Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-o skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-383/2018, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį (nusikalstamas susivienijimas/vadovavimas nusikalstama susivienijimui/dalyvavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto susivienijimo veikloje, 7 straipsnio 12 punktą (baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis) ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų), 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtai gamino perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti), 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas žmogui, sukeliant smurtą ar pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikymas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas), 253 straipsnio 1 dalį (neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2018 m. liepos 5 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d. E. M. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą, 11 punktą (asmens bylos I tomo, 1 dalies, b.l. 187-224, II tomo, 1 dalies, b.l. 8-55, 59-92, 94).

E. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2027 m. spalio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 14 d. – 4 metai 8 mėnesiai 10 dienų (b. l. 2).

Skunde taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, susipažinus su E. M. atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu nustatyta, nuteistasis E. M. nuteistas pagal penkis baudžiamojo kodekso straipsnius, tame tarpe ir už labai sunkius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas skirdamas bausmę nenustatė. Kaltinamasis E. M. duodamas parodymus teigė, jog jokio susivienijimo neorganizavo, niekam nenurodinėjo, nebuvo jokių bendrų klausimų. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinamieji (tame tarpe ir E. M.) ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakę duoti parodymus, ir parodymus davė tik teisminio nagrinėjimo metu, susipažinę su visa bylos medžiaga. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji savo parodymų davimui pakankamai gerai pasiruošė, išanalizavo byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes ir pasirinko pakankamai logišką gynybinę versiją. Prokurorės nuomone, tokios nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad esant neatliktai gan didelei bausmės daliai, galimi nuteistojo padėties teisiniai pokyčiai. Todėl įvertinus aplinkybes, daryti išvada, kad nuteistasis E. M. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenė, ir prokurorės vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama E. M. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Prokurorė skunde nurodo, kad E. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, taip pat paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo lygtinai paleisti E. M. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje nurodytiems kriterijams. Įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, nuteistasis įstatymu nustatytos 2/3 jam paskirtos bausmės atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d., sutinka su intensyvia priežiūra, todėl formaliai atitinka nustatytus reikalavimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. E. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Net jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus atsisakė duoti, teisminio nagrinėjimo metu pripažino padaręs tik BK 259 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kaltės pagal jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje bei 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nepripažino. Nesutikdamas su pirmos instancijos nuosprendžiu, jį skundė apeliacine tvarka, vėliau kasacine tvarka, tačiau tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismas pripažino, kad E. M. vadovavo nusikalstamam susivienijimui bei buvo aukštesnio lygmens vadovas, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, taip pat neteisėtą laisvė atėmimą, be to sunkūs nusikaltimai buvo daromi ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienio valstybės teritorijose. E. M. anksčiau teistas vieną kartą Lietuvos Respublikoje (2014 m. sausio 6 d. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį), taip pat buvo nuteistas Lenkijos Respublikoje (2000 m. birželio 20 d.) už disponavimą narkotinėmis medžiagomis realia laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo Nr. RV-25-358 interviu metu nuteistasis neneigia, jog Lenkijoje, kuomet užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, šeimos finansinė padėtis tuo metu prasta ir nusikalto vedinas finansinio atlygio bei naudos motyvų. Išvadoje taip pat nurodyta, kad apibendrinant nuteistojo praeities nusikalstamų veikų motyvus bei elgsenos ypatumus, manytina, jog dominuoja panašios motyvacijos elementai - siekis materialiai pasipelnyti. Nors nuteistasis ginčija teismo nustatytus nusikalstamų veikų faktus, nepripažįsta nusikalstamos veikos aplinkybių, darytina išvada, kad nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieką subendrintą laisvės atėmimo bausmę įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją - finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstame elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi, ir ateityje nuteistajam nesiekiant užsitikrinti teisėto pajamų šaltinio, jo nusikalstamo elgesio išraišta gali turėti didėjimo tendencijas. Ir tai, kad nusikalstamam elgesiui būdinga finansinė motyvacija (nusikalstamo elgesio modelis) – šis kriminogeninis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje priskirtas prie statinių.

Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą (terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko Lenkijos Respublikoje), nuo 2020 m. kovo 5 d bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, į Vilniaus kalėjimą (buvusius Vilniaus pataisos namus) perkeltas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį 14 kartus skatintas, laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, drausmine ar administracine tvarka nebaustas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines priemones, nuosekliai dalyvavo intervencinėse priemonėse ir elgesio pataisos programose, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo ir neformalaus švietimo veikloje. Išvadoje pažymėta, kad E. M. pasižymi aukšta motyvacija ir įsitraukimu į resocializacijos procesą, tai patvirtina jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. M. įsitraukė ir į neatlygintinų darbų atlikimą siekdamas gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas: 2021 m. bendro naudojimo sporto salėje klojo grindis gumine danga; 2021 m. atliko darbus įstaigos bibliotekoje, tvarkė, klijavo knygų defektus.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad M. A. iki įkalinimo dirbo, darbinė patirtis nuo 1993 iki 2015 metų. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo (nėra duomenų, jog nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl galimo įsidarbinimo, taip pat nėra duomenų, jog pataisos įstaiga būtų siūliusi nuteistajam įsidarbinti. Nuteistasis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu rodė motyvaciją mokymuisi, bausmę atlikdamas Vilniaus kalėjime įgijo tris profesines kvalifikacijas (suvirintojo rankiniu būdu, santechniko bei baldžiaus) Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Nuo 2020 metų iki šiol nuteistasis mokosi Utenos kolegijoje, 2022 metais jam buvo skirta skatinamoji stipendija. Taip pat nuo 2022 m. balandžio 1 d. nuteistajam Vilniaus kalėjimo direktoriaus įsakymu suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla – teikti automobilių remonto apskaičiavimo paslaugas, ši nuteistojo veikla registruota VMI. Taip pat E. M. vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, iš šios individualios veiklos gauna pajamas (apie 400 eurų į mėnesį). Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju tęstų individualią veiklą. Išvadoje pažymėta, kad nors išsilavinimo bei darbinio užimtumo sritis nėra tiesiogiai sietina su nuteistojo nusikalstamumu (veikų vykdymo metu nuteistasis dirbo), tačiau siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai, gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida. Tačiau išvadoje pastebėta, kad tam tikru laikotarpiu (2014-2015 metais) nuteistojo nepakankamas įsitraukimas į socialiai priimtinas veikas gali būti susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška.

E. M. išsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su artimais giminaičiais (dukra, seserimi, mama bei tėvu. Taip pat jam buvo suteiktos kelios trumpalaikės išvykos į namus, išvykų metu nustatytos tvarkos nepažeidė, į įkalinimo įstaigą grįždavo laiku. Išvadoje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju gyventų tėvo namuose, 2023 m. sausio 25 d. individualaus pokalbio metu pateiktas jo tėvo V.-A. M. 2023 m. sausio 23 d. sutikimas, kad jo sūnus būtų deklaruotas V.- A. M. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikta informacija, ar minėtu adresu yra tinkamos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.

Nors nuteistasis pirminio interviu metu neigė narkotinių medžiagų vartojimo atvejus praeityje, teigė, kad niekada nėra jų vartojęs, tačiau iš jo atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad buvo nustatytos priešingos aplinkybės nei teigia nuteistasis, todėl toks interviu metu narkotinių medžiagų vartojimo neigimas galimai sietinas su palankesnio vertinimo rezultato siekiamybe. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pastebėtas apsvaigęs, narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nenustatyti. Taip pat vertinimo metu negauta oficiali informacija liudijanti alkoholio vartojimo problemas.

Vertinant kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo emocine gerove, gyvenimo stiliumi, nuostatomis, išvadoje nurodyta, kad dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis, apibendrinant jo atžvilgiu taikytų intervencinių priemonių poveikio ypatumus, darytina išvada, jog E. M. geba gan objektyviai įvertinti save bei savo galimybes, taip pat išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo galimybių, kas gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Taip pat išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį, gyvenimo stiliaus ypatumus, galima teigti, kad nuteistasis nors praeityje ir įvykdė nusikaltimus su kitais asmenimis, tačiau šiuo metu nėra stebima, kad jis gali būti lengvai įtakojamas supančios aplinkos. Atsižvelgiant į E. M. nusikalstamo elgesio bei savęs realizavimo laisvėje ypatumus, galima teigti, kad jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais: savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir pan. vertinimo metu nustatyta, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Apibendrinant nuteistojo nuostatas, pažymėta, kad E. M. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, t.y. nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Išvadoje taip pat pasisakyta dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio, nurodant, kad remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, pateis problemų sprendimo būdai pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei pasekmių nekritiškas vertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo racionalizavimas – buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Dabartinis nuteistojo pakankamai atviras savo neteisėto elgesio praeityje analizavimas, orientavimasis į socialiai priimtino savęs realizavimo visuomenėje statuso atkūrimo, yra viena iš svarbiausių teigiamų nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso prielaidų. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nors pirminio vertinimo metu nuteistasis selektyviai teikė vertinimui reikšmingą informaciją, pokalbio metu vengė išsamiau analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį paskatinusius veiksnius.

Apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais ir Komisijos nustatytais nuteistojo E. M. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, todėl jų nekartoja ir vertina, kad šių duomenų kontekste stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. Teismas teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, tačiau pažymi, kad E. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. M. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam (ne)taikymo, visoms šio klausimo išsprendimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi, teismas vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

M. M. anksčiau teistas 2 kartus, nusikalstamas veikas pradėjo daryti sulaukęs pilnametystės, net atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, toliau tęsė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, t. y. tikimybę, kad paleistas lygtinai gali vėl nusikalsti.

Nagrinėjamu atveju E. M. nuteistas ir šiuo metu atlieka subendrintą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už penkių tyčinių nusikaltimų, paskirtą už du labai sunkius, du apysunkius ir vieno nesunkaus nusikaltimo (nusikaltimų visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymą. E. M., turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti nusikaltimus, veikoje ir jai vadovavo (BK 249 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimų motyvas - greita finansinė nauda, neatsižvelgiant į galimas neigiamas pasekmes, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, kas rodo prievartos bei materialinės naudos propagavimo dominavimą prie žmogiškąsias vertybes. Atsižvelgiant į tai, jog E. M. padarė kelis pavojingiausius nusikaltimus, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamų veikų pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau padarytų nusikalstamų veikų sunkumai ir pobūdis, negali būti visiškai sumenkinami.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti – turimas aukštasis išsilavinimas bei specialybės, formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta bei darbinės veiklos tęstinumas laisvėje, palaikomi pozityvūs tarpusavio ryšiai su artimaisiais, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, palankus požiūris intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, gebėjimas priimti teikiamas rekomendacijas bei tai, kad nėra aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, tačiau svarbu atsižvelgti ir į dinaminius kriminogeninius veiksnius. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, statiniai kriminogeniniai veiksniai nurodyti – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius (5); tris kartus teistas; nusikalstama elgesiui būdinga finansinė motyvacija (nusikalstamo elgesio modelis). Vertinimo metu tarp dinaminių veiksnių, kaip rizikingi nurodyti – tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; aukštas savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas). Vertinant E. M. būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvadą, visa tai sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo, nėra akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes nuo pakartotinio vertinimo rizika nepakitusi, todėl jis iš esmės neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus.

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Komisijai priimant 2023 m. vasario 20 d. nutarimą paleisti nuteistąjį lygtinai su intensyvia priežiūra, vienas iš komisijos narių (iš 4) siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas, dar didelės neatliktos bausmės dalis, todėl manytina, jog bausmės tikslai dar nepasiekti. Taip pat komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis aktyviau pradėjo dalyvauti resocializacijos procese tik tada, kai artėjo galimi teisinės padėties pokyčiai (galimas lygtinis paleidimas).

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kuris reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė (daugiau ne trečdalis), nusikaltimai, už kuriuos E. M. nuteistas yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, nuteistasis neatitinka BVK lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad E. M. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip pat tai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti, todėl vyriausiosios prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-611 tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. RV-25-611 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą į laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-o skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą tenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M. nepatvirtinti

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.