodymus davęs 2020 m. gegužės 27 d. papildomos apklausos metu. Prašo šiais parodymais vadovautis, nieko nenori papildyti. Praėjo daug laiko, todėl jam „sunku ką naujo pasakyti“ (b. t. 2, b. l. 111).

2019 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.50 val., Vilniuje, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo D. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo užsisegusi saugos diržą. Kartu su D. M. važiavo Pramonės gatve, link Naujosios Vilnios mikrorajono pusės. Eismas nebuvo intensyvus. Be kritulių, matomumas geras. Važiavo į Pramonės gatvės pastate Nr. 26 esančią automobilių detalių parduotuvę. Žiūrint jų važiavimo kryptimi, parduotuvė jiems buvo iš dešinės pusės. Nors į spidometrą nežiūrėjo, ji mano, kad buvo važiuojama nedidesniu kaip 50 km/h greičiu. Važiuodami minėta kryptimi privažiavo Pramonės gatvės išsišakojimą, kuriame D. M. vairuojamą automobilį pasuko kairiau ir tęsė važiavimą pagrindiniu keliu. Pramonės gatvės „išsišakojimą skiria skiriamoji juosta“. Pramonės gatvės pagrindiniu keliu pravažiavus skiriamąją juostą, D. M. pradėjo sukti į dešinę, į automobilių detalių parduotuvės teritoriją. Prieš tai jis įjungė dešinio posūkio signalą ir sumažino vairuojamo automobilio greitį. Taip pat, prieš pradedant sukti į dešinę ir įvažinėti į parduotuvės teritoriją, tiek ji, tiek D. M. apsidairė ir matė, kad Pramonės gatve jiems „iš paskos nėra jokių važiuojančių transporto priemonių“. Sukant į dešinėje kelio pusėje esančią teritoriją, D. M. važiavo apie 10 km/h greičiu. Tuo metu, kai D. M. vairuojamo į dešinę sukamo automobilio priekinė dalis jau buvo ties įvažiavimu į parduotuvės teritoriją, ji dar kartą atsisuko pažiūrėti į dešinę pusę. Pamatė link jų dideliu greičiu atvažiuojantį krovininį automobilį. Tuo momentu šis automobilis jau buvo prie pat jų automobilio „VW Golf“ dešiniojo šono. Po akimirkos įvyko susidūrimas. Kas vyko po to, ji neatsimena, nes prarado sąmonę. Sąmonę atgavo ir įvykius atsimena nuo to momento, kai jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Po to ji buvo išgabenta į ligoninę. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota, ji prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (b. t. 1, b. l. 70-72).

2019 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.45 val., Vilniuje, „išvažiavęs iš objekto“, vairuojamu krovininiu automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu važiavo Pramonės gatve, link Naujosios Vilnios pusės. Nelijo, asfaltuota kelio danga buvo sausa. Jo vairuojamą automobilį pasivijo ir aplenkė iš paskos važiavęs sidabrinės spalvos automobilis „VW Golf“. Nuvažiavęs apie 3 kilometrų atstumą, jis priartėjo prie Pramonės gatvės kelio „išsišakojimo su saugumo salele“. Virš išsišakojimo yra viadukas. Žiūrint jo važiavimo kryptimi link Naujosios Vilnios pusės, važiuojant išsišakojimu kairiau yra „žemesnis pravažiavimo po viaduku aukštis“, o važiuojant išsišakojimu dešiniau – „aukštesnis pravažiavimo aukštis po viaduku“. Dėl minėtos priežasties privažiavus minėtą Pramonės gatvės kelio išsišakojimą, jis, skirtingai nei automobilio „VW Golf“ vairuotojas, vairuojamu automobiliu „MAN“ išsišakojime nuvažiavo į dešinę pusę. Tuo metu ta pačia kryptimi priekyje jo gal apie 10 – 20 metrų atstumu važiavęs automobilis „VW Golf“ išsišakojime pasuko kairiau. Kelio išsišakojimą skiria „saugumo salelė“. Apie 20 metrų atstumu priekyje jo „kairiuoju Pramonės gatvės išsišakojimu“ važiavęs automobilis „VW Golf“ privažiavo išsišakojimą skiriančios „saugumo salelės“ pabaigą ir staiga, siekdamas įvažiuoti į dešinėje esantį kiemą, darydamas didesnį lankstą, pradėjo sukti į dešinę. Tuo metu, kai šis automobilis pradėjo sukti į dešinę, tarp jų automobilių buvo gal apie 5 – 10 metrų atstumas. Pradėjęs „iš Pramonės gatvės kairiojo išsišakojimo, kuris sankryžoje yra pagrindinis kelias“ sukti į dešinę, automobilio „VW Golf“ vairuotojas, judėdamas skersai, užkirto jam kelią. Tai pamatęs, jis staigiai pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį „MAN“, tačiau, dėl buvusio mažo atstumo, transporto priemonių susidūrimo išvengti nepavyko. Jo stabdomas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į iš kelio išvažinėjusio ir jam kelią užkirtusio automobilio „VW Golf“ dešinį šoną, ties jo viduriu. Viskas įvyko staiga, per kelias sekundes. Po susidūrimo automobilis „VW Golf“ buvo nustumtas į dešinę nuo kelio važiuojamos dalies krašto ir atsitrenkė į betoninį elektros linijos stulpą. Iš pradžių jo vairuoto automobilio priekine dalimi automobilis „VW Golf“ buvo prispaustas prie minėto stulpo. Po to, jo automobilis „MAN“ dar kažkiek pariedėjo atgal ir sustojo vietoje, kuri vėliau buvo užfiksuota įvykio vietos plane. Jam buvo šokas. Gal 1-2 minutes pasėdėjęs automobilyje, jis išlipo. Įvykio vietoje jau buvo susirinkę žmonės, kurie pranešė apie įvykį, iškvietė pareigūnus. Atvykę gelbėtojai ištraukė automobilio „VW Golf“ salone prispaustą keleivę. Medikai nukentėjusiąją išgabeno į ligoninę. Taip pat į ligoninę buvo išvežtas ir automobilio „VW Golf“ vairuotojas. Jis pats eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas „sankryžoje iš pagrindinio kelio sukdamas dešinėn ir išvažiuodamas iš kelio“ užkirto jam kelią ir sudarė kliūtį. Susidariusioje situacijoje jis nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio „MAN“, dėl ko įvyko susidūrimas. Patvirtindamas faktą, kad prieš eismo įvykį vairuojamu krovininiu automobiliu važiavo apie 50 km/h greičiu, jis pateikia iš savo automobilio paimtą tachografo kortelę. Kortelėje užfiksuotas prieš įvykį buvęs jo vairuoto automobilio greitis. Prašo tachografo kortelės kopiją prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. t. 1, b. l. 83-85, 86).

2020 m. vasario 19 d. Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, jog specialistas Vitalijus Šufinskas pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. Vadovaujantis jam pateiktais dokumentais sunkvežimio „MAN“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) (Tachografo registracijos lapu) ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19080-19 byla, padarė išvadą, kad tachografo registracijos lapas įdėtas 2019 m. birželio 8 d., apie 07.35 val. Iki 2019 m. birželio 8 d., 14.43 val., minėtu laiku nuvažiuota maždaug apie 15 km. Nuo važiavimo pradžios iki avarijos greitis buvo maždaug 60 km/h. Maksimalus greitis, t. y. iki 80 km/h, buvo pasiektas 11.00 val., 12.50 val. 2019 m. birželio 8 d., apie 14.43 val., pagal matomus duomenis greitis buvo maždaug apie 43 km/h, ir tada staiga įvyko lėtėjimas. Po minėto lėtėjimo matyti, kad sunkvežimis stovėjo maždaug 01.20 val. Apatinė nuvažiuoto atstumo kreivė tinkamai nesukalibruota, todėl dienos ridos kilometražas skiriasi nuo faktiškai matomo registracijos lape (b. t. 1, b. l. 88).

2020 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad ji 2019 m. gegužės 8 d. dirbo kartu su vyr. patruliu N. P.. Dirbo ekipaže V1832. Maždaug apie 15.00 val., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Pramonės g., ties pastatu Nr. 26, susidūrė automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas asmuo prispaustas. Maždaug apie 15.08 val. kartu su kolega atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje pamatė jau atvykusius du policijos ekipažus, policijos ekipažų numerių nepamena. Jiems atvykus į įvykio vietą, kiti policijos ekipažai perdavė jiems automobilių ir jų vairuotojų duomenis. Ar jiems atvykus įvykio vietoje buvo GMP, ji nežino, žino kad yra vaizdo įrašas, kuris turėjo užfiksuoti jų atvykimą. Įvykio vietoje ji su kolega atliko matavimus. Tiek automobilis „MAN“, tiek „VW Golf“ jų akivaizdoje nejudėjo ir nepariedėjo. Automobilis „VW Golf“ buvo prispaustas prie stulpo, o „MAN“ automobilis stovėjo kelyje. Įvykio vietoje matavimai buvo atlikti pasitelkus matavimo juostą. Šiuo metu, praėjus beveik metams po įvykio, ji tiksliai nepamena, kokie matavimai buvo atlikti ir kokie atstumai išmatuoti. Atstumus tarp automobilių ji visada matuoja nuo vieno automobilio bamperio iki kito automobilio bamperio. Jiems jau atvykus į įvykio vietą, automobilio „MAN“ stabdymo žymės matėsi priekyje jo (t. y. automobilis iki jų atvykimo buvo nuriedėjęs arba kitaip patrauktas nuo automobilio „VW Golf“). Dėl vartų pločio galimai galėjo būti techninė klaida, bet ji savo schemoje buvo užsirašiusi būtent 4,00 m. Smulkių detalių iš minėtos dienos eismo įvykio nepamena, nes praėjo tikrai nemažai laiko po jo (b. t. 1, b. l. 90-92).

2020 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriaus. patruliu ir nurodė, jog 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.50 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patrule A. V., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 26, kilusį eismo įvykį, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės. Pranešta, kad viename iš automobilių yra prispaustų žmonių. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad susidūrė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos vairavo, atitinkamai, D. M. ir A. S.. Nepamena, ar įvykio vietoje dar buvo automobilio „VW Golf“ keleivė. Iki jiems atvykstant, įvykio vietoje jau buvo kitas policijos ekipažas. Pareigūnai jau buvo patikrinę vairuotojų blaivumą. Taip pat jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Jie kartu su kolege A. V. išmatavo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą ir apžiūrėjo susidūrusias transporto priemones. Taip pat jie gavo ant Pramonės gatvės pastato Nr. 26 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nufilmuotų vaizdų įrašus. Po to, tolimesniam eismo įvykio „įforminimui“, jie grįžo į Vilniuje, Mėnulio gatvėje, esančias kelių policijos patalpas. Taip pat liudytojas nurodė, kad transporto priemonių, tarp jų ir krovininių, techninės būklės, susijusios su stabdžių sistema, patikrinimas pasireiškia arba eksperimento būdu, kai yra galimybė atsisėdus į automobilį juo važiuoti ir bandyti stabdyti, arba pagal akivaizdžius stabdžių žymių pėdsakus ant asfalto. Taip pat stabdžiai tikrinami ir mechaniniu būdu. „Kojinio“ pagrindinio stabdžio sistemos būklė patikrinama įsėdus į transporto priemonę ir koja nuspaudus stabdžio pedalą. Jei tuo metu jaučiamas pasipriešinimas, tai galima teigti, kad automobilio stabdžiai veikia. Jei jaučiama, kad stabdžių pedalas „nereaguoja“ į paspaudimą koja, t. y. nesukelia pasipriešinimo, tada galima teigti, jog stabdžiai neveikia. Atliekant tokius veiksmus, negalima spręsti atskirai apie galinių ar priekinių stabdžių būklę. Daugiau veiksmų, susijusių su stabdžių sistemos tikrinimu, neatliekama. 2019 m. gegužės 8 d. eismo įvykio vietoje apžiūrėjus sunkvežimį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nustatė, kad neveikia šios transporto priemonės galiniai stabdžiai. Šią aplinkybę nustatė pagal stabdymo žymes ant asfaltuotos kelio dangos. Stabdymo žymės atitiko „tik priekinių sunkvežimio ratų kryptį“. Transporto priemonės apžiūros protokole jis tai nurodė grafoje „Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai“, kadangi protokole nėra kitos grafos, kurioje būtų galima aprašyti priekinius ir galinius stabdžius atskirai. Nustatęs šią, su stabdžiais susijusią aplinkybę pagal ant kelio išlikusias stabdymo žymes, jis eksperimento su judančiu sunkvežimiu neatlikinėjo. Nors buvo konstatuotas galinių stabdžių neveikimas, sunkvežimio dalyvavimas eisme nebuvo sustabdytas, kadangi jo stabdžiai veikė dalinai. Jei stabdžiai išvis nebūtų veikę, jis būtų uždraudęs šios transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme (b. t. 1, b. l. 94-96).

2020 m. lapkričio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau virš 10 metų. Įmonėje yra atsakingas už transportą. Žino, kad 2019 m. gegužės 8 d., Pramonės gatvėje, Vilniuje, buvo eismo įvykis, kurio metu jų įmonės vairuotojas A. S. vairavo įmonei priklausantį sunkiasvorį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis, jei tiksliai pamena, prieš eismo įvykį maždaug apie pusę metų buvo praėjęs techninę apžiūrą. Sunkiasvoris automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vairuotojas minėtu sunkiasvoriu nesiskundė. Po minėto eismo įvykio sunkiasvoris automobilis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvarytas ir pastatytas jų įmonės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo eismo įvykio dienos minėtas sunkiasvoris nebuvo eksplotuojamas. Po eismo įvykio sunkiasvorio padangos nebuvo liestos, t. y. nebuvo keistos ar permontuotos, jos ir po šiai dienai tokios pačios, kokios buvo eismo įvykio metu. Pasikartoja, kad dėl minėtos sunkiasvorės transporto priemonės iš vairuotojo pretenzijų nebuvo gavęs. Sunkiasvoris automobilis per pusantrų metų spėjo aprūdyti, tiek kėbulas, tiek važiuoklės dalys. Pagal jį, nėra techninės galimybės nustatyti sunkiasvorės transporto priemonės stabdžių būklės bei, tuo labiau, atkurti ją, kokia ji buvo prieš pusantrų metų (b. t. 1, b. l. 98-100).

2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. I. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.50 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. M. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Pramonės g. 26, prieš dvi minutes, gatvėje susidūrė automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su krovininiu automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prispaustas vienas žmogus. GMP reikalinga. Yra sužeistas vyras. Atvykus minėtu adresu, pastebėta, kad VW automobilis po susidūrimo su „MAN“ krovininiu automobiliu yra atsitrenkęs į stulpą, jo vairuotojas D. M., kuriam prakelta galva, kraujuoja. Jį apžiūrėjo GMP ir išvežė į Lazdynų ligoninę. „VW Golf“ keleivė R. S. buvo prispausta automobilyje. PGT 4 komanda ją išlaisvino, o GMP ją apžiūrėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę, moteris skundėsi šonų bei galvos skausmais. „MAN“ vairuotojas A. S. nesužalotas, jam medikų pagalbos neprireikė. Abu vairuotojai buvo blaivūs (b. t. 1, b. l. 8).

2019 m. gegužės 8 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 8 d. eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis, esančiomis ant pastato Pramonės g. Nr. 26. Vaizdo medžiaga pridėta prie bylos (b. t. 1, b. l. 10, 11-12).

2019 m. gegužės 16 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrimi du vaizdo įrašai, kurie nufilmuoti ant pastato Nr. 26, Pramonės g., Vilniuje, įrengtų vaizdo filmavimo kamerų:

- apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 1, kurio trukmė 00:19:53 val. Nufilmuota vaizdo stebėjimo kamera, kurios filmavimo ribos nuo S. Batoro gatvės pusės (tuo pačiu nuo įvažiavimo į Pramonės g. pastato Nr. 26 teritoriją / kiemą) „apėmė“ abiejų lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu besitęsiančių Pramonės gatvės pagrindinio ir šalutinio kelių atkarpą ir tarp jų esančią skiriamąją juostą iki pat jos pabaigos ir kelių važiuojamųjų dalių susijungimo vietos (žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro g. pusės), buvo nustatytos sekančios įvykio aplinkybės. Užfiksuota, kaip Pramonės gatvės pagrindiniu keliu S. Batoro gatvės pusės kryptimi važiavo ir tuo pačiu prie skiriamosios juostos pabaigos artėjo sidabrinės spalvos automobilis „VW Golf“ (t. y. D. M. vairuotas automobilis „VW Golf“). Tuo metu ta pačia kryptimi, tik Pramonės gatvės šalutiniu keliu, atsilikęs nuo automobilio „VW Golf“, važiavo mėlynos spalvos krovininis automobilis (t. y. A. S. vairuotas automobilis „MAN“). Pasiekus minėtus kelius skiriančios skiriamosios juostos pabaigą, automobilis „VW Golf“ buvo pasuktas į dešinę pusę ir iš Pramonės gatvės pagrindinio kelio įvažiavo į šalutinį kelią. Kirsdamas šalutinį kelią automobilis judėjo link įvažiavimo į Pramonės gatvės pastato Nr. 26 vidinę teritoriją/kiemą (apie tai sprendžiama visumoje vertinant ir eismo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotus duomenis; paties įvažiavimo ir prie pat jo esančios kelio važiuojamosios dalies atkarpos kameros filmavimo ribos „neapėmė“). Po to, automobilis „VW Golf“ išvažiavo iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų ir daugiau nebuvo matomas. Tuo metu šalutiniu keliu judantis automobilis „MAN“ buvo pradėtas stabdyti (užfiksuota, kaip jo priekinė dalis prigludo prie kelio). Vaizdo įraše transporto priemonių susidūrimas neužfiksuotas. Užfiksuota tik tai, kad stabdomam automobiliui „MAN“ beveik išvažiavus iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų, šis automobilis, už savęs ant kelio dangos palikdamas stabdymo žymes, trumpam sustojo (matosi jo galinė dalis), netrukus po ko pariedėjo atgal ir tada jau pilnai sustojo;

- apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2, kurio trukmė 00:19:53 val. Nufilmuota Pramonės gatvės pastato Nr. 26 vidiniame kieme įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurios filmavimo ribos, be vidinio kiemo, „apėmė“ ir visą įvažiavimą į kiemą (išvažiavimą iš kiemo), už jo esančios kelio važiuojamosios dalies atkarpą bei dešiniau įvažiavimo (žiūrint iš kiemo pusės) už kiemą juosiančios tvoros stovintį elektros linijos stulpą su pritvirtintu kelio ženklu Nr. 203 („Duoti kelią“), buvo nustatytos sekančios įvykio aplinkybės. Užfiksuota, kaip Pramonės gatvės pagrindiniu keliu S. Batoro gatvės kryptimi važiavęs sidabrinės spalvos automobilis „VW Golf“ (t. y. D. M. vairuotas automobilis „VW Golf“), kuriame buvo įjungtas posūkio signalas, sukdamas į dešinę išvažiavo iš pagrindinio kelio ir kirsdamas šalutinį kelią priekine dalimi artėjo link įvažiavimo į pastato Nr. 26 kiemą. Automobiliui priekine dalimi beveik pasiekus įvažiavimą į kiemą, į jo dešinį šoną priekine dalimi atsitrenkė jam iš dešinės pusės Pramonės gatvės šalutiniu keliu S. Batoro gatvės kryptimi judėjęs mėlynos spalvos krovininis automobilis (t. y. A. S. vairuotas automobilis „MAN“). Automobilis „VW Golf“ smūgio buvo nublokštas automobilio „MAN“ judėjimo kryptimi į priekį, t. y. automobilio „VW Golf“ pirminės judėjimo krypties atžvilgiu į kairę pusę, ir automobilio „MAN“ prispaustas prie minėto elektros linijos stulpo. Po to, automobilis „MAN“ pariedėjo atgal nuo automobilio „VW Golf“ ir pilnai sustojo (b. t. 1, b. l. 13-14).

2019 m. gegužės 9 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2019 m. gegužės 8 d. Eismo įvykio vietos plane, 2019 m. birželio 9 d. Tarnybiniame pranešime, 2019 m. gegužės 9 d. Apžiūros protokole, 2019 m. gegužės 9 d. Eismo įvykio vietos plane, 2020 m. vasario 13 d. Eismo įvykio vietos plane, Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, jog:

- 2019 m. gegužės 8 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. 26. Žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, t. y. abiejų eismo įvykio dalyvių (D. M. ir A. S.) važiavimo kryptimi prieš įvykį, pastatas Nr. 26 yra prie pat gatvės kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Ties minėtu pastatu, Pramonės gatvė yra sudaryta iš dviejų atskirų lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu besitęsiančių kelių, kurie atskirti skiriamąja juosta (veja). Ties šia Pramonės gatvės atkarpa yra įrengtas virš kelių besitęsiančios (skersai gatvės kelių ašinės linijos atžvilgiu) geležinkelio atšakos viadukas. Viena iš viaduko atraminių kolonų stovi minėtoje skiriamojoje juostoje. Žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, Pramonės gatvės kelio važiuojamoji dalis ties skiriamosios juostos pradžia atsišakoja į dvi atskiras kelio važiuojamąsias dalis dar prieš pastatą Nr. 26 ir prieš vieno iš kelių kairėje esančią sankirtą su Linksmąja gatve. Abiejose Pramonės gatvės kelių važiuojamosiose dalyse nustatytas dviejų krypčių eismas, jas sudaro po dvi eismo juostas (t. y. po vieną eismo juostą, skirtą judėti kiekviena iš krypčių). Keliai, pagal kelio ženklus, nelygiareikšmiai. Nuo atsišakojimo vietos kairiau besitęsianti Pramonės gatvės kelio važiuojamoji dalis (kuri toliau kertasi su Linksmąja gatve) laikoma pagrindiniu keliu, o dešiniau (ties kurios dešiniuoju kraštu toliau yra pastatas Nr. 26) – šalutiniu. Žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, pasibaigus kelius skiriančiai skiriamajai juostai, abiejų kelių važiuojamosios dalys susijungia. Kelio ilgio atžvilgiu, apie 11 m atstumu už vietos, kur baigiasi skiriamoji juosta ir kelių važiuojamosios dalys susijungia, ant ties kelio (tuo pačiu – ties šalutinio kelio) važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu esančio elektros linijos stulpo yra pritvirtintas eismo pirmenybę nustatantis kelio ženklas Nr. 203 („Duoti kelią“) su papildoma lentelė Nr. 843 („Pagrindinio kelio kryptis“), nurodantis, kad vairuotojas, važiuojantis Pramonės gatvės šalutiniu keliu (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančiu keliu) S. Batoro gatvės kryptimi sankirtoje privalo duoti kelią transporto priemonėms ta pačia kryptimi važiuojančioms Pramonės gatvės pagrindiniu keliu (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos kairiau besitęsiančiu keliu). Tuo pačiu, minėtu kelio ženklu žymima Pramonės gatvės šalutinio kelio (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančio kelio) pabaigos vieta. Žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, ties Pramonės gatvės pagrindinio kelio (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos kairiau besitęsiančio kelio) važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, skiriamojoje juostoje, apie 27 m atstumu prieš vietą, kurioje baigiasi skiriamoji juosta ir kelių važiuojamosios dalys susijungia, pastatytas eismo pirmenybę nustatantis kelio ženklas Nr. 201 („Pagrindinis kelias“) su papildoma lentelė Nr. 842 („Pagrindinio kelio kryptis“), informuojantis, kad šiuo keliu S. Batoro gatvės kryptimi važiuojantis vairuotojas turi judėjimo pirmenybę toliau esančioje sankirtoje su iš dešinės pusės prisijungiančiu šalutiniu keliu (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančiu keliu). Žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, kelio ilgio atžvilgiu tarp vietos, kur kelius skirianti skiriamoji juosta baigiasi bei kelių važiuojamosios dalys susijungia, ir vietos, kur ties Pramonės gatvės šalutinio kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu stovi minėtas elektros linijos stulpas su pritvirtintu kelio ženklu Nr. 203 („Duoti kelią“), ties Pramonės gatvės šalutinio kelio (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančio kelio) važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu yra apie 4 m pločio įvažiavimas į tvora aptvertą Pramonės gatvės pastato Nr. 26 vidinę teritoriją (kiemą). Kelio ilgio atžvilgiu, artimesnis įvažiavimo į kiemą kraštas yra apie 2 m atstumu už vietos, kur baigiasi kelius skirianti skiriamoji juosta bei kelių važiuojamosios dalys susijungia, o elektros linijos stulpas su pritvirtintu kelio ženklu yra apie 5 m atstumu už tolimesnio įvažiavimo krašto. Pramonės gatvės šalutinio kelio (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančio kelio) plotis ties įvažiavimu į pastato Nr. 26 kiemą yra apie 7 – 8 m. Maksimalus leistinas važiavimo greitis aptariamoje kelio atkarpoje yra 50 km/h.;

- eismo įvykio metu A. S. vairuotas krovininis automobilis „Man 26.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Pramonės gatvės šalutinio kelio (t. y. nuo kelio atsišakojimo vietos dešiniau besitęsiančio kelio) važiuojamojoje dalyje. Automobilis stovėjo priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi link S. Batoro gatvės pusės, tuo pačiu – link sankirtos su Pramonės gatvės pagrindiniu keliu, apie 45 laipsnių kampu pasuktas į dešinę pusę. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo priekine dalimi ties įvažiavimo į pastato Nr. 26 kiemą artimesniuoju kraštu, galine dalimi – ties vieta, kur baigiasi kelius skirianti skiriamoji juosta bei kelių važiuojamosios dalys susijungia. Automobilis stovėjo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tarp jos krašto ir transporto priemonės priekinio bei galinio ratų, buvo, atitinkamai, apie 0,2 m ir 1,3 m atstumai. Apžiūros metu ant kelio važiuojamosios dalies dangos, ties automobilio „Man 26.463“ stovėjimo vieta, buvo užfiksuotos dvi ištisinės viena kitos atžvilgiu lygiagrečiai išsidėsčiusios iš kairės pusės į dešinę (žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro g. pusės) besitęsiančios šio automobilio ratų paliktos stabdymo žymės. Kairės pusės (žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro g. pusės) stabdymo žymė buvo apie 13,5 m ilgio ir, kelio ilgio atžvilgiu, baigėsi ties įvažiavimo į pastato Nr. 26 kiemą tolimesniuoju kraštu, o apie 10,8 m ilgio dešinės pusės žymė – ties įvažiavimo artimesniuoju kraštu. Automobilio dešinės pusės ratų stabdymo žymės pradžia, kelio pločio atžvilgiu, buvo apie 2,6 m atstumu, o kairės – apie 4,4 m atstumu nuo šalutinio kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kas leidžia manyti, kad prieš pat stabdymą transporto priemonė bent iš dalies judėjo būdama išvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą;

- eismo įvykio metu D. M. vairuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo už kelio važiuojamosios dalies ribų, kairiu šonu prigludęs prie minėto, už Pramonės gatvės šalutinio kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto esančio elektros linijos stulpo, kelio ilgio atžvilgiu įrengto už įvažiavimo į Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemą (žiūrint eismo kryptimi link S. Batoro g. pusės). Nuo kelio važiuojamosios dalies pusės link šio automobilio tęsėsi dvi apie 4 m ilgio šoninio slydimo žymės. Vienos iš jų (galinės) pradžia buvo kelio važiuojamojoje dalyje, ties automobilio „Man 26.463“ kairiojo stabdymo pėdsako pabaiga. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 15-16, 17, 18-21; 23; 24-25, 26, 27-29; 30, 31-34; 36).

2019 m. gegužės 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog D. M. vairuoto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – nukentėjusioji R. S.), pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės dešiniajame šone (dėl susidūrimo metu buvusio kontakto su automobiliu „Man 26.463“) ir kairiajame šone (dėl kontakto su elektros linijos stulpu) (b. t. 1, b. l. 37).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, jog automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – R. S. (b. t. 1, b. l. 38).

UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) užfiksuota, jog transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus. Techninė apžiūra galioja iki 2019 m. gegužės 13 d. (b. t. 1, b. l. 39).

AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutartyje užfiksuota, jog transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdrausta ir draudimas galioja nuo 2019 m. balandžio 16 d. 12.23 val. iki 2020 m. balandžio 15 d. 24.00 val. (b. t. 1, b. l. 40).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, jog automobilio „Man 26.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 1, b. l. 42).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. vasario 21 d. Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog automobilio „Man 26.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų padangų būklė atitinka KET reikalavimus, stabdžių sistema (kojinis/pagrindinis ir rankinis/stovėjimo stabdžiai) veikia. Protokolo grafoje „kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai“ pareigūnas nurodė, kad „neveikia galiniai stabdžiai“. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 41, 44, 45-47).

Žemesnės instancijos teismas

- automobilio ratų padangos atitinka gamintojo keliamus reikalavimus. Padangos atitinka minimalius keliamus reikalavimus, t. y. nei viena iš jų nėra nudilusi žemiau KET nustatytos ribos. Automobilio trečios ašies padangų kraštai suapvalėję dėl normalių eksploatacijos faktorių ir eismo saugumui įtakos neturi. Šių padangų minimalaus rašto gylio ribojimo žymenys nepasiekti.

Nors šiuo metu nėra techninių galimybių nustatyti stabdžių efektyvumą, tačiau specialistas nurodė, kad stabdžių sistema iš esmės veikianti ir funkcionuojanti. Kaip nurodė specialistas, nustatyti, ar automobilis „Man 26.463“ 2019 m. gegužės 8 d. buvo tinkamas eksploatuoti nėra galimybės, nes šiuo metu sistema dėl ilgo neeksploatavimo periodo turi pažeidimų (korozijos pažeidimai, guminių tarpinių įtrūkimai). Galimybės kokiomis nors priemonėmis atkurti stabdžių sistemos veikimą, identišką buvusiam 2019 m. gegužės 8 d., nėra, kadangi sistema dėl ilgo neeksploatavimo pažeista atmosferos ir kitų veiksnių (b. t. 1, b. l. 50-52).

2020 m. lapkričio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta papildoma automobilio „Man 26.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų padangų apžiūra, naudojant specialų padangų protektoriaus gylio matuoklį, kurios metu buvo nustatyta, kad visų šios transporto priemonės ratų padangų protektoriaus gylis atitinka KET nustatytus reikalavimus. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 53-54, 55-59).

2019 m. gegužės 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrima R. S. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir CD laikmena Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistė J. Majauskaitė-Čobot), nustatyta, kad R. S. eismo įvykio metu patyrė poodinę kraujosruvą kairiajame antakyje, minkštųjų audinių patinimą veide, dešinės pusės I-II-III šonkaulių dvigubus lūžius (priekinių ir nugarinių galų lūžius), oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir priekiniame viršutiniame tarpuplautyje, poodinę emfizemą krūtinės ir kaklo minkštuose audiniuose. Nustatyti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b. l. 63-65).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. 11-1299(19) konstatuota, jog 1) Krovininis automobilis „MAN“ prieš eismo įvykį judėjo Pramonės g. šalutiniu keliu ties važiuojamosios dalies viduriu kryptimi link Naujosios Vilnios, o prieš pat eismo įvykį buvo nusuktas į dešinę. 2) Automobilis „VW Golf“ prieš eismo įvykį judėjo Pramonės g. pagrindiniu keliu kryptimi link Naujosios Vilnios, o prieš pat eismo įvykį suko į dešinę, įvažiuodamas į Pramonės g. šalutinį kelią. 3) Tikėtina, krovininio automobilio „MAN“ greitis prieš pat stabdymą buvo apie 56 km/h, o susidūrimo metu – nedidesnis kaip 47 km/h. 4) Nustatyti, koks buvo automobilio „VW Golf“ greitis prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu, negalima. Galima tik teigti, kad automobilis „VW Golf“ jau buvo stabdomas dar važiuojant pagrindiniu keliu ir artėjant prie sankryžos, susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ judėjo nedideliu greičiu link įvažiavimo į teritoriją. 5) Transporto priemonių susidūrimas įvyko ties eismo įvykio vietos plane užfiksuota krovininio automobilio „MAN“ priekine dalimi, automobiliui „VW Golf“ priekiniais ratais įvažiavus į kelkraštį. 6) Krovininio automobilio „MAN“ vairuotojas A. S., važiuodamas apie 56 km/h greičiu ir jeigu būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai kliūties sudarymo momentu pradėjęs stabdyti savo transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Tačiau, jeigu krovininio automobilio „MAN“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu ir, artėdamas sankryžos su pagrindiniu keliu, būtų iš anksto mažinęs važiavimo greitį, kuomet automobilio „VW Golf“ vairuotojas, važiuodamas dar pagrindiniu keliu ir artėdamas prie tos pačios sankryžos, iš anksto mažino važiavimo greitį, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. 7) Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilis „VW Golf“ judėjo Pramonės g. pagrindiniu keliu link Naujosios Vilnios, o krovininis automobilis „MAN“ judėjo Pramonės g. šalutiniu keliu link Naujosios Vilnios. Artėjant prie šių kelių susikirtimo, automobilis „VW Golf“ mažino greitį, suko į dešinę ir įvažiavo į šalutinį kelią. Tuo metu krovininis automobilis iki susidūrimo vietos buvo nutolęs apie 31,4 m atstumu. Krovininio automobilio vairuotojas, judėdamas, tikėtina, apie 56 km/h greičiu, stabdė, tačiau judėdamas ne didesniu kaip 47 km/h greičiu, krovininio automobilio priekine dalimi trenkė į automobilio „VW Golf“ dešinį šoną. Susidūrimas įvyko ties eismo įvykio vietos plane užfiksuoto krovininio automobilio priekine dalimi automobiliui „VW Golf“ priekiniais ratais įvažiavus į žvyruotą kelkraštį. Susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ buvo bloškiamas į priekį ir sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir buvo prispaustas prie elektros stulpo. Po susidūrimo krovininis automobilis pajudėjo atgal ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. 8) Krovininio automobilio „MAN“, judančio nustatytu apie 56 km/h greičiu, minimalus sustabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 45,7 m, o judančio leistinu 50 km/h greičiu – 38,7 m. 9) Atsakyta išvados 4-ame punkte. 10) Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, manevro į dešinę metu automobiliui „VW Golf“ įvažiavus į šalutinį kelią, krovininis automobilis „MAN“, judėdamas apie 56 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo apie 31,4 m atstumu. 11) Krovininio automobilio „MAN“, judančio nustatytu apie 56 km/ greičiu, vairuotojas A. S. reagavo stabdyti savo transporto priemonę, būdamas iki susidūrimo vietos apie 36,5 m atstumu. 12) Automobilio „VW Golf“ vairuotojas D. M., išvažinėdamas iš pagrindinio kelio, kirto brūkšninę kelio liniją, kuri žymi pagrindinio kelio kraštą, ir mažindamas greitį atliko dešinio posūkio manevrą. 13) Transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu automobilio „VW Golf“ vairuotojas D. M., prieš įvažiuodamas į šalutinį kelią, būtų praleidęs šalutiniu keliu važiuojantį krovininį automobilį „MAN“. 14) Šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nes tai nėra eismo įvykių tyrimo srities specialisto kompetencija. 15) Buvusioje kelio eismo situacijoje „VW Golf“ vairuotojo D. M. veiksmai, – atlikdamas manevrą į dešinę ir įvažiavęs į šalutinį kelią, sudarė kliūtį šalutiniu keliu artėjusiam krovininiam automobiliui „MAN“ ir su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje krovininio automobilio „MAN“ vairuotojo A. S. veiksmai, – važiuodamas šalutiniu keliu ir artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu, kuomet automobilis „VW Golf“ pagrindiniu keliu artėdamas prie sankryžos pradėjo mažinti greitį, iš anksto nemažino greičio ir susidūrė su automobiliu „VW Golf“, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (b. t. 1, b. l. 104, 105-114).