Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-681-462-2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-25
Bylos Nr.: 1A-681-462-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-93-1-00498-2013-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Remigijus Preikšaitis (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
Nuteistasis: M. L., V. B.
Advokatai: Audronė Matiukienė

Kategorijos

1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-462/2014(Proceso Nr. 1-93-1-00498-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Arvydo Daugėlos ir Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistajam M. L.,gynėjams advokatams Audronei Matiukienei, Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės sudendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., į bausmės laiką įskaitytas V. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-20 iki 2013-10-21 (2 dienos). Į bausmės laiką įskaityta pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 5 d.

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės sudendrintos apėmimo būdu ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirta pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo momento.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas. Iš V. B. ir M. L. solidariai priteistas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 320,76 Lt (tris šimtus dvidešimt litų 76 centus) žalos atlyginimas.

Ž. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Solidariai iš V. B. ir M. L. priteista 8 000 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti Ž. B. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš V. B. ir M. L. solidariai priteista 720 Lt (septyni šimtai dvidešimt litų) Klaipėdos valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. spalio 19 d. apie 20 val. 30 min., Šilalėje, Lokystos g. 2, biliardinės patalpose – viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia dėl mažareikšmės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, V. B. kumščiu sudavė du kartus Ž. B. į veidą, po to, M. L. pargriovė Ž. B. ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė 5-6 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, po to pastarajam atsikėlus, M. L. jį vėl parvertė ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė apie 20 kartų, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, galvą, kaklą, pečius, šonus, kojas, po to, V. B. kumščiu sudavė tris kartus Ž. B. į veidą, taip sumušė Ž. B., padarydami nukentėjusiajam Ž. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, daugybinių odos nubrozdinimų veide ir galvoje, nosies kaulo lūžimo, dešinio skruostikaulio lūžimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, taip pat taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę 1/3. Nuteistasis taip pat prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo pat pirmosios apklausos savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, teismas traktavo, kad jis nematė kaip jo draugas M. L. mušė nukentėjusįjį Ž. B. Tačiau jis to tikrai nematė ir negali pasakyti, mušė jis ar ne. Jis tik matė, kaip Ž. B. mušė jo draugą. Tai matyti ir vaizdo įraše, be to, vaizdo įraše matyti kaip nukentėjusysis pirmas suduoda jam. Jo gynėjas prašė jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nes vaizdo įraše matosi kaip konfliktą pradeda ne jis, o Ž. B. Teismas į tai visiškai nekreipė dėmesio. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nors jis savo kaltę visą laiką pripažino visiškai. Taigi, dėl to jam turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatos. Tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jos taikytos nebuvo. Todėl mano, kad bausmė jam turi būti sumažinta 1/3 ir nustatyta subendrinat bausmė 3 metai 2 mėnesiai. Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priteisė per didelį civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys neturėtų viršyti 5 000 Lt, kadangi laisvėje jis turi du mažamečius vaikus arba prašo leisti mokėti civilinį ieškinį išėjus į laisvę, kadangi būdamas pataisos namuose jis neturi galimybės mokėti civilinio ieškinio. Nuteistasis pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir mano, kad yra nubaustas per griežtai. Taip pat prašo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą labai gerai matosi, kad jam atėjus į biliardinę ir šnekant su liudytoju T. K. prieina Ž. B. ir prisikabina prie jo, pasišokėjęs suduoda jam, tada jie susistumdo, parvirsta ant žemės, paskiau pasigrumia. Jis tada išeina į lauką, paskui grįžta. Į biliardinę L. nueina į tą pusę kur buvo nukentėjęs. Paskui jis kalbėdamas su T. K. pamato, kad Ž. B. muša jo draugą M. L.

Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo priimtas pažeidžiant baudžiamąjį procesą, be to, nei liudytojų parodymai (kuriais vadovavosi teismas), nei byloje esantys rašytiniai duomenys jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties buvimo neįrodo. Teismo posėdžio metu liudytojo R. P. parodė, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena, žino, jog Ž. B. pavadino V. B. gaidžiu, dėl ko pastarieji susistumdė. Teisme R. P. patvirtino, kad Ž. B. gėrė alkoholį, buvo girtas. Kuris kaltas (jos nuožiūra) ji negali pasakyti. Posėdžio metu Ž. B. užėmė poziciją, kad dėl jo sužalojimo nieko neatsimena. Teismui melavo, kad buvo blaivus, ką paneigė R. P. Apie jo ir Ž. B. konfliktą ši liudytoja, kaip ir T. K., G. K., nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Pastarieji liudytojai tvirtino, kad buvo visiškai girti, kaip ir Ž. B.. Buvo pagarsinti jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais buvo vadovautasi. Šiuo atveju tiesa buvo nustatinėjama ne teisme, o pagal ikiteisminio tyrimo duomenis. Lyg T. ir G. K., įvykio metu buvę girti ir dėl to nieko neatsimenantys, ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį davė neva teisingus parodymus. Kyla klausimas apie tokių parodymų patikimumą, jų objektyvumą. Pagrindinis dalykas, kuris galėjo aiškiai nustatyti, kad 2013-10-19 biliardinės patalpose vykusį konfliktą, jo eigą – tai vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Nors teismas jo ir vadovavosi, tačiau pripažįsta, kad „nors vaizdo įraše matyti, kas įvyko toliau, tačiau nukentėjusiojo Ž. B. (kuris nieko neatsimena) ir liudytojų parodymai sutampa“, o tai prieštarauja realiems duomenims nustatytiems teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad biliardinėje buvo daug daugiau žmonių, kurie stebėjo konfliktą ir daug aiškiau galėjo apibūdinti įvykio eigą, tačiau jie neapklausti, išskyrus neblaivius T. ir G. K. ir neatsimenančią R. P. Galima daryti prielaidą, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekta nustatyti tiesą, ko nebuvo siekta ir teisminio nagrinėjimo metu. Toliau nuteistasis teigia, kad tai, jog teismas nesiekė nustatyti tiesos rodo ir liudytojo A. D. parodymai, kuris teisme aiškiai pasakė „...tegul būna tokie parodymai kaip pas tyrėją“. Galima daryti prielaidą, kad šis liudytojas bijojo sakyti tiesą. Teismas negalėjo A. D. žodžių suprasti kitaip, bet visiškai nesiekė išsiaiškinti tokio jo pareiškimo priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė, bei gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. B. ir M. L. apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų V. B. ir M. L. padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno apysunkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.) ir vieno nesunkaus (BK 284 str. 1 d.) nusikaltimų padarymą, byloje nėra.

Nuteistojo reikalavimas paskirti jam švelnesnę bausmę iš esmės grindžiamas tuo, kad jis nuo pat pirmosios apklausos savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, dėl to jam turėjo būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą daro išvadą, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pasak apelianto, teisinį pagrindą nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014).

Nagrinėjamu atveju išsamiai įvertinus visus byloje esančius duomenis, negalima daryti išvados, kad nuteistasis V. B. būtų pripažinęs esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad jau pačioje pirmoje V. B. kaip įtariamojo apklausoje, jis nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino. Įtarimą suprato. Nusikalstamą veiką padaręs prisipažįsta visiškai (b. l. 54, t. 1). Tačiau iš Įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis V. B. nurodė, kad Ž. B. (nukentėjusysis) vis kabinėjosi prie žmonių. Matė, kad Ž. B. yra M. parsigriovęs ant žemės ir rankos kumščiu duoda jam į veidą (b. l. 54, t. 1). Taigi, apeliantas akcentavo, kad būtent nukentėjusysis kabinėjosi prie žmonių, o vėliau mušė jo draugą, nors byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma tokių aplinkybių nepatvirtina.

Įtariamojo apklausos 2014-01-24 metu V. B. nurodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jį suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 71, t. 1). Duodamas parodymus apie įtarimo esmę V. B. parodė, kad Ž. B. mušė dėl to, kad jis jį pavadino „gaidžiu“, ir dėl to, kad jis mušė jo draugą M. L.

Tuo tarpu, įtarimas V. B. pareikštas dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su M. L., 2013 m. spalio 19 d. apie 20 val. 30 min., Šilalėje, Lokystos g. 2, biliardinės patalpose – viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia dėl mažareikšmės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, jis, V. B., kumščiu sudavė du kartus Ž. B. į veidą, po to, M. L. pargriovė Ž. B. ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė 5-6 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, po to pastarajam atsikėlus, M. L. jį vėl parvertė ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė apie 20 kartų, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, galvą, kaklą, pečius, šonus, kojas, po to, V. B. kumščiu sudavė tris kartus Ž. B. į veidą, taip sumušė Ž. B., padarydami nukentėjusiajam Ž. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis Ž. B. būtų kabinėjęsis prie biliardinėje esančių asmenų ar pirmas pradėjęs muštines, todėl konstatuotina, kad nuteistasis V. B. nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2014-02-05 kaltinamajame akte pagrįstai yra nurodyta, kad kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 3-6, t. 2).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai (b. l. 61, t. 2). Tačiau toliau duodamus parodymus nurodė, kad atvažiavo su M. L., jis, V. B., nuėjo pažiūrėti ar yra laisvų stalų. Stovėjo K. ir B., jie žaidė jis priėjo ir paklausė kiek žais, atsakė nežino. Pribėgo B., apsižodžiavo, apsistumdė ir išėjo į lauką. Paskiau į biliardinę nuėjo L., vėliau nuėjo jis ir pamatė, kad L. buvo paverstas ant žemės ir daužomas (b. l. 61, t. 2). Šie kaltinamojo duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes neatitinka byloje neginčijamai nustatytų reikšmingų įvykių aplinkybių, t. y. kad būtent apeliantas kartu su M. L. iš chuliganiškų paskatų užpuolė nukentėjusįjį ir jį sumušė. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamam nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodė, kad V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 76, t. 2).

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo nurodomos aplinkybės, kad jis puolė ginti M. L., kuris tariamai buvo pargriautas ant žemės ir mušamas, visiškai paneigia ir byloje esantis DVD+R diskas su vaizdo įrašu. Peržiūrėjus šį diską yra matyti, kad 20 val. 29 min. 30 sek. V. B. išeina iš biliardinės. 20 val. 31 min. 12 sek. į biliardinę įeina V. B. ir M. L., jie eina prie biliardo stalo vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, matosi, kad jie su kažkuo susikimba. Tai neginčijamai įrodo, kad nukentėjusįjį V. B. ir M. L. užpuolė bendrais (sinchroniškais) veiksmais. Todėl apelianto teiginiai, kad jis mušė nukentėjusįjį norėdamas apginti M. L. yra visiškai nepagrįsti.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., sankcija numato laisvės atėmimą iki 5 (penkerių) metų. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. B. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimą 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 10 mėnesiams), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe), todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis V. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 ir 4 d.).

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teismas individualizuodamas bausmę taip pat negali ignoruoti nuteistojo asmenybės, t. y. to fakto, kad jis anksčiau 5 (penkis) kartus teistas, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai neabejotinai rodo apelianto norą daryti įvairias nusikalstamas veikas bei visišką ignoravimą civilizuotoje visuomenėje priimtų elgesio normų.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į nustatytą sunkinančių aplinkybę, aptartą nuteistojo asmenybę ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo V. B. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už abi nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už abu padarytus tyčinius nusikaltimus skirdamas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį pagrįstai nustatė artimą straipsnių sankcijose numatytam šių bausmių vidurkiui, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, tačiau toks reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad toks Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatų aiškinimas atitinka įstatymo leidėjo intenciją optimizuoti baudžiamąjį procesą, siekiant efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje numatytą principą per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2014-02-05 kaltinamajame akte nurodyta, kad manytina, jog galimybės teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra, kadangi kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažįsta dalinai (b. l. 6, t. 2). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu neprisipažįsta (b. l. 61, t. 2). Be to, jau anksčiau aptartais motyvais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis V. B. realiai nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ši byla galėjo būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl apeliantui taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas nebuvo jokio pagrindo.

Dėl išvardytų motyvų tenkinti apelianto prašymo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. taikymo nėra teisinio pagrindo.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis Ž. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį atsakovams V. B. ir M. L., kuriuo prašė priteisti 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir solidariai iš V. B. ir M. L. priteisė 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti Ž. B.

Apeliantas V. B. nurodo, kad apylinkės teismas priteisė per didelį civilinį ieškinį, civilinis ieškinys neturėtų viršyti 5 000 Lt. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta.

Priteisdamas 8 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo ilgą laiką jautė fizinį skausmą, buvo gydomas, iki šiol jaučia liekamuosius sužalojimo reiškinius. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir papildomai pažymi, jog byloje esanti Specialisto išvada Nr. G334/13(11) patvirtina, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai nubrozdinimai galvoje ir veide, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmiu periodu (b. l. 24-25, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė ne tik didelį fizinį skausmą (nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmiu periodu), bet ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas yra įsitikinęs, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis pakankamai ženklų laikotarpį turėjo jausti didelį fizinį bei psichologinį diskomfortą, būti nedarbingas. Visa tai leidžia teigti, kad priteista neturtinės žalos suma nėra per didelė.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje paprastai iš nuteistojo(ųjų) priteisiamos ir didesnės sumos už nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam tokios pat kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-469/2010, 2K-496/2010, 2K-325/2010, 2K-534/2009).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti nuteistojo V. B. apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Tokį savo reikalavimą M. L. iš esmės grindžia tuo, kad nei liudytojų parodymai, nei byloje esantys rašytiniai duomenys neįrodo jo kaltės. Tačiau toliau dėstomais argumentais tokia apelianto pozicija yra atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi visą baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad nuteistasis M. L. veikdamas bendrininkų grupe su V. B. biliardinės patalpose – viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia dėl mažareikšmės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, V. B. kumščiu sudavus du kartus Ž. B. į veidą, po to, M. L. pargriovė Ž. B. ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė 5-6 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, po to pastarajam atsikėlus, M. L. jį vėl parvertė ant grindų ir kartu su V. B. įspyrė apie 20 kartų, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, Ž. B. į veidą, galvą, kaklą, pečius, šonus, kojas, po to, V. B. kumščiu sudavė tris kartus Ž. B. į veidą, taip sumušė Ž. B., padarydami nukentėjusiajam Ž. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Apelianto M. L. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, M. L. kaltę nuosprendyje grindė neginčijamai nustatytu paties konflikto faktu tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų, nukentėjusiojo Ž. B. parodymais, liudytojų A. D., R. P. parodymais, specialisto išvada Nr. G 33413(11), vaizdo įrašu (CD), Įvykio vietos apžiūros protokolu, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad nei liudytojų parodymai, nei byloje esantys rašytiniai duomenys neįrodo jo kaltės.

Liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-27 liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad 2013-10-19 vakare, jis pavadavo savo brolį D. D., kuriam priklauso biliardinė, esanti Šilalės m., Lokystos g. 2. Apie 20 val. į biliardinę atėjo trys vaikinai ir mergina. Iš jų, du iš matymo pažįsta, žino, kad jie yra K., o trečio vaikino jis nepažinojo, tą vakarą jį matė pirmą kartą. Jie žaidė biliardą prie vieno stalo. Vėliau į biliardinę atėjo V. B., jis priėjo prie šio ketvirtuko, jis susiginčijo su nepažįstamu vaikinu, tada jį nukentėjusysis pavadino „gaidžiu“ ir matė kaip jis su nepažįstamu vaikinu susistumdė ir parkrito biliardinėje ant grindų, o broliai K. bandė juos skirti. Vėliau V. B. išėjo iš biliardinės ir netrukus grįžo su M. L., kurį visi vadina „š.“. Jie nuėjo prie to stalo, kur žaidė ketvertukas. Matė, kad jie pradėjo mušti nepažįstamą vaikiną (nukentėjusįjį), jį parvertė ant žemės ir jį abu spardė kojomis. B. K. į muštynes nesikišo, prasidėjus muštynėms jie su mergina išėjo iš biliardinės. Kaip suprato, muštynės įvyko todėl, kad nepažįstamas vaikinas V. B. pavadino „gaidžiu”. V. B. ir M. L. mušė nepažįstamą vaikiną ir jo klausė „kas yra gaidys”, ir jį mušė tol, kol pastarasis pasakė, kad jis yra „gaidys“. Tuo metu biliardinėje buvo apie 10 žmonių. Po to, kažkas iš biliardinėje esančių žmonių pasakė, kad atvažiuoja policija, tada M. L. ir V. B. išbėgo iš biliardinės. Po to nepažįstamas vaikinas atsistojo ir nuėjo į kitą patalpą nusivalyti kraujo, nes jo veidas buvo kruvinas. Taip pat matė, kad į tą patalpą buvo atėjęs V. B. ir tam nepažįstamam vaikinui vėl sudavė smūgius, bet kur ir kiek nematė. Dėl įvykusių muštynių biliardinės darbas buvo nutrauktas, tai nenorėdamas kad daugiau įvyktų konfliktų jis biliardinę uždarė apie 22 val., o paprastai savaitgaliais biliardinė dirba iki 24 val. Biliardinėje niekas nebuvo išlaužyta, tik ant grindų buvo pritaškyta kraujo (b. l. 35, t. 1).

Teisiamojo posėdžiu metu 2014-04-23 liudytoju apklausiamas A. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Ką parašė tuo ir vadovaukitės, senai buvo. Nieko neturi pridėti ir papasakoti, pas tyrėja parašė teisybę (b. l. 64, t. 2). Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. D. atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, kad viskas teisingai parašyta, neturi nieko papildyti. (b. l. 64, t. 2). Taigi, liudytojas A. D. teisminio nagrinėjimo metu aiškiai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kuriuose buvo nurodęs, kad V. B. išėjo iš biliardinės ir netrukus grįžo su M. L. Jie nuėjo prie to stalo, kur žaidė ketvertukas. Matė, kad jie pradėjo mušti nepažįstamą vaikiną (nukentėjusįjį), jį parvertė ant žemės ir jį abu spardė kojomis.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėtas liudytojas nuteistojo ar abiejų nuteistųjų atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuotas juos ar vieną iš jų nepagrįstai apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Juolab, kad teisme jis pasirašė, jog yra įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., jog už melagingus parodymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl abejoti jo parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Juolab, kad juos patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kitos liudytojos R. P. parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas (CD).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-19 apklausima liudytoja R. P. parodė, kad su savo draugais G. ir T. K. bei Ž. B. užėjo į Šilalėje, Lokystos g. 2, esančią biliardinę. Ten visi lošė biliardą. Netrukus į vidų įėjo vienas iš matymo pažįstamas asmuo su alaus buteliu rankose, kurio nepažinojo ir Ž. B. pasakė, kad jis iš biliardinės neišeis. Tuomet asmuo vėl išėjo į lauką. Po kelių minučių iš matymo pažįstamas asmuo grįžo atgal su draugu ir iš karto ėjo prie Ž. B. Priėjęs prie jo nieko nepasakęs smogė rankomis Ž. B. į veidą. Nuo suduotų smūgių, Ž. B. pargriuvo. Pargriuvusį Ž. B. abu asmenys spardė kojomis. Kiek smūgių jam sudavė rankomis ir kojomis negali pasakyti, nes jų buvo labai daug (b. l. 27, t. 1). Papildomos liudytojo apklausos 2013-10-28 metu R. P. taip pat nurodė, kad V. B. išėjo iš biliardinės ir grįžo dar su vienu vaikinu, M L. Jie abu pripuolė prie Ž. B. ir pradėjo jį mušti, kiek smūgių jam sudavė negali nurodyti, bet tikrai daugiau nei vieną, po to jį parvertė ant grindų ir tada V. B. kartu M. L. pradėjo Ž. B. spardyti. Ji nematė, kad muštynių matu Ž. B. būtų sudavęs kam nors smūgius (b. l. 28, t. 1).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiama liudytoja R. P. nurodė, kad ji su T. žaidė, G. kalbėjosi su B. V. B. priėjo ir kažką pasakė. B. jį pavadino necenzūriniu žodžiu, apsistumdė, V. B. išėjo, po kelių minučių atėjo su M. L. M. L. puolė prie Ž. B. ir matė, kaip sudavė ir mušė B. Daugiau detalių neatsimena, praėjo daug laiko, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė (b. l. 63, t. 2).

Akcentuotina ir tai, kad tą faktą, jog po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, V. B. išėjęs iš biliardinės grįžo su M. L., po ko sinchroniškai (bendrais veiksmais) abu iš karto puolė nukentėjusįjį patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas iš biliardinės. Peržiūrėjus šį byloje esantį vaizdo įrašą (CD diską) matyti, kad 20 val. 29 min. 30 sek. nuteistasis V. B. išeina iš biliardinės. 20 val. 31 min. 12 sek. į biliardinę įeina V. B. ir M. L., jie eina prie biliardo stalo vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, matosi, kad jie su kažkuo susikimba. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad šis užfiksuotas vaizdas būtent ir patvirtina nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymus, kad abu nuteistieji atėję iš lauko puolė nukentėjusįjį. Ta aplinkybė, kad vaizdo įraše konkrečiai nesimato su kuo susikimba nuteistieji, niekaip nepaneigia fakto, kad tai buvo būtent nukentėjusysis. Tokia išvada darytina todėl, kad iš vaizdo įrašo matyti ryžtingi, į vieną asmenį nukreipti nuteistųjų judesiai. Tai, kad tas asmuo buvo būtent nukentėjusysis neleidžia abejoti liudytojų R. P., A. D. bei paties nukentėjusiojo parodymai.

Byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 334/13(11) patvirtina, kad nukentėjusiajam Ž. B. buvo padaryti šie sužalojimai: daugybiniai nubrozdinimai galvoje ir veide, nosies kaulų lūžimas, dešinio skruostikaulio lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmiu periodu. Ž. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24-25, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nusikalstami V. B. ir M. L. veiksmai padaryti viešoje vietoje – Šilalėje, Lokystos g. 2, esančios biliardinės patalpose, jų veika padaryta viešoje vietoje, matant aplinkiniams ir akivaizdžiai bei įžūliai ignoruojant elementarią pagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad V. B. ir M. L. veiksmuose neabejotinai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sudėtis.

Tai, kad nuteistieji viešoje vietoje (biliardinėje) sumušdami asmenį iš chuliganiškų paskatų, tai yra kitų asmenų akivaizdoje mušė rankomis bei spardė kojomis nukentėjusįjį, neabejotinai leidžia jų veiksmus vertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Teisiškai taip pat itin reikšminga yra tai, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad dėl incidento buvo sugadintas vakaras, sutrikdyta biliardinės veikla. Be to, liudytojas A. D. patvirtino, kad dėl incidento turėjo uždaryti biliardinę anksčiau, tai yra 22 val. nors paprastai biliardinė savaitgaliais būdavo uždaroma 24 val., ant žemės buvo matyti kraujo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje aptarti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, kuri neabejotinai įrodo M. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Jo kaltė yra įrodyta visiškai.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų V. B. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Arvydas DaugėlaZigmas Pocius