- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-964-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santermita“ 1 593,70 Eur žalos atlyginimą, 54,75 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad 2021 m. birželio 6 d. ieškovės draustas turtas – draudėjo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas, kadangi pastato palėpėje trūko šildymo sistemos vamzdis, gausus kiekis vandens užliejo butą. Draudėjas nurodė, jog į butą stipriai per lubas liejosi vanduo. Didžiausia žala padaryta virtuvėje ir svetainėje. Bendra patirtos žalos suma – 1 756,42 Eur. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui, atskaičius 57,92 Eur išskaitą, išmokėjo 1 698,50 Eur. Ieškovė, teikdama ieškinį, dar atskaičiavo 20 procentų metinį nusidėvėjimą nuo medžiagų (104,80 Eur). Galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos – 1 593,70 Eur. Ieškovės teigimu, dėl padarytos žalos draudėjo butui yra atsakinga atsakovė, kuri yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė, kaip administratorė, privalėjo prižiūrėti ir pakeisti avarinės būklės šildymo sistemos vamzdį. Atsakovė savo pareigos neatliko, blogai atliko priežiūrą. Atsakovei prievolė atlyginti padarytą žalą kyla, nes ji nesiėmė būtinų veiksmų, jog būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – t. y. rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Tai, kad atsakovė netinkamai įvertino šilumos vamzdžių būklę 2018 metais patvirtina ne tik 2021 m. birželio 21 d. įvykęs įvykis, kai trūko šilumos vamzdis, bet ir atsakovės pateiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d. statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog šilumos vamzdžiai turi būti demontuoti ir sumontuoti nauji. Akivaizdu, kad jau 2018 metais atsakovė privalėjo organizuoti avarinės būklės šilumos vamzdžių keitimą, o ne laukti renovacijos. Atsakovė ne tik netinkamai atliko priežiūrą, bet ir netinkamai įvertino šilumos vamzdžių keitimo momentą. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog be žurnale nurodytos vizualinės apžiūros, būtų tinkamai atlikusi priežiūrą, tikrinimą ir taisymą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog fotofiksacija nėra tinkamas įrodymas bei, kad nėra įrodymų apie turto būklę. Pati atsakovė pripažino, jog 2021 m. birželio 21 d. įvyko įvykis – trūko šilumos vamzdis, tai užfiksuota statinio techninės priežiūros žurnale bei darbų paskyros–užduoties ataskaitoje. Ieškovė pateikė tris vaizdo įrašus, vieną iš ieškovės draudėjo buto, o kitus du iš palėpės (dėl trūkusio vamzdžio). Iš vaizdo įrašų matyti, jog šilumos vamzdis yra prakiuręs keliose skirtingose vamzdžio dalyse, o tai patvirtina, jog šilumos vamzdis yra avarinės būklės ir jį reikėjo pakeisti dar 2018 metais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad savo funkcijas vykdė tinkamai. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, nors nėra surinkusi, kvalifikuotai ištyrusi, tinkamai įvertinusi ir objektyviai nustačiusi tikslios įvykio priežasties, datos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad įvykis įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, jo priežastis apibrėžta kaip vamzdžio trūkimas, tačiau trūkimo fakto ir jo kilmės įrodymų nepateikė. Teismui nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje atsirado vamzdžio nesandarumas, kokio pobūdžio šis nesandarumas, kokia jo atsiradimo priežastis. Atsakovės atestuoti specialistai, turintys kompetenciją spręsti atitinkamus klausimus, nenustatė, kad šilumos punktas ar šilumos sistemos vamzdis yra avarinės būklės ar kitos panašios būklės, kuriai esant galima būtų konstatuoti objekto neatitikimą privalomiesiems reikalavimams. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Byloje teikiami dokumentai patvirtina, kad su nagrinėjamu ginču susiję objektai nebuvo avarinės ar kritinės būklės, todėl atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos imtis skubių neatidėliotinų šių objektų atnaujinimo/pakeitimo darbų. Be to, buvo nutarta dėl namo renovacijos, todėl ginčo name nebuvo ir negalėjo būti atliekami pavieniai bendrojo naudojimo objektų pakeitimo (atnaujinimo) darbai. Atsakovė nesutiko su ieškove, kad ji neva neprižiūrėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų. Atsakovė, pagal jai tenkančių pareigų apimtis ir turinį, tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkciją – vykdė apžiūras, stebėjo, vertino rezultatus, apie rezultatus informuodavo bendraturčius, teikė rekomendacijas ir siūlymus, reagavo į iškvietimus, likvidavo avarijas ir šalino jų padarinius, ėmėsi būtinų organizacinių priemonių, kad tinkamai vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas. Ieškovės pareikštas ieškinys nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Ieškovė nevertino žalos dydžio, nesudarė jokių dokumentų, kuriais remiantis galima nustatyti žalos dydį, taip pat nepateikė kompetentingų institucijų sudarytų dokumentų. Šiuo atveju daugiabutis namas ir nagrinėjamoje byloje reikšminga jo dalis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti avarinės būklės, todėl nebuvo poreikio atlikti papildomo statinio dalių tyrimo ir užsakyti statinio ekspertizę. Nesutiko su ieškove, kad jau 2018 metais buvo konstatuota avarinė šildymo sistemos vamzdynų būklė. Anot atsakovės, šio bendrojo naudojimo objekto avarinė būklė nebuvo ir nėra konstatuota iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 4 156,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nustatė, kad ieškovė standartiniu pastatų draudimu, laikotarpyje nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2047 m. spalio 29 d., yra apdraudusi draudėjo G. S. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą informavo draudėją kad išmokės 1 698,50 Eur draudimo išmoką už 2021 m. birželio 6 d. įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo draudėjo butas. 2021 m. liepos 30 d. ieškovė draudėjui išmokėjo 1 698,50 Eur draudimo išmoką.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė šioje byloje nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, nes byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovei būtų perleistos visos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojos teisės ir pareigos. Atsakovė, kuri CK nustatyta tvarka pagal savivaldybės įsakymą yra paskiriama prižiūrėti pastatą pagal privalomuosius statinių reikalavimus, nelaikoma faktine daikto valdytoja (turėtoja) ir administratore, nes valdymą atlieka vykdydama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus.
7. Darė išvadą, kad daugiabučio namo administratorius neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalą žmonių gyvybei ar aplinkai). Sprendė, kad atsakovė nėra savarankiška valdytoja giežtosios atsakomybės taikymo kontekste, nes jai nėra perduota teisinė ir faktinė pareiga, savarankiškai, be daugiabučio namo savininkų pritarimo, valdyti daugiabutį namą, jį remontuojant ir atliekant kitus pagerinimus.
8. Laikėsi pozicijos, kad sprendžiant dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, atsakomybės atlyginti ieškovės ieškinyje nurodytą žalą, negali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis, numatantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už sukeltą žalą.
9. Vertino, jog atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji tinkamai vykdė visas jai, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, teisės aktais priskirtas pareigas, t. y. organizavo techninę priežiūrą, rengė ilgalaikius planus, ūkinius ir finansinius planus, organizavo balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo, rūpinosi renovacijos procedūrų vykdymu ir t.t.
10. Konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė turi atlyginti nuostolius (turtinę žalą), susijusius su įvykusiu vandens išsiliejimu iš šildymo sistemos vamzdyno, kadangi ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad daugiabučio namo šildymo sistemų vamzdynas buvo netinkamai prižiūrimas, atsakovė nerūpestingai (neveikimu) atliko administratorės ir šilumos ūkio priežiūros, techninės priežiūros pareigas.
11. Teismas, nustatęs, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, atsakovė prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangą veikė rūpestingai ir laikėsi teisės aktų reikalavimų, konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų, sąlygojančių atsakovės deliktinės atsakomybės kilimą. Nustatęs, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi teisės atlikti šildymo sistemos vamzdyno remonto/keitimo darbų be gyventojų sutikimo. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisės aktams. Ieškovės tvirtinimu, tokią atsakovės pareigą nustato STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D1-191 redakcija) 96 punkto nuostatos, taip pat Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1-229 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
12.2. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog informavo savininkus apie tai, kad šildymo sistemos vamzdžiai yra blogos būklės ir reikia demontuoti senus šildymo sistemos vamzdynus bei skubiai sumontuoti naujus. Akivaizdu, jog tai yra aplaidus atsakovės elgesys, kadangi vien tik vamzdžių keitimo darbų įrašymas į ilgalaikį planą nereiškia, jog atsakovė tinkamai atliko savo darbą. Be to, neužtenka vien tik vizualinės apžiūros, siekiant tinkamai įvertinti šilumos vamzdžių būklę, kadangi yra būtina atlikti ir techninius bandymus, techninės būklės patikrinimus.
12.3. Atsakovė privalėjo iškart pakeisti šilumos vamzdžius, nelaukiant renovacijos, kadangi tai yra privalomieji darbai. Laikosi pozicijos, kad daugiabučio namo modernizavimo priemonių varianto ir investicijų plano svarstymas neatleidžia namo administratoriaus nuo pareigos vykdyti bendrojo naudojimo objektų einamuosius priežiūros ir remonto darbus, užtikrinant jų tinkamą techninę būklę.
12.4. Teismas, atmetęs ieškinį, nepagrįstai nesumažino atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovei priteistos 4 156,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į ieškinio sumą (1 648,45 Eur), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad ši civilinė byla nėra sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės taikymo klausimai. Tuo tarpu atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis beveik trigubai didesnis nei ieškinio suma.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliaciniame skunde, kaip ir teismui pareikštuose procesiniuose dokumentuose, ieškovė vėl chaotiškai kartoja tas pačias citatas iš skirtingas sritis reglamentuojančių teisės aktų, painioja juos tarpusavyje bei siekia pritaikyti teisiniams santykiams, kurių atitinkami teisės aktai nereglamentuoja.
13.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ir kitus padarinius, galinčius sukelti žalą žmonių gyvybei ar aplinkai). Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
13.3. Apeliaciniu skundu ieškovė iš dalies keičia savo ieškinio pagrindą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, kad šildymo sistemos vamzdis buvo avarinės/kritinės būklės. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė tokias sąvokas vartoja saikingai, o vamzdyno būklę įvardina kaip itin prastą/blogą. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad su nagrinėjamu ginču susiję objektai nebuvo nei avarinės, nei kritinės būklės, todėl atsakovė neturėjo teisės ar pareigos imtis skubių neatidėliotinų šių objektų atnaujinimo/pakeitimo organizavimo darbų.
13.4. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė negalėjo įvardinti teisės aktų reikalavimų, kuriuos atsakovė pažeidė ir netinkamai atliko vykdydama tiek būsto administratorės, tiek techninės prižiūrėtojos, tiek ir šilumos ūkio prižiūrėtojos pareigas.
13.5. Nesutinka su ieškove, kad byla nelaikytina sudėtinga, o ją nagrinėjant nebuvo reikalingos specialiosios žinios. Laikosi pozicijos, kad nors byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, tačiau byla pakankamai sudėtinga faktinių aplinkybių prasme, todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė standartiniu pastatų draudimu, laikotarpyje nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2047 m. spalio 29 d., yra apdraudusi draudėjo G. S. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą informavo draudėją, kad išmokės 1 698,50 Eur draudimo išmoką už 2021 m. birželio 6 d. įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo draudėjo butas. 2021 m. liepos 30 d. ieškovė draudėjui išmokėjo 1 698,50 Eur draudimo išmoką. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) penkerių metų laikotarpiui buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovės teigimu, žala butui atsirado dėl atsakovės, kaip namo administratorės, netinkamai atliktų pareigų, neveikimo. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė ne tik netinkamai atliko namo priežiūrą, bet ir netinkamai įvertino šilumos vamzdžių keitimo momentą. Kadangi atsakovė neatlygino ieškovei žalos, ieškovė, kaip draudikė, pareiškė ieškinį atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškinio. Savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad atsakovė nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, nes byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovei būtų perleistos visos ginčo namo valdytojos teisės ir pareigos. Atsakovė, kuri CK nustatyta tvarka pagal savivaldybės įsakymą yra paskiriama prižiūrėti pastatą pagal privalomuosius statinių reikalavimus, nelaikoma faktine daikto valdytoja (turėtoja) ir administratore, nes valdymą atlieka vykdydama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. Sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė visas jai, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorei, teisės aktais priskirtas pareigas, t. y. organizavo techninę priežiūrą, rengė ilgalaikius planus, ūkinius ir finansinius planus, organizavo balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo, rūpinosi renovacijos procedūrų vykdymu.
19. Ieškovė su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi teisės atlikti šildymo sistemos vamzdyno remonto/keitimo darbų be gyventojų sutikimo. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisės aktams. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog informavo savininkus apie tai, kad šildymo sistemos vamzdžiai yra blogos būklės ir reikia demontuoti senus šildymo sistemos vamzdynus bei skubiai sumontuoti naujus.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
21. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti turi tas, kuris teigia (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
23. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).
24. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Vykdant šią pareigą, administratorius vadovaujasi techninio prižiūrėtojo pateiktu daugiabučio namo būklės vertinimu ir jo nustatytu poreikiu imtis būklės atkūrimo veiksmų pagal privalomuosius reikalavimus, numatytus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Visais kitais atvejais, kai nėra nustatyta privalomųjų reikalavimų neatitinkanti bendrojo naudojimo objektų būklė, administratorius pagal taikytinus teisės aktus privalo gauti daugiabučio namo patalpų savininkų pritarimą bet kokiems veiksmams, susijusiems su bendrojo naudojimo objektais, jų remontu, atnaujinimu ar kitokiu tvarkymu bei organizuoti daugiabučio namo patalpų savininkų priimtų sprendimų vykdymą (Nuostatų 3, 4.11. punktai).
25. Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
26. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ir kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Pažymėtina, kad administratorius veikia kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių priimtų sprendimų vykdytojas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kai administratoriui suteikta teisė savarankiškai imtis veiksmų.
28. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” (toliau – Reglamentas) 11 punktą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
29. Pagal Reglamento 34 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.
30. Vadovaujantis nurodyto Reglamento nuostatomis, atsakovė, siekdama paneigti savo nepakankamą veikimą, turėjo į bylą pateikti įrodymus apie bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad buvo atlikti daugiabučio namo administravimo, techninės priežiūros bei šilumos ūkio priežiūros veiksmai, ginčo namo savininkų sprendimu parengti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo veiksmai, atsakovė rengė ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitas, rengė daugiabučio namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomosios priežiūros darbus. Atsakovė pateikė teismui dokumentus, įrodančius tinkamą šilumos ūkio priežiūros vykdymą: pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų priežiūros darbų registravimo žurnalą (iš kurio matyti, kad tiek iki draudiminio įvykio, tiek po jo, nuosekliai buvo atliekama šildymo ir karšto vandens sistemos apžiūra bei priežiūra), pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalą (iš kurio nustatyta, jog tiek iki avarijos, tiek po jos, atsakovė kas mėnesį ar net dažniau žymėdavo šilumos punkto prietaisų rodmenis), profilaktikos darbų aktus už 2020-2021 metus. Taigi, priešingai apeliantės argumentacijai, pateikti ir aptarti duomenys patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė visas jai, kaip šilumos ūkio prižiūrėtojai, teisės aktais priskirtas pareigas.
31. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde šilumos vamzdį, dėl kurio įvyko buto užliejimas, apibūdina kaip avarinės būklės, tačiau šių savo teiginių konkrečiais įrodymais nepagrindžia. Akcentuotina, kad teisės aktai detaliai reglamentuoja tvarką, kuria remiantis statinys pripažįstamas avariniu. Statybos techniniame reglamente STR1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ apibrėžta kokiais atvejais statinys laikomas avariniu ir kokių veiksmų reikia imtis nustačius avarinės būklės požymius. Ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovės atestuoti specialistai būtų konstatavę statinio ar jo dalių avarinės būklės požymių. Byloje nėra įrodymų, kad pats pastatas ar kuris nors pastato bendrojo naudojimo objektas būtų pripažintas avarinės būklės. Priešingai, šilumos sistemos vamzdyno būklė specialistų įvertinta kaip patenkinama. Tokia išvada nurodyta metiniame 2021 m. rugpjūčio 10 d. Statinio apžiūros akte. Atkreiptinas dėmesys, kad nors specialistai minėtame apžiūros akte pateikė rekomendacijas demontuoti senus šildymo sistemos vamzdynus ir sumontuoti naujus, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo vamzdyno kritinės ar avarinės būklės. Nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovės prielaidos apie vamzdyno avarinę ar kritinę būklę yra nepagrįstos.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus argumentus, konstatuoja, jog nenustatyti ir neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad iš jos atsakovei priteistos 4 156,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad ši civilinė byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo klausimu. Iš pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, pasiruošimą posėdžiams, įvairių trumpų prašymų parengimą ir pateikimą teismui, baigiamosios kalbos parengimą. Pažymėtina, kad parengus byloje atsiliepimą į ieškinį ir tripliką tuo pačiu yra pasiruošiama bylą nagrinėti iš esmės, todėl papildomas laikas ruoštis posėdžiams nereikalingas, baigiamosios kalbos teikimas raštu yra neprivalomas. Taip pat nepagrįsta po pusvalandį ar dvi valandas skaičiuoti už trumpų prašymų teismui parengimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3 000 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Tačiau sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme, keistina, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteistinos 3 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
35. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovė. Pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji nurodė, kad patyrė 968 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:
,,Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.