Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau vadinamas ir Biuru) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atsakovui UAB „Transtira“, nustatė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą- 29 923,08 eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Duomenys apie 2012-10-22 eismo įvykį, kurio metu padarytos žalos atlyginimo reikalauja ieškovas, yra prieštaringi. Ieškovas remiasi 2012-11-14 Pranešimo apie reikalavimą atlyginti žalą forma (RTA 1 forma), kurioje pateiktas eismo įvykio aplinkybių aprašymas: „Apdraustasis važiavo vidurine greitkelio juosta, o sunkvežimis persirikiavo iš vidinės juostos ir atsitrenkė į apdraustosios transporto priemonės galą, priversdamas pastarąjį automobilį apsisukti priešais sunkvežimį. Trečiosios šalies transporto priemonė atsitrenkė į apdraustojo asmens transporto priemonę, apsukdama ją prieš eismą.“ Paminėtos formos 9.1. p. nurodyta formą pildžiusio asmens nuomonė, kodėl atsakovo transporto priemonės valdytojas atsakingas už eismo įvykį: „Eismo įvykis įvyko, atsakovui nepajėgus sustabdyti transporto priemonės, nepastebėjus ar neatkreipus dėmesio į ieškovo transporto priemonę bei nesilaikant saugaus atstumo, todėl atsakovas atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę.“ Pažymėtina, kad šią formą užpildė ne pati eismo įvykio dalyvė, o jai atstovaujanti teisinių paslaugų įmonė „Secure Law“. Šioje eismo įvykio tyrimo medžiagoje nėra atsakovo vairuotojo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl šis įrodymas nėra pakankamas.

8. Teismas konstatavo, kad spręsti apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininką pagal vieno eismo įvykio dalyvio pateiktą eismo įvykio aprašymą Pranešimo apie reikalavimą atlyginti žalą formoje (RTA 1 forma) ir šio dalyvio nuomonę apie eismo įvykio kaltininką, nesant kito eismo įvykio dalyvio pritarimo tokioms išvadoms ar kompetentingos institucijos sprendimo dėl šių dalyvių ginčo išsprendimo būtų neteisinga.

12. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, nes teismas sprendime ne tik neaprašė šalių pateiktų įrodymų dėl visų atsakomybės sąlygų, bet ir jų nevertino. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė tik dėl vienos iš keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų — kaltės, nors ginčas kilo bei įrodymai buvo teikiami dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14. Atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones dėl žalos dydžio, o jam tenka našta teisės normomis, jų taikymo praktika ir/ar teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais atvejais kaip šios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

19. Teismas sprendime įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir pasisakė, kad „ieškovas nepateikė atsakovo (jo darbuotojo,- CK 6.264 str.) civilinės atsakomybės dėl 2012-10-22 eismo įvykio sąlygų įrodymų (neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus). Nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei dėl 2012-10-22 eismo įvykio kilti, todėl ieškovo reikalavimai atmetami“. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalautos sumos pagrįstumo, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismui nustačius, kad neįrodyta atsakovo (atsakovo darbuotojo) civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys) dėl ginčo įvykio, netenka prasmės reikalavimo dydžio pagrįstumo/nepagrįstumo įvertinimas.

20. Kaip patvirtina byloje esantys atsakovo procesiniai dokumentai (atsakovo atsiliepimas, atsakovo rašytiniai paaiškinimai) ir kiti atsakovo pateikti įrodymai, atsakovas įrodė savo atsikirtimų pagrįstumą ne deklaratyviais teiginiais, o pateiktais rašytiniais įrodymais, jų analize bei ta pačia Didžiosios Britanijos teise, taip pat kasacinio teismo praktika analogiškose bylose. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja neįsitikino, kad lenkti yra saugu ir kad kelias lenkimo/persirikiavimo manevrui yra laisvas.

21. Byloje yra pateikta pakankamai duomenų apie Didžiosios Britanijos teisės aiškinimą ir taikymą analogiškais atvejais ir atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, būtent ir rėmėsi tiek savo, tiek Ieškovo pateiktais įrodymais, juos vertindamas ir analizuodamas bei laikydamasis Didžiojoje Britanijoje nustatytos pagrindinės įrodinėjimo taisyklės šio pobūdžio bylose, t.y. jog ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas buvo aplaidus. Tačiau skiriasi tik šalių pozicija dėl tų įrodymų vertinimo, nėra pagrindo teikti įrodymus apie užsienio teisės aiškinimą ir taikymą vien tam, kad tik teikti. Šio pobūdžio bylose būtent ieškovui tenka pareiga pateikti įrodymus apie užsienio teisės aiškinimą ir taikymą. Esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

22. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitu asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biuru santykiu su tokiais asmenimis nereguliuoia, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems galimai už eismo įvyki atsakingiems asmenims.

23. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų taip ir neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais, dokumentais, skaičiavimais apskaičiuotos minėtos sumos, neįrodytas jų ryšis su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu; neįrodyta, kokios konkrečiai paslaugos teiktos ir pan. Be to, iš pateiktų dokumentų taip pat nematyti, jog nurodytos sumos yra sumažintos 50 procentų atsižvelgiant į Ieškovo nurodomą 50/50 atsakomybės padalijimą dėl ginčo eismo įvykio.

24. Nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog fizioterapijos paslaugos J. S. teiktos dėl ginčo eismo įvykio, t.y. nėra įrodymų, patvirtinančių fizioterapijos paslaugų ir ginčo eismo įvykio priežastinį ryšį; pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad fizioterapijos ir kitos paslaugos teiktos dėl ginčo eismo įvykio. 11.500,00 GBP neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes pagal pateiktus Jungtinėje Karalystėje taikomus neturtinės žalos dydžius, šiuo atveju maksimali neturtinės žalos suma galėtų būti ne didesnė kaip 3.100,00 GBP.

25. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas, tiek teisinės išlaidos, tiek Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro išlaidos ir administravimo mokestis pagal kasacinio teismo praktiką yra taip pat mažinami arba reikalavimas apskritai atmetamas.

26. Nėra įrodymų apie tai, koks ir kokiu pagrindu ir ar apskritai buvo mokėtas draudmo perviršis (ir kaip jis yra/gali būti susijęs su ginčo įvykiu); nėra įrodymų apie tai, jog buvo teikiama kokia nors priežiūra; nėra įrodymų apie tai, jog buvo prarasta kokia nors naudojimo galimybė ir kokiu pagrindu ji vertinama; nėra įrodymų apie tai, jog buvo taksi išlaidos, kelionės, kitos išlaidos, jog buvo išnuomota transporto priemonė, net nėra pagrindo kalbėti apie jų pagrįstumą ir ryšį su ginčo įvykiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo.

31. Apeliantas teigia, kad nebuvo įtraukti dalyvauti byloje tretieji asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų nuspręsta, ir ši aplinkybė sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas šiam asmeniui sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015, kt.). Taigi, vien tik galimo teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas pats savaime nelemia išvados, kad byloje priimtu sprendimu yra nuspręsta dėl konkretaus asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad sprendimas šioje byloje negali ir negalėtų turėti įtakos eismo įvykyje nukentėjusios J. S. teisėms ir pareigoms, nes byloje nesprendžiamas jos atsakomybės už eismo įvykį klausimas, o sprendžiamas klausimas, ar Biuras įrodė savo reikalavimo pagrįstumą. Nors nuketėjusios transporto priemonės vairuotoja ir galėjo būti įtraukta dalyvauti byloje, tačiau jos neįtraukimas negali lemti teismo sprendimo panaikinimo dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-373-219/2018, kurioje kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtą neturtinės žalos sumą nukentėjusiajam ir šioje byloje trečiaisiais asmenimis nebuvo įtrauktas nei Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, nei kitas ginčo eismo įvykyje dalyvavęs asmuo.

33. Apeliantas teigia, jog šioje byloje atsakovas elgėsi netipiškai neprašydamas įtraukti trečiuoju asmeniu dalyvauti šioje byloje savo darbuotojo D. P.. Atsakovo atstovė dar 2018-12-18 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame ieškovo atstovas nedalyvavo, pateikė teismui prašymą įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje darbuotoją D. P., tačiau teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovas negalėtų išsiieškoti sumokėtos sumos iš darbuotojo dėl senaties termino. Pats atsakovas sprendimo tuo pagrindu, kad neįtrauktas vairuotojas D. P., net neskundžia, nors, ieškovo nuomone, būtent atsakovo teisėms ir pareigoms vairuotojo D. P. atžvilgiu sprendimas turės įtakos.

34. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovo darbuotojo rašytinis paaiškinimas yra galimai yra šališkas bei surašytas vykdant savo darbdavio nurodymą, o tokią išvadą leidžia padaryti ir netipiškas atsakovo elgesys, kai jis neprašo įtraukti savo darbuotojo į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, jog atsakovo darbuotojo D. P. rašytinis paaiškinimas surašytas paties darbuotojo, tiesiogiai dalyvavusio ginčo eismo įvykyje ir galinčio objektyviai paaiškinti apie įvykio aplinkybes, o ne darbdavio.

35. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuro tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

36. Vien aplinkybė, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. Tą ne kartą akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas analogiškas bylas, t.y. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitu asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biuru santykiu su tokiais asmenimis nereguliuoia, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvyki atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2014; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). „Taigi iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio Biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2014). Ieškovas privalo įrodyti visas atsakovo atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala ir jos dydis), kurių šiuo atveju ieškovas neįrodė.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras turi kompetenciją administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti išvadą remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo.

38. Teismas sprendime nurodė, kad duomenys apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykį, kurio metu padarytos žalos atlyginimo reikalauja ieškovas, yra prieštaringi. Ieškovas remiasi 2012 11 14 Pranešimo apie reikalavimą atlyginti žalą forma (RTA 1 forma), kurioje pateiktas eismo įvykio aplinkybių aprašymas: „Apdraustasis važiavo vidurine greitkelio juosta, o sunkvežimis persirikiavo iš vidinės juostos ir atsitrenkė į apdraustosios transporto priemonės galą, priversdamas pastarąjį automobilį apsisukti priešais sunkvežimį. Trečiosios šalies transporto priemonė atsitrenkė į apdraustojo asmens transporto priemonę, apsukdama ją prieš eismą.“ Paminėtos formos 9.1. p. nurodyta formą pildžiusio asmens nuomonė, kodėl atsakovo transporto priemonės valdytojas atsakingas už eismo įvykį: „Eismo įvykis įvyko, atsakovui nepajėgus sustabdyti transporto priemonės, nepastebėjus ar neatkreipus dėmesio į ieškovo transporto priemonę bei nesilaikant saugaus atstumo, todėl atsakovas atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę.“ Pažymėtina, kad šią formą užpildė ne pati eismo įvykio dalyvė, o jai atstovaujanti teisinių paslaugų įmonė „SecureLaw“ (darbuotoja ar teisininkė D. E.). Šioje eismo įvykio tyrimo medžiagoje nėra atsakovo vairuotojo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių“. Taigi, pagrindiniame dokumente, kuriuo rėmėsi Didžiosios Britanijos draudikų biuras, nėra D. P. paaiškinimo.

39. (duomenys neskelbtini), vairuotojos J. S. paaiškinimas pildytas 2012-11-14 (t.y. praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio). Minėtame paaiškinime (paaiškinimo 9.1.p.) minėtos transporto priemonės vairuotoja J. S. nurodo, kad, jos nuomone, eismo įvykis įvyko atsakovui (UAB „Transtira“ tarnsporto priemonės vairuotojui) nepajėgus sustabdyti transporto priemonės arba kitaip suvaldyti transporto priemonės, nepastebėjus ar neatkreipus dėmesio į ieškovo transporto priemonę bei nesilaikant saugaus atstumo, todėl atsakovas atsitrenkė į ieškovo transporto priemonę. Kitoje to paties paaiškinimo vietoje (paaiškinimo 6.4.p.) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. S. nurodo kitokį paaiškinimą: „eismo įvykis įvyko persirikiuojant į kitą eismo juostą“. Atitinkamai, atsakovo vairuotojas D. P. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) važiuojant greitkeliu (duomenys neskelbtini) smarkiai lijo. Važiuojant kraštine kaire eismo juosta, dešine juosta mane lenkė automobilis ir aš pamačiau priekiniame veidrodyje, kaip ant slidaus kelio automobilis pradėjo suktis (...). Tai pamačius, aš sustabdžiau mašiną, nekeičiau eismo juostos (...)“ (šis atsakovo vairuotojo paaiškinimas buvo pateiktas Ieškovui ir jis apie jį žinojo). Faktą, kad kelio danga buvo šlapia patvirtina ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. S. savo paaiškinime. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotojos J. S. paaiškinimai vertintini kaip nenuoseklūs ir ji pati pripažįsta, kad „eismo įvykis įvyko persirikiuojant į kitą eismo juostą“, o atsakovo vairuotojas D. P. savo paaiškinime būtent ir nurodo apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini), atliktą manevrą - lenkimą/persirikiavimą, kas, tikėtina, patvirtina atsakovo vairuotojo paaiškinimų pagrįstumą.

40. Ir pats apeliantas pripažįsta, kad dėl ginčo eismo įvykio yra tik dviejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų priešingi paaiškinimai, nėra nei policijos pažymos dėl eismo įvykio, nei nepriklausomų liudininkų parodymų, tačiau apeliantas nepagrįstai Jungtinės Karalystės pilietės J. S. ((duomenys neskelbtini) vairuotoja) paaiškinimams suteikia didesnę įrodomąją galią nei atsakovo darbuotojo D. P. paaiškinimams. Nėra pagrindo manyti, kad Jungtinės Karalystės piliečių paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes yra laikomi svaresniais ar patikimesniais dėl kokių nors priežasčių nei kitų įvykyje dalyvavusių asmenų.

41. Pagal abiejų ginčo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų paaiškinimus; fotonuotraukos dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimų (pažeistas priekinis kėbulo kampas ir sparnai), galima nustatyti apgadinimų pobūdį ir apimtį ir spręsti, kad labiau tikėtia, jog ginčo eismo įvykis kilo ne dėl atsakovo darbuotojo kaltės, o dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotojo neteisėtų veiksmų. Atsakovas pažymėjo, jog ginčo eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad minėtos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja neįvertino buvusių eismo sąlygų (itin smarkiai lijo ir tą patvirtina abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai), atlikdama vilkiko lenkimo/persirikiavimo į (vilkiko) kitą juostą manevrą neįvertino, jog jį atlikti yra saugu. Tokiais savo veiksmais transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja pažeidė Jungtinės Karalystės Greitkelių kodekso 162 punktą, numatantį, jog prieš atliekant manevrą būtina įsitikinti, kad kelias priekyje yra pakankamai laisvas; priešais eismo dalyvio, kurį ketinate lenkti, transporto priemonę yra pakankamai erdvės (byloje yra pateikti įrodymai dėl minėtos Jungtinės Karalystės Greitkelių kodekso 162 punkto nuostatos). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotoja neįsitikino, kad lenkti yra saugu ir kad kelias lenkimo/persirikiavimo manevrui yra laisvas.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo transporto priemonės vairuotojo kaltei pagrįsti nėra kitų įrodymų, gautų iš objektyvių šaltinių, o pačių eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimų negalima vertinti kaip gautų iš objektyvių šaltinių. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie objektyviai užfiksuotų eismo įvykio schema, leistų nustatyti įvykio mechanizmą, o pateiktų įrodymų nepakanka neabejotinai nustatyti atsakovo transporto prriemonės vairuotojo kaltę. Atsižvelgiant į eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje fiksavimo ypatumus (pagal paties ieškovo pateiktą medžiagą apie Didžiosios Britanijos teisės turinį bei paaiškinimus apie jo taikymo praktiką) surinkti papildomus įrodymus nėra galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnaudotos visos galimybės surinkti papildomus įrodymus. Dėl šios priežasties aelianto prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo siakiant nustatyti naujas reikšmingas aplinkybes nepagrįstas.

44. Skundžiamame sprendime teismas nesuteikė jokios prejudicinės galios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimui už akių, o tik nurodė jį kaip vieną iš byloje esančių pateiktų įrodymų. Sprendime teismas taip pat nurodė, kad duomenų apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį nesutapimo ieškovo pateiktuose duomenyse (J. S.) ir 2015 04 23 sprendime už akių (M. H.) problema išspręsta atsakovo pateiktuose 2019-01-14 rašytinuose paaiškinimuose.

45. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalautos sumos pagrįstumo, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismui nustačius, kad neįrodyta atsakovo (vairuotojo valdžiusio atsakovo transporto priemonę) civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys) dėl ginčo įvykio, netenka prasmės reikalavimo dydžio pagrįstumo/nepagrįstumo įvertinimas.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų apie užsienio teisės aiškinimą ir taikymą, tačiau skiriasi tik šalių pozicija dėl tų įrodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė.

47. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovas ieškovo pateikto Didžiosios Britanijos teisės turinio neginčijo, todėl jam ir nekilo pareiga teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

48. Atsakovas patyrė 600 eur atlyginimo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą išlaidų, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos atsakovui iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Transtira“ iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 600 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.