Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jam skirta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur bauda.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys ir jai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 401,90 Eur turtinei ir 3 330 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. M. valstybės naudai priteista 242 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: jis 2019 m. gegužės 8 d., apie 14.51 val., Vilniuje, Pramonės gatvės kelio atkarpoje, ties sankirta su Linksmąja gatve, kurioje Pramonės gatvė skiriamąja juosta (veja) atskirta į dvi atskiras lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu besitęsiančias nelygiareikšmių kelių važiuojamąsias dalis, vairuodamas R. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link S. Batoro gatvės pusės važiavo Pramonės gatvės kelio važiuojamąja dalimi, kuri jai iš dešinės pusės už skiriamosios juostos besitęsiančios taip pat Pramonės gatvės važiuojamosios dalies atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, ir ties skiriamosios juostos pabaiga, išvažiuodamas iš kelio ir sukdamas į dešinę link Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimą, numatantį, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, ir 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tai yra, jis, neįsitikinęs savo ketinamų atlikti veiksmų saugumu, išvažiuodamas iš kelio ties skiriamosios juostos pabaiga, pasuko į dešinę ir, neturėdamas judėjimo pirmenybės, vairuojamu automobiliu iš Pramonės gatvės pagrindinio kelio įvažiavo į šalutinį kelią kelio ilgio atžvilgiu prieš vietą, žiūrint S. Batoro gatvės kryptimi, kurioje pagal eismo pirmenybę nustatantį kelio ženklą Nr. 203 („Duoti kelią“) baigiasi prie Pramonės gatvės pagrindinio kelio prisijungiantis šalutinis kelias, dešinio posūkio manevro metu judėdamas link ties šalutinio kelio dešiniuoju kraštu esančio įvažiavimo į Pramonės gatvės pastato Nr. 26 kiemą, kirto šalutinį kelią ir, tokiais veiksmais sudarydamas kliūtį, nedavė kelio Pramonės gatvės šalutiniu keliu S. Batoro gatvės kryptimi važiavusiam A. S. vairuojamam krovininiam automobiliui „MAN 26.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė, dėl ko automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei R. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintos susidūrusios transporto priemonės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba skirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. M. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei skyrė jam bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek nuteistasis, tiek sunkvežimio „MAN“ vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog būtent nuteistojo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais nusikalstamos veikos padariniais. Apeliantas su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka ir nors neginčija nustatytų KET pažeidimų bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, jog būtent sunkvežimio „MAN“ vairuotojo veiksmai yra pagrindinė eismo įvykio, bei nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo priežastis. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas tokią savo poziciją grindžia, jo manymu, netinkamai įvertintu sunkvežimio stabdžių sistemos efektyvumu, dėl kurios gedimo ir galėjo kilti eismo įvykis.

7. Nors apeliantas nurodytus argumentus grindžia paties nuteistojo parodymais, taip pat liudytojų parodymais, bei specialisto V. M. pateikta išvada, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl sunkvežimio „MAN“ stabdžių sistemos veikimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog liudytojų pareigūnų N. P. ir A. V. abejones dėl galinių „MAN“ sunkvežimio ratų stabdžių veiksmingumo paneigė specialistas V. V., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškindamas, jog staigaus stabdymo metu, padangų žymių gali ir nelikti ir tai nereiškia, kad stabdžiai galėjo neveikti. Taip pat prielaidas dėl netinkamo „MAN“ sunkvežimio padangų protektoriaus gylio ir dėl to nulemto stabdymo neefektyvumo, paneigė 2020 m. lapkričio 24 d. sunkvežimio padangų protektoriaus būklės apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, jog transporto priemonės ratų padangų protektoriaus gylis atitinka KET nustatytus reikalavimus (1 t., b. l. 53-60). Nors apelianto teigimu, šios aplinkybės prieštarauja specialisto V. M. išvadai nurodant, jog vilkikas „MAN“ neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo dėl netvarkingų stabdžių, tačiau pastebėtina, jog specialistas išvadą dėl netvarkingų stabdžių padarė remdamasis ne objektyviais duomenimis, o pareigūnų parodymais, jiems darant prielaidas dėl galimai tinkamai neveikiančių sunkvežimio stabdžių. Atitinkamai, remiantis vien tik prielaidų pobūdžio teiginiais, bei objektyvia bylos medžiaga nepagrįstomis specialisto išvadomis, negali būti pripažinta, jog sunkvežimio „MAN“ stabdžiai eismo įvykio metu neveikė ar veikė neefektyviai dėl sistemos gedimų.

8. Apelianto teigimu, sunkvežimio „MAN“ techninei būklei, bei stabdžių veikimui įvertinti būtina skirti ekspertizę, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra naujų aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga skirti byloje ekspertizę. Šis klausimas bylą nagrinėjančio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi. Be kita ko, dar 2020 m. lapkričio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. parodė, kad sunkiasvoris automobilis per pusantrų metų spėjo aprūdyti, tiek kėbulas, tiek važiuoklės dalys (1 t., b. l. 98-100), taigi nebėra galimybės atkurti eismo įvykio metu buvusių sąlygas, dėl ko ekspertizės tyrimo rezultatai nebūtų tikslūs.

9. Apeliantas taip pat remiasi specialisto V. M. pateikta išvada ir nurodo, jog sunkvežimio „MAN“ vairuotojas matydamas vairuotojo „VW Golf“ veiksmus, privalėjo iš anksto imtis veiksmų, lėtinti greitį, stabdyti ir būtų išvengęs susidūrimo, t. y., jeigu jis nebūtų viršijęs leistino 50 km/h greičiu ir būtų laiku sureagavęs į kliūtį, susidūrimo būtų išvengta.

10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, jog KET, viršydamas leistiną maksimalų greitį, pažeidė ir MAN vairuotojas, tačiau apelianto nurodoma V. M. išvada iš esmės yra grindžiama prielaida, jog „MAN“ vairuotojas būtų išvengęs kliūties važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, jeigu iš anksto būtų numatęs „VW Golf“ vairuotojo veiksmus ir tai, jog pastarasis atliks posūkio manevrą. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog vairuojant transporto priemonę, galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015), tačiau ne kitų eismo dalyvių veiksmų išankstinio numatymo principas. Be kita ko atsižvelgtina ir į tai, jog remiantis „MAN“ sunkvežimio vairuotojo parodymais duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dar važiuojant vienu keliu „VW Golf“ aplenkė sunkvežimį „MAN“, be kita ko dėl kelio, kuriame įvyko eismo įvykis išsišakojimo susijungimo į vieną pagrindinį kelią, buvo pagrindas manyti, jog „VW Golf“ vairuotojas ketina važiuoti pagrindiniu keliu, o ne atlikti posūkio manevrą. Nors, apelianto teigimu, „MAN“ sunkvežimio vairuotojo parodymai tam tikrose dalyse melagingi, tačiau bylą nagrinėjant teisme, tokios aplinkybės nustatytos nebuvo, be kita ko ir pats apeliantas nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu liudytojo parodymai galėtų būti laikomi melagingais. Taip pat pastabėtina, jog išvada dėl nuteistojo kaltės priimta remiantis ne tik nurodytais parodymais, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, t. y., kitų liudytojų parodymais, vaizdo kamerų įrašais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais, transporto priemonių apžiūros protokolais ir kita medžiaga.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto V. V. pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad krovininio automobilio „MAN“ vairuotojo viršytas maksimalus leistinas važiavimo greitis techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu, nes, jei jis ir nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs. Minėta specialisto išvada paremta objektyviais bylos duomenimis, o ne prielaidomis (liudytojų parodymais, spėjimais). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog eismo įvykis ir dėl jo atsiradę padariniai yra priežastiniu ryšiu susiję būtent su “VW Golf“ vairuotojo D. M. veiksmais, kadangi tuo atveju, jeigu pastarasis būtų laikęsis KET reikalavimų ir prieš atlikdamas posūkio manevrą būtų įsitikinęs savo atliekamų veiksmų saugumu ir praleidęs atvažiuojantį „MAN“ sunkvežimį, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nusikalstamos veikos padariniai dėl to nebūtų atsiradę. Nors, apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė, jog nusikalstamą veiką jis padarė neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaryta tik neatsargia kaltės forma, su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina ir jie atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliantas taip pat nurodo, jog priimdamas nuosprendį teismas turėjo remtis precedentais suformuotais kasacinio teismo nutartyse Nr. 2K-380-511/2017, 2K-171-648/2020, 2K-127/2010, 2K-483/2013. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos nutartys negali būti laikytinos precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi dvejose iš minėtų nutarčių pripažinta, jog dėl eismo įvykio kalti abu jo dalyviai, tačiau atsakomybėn patraukiamas tik vienas iš jų, kadangi kitas asmuo eismo įvykio metu žuvo (nutartys Nr. 2K-171-648/2020, 2K-127/2010). Byloje Nr. 2K-380-511/2017 kaltu pripažintas asmuo viršijęs greitį, kadangi kitas eismo dalyvis buvo išteisintas dėl atsargaus ir rūpestingo elgesio iki susidūrimo, o bylos Nr. 2K-384/2013 atveju buvo sužeistas pėsčiasis, pats pažeidęs KET taisykles ir neatsakingai elgęsis kelyje.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, taip pat nepažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų reikalavimų, nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindė nuosprendyje išdėstytų ir įvertintų įrodymų visetu, bei laikydamasis įstatymo bei teismų praktikos D. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius BK 281 straipsni 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti nuteistajam paskirtos baudos dydį arba skirti švelnesnę nei BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Nurodoma, jog nuteistojo finansinė padėtis yra itin sunki, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, gaunantis vos 750-800 Eur pajamas, jo sutuoktinė yra bedarbė, auginanti mažametį vaiką, todėl 2 000 Eur bauda jo šeimai yra didelė finansinė našta.

15. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, jog jis dėl neatsargumo padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau yra baustas administracine tvarka, teistas (2 t., b. l. 113 – 114, 147 – 154), užsiima individualia veikla (2 t., b. l. 155). Nuteistajam skirtos bausmės – baudos dydis nežymiai didesnis nei galimas už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nustatytas baudos minimumas, dar labiau mažinti paskirtos baudos dydį nėra pagrindo.

17. Nuteistasis taip pat prašo svarstyti švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimo galimybę. Pagal teisminę praktiką, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ar kitokių aplinkybių visumos ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių nuteistojo aplinkybių ar kitokių aplinkybių visumos, o vien tai, jog nuteistojo finansinė padėtis yra itin sunki, bei tai, jog ateityje nuteistajam inkriminuota veika gali būti dekriminalizuota, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas.

18. Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, nuteistasis ne kartą yra baustas administracine tvarka taip pat ir už KET pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu ir kitokius nusižengimus iš esmės susijusius su KET pažeidimais. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, jog ir nagrinėjama nusikalstama veika padaryta dėl KET pažeidimų, nesutiktina, jog nuteistojo gynėjo nurodomų aplinkybių pagrindu jam skirta bauda gali būti sumažinta, tačiau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog baudas už paskirtus administracinius nusižengimus nuteistasis yra sumokėjęs, į nurodomą šeimos sunkią materialinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nuteistajam nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda 24 mėnesius.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. M., atsižvelgė į visas teisingos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti D. M. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudos sumokėjimo terminą – 24 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:

LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas - 40100;

LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas - AB SEB bankas, banko kodas - 70440;

LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas - 21400;

LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas - „Swedbank", AB, banko kodas - 73000;

LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas - UAB „Medicinos bankas“, banko kodas - 72300;

LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas - AB „Šiaulių bankas“, banko kodas – 71800.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.