Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-10-24 · Byla Nr. 2KT-97-790/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-97-790/2023Nutartis · 2023-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-02-29Klaipėdos apygardos teismas
  3. 2VP-88-1048/2024Nutartis · 2024-05-09Klaipėdos apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-24
Bylos Nr.
2KT-97-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08172-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Suinteresuotas asmuo
R. C.
Kategorijos
  • 3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-97-790/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08172-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su suinteresuoto asmens R. C. pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-1343-1048/2023 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi perduotas spręsti suinteresuoto asmens R. C. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-1343-1048/2023 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja priima R. C. atžvilgiu nepalankius procesinius sprendimus, kelis kartus atmetė R. C. prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo, nepatenkino prašymo paskirti byloje ekspertizę, atsisakė patenkinti prašymą dėl proceso dalyvio įtraukimo, Klaipėdos apylinkės teismas delsė išspręsti R. C. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, Klaipėdos apylinkės teisme sistemingai ir tendencingai atsisakoma gilintis į nagrinėjamų klausimų esmę, šis teismas yra šališkas R. C. atžvilgiu, teisėjai turi išankstinį nusistatymą. Klaipėdos apygardos teismas visais atvejais palaiko žemesnės instancijos – Klaipėdos apylinkės teismo – procesiniuose sprendimuose išdėstytą poziciją. Dėl nurodytų priežasčių, suinteresuoto asmens teigimu, egzistuoja poreikis perduoti civilinę bylą Nr. 2VP-1343-1048/2023 nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Pareiškimas dėl teismų nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Suinteresuotas asmuo kelia abejones dėl visų Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų teisėjų nešališkumo. Teiginius dėl Klaipėdos apylinkės teismo šališkumo R. C. grindžia šio teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais civilinėse bylose. Tokie argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. 2VP-1343-1048/2023 Klaipėdos apylinkės teisme negali būti išnagrinėta nešališkai. Nesutikimas su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Aplinkybių, dėl kurių visi Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ar atskirų procesinių klausimų rezultatu suinteresuotas asmuo nenurodė. Reikalavimas nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nėra pagrįstas, nes suinteresuotas asmuo tokį reikalavimą pagrindžiančių objektyvių aplinkybių pareiškime nenurodė, o grindė tik teiginiu, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylas, Klaipėdos apygardos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

6. Taigi, suinteresuotas asmuo R. C. nenurodė duomenų, pagrindžiančių, kad visi Klaipėdos apylinkės ar Klaipėdos apygardos teismų teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje Nr. 2VP-1343-1048/2023 sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą ar vertina byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Vien suinteresuoto asmens abejonė nėra lemiama ir nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens R. C. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinėje byloje Nr. 2VP-1343-1048/2023 sprendžiamų klausimų nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens R. C. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2VP-1343-1048/2023 nagrinėjimo ir prašymo perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras