Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-346-524/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-30
Bylos Nr.: e2A-346-524/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-346-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01580-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 18 500 EUR skolą, 1 166,40 EUR delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys 2016 m. kovo 14 d. sudarė Projektavimo sutartį Nr. 16.02.31 su vėlesniu pakeitimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis, techninio projekto parengimo. Pažymėjo, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė pareigos atsiskaityti už atliktus darbus visa apimtimi neįvykdė ir liko skolinga pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. lapkričio 18 d. bei 2016 m. gruodžio 1 d. atliktų darbų aktus ir jų pagrindu pateiktas sąskaitas faktūras atitinkamai 114 829 EUR, 40 928,25 EUR bei 8 197,75 EUR. Vėliau šalys susitarė dėl skolos išdėstymo, numatydamos, kad atsakovė paskutinį mokėjimą atliks iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos. Atsakovė, nors ir nukrypdama nuo sutarto grafiko, atliko dalinius mokėjimus ir jos skola 2017 m. lapkričio mėn. sudarė 18 500 EUR. Tačiau, suėjus galutiniam terminui, atsakovė nustojo vykdyti prievolę.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 20 000 EUR baudą, 651,36 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. kovo 14 d. tarp šalių buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 16.02.31, kuria ieškovė, vadovaudamasi atsakovės pateikta projektavimo užduotimi, įsipareigojo parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis, techninį projektą. 2016 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl konfidencialumo Nr. 1. 2017 m. gegužės 9 d. susitarimu Nr. 1 dėl vykdymo priežiūros nutraukimo buvo nuspręsta abipusiu šalių susitarimu nutraukti vykdymo priežiūros paslaugą ieškovės parengtam Gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), projektui, kuris buvo parengtas ieškovei vykdant su atsakove sudarytą sutartį. 2018 m. vasario 12 d. sužinojo, kad ieškovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurios pavadinimas „Progresyvūs Projektai“, 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo paskelbtas įrašas, kuriame nurodyta, kad „2016 m. buvo parengtas esamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos išplėtimo projektas, kurio metu buvo numatyta išplėsti esamą gamyklos plotą bei perplanuoti esamas patalpas ir technologinių įrenginių išdėstymą. Bendras naujai projektuojamų bei rekonstruotų patalpų plotas daugiau kaip 7.100 m2. Tai jau kelintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje sėkmingai įgyvendintas projektas per paskutinius 5 metus. www.pprojektai.lt“ (citatos kalba netaisyta), taip pat prie šio įrašo buvo pridėtos trys fotonuotraukos. Pridėtose fotonuotraukose yra matomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos pastatas, taip pat projektinis gamyklos pastato vaizdas. Mano, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. įrašo paskelbimu „Facebook“ paskyroje ieškovė pažeidė 2016 m. liepos 1 d. susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, kadangi paskelbtu įrašu buvo atskleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos išplėtimo projekto vykdymo faktas ir atskleistos projekto detalės (projekto tikslas, projekto įgyvendinimo priemonės), taip pažeidžiant susitarimo dėl konfidencialumo 2.1 punkte nustatytą įsipareigojimą, pridėjus projektinio gamyklos pastato vaizdo fotonuotrauką, kurią ieškovė gavo vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, buvo pažeista susitarimo dėl konfidencialumo 2.4 punkte numatyta ieškovės pareiga neatskleisti vykdant sutartį gautų fotonuotraukų. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad ieškovei turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė – ji turi sumokėti 2016 m. liepos 1 d. susitarime dėl konfidencialumo numatytą 20 000 EUR baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ 18 500 EUR skolą, 614,37 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 19 114,37 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 203,28 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ naudai, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių sudarytos sutarties (su pakeitimais) pagrindu tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Pagal ieškovės pateiktus duomenis – tarpusavio skolų suderinimo aktą – atsakovė už ieškovės atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 18 500 EUR. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 166,40 EUR delspinigių, motyvuodama tuo, kad atsakovė nustatytu laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus. Taigi, ieškovė, remdamasi Sutarties 6.7 punktu, reikalauja taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (delspinigių) forma. Tuo tarpu atsakovė delspinigius prašo skaičiuoti taikant sutrumpintą ieškinio senatį. Ieškovė delspinigius prašo priteisti už praleistą terminą apmokėti 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitas faktūras. Iš ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė delspinigius už praleistą terminą apmokėti 2016 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2016 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą skaičiavo už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą (atitinkamai už 606 ir 402 dienas). Esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia tik tuos delspinigius, kurie patenka į 6 mėnesių iki kreipimosi į teismą laikotarpį, t. y. 614,37 EUR. Taip pat priteistos procesinės palūkanos. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 20 000 EUR baudą, 651,36 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė šalių 2016 m. liepos 1 d. sudarytą susitarimą dėl konfidencialumo Nr. 1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įdėta informacija apie parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos išplėtimo projektą, taip pat projektinio gamyklos pastato erdviniai brėžiniai viešojoje erdvėje buvo įdėti ir viešai prieinami ne tik prieš ieškovei informaciją įdedant socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, tačiau ir prieš 2016 m. liepos 1 d. susitarimo sudarymą. Be to, su visu parengtu ieškovės projektu, įskaitant ir erdvinius brėžinius, viešai visuomenė galėjo susipažinti ir susipažino laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki birželio 1 d. ieškovės buveinės patalpose. Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 p., duomenys apie parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstravimo projektą buvo skelbiami wwvv.infostatyba. Šioje interneto svetainėje skelbiami duomenys buvo prienami šios interneto svetainės registruotiems vartotojams, tad visi norėję susipažinti su parengtu ieškovės projektiniu pasiūlymu taip pat galėjo susipažinti prisiregistravę nurodomoje interneto svetainėje. Dėl išdėstytų motyvų pripažinta, kad ieškovė 2016 m. liepos 1 d. sudaryto susitarimo sąlygų nepažeidė, kadangi paviešinta ieškovės informacija, vadovaujantis imperatyviomis teisės nuostatomis, visuomenei buvo paskelbta dar iki 2016 m. liepos 1 d. susitarimo sudarymo, todėl priešieškinis atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovės priešieškinį, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Skundžiamu sprendimu netenkinęs atsakovės priešieškinio, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, kadangi šalys, sudarydamos 2016 m. kovo 14 d. projektavimo sutartį Nr. 16.02.31 ir 2016 m. liepos 1 d. susitarimą dėl konfidencialumo Nr. 1, prisiėmė įsipareigojimus viena kitai. Atsakovė yra įsitikinusi, kad, ieškovei pažeidus susitarimą, atsakovė visiškai pagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą ieškovei ir nesumokėjo ieškovės reikalaujamos sumos.

5.2. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino susitarimo sąlygas, nesigilino į tikruosius šalių ketinimus, kurie lėmė susitarimo sudarymą, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepažeidė susitarimo sąlygų. Svarbu tai, kad sudarydamos susitarimą šalys siekė užtikrinti visišką bet kokios informacijos, susijusios su sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu, slaptumą. Be to, susitarimo tikslas buvo atskleistas ir susitarimo preambulėje, kurioje buvo nurodytas išskirtinis poreikis išlaikyti visišką bet kokios informacijos slaptumą, rengiant užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės zonos išplėtimo techninį projektą.

Atsiliepimas

5.3. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės paskelbta informacija susitarimo prasme nelaikytina konfidencialia dėl to, kad ji tam tikra apimtimi buvo paskelbta vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taip pat buvo paskelbta viešojoje erdvėje. Nepaisant to, jog pats užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės zonos išplėtimo techninio projekto faktas buvo skelbiamas tiek įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, tiek ir viešojoje erdvėje, ieškovė tinkamai vykdydama susitarimo sąlygas turėjo pareigą išlaikyti visišką slaptumą ir asmeniškai neskelbti jokios su sutarties vykdymu susijusios informacijos.

5.4. Prie 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovės viešai paskelbto įrašo pridėtas brėžinys nei iki susitarimo sudarymo, nei po jo niekur ir niekada nebuvo paskelbtas viešai. Todėl akivaizdu, kad byloje nesant įrodymų apie tai, kad ieškovės pridėtas brėžinys įrašo paskelbimo metu buvo prieinamas viešai susipažinti, gali būti daroma išvada, kad ieškovė pažeidė įsipareigojimą neatskleisti vykdant sutartį gautų fotonuotraukų ir (ar) brėžinių.

5.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbdama įrašą, siekė panaudoti projekto rengimo faktą komerciniams (rinkodaros) tikslams ir pateikti (pristatyti) visuomenei atsakovės klientą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kaip savo, nors jokių tiesioginių sutartinių santykių tarp ieškovės ir minėtos įmonės niekada nebuvo. Viena iš susitarimo sudarymo priežasčių buvo atsakovės siekis apsaugoti savo interesus nuo ieškovės tiesioginio santykio su užsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi gali būti daroma išvada, kad konfidenciali informacija susitarimo prasme buvo ir pats užsakymo užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo faktas.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovė niekaip negalėjo pagrįsti, kokią žalą sukėlė vien tik gamyklos išplėtimo projekto užbaigimo fakto paviešinimas 2017 m. rugsėjo 18 d. Atsakovės įsitikinimu, įrodžiusi aplinkybę, kad ieškovė pažeidė susitarimo sąlygas, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti netesybas (baudą). Atsakovei būtų sudėtinga pateikti objektyvius įrodymus, kokia žala buvo patirta dėl minėto įrašo paskelbimo ir ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi praktiškai neįmanoma įrodyti, kiek ieškovės socialiniame tinkle „Facebook“ įrašą mačiusių klientų, kurių galėjo būti ne mažiau nei 777, susidomėjo ieškovės teikiamomis paslaugomis būtent dėl ieškovės informacijos apie užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės zonos išplėtimo techninio projekto vykdymą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti apeliacinio skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1. Atsakovė poziciją dėl to, jog sustabdo savo prievolės įvykdymą atsakovei, iškėlė tik apeliaciniu skundu kaip vieną iš gynimosi priemonių. Iki tol atsakovė ieškovei nebuvo pateikusi jokio pareiškimo, susijusio su tuo, jog atsakovė sustabdo savo prievolių įvykdymą ieškovei tol, kol ieškovė nepašalins prievolės įvykdymo trūkumų. Be to, atsakovės skola ieškovei ir neva ieškovės susitarimo pažeidimas, iš kurio reiškiamas reikalavimas priteisti baudą, yra kildinami iš skirtingų sudarytų susitarimų.

6.2. Atsakovės teiginiai, jog teismas turėjo vadovautis CK 6.208 str. 4 d. norma, yra nepagrįsti. Priešingai, atmetęs atsakovės pareikštą priešieškinį, teismas pagrįstai tenkino ieškovės pareikštą ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18 500 EUR skolą.

6.3. Atsakovė apeliaciniame skunde per daug plečiamai aiškina susitarimą, nurodydama, jog šalys sudarydamos susitarimą siekė užtikrinti bet kokios informacijos, susijusios su sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymu, slaptumą. Atsakovė visame apeliaciniame skunde teigia, jog susitarimo preambulėje šalys susitarė, kas laikoma konfidencialumu, ir kad, anot atsakovės, konfidencialumą ieškovė pažeidė, tačiau pažymima, jog atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nutyli apie susitarime įtvirtintas normas, kuriose numatyta, kas yra laikoma konfidencialia informacija.

6.4. Laikydamasi susitarime numatytų sąlygų ieškovė neatskleidė jokios informacijos nei apie atsakovę, nei apie jos nuosavybę. Ieškovė atsakovei neperleido jokių teisių į ieškovės parengtą gamyklinio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą.

6.5. Atsakovės teiginiai apie tai, jog šalys sudarydamos susitarimą siekė užtikrinti bet kokios informacijos, susijusios su sutartyje numatytu įsipareigojimu vykdymu, slaptumą, paneigiami pačiame susitarime numatytais susitarimais.

6.6. Susitarime nėra numatyta, jog ieškovė negali skleisti informacijos apie įvykdytą projektą, jeigu ji iki susitarimo sudarymo buvo vieša ir žinoma subrangovui iki šio susitarimo pasirašymo dienos, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog nepaistant to, jog pats užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės zonos išsiplėtimo techninio projekto faktas buvo skelbiamas tiek įgyvendinat teisės aktų reikalavimus, tiek ir viešojoje erdvėje, ieškovė tinkamai vykdydama susitarimo sąlygas turėjo pareigą išlaikyti visišką slaptumą ir asmeniškai neskelbti jokios su sutarties vykdymu susijusios informacijos, yra nepagrįsti.

6.7. Ieškovė, kaip parengto projekto autorė, turi neturtinę asmeninę teisę visur būti nurodoma kaip parengto projekto autorė ir tokia teisė iš ieškovės negali būti atimta. Ieškovė nepažeisdama ne tik susitarimo, tačiau ir įstatymo normų save nurodė kaip parengto projekto autorę. Pažymima ir tai, jog net iki susitarimo sudarymo viešai nenurodžius, jog sutartį dėl projekto parengimo užsakovas sudarė su atsakove, informacija buvo paskelbta Klaipėdos savivaldybės puslapyje. Taigi, apie tai, jog projekto autorė yra ieškovė, duomenys viešai buvo paskelbti dar iki susitarimo sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Šios bylos atsakovė savo priešieškinyje ir apeliaciniame skunde remiasi šalių 2016-07-01 sudarytu susitarimu dėl konfidencialumo Nr. 1. Šio susitarimo 2.1 punkte šalys susitarė, kad rangovas, t. y. ieškovė, įsipareigoja laikyti konfidencialią informaciją paslaptyje ir jokia forma bei priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai neviešinti, neplatinti ir neatskleisti konfidencialios informacijos ar jos dalies jokiems tretiesiems asmenims ir nesudaryti sąlygų, kad konfidenciali informacija ar jos dalis taptų prieinama tretiesiems asmenims. Kas laikoma konfidencialia informacija, šalys susitarė susitarimo 1.1 p., kuriame numatyta, jog konfidenciali informacija yra bet kokios rūšies susitarime išvardyta informacija ar duomenys, susiję su užsakovu, užsakovo vykdoma veikla, užsakovo nuosavybe, kuriuos bet kokiu pavidalu užsakovas pateikia rangovui, ar bet kuri kita, kuri bet kokiu kitu būdu tapo žinoma rangovui vykdant savo pareigas ir prisiimtus įsipareigojimus, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija yra pažymėta ,,konfidencialiai“ , ar ne.

10. Byloje atsakovė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodinėja, kad ieškovė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2017 m. rugsėjo 18 d. viešai paskelbė įrašą (t., b. 1. 136–149), kad „2016 m buvo parengtas esamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos išplėtimo projektas, kurio metu technologinių įrenginių išdėstymą. Bendras naujai projektuojamų bei rekonstruotų patalpų plotas daugiau kaip 7 100 m2. Tai jau kelintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje sėkmingai įgyvendintas projektas per paskutinius 5 metus, www.pprojektai.lt“, taip pat prie šio įrašo pridėjo tris fotonuotraukas, iš kurių vienoje yra projektuojamo pastato fasadas. Šį įrašą pirmosios instancijos teismas analizavo tik konfidencialios informacijos viešinimo aspektu.

11. Atsakovė savo priešieškinį grindė ieškovės pareiga neskelbti konfidencialios informacijos, detalizavo paminėto susitarimo 1.1 p., 2.1 p., tik priešieškinio 15 punkte nurodė susitarimo 2.4 p., tačiau jokių įrodymų dėl nuosavybės teisių į ieškovės atliktus brėžinius ir atsakovės sutikimo dėl šių brėžinių viešimo nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pateikti.

12. Paminėto susitarimo 2.4 p. buvo nustatyta, kad visi brėžiniai, projektai, kopijos, specifikacijos, darbinė dokumentacija, fotografijos, laikmenos ir kita medžiaga bei duomenys, kurie buvo paruošti ir (ar) pateikti rangovui darbų atlikimo procese sutarties Nr. 16.02.31 vykdymo metu arba yra susiję su šios sutarties vykdymu, ir su tuo susijusios intelektinės nuosavybės teisės priklauso užsakovui ir negali būti panaudotos, atskleistos ar paskelbtos tretiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims be išankstinio raštiško užsakovo sutikimo.

13. Apeliacinio skundo 12 p., 13 p. atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbdama įrašą siekė panaudoti projekto rengimo faktą komerciniams (rinkodaros) tikslams ir pateikti visuomenei apelianto klientą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kaip savo, nors jokių tiesioginių sutartinių santykių tarp ieškovės ir minėtos įmonės niekada nebuvo, t. y nurodo teisinius santykius ir aplinkybes, išplaukiančias iš nuosavybės teisės apsaugos bei konkuravimo teisinių santykių, t. y. aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

14. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Tai reiškia, kad šioje byloje turėjo būti išanalizuoti visi atsakovės nurodomo priešieškinyje susitarimo aspektai ir pasiūlyta atsakovei teikti įrodymus dėl visų susitarimo punktų vykdymo, t. y. ir dėl susitarimo 2.4 p., kuriuo buvo remiamasi priešieškinyje.

15. Iš atsakovės pateikto susitarimo punktų darytina išvada, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis susitarimas turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 str. ir teismų praktikoje plačiai išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. turi būti aiškinamasi tikroji šio susitarimo šalių valia, jo sudarymo tikslas, nes akivaizdu, jog susitarimo 2.1 p., 1.1 p. ir 2.4 p. kildinami iš skirtingų teisinių santykių, t. y. ne tik atsakovo nurodomos konfidencialios informacijos apsaugos, bet ir nekonkuravimo bei autorių teisių apsaugos teisinių santykių.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 yra išaiškinęs komercinės paslapties, konfidencialios informacijos ir nekonkuravimo susitarimo teisinius santykius ir nurodė, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei konfidencialumo susitarimo, nei komercinės paslapties apsaugos institutu nesiekiama užsiimti tam tikra veikla. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas nesinaudoti komercine paslaptimi bet kokiems asmenims, kuriems ji tapo žinoma, komercinės paslapties apsaugą siejant ne vien su darbo sutartimi, bet ir kitais santykiais.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kuri informacija buvo atsakovės saugoma kaip komercinė paslaptis ir kokios informacijos ieškovė neturėjo teisės atskleisti, t. y. ar užsakytų padaryti brėžinių kaip atsakovės nuosavybės teisės objekto, ar informacijos apie atsakovės klientę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė siekė panaudoti projekto rengimo faktą komerciniams (rinkodaros) tikslams ir pateikti (pristatyti) visuomenei atsakovės klientą kaip savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau tokių aplinkybių ir motyvų savo priešieškinyje nenurodė, o tik pateikė nuorodą į susitarimo 2.4 p., todėl šios aplinkybės turi būti aiškinamos pirmosios instancijos teisme tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, suteikiant galimybę šalims aiškinti šalių sudarytą susitarimą visais aspektais, tarp jų ir nekonkuravimo jau iškeltoje civilinėje byloje. Dėl šių institutų neatribojimo ar neišsamaus šalių teisinių santykių kvalifikavimo bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti negalima, nes bus pažeista šalių teisė į apeliaciją.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas (šioje byloje atsakovė) privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinį santykių kvalifikavimą atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008.). Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), todėl apeliaciniame skunde nurodomos paminėtos faktinės aplinkybės turi būti nurodomos priešieškinyje tam, kad priešinga proceso šalis turėtų galimybę tinkamai atsikirsti. Taigi šalys civiliniame procese yra atsakingos už bylos nagrinėjimo ribų nustatymą.

19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017). Ieškovė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, dėl kurios iškėlė šį ginčą atsakovė, nurodo, kad ,,<...> Tai jau kelintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje sėkmingai įgyvendintas projektas per paskutinius 5 metus“, todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina pasiūlyti šalims teikti įrodymus dėl šios nurodomos aplinkybės, nes ginčo susitarimas sudarytas 2016-07-01, todėl ieškovė turi pateikti įrodymus dėl projektų, vykdytų per 5 metus iki susitarimo sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, šioje byloje būtina per sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 str. bei subrangos teisinius santykius, aiškintis ar sudaryta šalių projektavimo darbų sutartis bei susitarimas dėl konfidencialumo pašalina ieškovei galimybę nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientą kaip savo.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose vis dėlto pabrėžia, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-112/2008).

21. Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui ( Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, ir šioje byloje turėjo būti aiškinamasi dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir atsakovei turėjo būti pasiūlyta teikti įrodymus dėl jos nurodomų veiksmų.

22. Be to, šioje byloje būtina nustatyti momentą, kada atsakovei perėjo jos nurodomos pagal susitarimo 2.4 p. intelektinės nuosavybės teisės į ieškovės sukurtą projektą pagal 2016-03-14 projektavimo sutartį Nr. 16.02.31. Šia sutartimi rangovas, vadovaudamasis užsakovo pateikta projektavimo užduotimi, parengia UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo, pristatant naują priestatą su antresolėje įrengiamomis administracinėmis patalpomis, techninį projektą. Bendrai projektuojamas išplėtimas: -2400 kv. m ir -360 kv. m (koridorius logistikai su rampa), kaip nurodyta schemoje, plius -430 kv. m techninės patalpos antrame aukšte, pirmame aukšte darbo kabinetai / tualetai / poilsio kambariai, tačiau sutartyje nenurodytas nuosavybės teisės perėjimo momentas ir turtinių teisių perdavimo apimtis, todėl pagal sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti nustatytas ieškovės paruošto projekto nuosavybės teisės atsakovei perėjimo momentas ir turtinių teisių perdavimo apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 41 straipsnio 9 p. architektūros kūriniai patenka į autorių teisių objektą, todėl būtina tiksliai identifikuoti ieškovės paskelbtą brėžinį, t. y. ar būtent atsakovės užsakytas ir perduotas brėžinys buvo paskelbtas.

23. ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka; autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalys). Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtinta ir tai, jog yra preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti (ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma vadinamoji siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė. Sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų. Kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012). Todėl šalys privalo pirmosios instancijos teisme analizuoti paminėtus teisinius santykius ir teikti įrodymus.

24. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su paminėto šalių susitarimo 2.4 p. vykdymu, t. y. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės pateikimo visuomenei atsakovės kliento (UAB „(duomenys neskelbtini)“) kaip savo, ieškovės padarytų brėžinių ir perduotų atsakovei nuosavybės teisių apsaugos. LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos dalies dėl priešieškinio esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014).

25. Dėl ieškinio ir atsakovės teisės sustabdyti prievolės vykdymą

26. Rangos santykių turinį lemia tarp šalių sudaryta projektavimo darbų sutartis, dėl kurios šioje byloje vyksta ginčas. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurtą teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatymas numato priemones sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones, tačiau tik tokias, kokias suteikia konkreti subjektinė teisė, įgyta pagal sutartį (CK 1.137 str.). Šioje byloje ieškovė įrodė, jog savo subjektinę teisę gina jos pasirinktu tinkamu gynimo būdu, nes ji sutartį įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė vengia sumokėti ginčo sumą.

27. Šalys 2016-03-14 sudarė projektavimo sutartį Nr. 16.02.31 su vėlesniu pakeitimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), gamybinės zonos išplėtimo techninio projekto parengimo. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė pareigos atsiskaityti už atliktus darbus visa apimtimi neįvykdė ir liko skolinga pagal 2016-08-31, 2016-11-18 bei 2016-12-01 atliktų darbų aktus ir jų pagrindų pateiktas sąskaitas faktūras atitinkamai 114 829 EUR, 40 928,25 EUR bei 8 197,75 EUR. Šalys susitarė dėl atsakovės nesumokėtos skolos išdėstymo, numatydamos, kad atsakovė paskutinį mokėjimą atliks iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos. Atsakovės skola 2017 m. lapkričio mėn. sudarė 18 500 EUR, tačiau suėjus galutiniam terminui atsakovė savo prievolės pagal sutartį neįvykdė.

28. Įvertinus šalių nurodomas faktines aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra ginčo dėl atlikto darbo kokybės, tačiau atsakovė atsisako mokėti ginčo sumą, nurodydama, kad 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, tačiau šioje byloje tokia atsakovės pozicija yra neparemta įstatymu.

29. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.58 straipsnyje (atitinkamai įtvirtintas reguliavimas ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisė sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

31. Pagal CK 6.704 str. 1 p. atsakovė privalo sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus, tačiau įvertinus atsakovės priešieškinio dalyką nėra pagrindo padaryti išvados, kad šalių prievolės, kylančios iš 2016-03-14 projektavimo sutarties ir 2016-07-01 susitarimo dėl konfidencialumo, turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-07-01 susitarimo dėl konfidencialumo vykdymas susijęs su atsakovės įrodinėjamais ieškovės veiksmais, pažeidžiančiais konfidencialumo ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas nekonkuravimo nuostatas, dėl kurių yra iškeltas ginčas, todėl atsakovė neturi teisės sustabdyti savo prievolės pagal 2016-03-14 prisiimtus įsipareigojimus.

32. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).

33. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovės apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo darytina išvada, jog atsakovė neprašo ieškinio atmesti, o tik prašo patenkinti jos priešieškinį, todėl remtis vien apeliacinio skundo motyvais dėl prievolės sustabdymo teisės nėra pagrindo.

34. Paminėtais šios nutarties 24 p. motyvais sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

35. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad byloje priėmęs sprendimą iš esmės teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimtas, o, panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis byloje 3K-3-199-916/2017). Tokios pačios taisyklės taikytinos ir panaikinus sprendimo dalį dėl priešieškinio. Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ar atmestų reikalavimų proporciją, kuri bus nustatyta nagrinėjant bylos dalį iš naujos. Dėl galimo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo pirmosios instancijos teismui tikslinga perduoti spręsti klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant patirtas apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl sprendimo dalis dėl 2 203,28 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas priešieškinis ir UAB ,,Progresyvūs projektai“ iš UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ priteistos 2 203,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas