Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-13 · Byla Nr. N1-348-537/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-348-537/2018Nuosprendis · 2018-06-13Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-517-537/2018Nutartis · 2018-08-03Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-305-888/2019Nutartis · 2019-01-25Kauno apylinkės teismas
  4. T-1920-1109/2019Nutartis · 2019-09-12Kauno apylinkės teismas
  5. T-2581-667/2019Nutartis · 2019-12-20Kauno apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
N1-348-537/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60235-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nukentėjusysis
M. J. M., A. B.
Civilinis atsakovas
V. S.
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-348-537/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60235-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.4.; 1.1.11.11. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorui K. J.,nukentėjusiesiems M. J. M., A. B.,kaltinamajam nepilnamečiui T. S.,nepilnamečio įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei V. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokinys, teistas 2017-05-M. M. rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ( dėl 2 veikų), BK 63 straipsnio 1 ir dalimis, subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. T. S. pažeidė viešąją tvarką ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 17 d., apie 23.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 6, T. S. iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiesiems, aplinkiniams ir aplinkai, užpuolė gatvėje stovintį M. J. M. bei kilusio konflikto metu, tyčia, ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį. Nuo smūgio ant žemės nukritus nukentėjusiojo akiniams, juos tyčia nuspyrė ir sulaužė, padarydamas 35 Eur turtinę žalą. Tęsdamas chuliganiškus veiksmus, prie pastato Nr. 12, esančio (duomenys neskelbtini), daiktu, panašiu į peilį, tyčia, sudavė smūgį nukentėjusiajam į nugaros sritį, dėl ko M. J. M. jautė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 00.00 val., toje pačioje vietoje, tyčia, ranka sudavė smūgį A. B. į veido sritį bei daiktu, panašiu į peilį, prirėmęs jai prie pilvo, sušuko,- „aš tave papjausiu“. Tokiais žodžiais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, dėl ko A. B. jautė fizinį skausmą ir jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. T. S. teismo posėdžio kaltės nepripažino. Teigė, jog ėjo su R. S. ir M. G. V. gatvepas draugą. Matė, kad stovi trys nepažįstami žmonės, kurie juos pradėjo įžeidinėti, jų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Teigė, jog jie ėjo toliau, tačiau įžeidimai tęsėsi. Neapsikentę įžeidinėjimų, apsisuko ir ėjo link tų asmenų, tačiau minėti asmenys įbėgo į kiemą. Kaltinamojo teigimu, tie asmenys vėliau atbėgo su pagaliais ir įvyko muštynės. Jo teigimu, M. J. M. pirmas sudavė smūgį jam į ranką pagaliu, po ko jis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Rankose jis jokio daikto neturėjo, t. y., nei peilio, nei kažko panašaus į jį ir nukentėjusiojo nemušė. Nematė, kad su juo buvę asmenys būtų turėję peilį. Nežino, kaip galėjo būti sugadina nuketėjusiojo striukė. Pripažino, jog nukentėjusysis gal ir turėjo akinius, bet jis jų tikrai nesutrypė ir nesulaužė. Nukentėjusiosios A. B. įvykio vietoje neprisimena. Jai nesudavė nei vieno smūgio, negrasino. Nežino, kodėl nuketėjusieji meluoja, gal pyksta ant jo. Nepripažįsta nei vieno ieškinio, kadangi nėra kaltas.

Šalies argumentai

N. M. J. M. paaiškino, kad įvykio metu buvo su draugais V. V. ir A. N., ėjo pasivaikščioti. Buvo sustoję prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kai trys asmenys priėjo prie jų ir paprašė cigaretės. Tai buvo kaltinamasis T. S., M. G., trečio nepažįsta. Neturėjo cigarečių, todėl taip pasakė minėtiems asmenims. T. S. išsitraukė peilį ir, nieko nesakęs, pradėjo juo mosuoti. Kai pradėjo mosuoti, jie bandė gintis rankomis bei atimti peilį. T. S. jam dūrė peiliu į mentę ir perpjovė striukę. Draugai matė dūrį. Su T. S. buvę du asmenys pradėjo šokinėti aplinkui. Užmynė akinius ir juos sulaužė T. S.. Negali pasakyti, kas sudavė į veidą, susimaišė.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka, buvo perskaityti nukentėjusiojo M. J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog „<...ranka į veidą trenkė jaunuolis, kuris turėjo peilį. Nuo smūgio ant žemės nukrito akiniai. Kai akiniai nukrito, jei gerai pamena, tas pats jaunuolis, kuris sudavė į veidą, juos spyrė ir jie atsitrenkę į pastato sieną sulūžo“ (1 t., b. l. 75, 82).

N. M. J. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Paaiškino, kad matė, kaip už veido buvo susiėmusi A. B.. Paties smūgio nematė, grasinimų negirdėjo. T. S. nepažįsta, įvykio metu jį pamatė pirmą kartą. Prašo priteisti 70 Eur turtinę žalą už akinius ir 50 Eur už prapjautą striukę.

Nukentėjusioji A. B. teisme paaiškino, kad atbėgo draugas M. J. M. ir paprašė paskambinti policijai, kadangi susimušė. Matė, kad sulaužyti draugo akiniai ir suplėšyta striukė. Matė nubėgančius tris asmenis, nubėgo paskui juos. Tada jie nusivijo ją atgal. T. S. jai sudavė smūgį kumščiu į smilkinį bei grasino su rankoje turėtu peiliu. Visi trys vaikinai stovėjo aplink ją, prašė paleisti, sakė, kad turi mažą vaiką, tačiau jos nepaleido. T. S. pridėjo peilį jai prie šono ir pasakė, kad ji gali būti papjauta. Tai matė M. J. M., kuris buvo kitoje gatvės pusėje. Kai ją paleido, du asmenys nubėgo, juos nusivijo M. draugai. P. M. sugavo T. S. krūmuose, atvyko policijos pareigūnai. Patyrė stresą, nuo smūgio jai skaudėjo pilvą, kreipėsi į gydytojus. Prašo priteisti 100 Eur neturtinės žalos.

Apklausta liudytoja E. B. teigė, kad įvykio metu, apie 23.55 val., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Išgirdusi triukšmą, per langą matė (duomenys neskelbtini) atkarpą. Matė grupelę žmonių, tarp kurių atpažino T. S., R. S. ir M. G., nes dirba policijoje ir minėti asmenys jai yra žinomi iš tarnybinės veiklos. Dar matė merginą ir vaikiną, tačiau jų nepažino. Minėti trys asmenys šaukė ir rėkė. Girdėjo, kaip T. S., nueidamas nuo merginos ir vaikino šaukė - „papjausiu, neišeisit į Kalvariją“. Matė, kaip T. S. grįžo prie vaikino, užsimojo ranka ir trenkė, o tuo metu pribėgo kiti asmenys. Mergina šaukė, kad kviesti policiją. Ji paskambino policijai. Matė, kad T. S. nubėgo (duomenys neskelbtini), o M. G. su R. S. – link ligoninės. Girdėjo, kaip nukrito ant asfalto kažkoks daiktas. Matė, kaip vaikinas priėjęs prie merginos klausė,- „pažiūrėk ar nesupjaustė nugaros, nes dūrė su peiliu“. Minėti asmenys pradėjo vaikščioti, ieškojo akinių, vaikinas nuėjo į 10 namą , tada jis išėjo iš 10 namo ir matė, kaip nešėsi nedidelį kastuvėlį. Matė, kad vaikinas nuėjo, o mergina laukė policijos. Netrukus atvyko policija. Girdėjo, kaip mergina sakė į T. S., kad „šitas man dūrė ir buvo su peiliu“.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba policijoje. Tą naktį gavo kelis pranešimus, jog vyksta konfliktas, konfliktuoja grupė asmenų, vienas iš jų turi peilį. Atvykę į (duomenys neskelbtini), pastebėjo keletą asmenų. Buvo nukentėjusi mergina ir dar keletas vyriškių. Jie pasakojo, kad buvo konfliktas, vienas iš asmenų trenkė peiliu į nugarą. Apžiūrėjus nukentėjusį, sužalojimai neatrodė rimti, todėl pradėjo ieškoti įtariamųjų. Matė, kad bėga R. S. ir M. G.. Paskambino iš greitosios pagalbos stoties ir pasakė, kad nukentėjusieji grumiasi su asmeniu, kuris dūrė peiliu. Jis nubėgo į įvykio vietą. Jį pamatęs T. S. pradėjo bėgti, tačiau jis pasivijęs jį sulaukė. Mergina sakė, kad vienas iš tų asmenų jai trenkė į veidą, o nukentėjusiajam dūrė peiliu. M. J. M. striukės nugarinėje dalyje matė įplyšimą, perplėštą aštriu daiktu. Visi liudytojai ir pranešėjai teigė, kad peilis buvo. Peilio niekur nerado.

Liudytojas G. R. patvirtino kolegos G. G. paaiškinimus. Papildė, jog vyko pagal pranešimą apie konfliktą, nes vienas iš asmenų turi peilį. Įvykio vietoje sulaikė R. S., M. G. ir T. S.. Besiaiškinant aplinkybes, regis, M. J. M., nurodė, kad T. S. jam sudavė, sulaužė akinius, perpjovė striukę. Taip pat nurodė, kad ir merginai sudavė smūgį. Nukentėję teigė, jog T. S. turėjo peilį. Atlikus dalinę apžiūrą, jokių daiktų nerado. Jie įvykio vietoje peilio nerado.

L. R. S.teigė, kad ėjo su T. S. ir M. G. pas draugą. Susitiko tris praeivius, kurie juos pradėjo įžeidinėti. Jie grįžo. Tada tie asmenys pabėgo, nubėgo į kiemą, atbėgo su pagaliais bei kastuvėliu ir trenkė T. S. į ranką. Jis buvo suėmęs vienam iš vaikinų už kaklo, sakė, kad papjaus. Jam už chuliganizmą paskirta nuobauda administracine tvarka. Konflikto metu peilio niekas neturėjo. Nematė, kas M.i J. M. suplėšė striukę. Nematė, ar T. S. kam nors sudavė smūgį.

Apklaustas liudytoju M. G. paaiškino, kad negali kalbėti, mikčioja, todėl įrodymų patikrinimui, BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog „<...2017 m. spalio 17 d. su draugais T. S. ir R. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to vaikščiojo po Kalvariją. Jau sutemus, kiek buvo valandų nežino, visi trys ėjo (duomenys neskelbtini), dešine puse. Eidami, prie vieno namo, ant šaligatvio pamatė stovinčius tris nepažįstamus vaikinus. Jie rūkė. Kai priėjo prie jų, jo draugai jų paprašė parūkyti. Susiginčijo ir apsižodžiavo. Tačiau tikrai niekas niekam jokių smūgių nesudavinėjo. Kai tie trys vaikinai nuėjo į vieno namo kiemą, ėjo toliau. Paėjus kokius 20-30 m, pamatė, kad iš kiemo paskui juos atbėga tie patys trys vaikinai. Du iš jų turėjo medines lazdas, o vienas nedidelį kastuvėlį. Tai pamatę, jų palaukė. Kai tie vaikinai atbėgo, vienas jam per nugarą trenkė kastuvėliu, tačiau pataikė į kuprinę, kurią buvo užsidėjęs. Taip pat keli smūgiai teko ir T. S.. Tuomet pradėjo bėgti. Jis nubėgo (duomenys neskelbtini), o T. S. su R. S. nubėgo Taikos g. Kažkur po keleto minučių visi trys susitiko ir pradėjo eiti link Kalvarijos ligoninės. Kaip tik tuo metu pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir, kadangi buvo neblaivūs, pradėjo bėgti. Jis su R. S. nubėgo link ligoninės, o T. S. pasislėpė kažkur krūmuose. Nematė, kad T. ar tai R. būtų kažkam tai sudavęs smūgius. Nei vienas iš jų trijų neturėjo jokio peilio ir juo negrasino“. Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, jog gal netyčia kažkas sudavė merginai, kai vykdo stumdymasis. Jai suduotų smūgių nematė. Nepamena jokių grasinančių žodžių, išsakytų A. B. atžvilgiu.

Apklaustas liudytoju A. N. paaiškino, kad prie jų priėjo trys asmenys, įvyko apsistumdymas. Minėtas liudytojas neprisiminė tikslių įvykio aplinkybių, todėl įrodymų patikrinimui, BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog „<2017 m. lapkričio 17 d. buvo su draugais V. V. ir M.J. M.. Nakties metu, kiek buvo valandų nežino, visi trys ėjo link M. J. M. namų. Eidami sustojo (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, netoli M. J. M. namų. Kai sustojo, prie jų priėjo trys vaikinai, iš kurių atpažino tiktai M. G.. Kiti du buvo matyti tik iš matymo. Vienas iš vaikinų už kelnių, nugaros pusėje, buvo užsikišęs didelį peilį. Jie paprašė cigaretės. T. M. J. M. jų paklausė, kodėl taip „naglai“ prašo cigaretės. Tai matyt jiems nepatiko ir vienas iš tų vaikinų prišoko prie M. J. M. bei ranka sugriebė už kaklo ir jį pastūmė. Taip pat prie M. J. M. priėjo ir antras nepažįstamas vaikinas. Tuo metu jis kalbėjosi su M. G.. Matė, kaip vienas iš vaikinų kumščiu sudavė M. J. M. į galvą, tik neprisimena, ar tai padarė tas pats, kuris buvo sugriebęs už kaklo, ar antras. Po to, jie tarpusavyje pradėjo stumdytis. Taip pat matė, kaip vaikinas, kuris su savimi turėjo peilį, juo užsimojo ir kirto M. J. M. į nugarą. M. J. M. šiek tiek pavyko išsisukti, tačiau kliuvo“ (1 t., b. l. 156–156). Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad negirdėjo grasinimo papjauti, girdėjo tik keiksmus. Matė, kad vienas dėl sudavimo į galvą M.i J. M. nukrito akiniai.

L. V. V. parodė, kad stovėjo ir rūkė, atėjo trys asmenys paprašyti cigaretės. Jie pasakė, kad neturi. Pradėjo kibti, paskui išsitraukė peilį -„mečetę“ ir kažkuris vienas dūrė M. į mentę. Visi rėkė, šaukė ir įvyko lengvos muštynės. V. M. gynė savo panelę, kadangi tie asmenys ėmė kibti ir prie jos. Kažkuris lygtais trenkė ranka M. J. M. draugei. Be to, kažkuris iš trijų asmenų sudavė M. į veidą. Kuris konkrečiai – negali pasakyti.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė V. S. paaiškino, kad netiki, jog įvykio metu buvo panaudotas peilis. Sūnus dažnai serga, mokosi, ieško darbo vasarai. Nesutinka su nukentėjusiosios A. B. ieškiniu. Žino, kad jos sūnus netrenkė jai į veidą, kadangi pats sakė, kad prie jos net nebuvo priėjęs. Taip pat nesutinka su nukentėjusiojo M. J. M. ieškiniu, kadangi visi mušėsi, visi buvo girti. Striukę galėjo susiplėšyti užsikalbindamas už šakos. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Šalies argumentai

M. J. M. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, supjaustyta striukė, sulaužyti akiniai (1 t., b. l. 10–11).

A. B. pareiškime parašyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d., apie 23.57 val., (duomenys neskelbtini) e, nepažįstamas jaunuolis jai sudavė vieną smūgį ranka į veidą, įrėmęs peilį į pilvą pagrasino pajauti (1 t., b. l. 15–16).

A. B. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui stenogramoje užfiksuota, kad Kalvarijoje, prie poliklinikos, trys vyrai su peiliu „gąsdina vaikus“, ji prašo iškviesti policiją (1 t., b. l. 27).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), yra dalinai apšviesta, įvažiavimas prie 10 namo neapšviestas (1 t., b. l. 30–35).

Policijos pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime ir jo priede parašyta, kad po pranešimo atvykus į įvykio vietą, pas bėgusius sulaikytuosius asmenis M. G., T. S., R. S. peilio nerasta. T. S. buvo apsirengęs striuke ir maskuojančiomis kelnėmis, M. G. buvo su šaliku, džinsinėmis plėšytomis kelnėmis ir striuke. R. S. buvo su kelnėmis ant kurių gerai matomas užrašas, striuke. M. G. nustatytas 1,82 prom. girtumas, T. S. – 1,78 prom. girtumas, R. S. – 1,82 prom. girtumas (1 t., b. l. 36–42).

Parodymų atpažinti asmenį metu nukentėjusysis M. J. M. atpažino T. S. kaip asmenį, kuris turėjo peilį ir juo dūrė į nugarą, sudavė į veidą, R. S. kuris jam sugriebė už gerklės (1 t., b. l. 87–104).

N. M. J. M. parodymų patikrinimo metu parodė vietas (duomenys neskelbtini), Kalvarijoje, kur jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas (1 t., b. l. 105–107).

Apžiūros protokole parašyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo striukę, jos nugarinėje viršutinėje dalyje prie dešinės rankovės rasta kiauryminė nelygiais kraštais skylė, ilgiausioje vietoje 3 cm. ilgio. Nustatyta, kad nulaužta apžiūrimų akinių kojelė (1 t., b. l. 58–64).

Išvadoje nurodyta, kad M. J. M. nugaros dešinėje pusėje rastas nubrozdinimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017 m. lapkričio 17 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas peilio rankena (1 t., b. l. 69, 73).

Atlikus medicininį tyrimą A. B. klinikiniais duomenimis konstatuotas nepatikslintos kilmės skausmas, išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b. l. 116).

Parodymų atpažinti metu A. B. atpažino T. S. kaip asmenį, kuris galimai jai sudavė į galvos sritį su savimi turėjo peilį (1 t., b. l. 145–148).

Nukentėjusioji A. B. parodė vietą prieš pastatą Nr. 12, (duomenys neskelbtini) kur jai buvo suduotas smūgis, pagrasinta nužudyti (1 t., b. l. 149–150).

Akistatos protokole parašyta, kad nukentėjusysis M. J. M. patvirtino savo parodymus, kad peiliu jį sužalojo T. S.. Į. T. S. pasiliko prie savo parodymų, kad nieko nesužalojo (2 t., b. l. 96–97 ).

Pažymoje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 00:48:29 val., T. S. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,78 prom. girtumas (1 t., b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo, įrodymų analizės

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009 ir kt.).

Kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teigė, kad nuketėjusiajam M.J. M. tik sudavė į veidą. Rankose nei peilio, nei panašaus į jį daikto neturėjo. Neįdūrė nukentėjusiajam į striukę ir nesulaužė jo akinių. Nukentėjusiosios A. B. įvykio vietoje neprisimena. Jai nesudavė nei vieno smūgio.

Tokią kaltinamojo versiją paneigia byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma. N. M. J. M. parodė, kad T. S. jam dūrė peiliu į mentę, perpjovė striukę, trenkė į veidą ir sulaužė akinius. Nukentėjusysis asmens atpažinimo pagal fotonuotrauką metu atpažino T. S. kaip asmenį, kuris turėjo peilį ir juo dūrė į nugarą, sudavė į veidą. Liudytoja E. B. parodė, kad matė, kaip T. S. grįžo prie vaikino, užsimojo ranka ir jam trenkė. T. S. atpažino, nes M. M. AVPK Kalvarijos PK tyrėja ir minėtas asmuo jai žinomas dėl tarnybinės veiklos. L. M. AVPK Kalvarijos PK pareigūnas G. G. parodė, kad apžiūrėjus M. J. M., buvo matyt, kad jo striukė yra įplyšus, perplėšta aštriu daiktu. L. M. AVPK Kalvarijos PK pareigūnas G. R. paaiškino, kad nukentėjusysis M. J. M., nurodė, kad T. S. jam sudavė, sulaužė akinius, perpjovė striukę, turėjo peilį. Liudytojas A. N. parodė, kad matė, kaip vaikinas, kuris su savimi turėjo peilį, juo užsimojo ir kirto M. J. M. į nugarą. L. V. V. parodė, kad konflikto metu vienas jaunuolis M.i J. M. dūrė į nugarą su turima mečete. Apžiūros protokole parašyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo striukę, jos nugarinėje viršutinėje dalyje prie dešinės rankovės rasta kiauryminė nelygiais kraštais skylė, ilgiausioje vietoje 3 cm. ilgio. Nustatyta, kad nulaužta apžiūrimų akinių kojelė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J. M. nugaros dešinėje pusėje rastas nubrozdinimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017 m. lapkričio 17 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas peilio rankena. Nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad T. S. jai sudavė smūgį kumščiu į smilkinį.

Kaltinamojo parodymais teismas nesivadovauja, nes juos vertina kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų ir aukščiau minėtų liudytojų parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi siektų apkalbėti ar kitaip pakenkti kaltinamajam.

Teismas mano, jog veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį tinkamai. Įrodyta, kad T. S. pažeidė viešąją tvarką ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kadangi 2017 m. lapkričio 17 d., apie 23.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 6, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiesiems, aplinkiniams ir aplinkai, užsipuolė gatvėje stovintį M. J. M., tyčia ranka sudavė smūgį jam į galvos sritį, o ant žemės nukritus akiniams, juos tyčia nuspyrė ir sulaužė, taip padarydamas 35 Eur žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prieš pastatą Nr. 12, daiktu, panašiu į peilį, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam į nugaros sritį, dėl ko M. J. M. jautė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 18 d., apie 00.00 val., priešais pastatą Nr. 12, tyčia ranka sudavė smūgį A. B. į veido sritį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt.).

K. T. S. kaltės nepripažino ir dėl šios nusikalstamos veikos. Tačiau jo poziciją paneigia byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad vaikinas, kuris rankoje turėjo peilį, jį prirėmė jai prie pilvo pasakė „aš tave papjausiu“. Dėl to ji labai išsigando, kadangi peilis tikrai buvo didelis ir manė, kad tas jaunuolis tikrai ją papjaus. Liudytoja E. B. parodė, kad girdėjo, jog T. S. šaukė „papjausiu, neišeisit į Kalvariją“.

Teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tinkamai. Įrodyta, jog kaltinamasis daiktu, panašiu į peilį, prirėmęs nukentėjusiajai A. B. prie pilvo sušuko „aš tave papjausiu“, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. B. grasinimus sakė būdamas neblaivus, ir rankoje laikydamas peilį, teismas mano, kad tokie T. S. veiksmai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys dėl 13,39 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 50) atlyginimo bei nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 100 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 130) atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkinami visiškai, nurodytas sumas priteisiant iš žalą padariusio kaltinamojo T. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 283 straipsnio 2 dalies, 6. 279 straipsnio 1 dalies pagrindu).

N. M. J. M. teismo posėdyje teigė, kad dėl sulaužytų akinių jam padaryta 70 Eur turtinė žala, o dėl suplėšytos striukės – 50 Eur. Nukentėjusysis buvo įpareigotas pateikti akinių įsigijimo čekį, tačiau to nepadarė. Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad striukės nugarinėje viršutinėje dalyje prie dešinės rankovės rasta kiauryminė nelygiais kraštais skylė, ilgiausioje vietoje 3 cm. ilgio. Taip matyti, kad nulaužta akinių kojelė (1 t., b. l. 58–64). Neabejotinai įrodyta, kad minėti daiktai apgadinti dėl kaltinamojo veiksmų, todėl padaryta turtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepateikė akinių įsigijimo čekio bei vadovaujantis protingumo principu, nukentėjusiajam M. J. M. iš kaltinamojo priteisiama 50 procentų nurodytos akinių vertės – 35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog striukė dėl striukėje esančios skylės ji yra nenaudojama bei taip pat vadovaujantis protingumo principu, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama taipogi 50 procentų nurodytos striukės vertės – 25 Eur. Tenkinus ieškinį iš dalies nukentėjusiajam M. J. M. iš kaltinamojo T. S. iš viso priteisiama 60 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

N. T. S. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar pajamų, pakankamų žalai atlyginti, išieškojimą nukreipti į jo įstatyminių atstovų – civilinių atsakovų V. S. ir V. S. turtą (CK 6. 279 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, 2017 metais teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (2 t., b. l. 58–60). Veikas, už kurias šiuo nuosprendžiu yra teisiamas, padarė paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu, pažeisdamas įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 71–75). M. K. maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, tačiau praleidžia daug pamokų, mokosi nepatenkinamai. Su grupės draugais sutaria gerai, nėra agresyvus (2 t., b. l .81). Nėra duomenų, kad būtų įtrauktas į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama arešto bausmė, artima bausmės vidurkiui. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat artima šios rūšies bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skiriama bausmė subendrinama apėmimo būdu.

T. S. teistas 2017-05-M. M. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (2 epizodai) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis neatliktos minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. S. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 5 punkte numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir už tai jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apimti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2017-05-M. M. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį iš dalies sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

N. T. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 dalies 5 punkte ir įpareigoti nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, be probacijos tarnybos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir mokytis.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir A. B. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš T. S. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 13,37 Eur (trylika eurų 37 ct) turtinės žalos, o A. B. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

M.J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš T. S. priteisti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

N. T. S. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar pajamų, pakankamų žalai atlyginti, išieškojimą nukreipti į jo įstatyminių atstovų – civilinių atsakovų V. S. ir V. S. turtą (CK 6. 279 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu).

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – striukę ir akinius, pakvitavimu grąžintus M.J. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys