Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės skyriaus viršininko L. V. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria A. Č. (toliau – A. Č.) atstovės advokatės V. G. skundas patenkintas iš dalies, Institucijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimas buvo pakeistas, sumažinant A. Č. skirtą administracinę nuobaudą iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. Č. buvo skirta 500 (penkių šimtų) eurų bauda.

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atstovė advokatė V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi A. Č. atstovės advokatės V. G. skundą patenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimą, sumažindamas A. Č. skirtą administracinę nuobaudą iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas tenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl A. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, abejoti A. Č. kalte neturi pagrindo. Apeliaciniame Institucijos skunde nesutinkama tik su apylinkės teismo procesiniu sprendimu sumažinti 2021 m. sausio 26 d. Institucijos nutarimu A. Č. skirtą 500 (penkių šimtų) eurų baudą iki 200 (dviejų šimtų) eurų. Atsižvelgdamas į tokius Institucijos motyvus, apygardos teismas pasisako tik dėl A. Č. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo.

6. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad Institucijos nutarimu A. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 500 (penkių šimtų) eurų bauda. Tačiau, Kauno apylinkės teismas, įvertinęs A. Č. asmenybę (niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., dėl pandeminės situacijos valstybėje jam sunku susirasti darbą), jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto, atsižvelgdamas į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei A. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jam skirtą 500 (penkių šimtų) eurų baudą sumažino iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

10. Bylos duomenimis, A. Č. dalyvavo asmeninėje Naujųjų Metų šventėje, kurioje be jo buvo dar 5 asmenys. Į įvykio vietą policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl bute garsiai grojančios muzikos. Patikrinus bute buvusių asmenų neblaivumą, nustatyta, kad E. T., A. Č. ir A. A. įvykio metu buvo neblaivūs – A. Č. nustatytas net 1,25 promilių neblaivumo laipsnis. Vertinti tokius A. Č. veiksmus kaip nepavojingus, atsižvelgiant į tai, kad asmeninė šventė, kurio dalyviai, be kita ko, vartojo alkoholinius gėrimus, o jų garsiai leidžiama muzika trikdė kaimynų ramų miegą, vyko valstybėje paskelbto griežto karantino metu, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nėra pagrindo.

11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad jokių neigiamų pasekmių A. Č. padaryti neteisėti veiksmai nesukėlė – nė vienas iš šventės dalyvių nesusirgo COVID-19 liga. Neabejotina, kad panašaus pobūdžio susibūrimai pandemijos laikotarpiu yra labai rizikingi. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, iš skirtingų šeimų ūkių susirinkę asmenys, nesirgo minėtu virusu ir jo neišplatino kitiems žmonėms. Karantinas Lietuvoje paskelbtas siekiant suvaldyti virusą, norint išvengti neigiamų pasekmių, kurias jis sukelia, o žmonės, nesilaikydami karantino sąlygų, rizikuoja ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikata bei gyvybe. Šventiniu laikotarpiu visuomenė buvo informuojama apie tai, kad žmonės nesiburtų į šventes, liktų namuose, o policijos pareigūnai nurodė, jog minėtu laikotarpiu jų pajėgos bus sustiprintos, reaguojant į kiekvieną pažeidimą. A. Č. neabejotinai žinojo jam gresiančias pasekmes dėl karantino nesilaikymo, todėl, pažeisdamas karantino reikalavimus, siekdamas pasilinksminti su draugais ir atšvęsti Naujųjų Metų šventę, kai kiti asmenys, griežtai laikydamiesi karantino reikalavimų, tokios galimybės neturėjo, jis prisiėmė riziką ne tik užsikrėsti minėtu virusu, bet ir atsakyti už savo padarytą pažeidimą.

12. Nors pirmosios instancijos teismas, sušvelnindamas A. Č. skirtą administracinę nuobaudą, atsižvelgė į finansinius A. Č. sunkumus, o būtent tai, kad jis niekur nedirba, o šiuo metu susirasti darbą itin sudėtinga, tačiau ir ši aplinkybė nelaikytina išskirtine ir sudarančia pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. A. Č. yra jauno amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti ir užsidirbti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, asmuo betarpiškai žinojo įvykio dieną taikomus karantino ribojimus, žinojo už tai gręsiančią administracinę atsakomybę, tačiau šio fakto, net ir suprasdamas savo keblią finansinę padėtį, jis neįvertino, dėl ko, padarė administracinį nusižengimą, neabejotinai kėlusį pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei. Todėl šiuo atveju, atsižvelgti vien tik į paties A. Č. patiriamus nepatogumus dėl minimalios straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimo, tokiu būdu ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, būtų neteisinga.

13. Faktą, kad A. Č. neturi darbo ir karantino laikotarpiu jį sunku susirasti, jis neabejotinai žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, dėl jam skiriamos administracinės nuobaudos, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su savo finansine gerove, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad A. Č., būdama socialiai atsakingas už save, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

14. Institucijos nutarimu A. Č. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nebuvo nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė nepagrįstai, dėl ko A. Č. skyrė per švelnią administracinę nuobaudą, nustatydamas vos 200 (dviejų šimtų) eurų jos dydį. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, paliekant galioti 2021 m. sausio 26 d. Institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės skyriaus viršininko L. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Apskaitos ir analizės skyriaus viršininko L. V. 2021 m. sausio 26 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.