Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos, mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

13. Remiantis bylos medžiaga, 2020 m. sausio 13 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-hd5rr8zt (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 700,00 Eur kreditas 12 mėnesių terminui (iki 2021 m. sausio 13 d.). Atsakovė įsipareigojo grąžinti bendra? mokama? suma?, t. y. 700,00 Eur vartojimo kredita? ir 378,68 Eur bendra? vartojimo kredito kaina? (i? kuria? i?skaic?iuojamos visos išlaidos, įskaitant mokėjimo (pelno) palūkanas ir bet kuriuos kitus su sutartimi susijusius mokesčius), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1, 5.1 punktai). 2020 m. gegužės 14 d. atsakovei išsiųstas raginimas Nr. 2020-05-14/0, kuriuo prašyta per 14 kalendorinių dienų nuo šio laiško gavimo dienos padengti tai dienai buvusį 376,43 Eur įsiskolinimą. Atsakovė įspėta, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, sutartis bus nutraukta. Dėl netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo atsakovei išsiųstas 2020 m. gegužės 29 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-05-29/0. Nurodyta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, pranešimo parengimą dieną sudarančio 382,13 Eur, 2020 m. birželio 14 d. įsigalios sutarties nutraukimas. Apie sutarties nutraukimą atsakovė informuota rašytiniu pranešimu, siųstu sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

14. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis). Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkte numatyta, jog pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimų portfeliais perleis, o ieškovė įgis tiek šios sutarties pasirašymo metu galiojančius, tiek ateityje, iki 2020 m. rugsėjo 3 d. atsirasiančius reikalavimus į skolininkus. Ieškovei, kaip reikalavimo perėmėjai, perleista teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir / ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimis pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ perleido ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas).

15. 2020 m. liepos 9 d. atsakovei elektroniniu paštu, sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, informuojant atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisės, kylančios iš pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovės sudarytos sutarties, perleistos ieškovei. Atsakovė buvo raginama geranoriškai sumokėti 947,71 Eur skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 700,00 Eur negrąžinto kredito; 2) 192,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.); 3) 26,45 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.); 4) 257,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos; 5) 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) – mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.); 6) 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) – mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo; 7) 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 8) 147,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlyga, apibrėžianti kompensacinių palūkanų dydį, nustato neproporcingai didelę vartotojos civilinę atsakomybę ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

21. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką turi ieškovas, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama byloje, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog reiškiant ieškinį pirmosios instancijos teismui, ieškovė reikalavimo dėl 75,00 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, nepateikusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčą privalėjo spręsti ieškovės pareikšto ieškinio ribose, neturėdamas ne tik teisės, tačiau ir pareigos jų peržengti.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

24. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. birželio 14 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

25. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 75,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (700,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisęs ieškovei iš atsakovės 192,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d.; 257,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d. iki ieškinio parengimo 2020 m. gruodžio 10 d. ir 75,00 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuojamas už 700,00 Eur dydžio negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo 2020 m. gruodžio 10 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovės reikalavimus, nesivadovavęs aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu – 75,00 procentais), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 700,00 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 192,52 Eur, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 315,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 14 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) sudaro 123,16 Eur (315,68 Eur – 192,52 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį būtų atitinkamai mažėję, o pasibaigus sutarties terminui, priskaitytos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 123,16 Eur sumos, laikytina, jog tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

33. Svarbu šiuo atveju būtų paminėti ir tai, kad ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčio interesas negalėjo apimti negautų pajamų gavimo ankstesniu nei šalių sutarta terminu. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 75,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 14 d. – 52,11 Eur; 2020 m. liepos 13 d. – 55,37 Eur; 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 58,83 Eur; 2020 m. rugsėjo 13 d. – 62,51 Eur; 2020 m. spalio 13 d. – 66,42 Eur; 2020 m. lapkričio 13 d. – 70,57 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 74,98 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 79,66 Eur ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2021 m. sausio 13 d.) negali viršyti 123,16 Eur sumos.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 14 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 20.), kurių suma – 123,16 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

36. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neatsižvelgus į toliau nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimų dydžio pagrįstumo prasme, kad: 1) sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl priteisus ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita; 2) iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 192,52 Eur; 3) atsakovei sutartimi įsipareigojus sumokėti ieškovei iš viso 315,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 14 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. sausio 13 d.) sudariusios 123,16 Eur (315,68 Eur – 192,52 Eur), tik tokią sumą ieškovei pagrįstai galėjus tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 123,16 Eur negautų pajamų (nuostolių) – mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d. iki sutarties termino pabaigos 2021 m. sausio 13 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priteistina suma buvo sumažinta nuo 1 176,44 Eur iki 1 042,13 Eur, iš atsakovės priteistina 130,21 Eur (147,00 Eur x 88,58 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

40. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-991-892/2021 ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus eurų ir nulį euro centų) negrąžinto kredito, 192,52 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt du euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d.; 26,45 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d.; 123,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir šešiolika euro centų) negautų pajamų (nuostolių) – mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo 2020 m. birželio 14 d. iki sutarties termino pabaigos 2021 m. sausio 13 d. ir 130,21 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir dvidešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.“