Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą priimti nutartį, pagal kurią pareiškėjas būtų grąžintas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia (be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių I-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1683 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam A. L.“ ir priimti naują nutartį grąžinti pareiškėją atlikti bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, byloje yra keliamas ginčas dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos, t. y. bausmės atlikimo sąlygų keitimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 65, 71 ir 90 straipsniuose ir paprastai sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija.

Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančio BVK 30 straipsnio 2 dalį konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes.

Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas sprendimo dėl bausmės atlikimo vietos priėmimą deleguoja laisvės atėmimo vietos įstaigai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas nėra nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą nurodyta, kad galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2019; 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-52/2022 išaiškino, kad nors nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 str.). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Kalėjimų departamentui (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybai) vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, visų pirma turėtų išspręsti klausimą, ar šis pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika, ar susijęs su bausmės atlikimo sąlygų keitimu, reglamentuojamu baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normomis.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.