- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-244-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00899-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. K., Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. K., Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Plungės apylinkės teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 527,59 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas buto apžiūros metu nustatė, kad buvo sulietos patalpų 308-1 ir 308-3 grindys, lubos, patalpos 308-4 sienos, patalpos 308-2 elektros instaliacija. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės) apskaičiavo nuostolius. Pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Sistela programa, nustatė, kad turto remonto kaina sudaro 552,59 Eur, papildomos išlaidos, susijusios su elektros instaliacijos patikra, sudaro 15,00 Eur ir išmokėjo draudėjui 527,59 Eur draudimo išmoką (567,59 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 408, kuris priklauso atsakovei. Atsakovė, pertvarkydama vamzdyną jai priklausančiame bute, be daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus žinios ir leidimo sumontavo bendro naudojimo šalto vandens stove trišakį. Trūkus vamzdžių susijungimo movai, vanduo prasiskverbė į žemiau esantį butą Nr. 308 ir ieškovės apdraustam turtui padarė žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais teigė, kad dėl padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, nesugebėjusi naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui, taip pažeidusi pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Kadangi atsakovė nevykdė pretenzijoje nurodyto raginimo atlyginti padarytą žalą geranoriškai, prašė priteisti 20,03 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 18 d iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo CK 6.260 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio pagrindu. Kartu su ieškiniu pateikė draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, ieškovei siųstą pretenziją.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovė dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorę Savivaldybės įmonę (toliau- SĮ ) „Plungės būstas“ ir derinti žalos atlyginimo klausimą su draudimo bendrove, kurioje civilinę atsakomybę yra apsidraudusi namo administratorė, kadangi užliejimas įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trūkio virš apskaitos skaitiklio, t. y. namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga SĮ „Plungės būstas“, kuri turėtų būti tinkama atsakove šioje byloje. Be to, CK 4.84 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėjo, kad jos bute 2015 metais buvo atliekamas remontas ir iki šalto vandens apskaitos skaitiklio buvo pakeista dalis vamzdyno, sumontuojant plastikinius vamzdžius. Tais pačiais metais virš skaitiklio trūkus šalto vandens tiekimo vamzdžiui apie avariją pranešė gyvenamojo namo administratoriui SĮ „Plungės būstas“ ir šios įmonės atsiųsti santechnikai sutvarkė vamzdyną ir gedimą pašalino. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo kviečiama apžiūrėti užlieto buto, nedalyvavo įvertinant padarytą žalą. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad apačioje esantis butas buvo užlietas, savaime nereiškia jos atsakomybės. Paaiškino, kad jos butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance draudimo įmonėje nuo gaisro, gamtinių jėgų poveikio, kitų rizikų. Aptariamos avarijos metu buvo užlietas ir atsakovei priklausantis butas. Apie tai pranešus draudikui ir apžiūrėjus butą 2018 m. sausio 31 d. buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad šalto vandens vamzdis trūko prieš skaitiklį, kas anot atsakovės patvirtina teiginius apie namo administratoriaus SĮ „Plungės būstas“ atsakomybę. Atsakovės vertinimu ieškovės pateikta lokalinė sąmata dėl M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiškiai prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos. Taip pat skaičiuojama, kaip remontuotina buto dalis, kuri paprasčiausiai yra apleista, o ne užpilta vandeniu iš atsakovės buto. Sąmata nepasirašyta ir atsakingo asmens nepatvirtinta. Nurodyta bendra buto remonto vertė neatitinka prašomos priteisti sumos. SĮ „Plungės būstas“ 2018 m. sausio 29 d. aktą dėl avarijos vertino kaip surašytą, bandant išvengti atsakomybės ir apkaltinti atsakovę. Nurodė, kad su šiuo aktu atsakovė nesupažindinta, aktas atsakovės nepasirašytas. Ieškinį prašė atmesti ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. numatyto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Ieškovė draudimo išmoką M. K., kaip draudėjui, išmokėjo 2018 m. vasario 15 d., ieškinys pareikštas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašyme nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei prašymu žalą atlyginti iš atsakovės, kadangi dar 2018 m. sausio 29 d. aktu „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei, vanduo bėga per trišakio pajungimo vietą. Trišakis pagrindiniame šalto vandens stove buvo sumontuotas savavališkai 408 buto savininkės samdyto asmens, nes bute buvo pertvarkomas vamzdynas. Darbai buvo atliekami nesuderinus su namą administruojančią įmone, t. y. trišakis sumontuotas šalto vandens pagrindiniame stove, kur ir buvo trūkusi vamzdžių sujungimo mova. Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas ir 2018 m. kovo 14 d. AB „Lietuvos draudimui“ raštu Nr. D2- 197, atsakant į raštą R0001971033. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko dėl to, kad atsakovė savavališkai, nesuderinusi su namą administruojančią įmone atliko šalto vandens vamzdyno pertvarkymo darbus, šalto vandens stove netinkamai sumontuojant trišakį, dėl ko trūko vamzdžių sujungimo mova ir įvyko vandens išsiliejimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 527,59 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis Eur 59 ct) žalos atlyginimo, 20,03 Eur (dvidešimt Eur 03 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių Eur 08 ct) bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Pačios atsakovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės, jog jai įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), vamzdynas buvo prastos būklės, dėl ko bute buvusį vamzdyną teko pertvarkyti, kad atliekant buto vamzdyno remonto darbus buvo reikalinga nutraukti vandens tiekimą namui (ne tik atsakovės butui), apie ką ji pranešė namo gyventojams skelbimais, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pertvarkant vamzdyną atsakovės bute buvo atliekami darbai ir bendro naudojimo šalto vandens stove, t. y. sumontuotas 2018 m. sausio 29 d. akte nurodytas trišakis.
4.2. Aplinkybė, jog vandentiekio avarijos priežastis fiksuojančiame akte nėra atsakovės parašo, nesudaro pagrindo spręsti, jog avariją sukėlusios priežastys buvo kitos, nei nustatyta minėtu aktu, likviduojant avarijos padarinius.
4.3. Nežiūrint į tai, kad trišakis, per kurio sujungimo vietą pratekėjo vanduo, yra bendrojo vamzdyno dalis, nustačius, kad trišakis sumontuotas savavališkai atsakovės buto vamzdyno pertvarkymo metu, už žalą, atsiradusią dėl avarijos, atsako būtent atsakovė.
4.4. Atsakovė pripažino, jog aplietame bute nesilankė, padaryta žala trečiojo asmens butui nesidomėjo, todėl jos teiginiai apie prirašytus darbus bei išlaidas yra tik deklaratyvūs, kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktais duomenimis.
4.5. Ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, kadangi draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
4.6. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo ir pareikalavimą per 15 dienų atlyginti atsiradusią turtinę žalą, siuntė už žalą atsakingai atsakovei, kuri gera valia žalos neatlygino. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą dėl 20,03 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo tenkino.
I. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantė pripažino, kad jos bute 2015 metais buvo atliekamas remontas ir jai iki šalto vandens apskaitos skaitiklio buvo pakeista dalis vamzdyno, sumontuojant plastikinius vamzdžius. Šiuos darbus atliko jos samdytas specialistas A. M.. Jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad trišakio jis nekeitė, nes nebuvo reikalo. Teismas be jokio pagrindo išreiškė abejones jo parodymais ir jais nesirėmė, įvertindamas, kaip suinteresuoto asmens parodymus. Nors kokio pobūdžio šis suinteresuotumas taip ir nenurodė.
5.2. Teismas nekreipė dėmesio į apeliantės parodymus, kad tais pačiais, t. y. 2015 metais, bendro naudojimo šalto vandens vamzdyne pradėjus tekėti vandeniui į jos butą, ji apie avariją pranešė gyvenamojo namo administratoriui SĮ „Plungės būstas“ ir šios įmonės atsiųsti santechnikai sutvarkė vamzdyną ir gedimą pašalino. Taigi, jie matė, kad trišakis nebuvo keistas ir jos buto užliejimo priežastis yra ne trišakio movos trūkis.
5.3. 2018 m. sausio mėnesį įvykusi avarija ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trūkio prieš apskaitos skaitiklį. Tai reiškia, kad trūkis atsirado namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga savivaldybės įmonė „Plungės būstas“.
5.4. Aptariamos avarijos metu buvo užlietas ir jai priklausantis butas. Apie tai pranešė draudikui ir jam apžiūrėjus butą 2018 m. sausio 31 d. buvo surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad šalto vandens vamzdis trūko prieš skaitiklį. Tai patvirtina jos teiginius apie namo administratoriaus SĮ „Plungės būstas“ atsakomybę. Apeliantei buvo išmokėta 205,75 Eur dydžio išmoka.
5.5. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata dėl M. K. buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiškiai prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos. Taip pat skaičiuojama, kaip remontuotina buto dalis, kuri paprasčiausiai yra apleista, o ne užpilta vandeniu iš apeliantės buto. Ji nepasirašyta ir atsakingo asmens nepatvirtinta. Neaišku kas ją sudarė. Nurodyta bendra buto remonto vertė neatitinka prašomos iš apeliantės priteisti sumos. Teismo išvada, kad šios sąmatos trūkumai neturi įtakos mano kaltei ir teisingo sprendimo priėmimui, reiškia, kad draudikas gali išmokėti bet kokias nepagrįstas sumas savo klientui, skatindamas jį ir toliau draustis pas jį, nes subrogacijos pagrindu jis galės išreikalauti išmokėtas sumas iš tikro ar tariamo avarijos kaltininko.
5.6. SĮ „Plungės būstas“ surašė 2018 m. sausio 29 d. aktą dėl avarijos, kuriuo bando išvengti atsakomybės ir apkaltinti apeliantę, su kuo ji visiškai nesutinka. Akte apeliantės parašo nėra. Su juo ji nebuvo supažindinta, kada jis realiai buvo surašytas, jai nežinoma. Jokia specialistų komisija apeliantės bute nesilankė ir jokios avarijos priežasties nepateikė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Atsakovė, ginčydama žalos atsiradimo priežastis, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų nuginčiję namo administratoriaus pateiktą informaciją apie tai, kad žalos atsiradimą sąlygojo savavališkai sumontuota inžinerinė įranga.
6.2. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė buvo uždengusi bendro naudojimo inžinerinę įrangą, kas namo administratoriui sukliudė nustatyti atitinkamas aplinkybes dar iki žalos atsiradimo. Teismas, atmesdamas atsakovės liudytojo parodymus, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
6.3. Vien ta aplinkybė, kad teismas vertino įrodymus nepalankiai atsakovės atžvilgiu, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė teisės normas.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, jog, tikėtina, 2018 m. sausio 29 d. SĮ „Plungės būstas“ aktas „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini)“ atsirado, kai draudimo bendrovė pradėjo domėtis avarijos priežastimi ir SĮ „Plungės būstas“ suprato, kad gali atsirasti šios įmonės materialinė atsakomybė, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių neginčijamų įrodymų nepateikia, o tik išdėsto savo hipotetinio pobūdžio nepagrįstus samprotavimus, siekdama išvengti jai pačiai tenkančios atsakomybės.
7.2. SĮ „Plungės būstas“ visada nedelsiant reaguoja į jos administruojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įvykusias avarijas, komisija visada vyksta apžiūrėti įvykio vietos, to pasėkoje yra surašomas atitinkamas apžiūros aktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo M. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 14 d. buvo apdraustas trečiajam asmeniui M. K. nuosavybes teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 28 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas ieškovės draustas butas. Ieškovės atstovas, dalyvaujant aplieto buto savininkui, nustatė, kad buvo sulietos patalpų 308-1 ir 308-3 grindys, lubos, patalpos 308-4 sienos, patalpos 308-2 elektros instaliacija. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal turto sugadinimo aktą apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir draudėjui išmokėjo 527,59 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio nutekėjo vanduo, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
12. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
14. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
15. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, kad trišakis nebuvo keistas ir jos buto užliejimo priežastis yra ne trišakio movos trūkis. Jos nuomone, užliejimas įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trūkio prieš apskaitos skaitiklį. Tai reiškia, kad trūkis atsirado namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga savivaldybės įmonė „Plungės būstas“. Apeliantė mano, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata dėl užlieto buto remonto neatitinka tikrovės ir joje aiškiai prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebūtinos. Jos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikė prerogatyvų ieškovės ir trečiojo asmens pateiktiems įrodymams.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
17. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Šioje byloje ginčo dėl užpylimo šaltinio nekilo. Nagrinėjamu atveju bylos ypatumas tas, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme kvestionavo namo administratorės SĮ „Plungės būstas“ veiksmus, nurodydama, kad avarija įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl atsiradusio vamzdžio trūkio prieš apskaitos skaitiklį. Tai galėtų reikšti, kad trūkis atsirado namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne, o už šios dalies vamzdyno priežiūrą yra atsakinga savivaldybės įmonė „Plungės būstas“.
18. Kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad bylos duomenimis trūkis atsirado virš apskaitos skaitiklio namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad 2018 m. sausio 29 d. aktu „Dėl vandentiekio avarijos (duomenys neskelbtini).“ buvo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei, vanduo bėgo per trišakio pajungimo vietą. Trišakis pagrindiniame šalto vandens stove buvo sumontuotas savavališkai. Darbai buvo atliekami nesuderinus su namą administruojančią įmone, t. y. trišakis sumontuotas šalto vandens pagrindiniame stove, kur ir buvo trūkusi vamzdžių sujungimo mova. Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas ir 2018 m. kovo 14 d. AB „Lietuvos draudimui“ raštu Nr. D2- 197, SĮ „Plungės būstas“ atsakant į raštą R0001971033. Taigi, nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko dėl to, kad atsakovės bute savavališkai, nesuderinus su namą administruojančia įmone, buvo atlikti šalto vandens vamzdyno pertvarkymo darbai, šalto vandens stove netinkamai sumontuojant trišakį, dėl to trūko vamzdžių sujungimo mova ir įvyko vandens išsiliejimas.
19. Atsakovė neįrodė, kad trišakis buvo sumontuotas be jos žinios, kad ji apie trišakio sumontavimą nieko nežinojo, kad trišakį galbūt sumontavo namo administratorė, kad vamzdžio trūkimas nustatytas kitoje vietoje, negu nurodo namo administratorė. Priešingai, SĮ „Plungės būstas“ atstovų (3 asmenys) 2018 m. sausio 29 d. akte nurodoma, kad vamzdžiai bute paslėpti po dekoratyvine apdailos plokšte, o ją nuardžius nustatyta, kad „vanduo bėga per trišakio pajungimo vietą“. Kitokios išvados neteikia daryti ir atsakovės nurodomas Swedbank P&C Insurance AC Lietuvos filialo 2018 m. sausio 31 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas. Aptariamame akte tik deklaratyviai nurodoma, kad vamzdis trūko „prieš skaitiklį“, tačiau kokioje konkrečioje vietoje, duomenų nėra. Kitas aspektas tas, kad 2018 m. sausio 31 d. akte nurodomos aplinkybės surašytos „klientės teigimu“ (akto 2 punktas, pirmasis sakinys). Nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovei priklausančiame bute esamo / sumontuoto trišakio nepaneigė ir atsakovės kviestas liudytojas A. M..
20. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje ne tiek buvo būtina nustatyti trišakio sumontavimo momentą, tačiau buvo būtina nustatyti žalos atsiradimo priežastį, ji ir buvo nustatyta.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip buto savininkės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius buto savininkės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės atsakomybę bei pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (savavališko trišakio netinkamo sumontavimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės veikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakomybė atlyginti žalą kyla ne jai, o trečiajam asmeniui.
22. Apeliantė nesutikdama su žalos dydžio nustatymu nurodė, kad nepašalintos abejonės dėl žalos dydžio. Teigia, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata dėl užlieto buto remonto neatitinka tikrovės.
23. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).
24. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama žalos dydį, byloje rėmėsi žalų specialisto 2018 m. vasario 2 d. sudaryta sąmata (pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas), kurioje atstatymas po užpylimo (buto) buvo įvertintas 821,53 Eur suma, o galutinis žalos dydis buvo sumažintas iki 527,59 Eur (ieškovės 2018 m. vasario 13 d. pranešimas).
25. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus, draudimo specialistas žalos dydį sumažino iki 527,59 Eur sumos. Abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytos kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų žalos padarymo momentui, apeliantė nesikreipė į nepriklausomą žalos ekspertą (CPK 178 straipsnis), o pateikta apeliantės nuomonė dėl sąmatos yra grindžiama prielaidomis.
26. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog analizuojant lokalinę sąmatą matyti, kad joje nurodytų darbų apimtys ir išlaidų aprašymai susieti su Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede aprašytais nuostoliais, kad remontuojamų objektų plotai atitinka akto priede nurodytų sugadintų grindų, lubų ir kitų paviršių plotus, lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu ir visi jie yra būtini. Dėl minėtų priežasčių atmestini apeliantės argumentai dėl nepagrįsto žalos dydžio apskaičiavimo.
27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teismas išsamiai vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, šalių argumentus, liudytojų parodymus, pasisakė dėl žalos kilimo priežasties, žalos dydžio ir jos apskaičiavimo įrodomosios reikšmės, t. y. išvadas darė iš byloje esančių įrodymų visumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė neteisingas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė, gindamasi nuo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, patyrė 35,04 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, ji priteistina iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. V. 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.