Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3520-962/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-11-13
Bylos Nr.: e2-3520-962/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08665-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Indrė Petrokienė
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: M. V.
Advokatai: Audronė Žemeckė, Žana Vašcova

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3520-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08665-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Kamilei Žemaitytei, Jūratei Žvinklei, Jūratei Verseckienei,dalyvaujant ieškovui L. V., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei,atsakovei M. V., jos atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai,

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkos pakeitimo, laikino motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, 2017-06-22 patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: pakeisti teismo sprendimu nustatytą nuolatinę nepilnamečio vaiko J. gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu L. V.; laikinai apriboti atsakovės M. V. (motinos) valdžią; pakeisti nepilnamečio vaiko J. V. išlaikymo tvarką ir iš atsakovės M. V. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui Jokūbui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant priteistą išlaikymą, ieškovui L. V., uzufrukto teise; netenkinus reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant nuolatinę J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu L. V., nustatyti ieškovo L. V. ir jo nepilnamečio sūnaus J. V. detalią bendravimo tvarką:

Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 17 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, priklausomai nuo sūnui tomis dienomis vykstančių būrelių grafiko, bet ne vėliau kaip nuo 17 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tos pačios dienos iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja ne ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų iš eilės savo atostogų metu, sūnų pasiimant pirmą atostogų dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas įsipareigoja atsakovę M. V. įspėti iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja 1-ąją Šv. Kalėdų dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val. Poriniais metais Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja sūnų 16 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1-ąją dieną iki 18 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą. Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja sūnų sausio 1-ąją dieną 10 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 21 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja sūnų 10 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir sūnų grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja sūnų 10 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais tėvo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja sūnų pasiimant 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais ieškovo, ieškovo tėvų gimimo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.J. V., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ieškovas L. V. turi teisę, iš anksto suderinęs laiką bei vietą su M. V., su sūnumi bendrauti 3 (tris) valandas.Įpareigoti atsakovę M. V., jai išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 (dviejų) parų laikotarpiui, sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovui L. V.. Apie išvykimo datą atsakovę įpareigoti pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas.Įpareigoti atsakovę be ieškovo atskiro raštiško sutikimo neišvežti sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienį.Įpareigoti atsakovę nepranešus ieškovui nevykti su sūnumi J. V. į užsienį ilgiau kaip 3 (trims) dienoms.Įpareigoti atsakovę nuolat teikti informaciją ieškovui apie nepilnamečio sūnaus J. V. sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus.Įpareigoti atsakovę nedelsiant pranešti ieškovui apie nepilnamečio sūnaus J. V. ligą. Jei ieškovo ir sūnaus J. V. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai susitikimas nukeliamas sekančiam savaitgaliui arba sekančiai dienai po to kai sūnus pasveiks.Įpareigoti atsakovę sūnaus J. V. ligos metu leisti ieškovui, iš anksto suderinus laiką, bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje.Jei ieškovo L. V. ir nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimas negali vykti dėl ieškovo ligos, išvykimo darbo reikalais į komandiruotę, atsiradus kitoms iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, ieškovas privalo nedelsiant, tik atsiradus šioms aplinkybėms apie negalėjimą atvykti bendrauti su vaiku informuoti atsakovę sms žinute ir šiuo atveju ieškovas su vaiku bendrauja kitu ieškovo ir atsakovės sutartu laiku ateinančių 7 (septynių) dienų laikotarpyje;

iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti visas ieškovo L. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo nepilnametis sūnus J., gyvendamas su motina M. V., patiria nuolatinį emocinį smurtą, kas yra konstatuota teismo psichologijos ekspertizės akte, todėl būtina, siekiant apsaugoti vaiko interesus, pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Mano, jog sūnaus gyvenamoji vieta yra netinkama vaikui dėl ydingo atsakovės auklėjimo ir nuolatinio emocinio smurto naudojimo. Atsakovė nuteikinėja vaiką prieš tėvą tokiu būdu didindama lojalumo konfliktą, netiesiogiai (vaiko akivaizdoje) išreiškia pyktį dėl tėvo poelgių, su juo konfliktuoja, neužtikrina bylos dokumentų apsaugos nuo vaikų, tokiu būdu vaiko motina ir kartu gyvenantys vyresnieji broliai K. ir J. V., daro poveikį J. formuodami jo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Vaiko itin didelis užimtumas užklasinėje veikloje psichologiniu požiūriu taip pat vertinamas kaip motinos netiesiogiai daromas poveikis, nes vaikas pervargsta, o tokiu būdu sukuriamas psichologinis barjeras tarp tėvo ir sūnaus, be to, atsakovė kliudo vaikui bendrauti su tėvu, tėvui atvykus pasiimti sūnaus nurodo, kad vaiko nėra arba vaiko neišleidžia. Teigė, jog atsakovė nesugeba sukurti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos ir dėl to yra bloginama vaiko psichologinė būsena, be to, atsakovė nevykdo svarbiausios savo, kaip motinos pareigos, tinkamai auklėti vaiką ir negerbia vaiko teisės bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi vaikui, žaloja jo emocinę būklę ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, jam bus sukurta saugi aplinka, kurioje vaikas galės pilnavertiškai augti ir vystytis. Atsakovė sureikšmina savo interesus, siekia visais įmanomais būdais pakenkti ieškovui, atskirti vaikus nuo tėvo, nesirūpina vaiko interesais ir jo emocine sveikata, kliudo vaikui bendrauti su tėvu, be to, išsikeldama iš buvusio šeimos namo, kuris jau buvo parduotas juridiniam asmeniui, neteisėtai pasisavino svetimus daiktus, tyčia naikino ir gadino svetimą turtą vaikų akivaizdoje, toks elgesys pripažintinas amoraliu ir darančiu vaikams didelę žalą. Mano, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir savo elgesiu daro vaikui žalingą įtaką, todėl būtina laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią.

Ieškovo atstovė advokatė Audronė Žemeckė teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimus palaikė, prašė tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovė M. V. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikino motinos valdžios apribojimo, iš dalies sutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, reikalavimą grindžia nesančiomis aplinkybėmis ir nekorektiškai traktuojamu ekspertizės aktu. Pažymėjo, jog ekspertai nenustatė atsakovės daromo neigiamo poveikio sūnui ar nuolatinio emocinio smurto fakto, be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinant, kad M. V. smurto prie sūnų nenaudoja, motina sūnumi rūpinasi, vaiko psichiškai negniuždo. Mano, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad motina naudoja emocinį smurtą prieš sūnų J., be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai auklėja sūnų, kad jos pastangos, rūpestis ir laikas, skiriamas sūnui, yra didesnis nei daugumos tėvų. Ieškovas ydingą sūnaus auklėjimą iš esmės motyvuoja vienintele aplinkybe, kad atsakovė formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą, mano, jog neigiamas ieškovo, kaip tėvo įvaizdis, sąlygotas paties ieškovo netinkamo elgesio – neprisidėjimo prie tinkamo auklėjimo, tėvo pareigų neatlikimo, nedalyvavimo vaiko formalaus ugdymo procese. Atsakovė, iš dalies sutikdama su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, siūlė nustatyti tokią ieškovo ir sūnaus J. bendravimo tvarką:

Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ne anksčiau kaip 17 val. (jei tą dieną sūnus lanko būrelį ar užsiėmimą, - tai ne anksčiau nei pasibaigs būrelis ar užsiėmimas) ir tos pačios dienos iki 19 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja ne ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų iš eilės savo atostogų metu, sūnų pasiimant pirmą atostogų dieną 11 val. iš jo buvimo vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas įsipareigoja atsakovę įspėti sms žinute iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki atostogų pradžios. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą.Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja 1-ają Šv. Kalėdų dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.Poriniais metais Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja sūnų 16 val. pasiimant iš jo buvimo vietos ir kitų metų sausio 1 – ąją dieną iki 14 val. sūnų grąžinant j jo gyvenamąją vietą.Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja sūnų sausio 1 – ąją dieną 14 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 19 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja nuo 11 val. pasiimant iš jo buvimo vietos ir grąžinant sūnų tą pačią dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.Poriniais metais Šv. Velykų 1 – ąją dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja sūnų 13 val. pasiimant iš jo buvimo vietos ir sūnų grąžinant tą pačią dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais tėvo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja sūnų pasiimant 11 val. iš jo buvimo vietos ir grąžinant iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.Jei ieškovo L. V. ir nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimas negali vykti dėl ieškovo ligos, išvykimo darbo reikalais į komandiruotę, atsiradus kitoms iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, ieškovas privalo nedelsiant tik atsiradus šioms aplinkybėms apie negalėjimą atvykti bendrauti su vaiku informuoti atsakovę sms žinute.Ieškovo ir nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja Žana Vašcova atsakovės argumentus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą, teigė, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio J. gyvenamąją vietą, nustatyta gyvenamoji vieta neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo atsakovei apriboti motinos valdžią, skyrius nėra gavęs neigiamos informacijos apie atsakovę, netinkamą jos motinos valdžios vykdymą ar tiesioginį kenkimą vaiko interesams. Ginčas dėl bendravimo su vaiku vyksta jau daugiau nei metus, besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Ekspertizės akte konstatuota, kad J. V. su abiem tėvais turi saugų, ramų, emociškai šiltą santykį, tačiau tėvų negebėjimas bendrauti dėl vaikų, neigiamų nuostatų vienas kitam reiškimas vaikų akivaizdoje vertintinas kaip veikimas priešingai vaiko poreikiams. Siūlytina kompleksinė psichologo pagalba šeimai, kas padėtų nustatyti labiausiai šiam laikotarpiui atitinkančią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką (teismo posėdžio, vykusio 2017-10-24, garso įrašas, 1 h 23 min. 35 sek. – 1 h 27 min. 30 sek.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. P. teismo posėdžio metu palaikydama pateiktą išvadą nurodė, kad, vertinant, ar yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, pažymėtina, kad vien buities sąlygų tinkamumas neapsprendžia vaiko gyvenamosios vietos, tokiu atveju reikia vertinti vaiko interesų visumą – vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, atskyrimą nuo kartu gyvenančių brolių, atsižvelgti į vaiko nuomonę. Bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų yra itin konfliktiški santykiai, tėvų elgesiui daro įtaką neigiamos emocijos vienas kito atžvilgiu, išlikusios po jų ištuokos, akivaizdu, kad tėvų santykiai daro įtaką ir jų nepilnamečiui sūnui. Nustatant tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, atsižvelgtina į vaiko ugdymo tvarkaraštį, taip pat į nepilnamečio užimtumą popamokinėje veikloje (teismo posėdžio, vykusio 2017-10-24, garso įrašas, 1 h 21 min. 00 sek. – 1 h 23 min. 35 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad J. V. gimė (duomenys neskelbtini) tėvai L. V. ir M. V. (el. b. 1 t, b. l. 16). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 24 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta L. V. ir M. V. santuoka, nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir J. V., gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. V., detali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nenustatyta, šalys susitarė bendrauti su vaikais geranoriškai, abiejų tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus; sprendimas įsiteisėjęs (el. b. t. 1, b. l. 9-11, 22-29). L. V. 2016-03-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą tarpininkauti nustatant jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (el. b. t. 1, b. l. 17-19). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-04-22 raštu nurodė, kad M. V. informavo, jog netrukdo tėvui bendrauti su vaikais, paaiškino, jog kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais, bendravimo tvarką nustato teismas (el. b. t. 1, b. l. 20). L. V. teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (el. b. t. 1, b. l. 33). Byloje pateiktas L. V. ir M. V. susirašinėjimas sms žinutėmis (el. b. t. 1, b. l. 34-36, 77-95, 154-155, t 2, b. l. 7-42, 47, 49, 53, 55; t 3. b. l. 9-37, 64-68; t 4, b. l. 33-54), elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. b. t. 2, b. l. 43-46, 54) dėl bendravimo su vaikais. 2016-08-18 pranešimu M. V. informavo teismą, kad L. V. ją šmeižia teigdamas, jog ji trukdanti jam bendrauti su vaikais (el. b. t. 1, b. l. 153). (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 pažymoje Dėl J. V. ugdymo ir priežiūros nurodyta, kad J. auklėjimu, priežiūra ir ugdymu rūpinasi mama M. V., visuose klasės susirinkimuose, atsiskaitymuose apie vaiko pasiekimus, klasės šventėse ir renginiuose dalyvavo mama, šeimų sporto šventėse dalyvavo mama su vyresniaisiais J. broliais. J. santykiai su mama labai šilti, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu (el. b. t. 1, b. l. 172). 2016-10-03 vykusios nepilnamečio vaiko apklausos teisme metu J. V. nurodė, kad penktadieniais su mama žiūri filmą, šios tradicijos keisti nenorėtų, kartais ir vyresnieji broliai žiūri filmą kartu. Šeštadieniais, sekmadieniais dažniausiai būna namuose, bendrauja su draugais, rūpinasi šunimi, yra užimtas. Nepatinka, kai susitikęs su tėčiu, važiuoja pas tėčio draugę K., nes ji siūlo jam saldainių, kurių jis neima, supranta, kad lyg norima jį papirkti, nesutaria su K. sūnumi. Kai tėtis gyveno kartu, tėtis su vyresniaisiais broliais važiuodavo į filmą, jis likdavo namuose su mama, žaisdavo stalo žaidimus. Pamokas ruošia mokykloje, popietinėje grupėje, jei nespėja – ruošia su mama, su tėčiu pamokų nėra ruošęs. Lanko daug būrelių, todėl yra labai užimtas, po būrelių būna pavargęs, nori pailsėti (el. b. t. 2, b. l. 64). Iš 2017-02-24 – 04-28 teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertizės atlikimo metu vaikas sakė norintis bendravimą su tėvu trečiadieniais iškeisti į pirmadienius, o kas antrą savaitgalį – į susitikimus kas antrą šeštadienį; dvejojo dėl savo nuomonės, kėlė klausimą, ar nebūtų galima dar labiau sumažinti bendravimo trukmę. Savo nuomonės argumentuoti negeba, nes jo žodžių nepagrindžia galima neigiama patirtis su tėvu – objektyvių duomenų apie galimas asmenines nuoskaudas dėl tėvo elgesio negauta; iš esmės J. argumentacija apima tris pagrindines temas: tėvo draugę (ir jos sūnų), berniuko įtemptą dienotvarkę bei užimtumą, o taip pat argumentus, kurie aktualūs ar susiję su motinos elgsena, savijauta bei nuomone dėl tėvo. Ekspertizės metu nustatyta, jog motina, kaip ir broliai, J. daro poveikį, formuodami jo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Vaiko itin didelis užimtumas psichologiniu požiūriu taipogi vertinamas kaip motinos netiesiogiai daromas poveikis. Ekspertizės metu J. minėjo pervargimo nuo būrelių epizodus; jog jis tėvo nepasiilgsta, nes jo nemato dėl didelio savo užimtumo. Šiuos vaiko žodžius galima pagrįstai vertinti kaip realistiškus – toks užimtumas yra tarsi psichologinis barjeras tarp sūnaus ir tėvo. Kita vertus, J. argumentai dėl intensyvios dienotvarkės palengvina jo emocinę būseną (buvimą tėvų tarpusavio konfliktuose) bei atitinka jam būdingus individualius psichologinius ypatumus. Vaikas pergyvena dėl tėvų skyrybų ir jų užsitęsusių konfliktinių santykių, tačiau galima matyti, jog dabartinėje šeimoje pats J. savo dėmesį sutelkia į mamos jausmus (matydamas, jog ji nervinasi, ją guodžia). Toks vaiko elgesys užsitęsusio tėvų tarpusavio konflikto kontekste yra pateisinantis motinos lūkesčius, o galiausiai – reikšmingai padedantis palaikyti, kiek tai įmanoma, jo paties vidinę pusiausvyrą. Visi šie duomenys rodo, jog tokie J. V. poreikiai kaip palaikyti artimus santykius su tėvu, jį mylėti, gauti jo dėmesį ir meilę bei kt., nėra atliepiami, tenkinami. Tyrimo metu stebėtos vaiko sąveikos su motina bei su tėvu esminių kokybinių skirtumų nerodo, arba rodo jo saugų, ramų, emociškai šiltą santykį su abiem tėvais. Motina vaikui yra pagrindinis prieraišumo asmuo (su ja gyvena), todėl Jokūbo elgesys jos draugijoje yra laisvesnis. Vis dėlto, yra matoma, jog motinos kontrolė ilgainiui slopina vaiko iniciatyvumą, aktyvumą. Yra matoma, jog J. santykyje su tėvu jaučiasi saugiai, jam yra aktualūs tėvo pagyrimai, jo skiriamas dėmesys, gerai jaučiasi, kai tėvas sukuria sąlygas reikštis jo iniciatyvai. Vaiko santykis su mama taip pat yra saugus, tačiau yra matoma tendencija, jog motina teikia jam per daug pagalbos (jį kontroliuoja), todėl sūnaus aktyvumas, iniciatyvumas ilgainiui nusilpsta. J. V. negalėjo ir negali išreikšti savo (savarankiškos) nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo dėl jam daromo artimųjų (brolių, motinos) poveikio, formuojant neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu vaiko santykių kokybė su artimaisiais išliks tokia pati, galima pagrįstai prognozuoti neigiamą vaiko būsenos dinamiką (tolimoje) ateityje, santykių su tėvu atšalimą bei nutrūkimą. Atsižvelgiant į tai, kad psichologiniu požiūriu objektyvių duomenų retinti vaiko susitikimus su tėvu nenustatyta, tačiau nustatytas jam daromas artimųjų poveikis, tėvams rekomenduojamos psichologo konsultacijos (ar psichoterapija), orientuotos į santykių su vaikais palaikymą, gebėjimą identifikuoti ir atliepti vaiko poreikius bei kt. po skyrybų, šiuo atveju motinos gebėjimą būti rūpestinga ir atidžia mama rekomenduojama nukreipti į vaiko probleminių sričių, susijusių su tėvų skyrybų pasekmėmis, sprendimą. Šiuo metu tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys vertinamas kaip abipusiai emociškai palankus. Nekelia abejonių, jog J. V. tėvas yra emociškai reikšmingas asmuo, sūnaus – tėvo ryšys yra emociškai palankus, ramus, saugus, sūnaus – motinos ryšys yra emociškai palankus, saugus, tvirtas. Psichologiniu požiūriu, trukdymas vaikui susitikti su vienu iš tėvų, vaiko nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų turėtų būti traktuojamas kaip emocinis smurtas prieš vaiką (el. b. t. 2, b. l. 144-163). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad ekspertiniame akte surinkti duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad M. V. piktnaudžiavo motinos teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydama vaiką, palikdama jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasi su vaiku (el. b. t. 2, b. l. 185-187). Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas L. V. bendravimas su nepilnamečiais vaikais K. V., J. V., J. V. laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2016-11-06 (el. b. t. 3, b. l. 69-90). (duomenys neskelbtini) 2017-06-23 pažymoje Dėl J. V. ugdymo ir priežiūros nurodoma, kad Jokūbo auklėjimu, priežiūra ir ugdymu mokykloje rūpinasi mama, visuose mokyklos, klasės šventėse ir renginiuose dalyvavo mama su J. vyresniaisiais broliais, kasmetiniuose pusmečių individualiuose atsiskaitymuose apie vaiko pasiekimus ir klasės tėvų susirinkimuose, kurie vykdavo du kartus metuose, dalyvavo tik mama. J. santykiai su mama labai šilti, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, vaikui labai svarbi šeima, J. jaučiasi saugus įprastoje aplinkoje, kur yra nusistovėjusi tvarka, disciplina, jis jautriai reaguoja, jei situacija netikėtai ar staiga pasikeičia (el. b. t. 3, b. l. 98). (duomenys neskelbtini) 2017-06-28 pažymoje Dėl J. V. ugdymo ir priežiūros nurodoma, kad prie elektroninio dienyno TAMO J. V. paskyros reguliariai jungėsi mama M. V., tėtis L. V. elektroniniame dienyne savo paskyros nesukūrė ir nei karto nebuvo prisijungęs (el. b. t. 3, b. l. 99). Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2017-07-17 rašte nurodoma, kad SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centre J. V., K. V., J. V. nuo 2017-05-29 iki 2017-07-17 teikiamos individualios psichologo konsultacijos, konsultacijos tęsiamos (el. b. t. 3, b. l. 121). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2017-10-04 pažymoje nurodyta, kad J. V. lanko rankinio treniruotes keturis kartus per savaitę po dvi valandas, treniruotės vyksta nuo 14.00 val. iki 16.00 val. (el. b. t. 3, b. l. 172). K. Z. 2017-10-23 pažymoje nurodė, jog neprieštarauja, kad jos sugyventinis L. V. bendrautų su savo nepilnamečiu sūnumi J. V. ir karti su juo gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 4, b. l. 26). (duomenys neskelbtini) 2017-10-24 pažymoje nurodoma, kad prie 5f klasės mokinio J. V. elektroninio dienyno paskyros reguliariai jungėsi mama M. V., tėvas L. V. elektroniniame dienyne paskyros nesusikūrė ir prie J. V. paskyros nei karto neprisijungė (el. b. t. 4, b. l. 55).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuri nurodo, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis, tad tik nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, gali ir turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normaliais auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant nustatytai tėvų kaltei. Pažymėtina ir tai, jog net ir nustačius tam tikrus tėvų valdžios apribojimo požymius, būtina nustatyti jų svarbumą bei reikšmingumą sprendžiant klausimą ar jie yra pakankami taikyti apribojimus. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pastebėjo, jog sprendžiant tėvų apribojimo teises teismas turi ne tik nustatyti ar tokie pagrindai yra bet ir nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52), kadangi tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis.

Šioje byloje ieškovas savo reikalavimus dėl terminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo grindžia CK 3.180 str. 1 d. nustatyta tėvų valdžios apribojimo sąlyga, jog M. V. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui. Šio savo reikalavimo pagrįstumą ieškovas įrodinėja 2017 m. vasario 24 d. – balandžio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, jog atsakovė M. V. neteisėtai pasisavino svetimus daiktus, tyčia naikino ir gadino svetimą turtą vaikų, tame tarpe ir mažamečio J. V. akivaizdoje, kas pripažintina amoraliu elgesiu, darančiu vaikams didelę žalą ir laikytina vengimu atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimu tėvų valdžia, žiauriu elgesiu su vaikais, dėl ko būtina apriboti motinos valdžią. Tokie ieškovo argumentai atmestini. Įvertinus byloje esančius duomenis, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo nepagrįstas ir neįrodytas. Nors ieškovas, remdamasis ekspertizės aktu teigia, jog atsakovė sūnaus atžvilgiu vykdo nuolatinį emocinį smurtą, duomenų, kad ekspertai būtų nustatę emocinio smurto faktą, nėra. Vien išvados 14 punktas, kuriame konstatuota, jog „Psichologiniu požiūriu, trukdymas vaikui susitikti su vienu iš tėvų, vaiko nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų turėtų būti traktuojamas kaip emocinis smurtas prieš vaiką“, nėra pakankamas pagrindas pripažinti emocinio smurto faktą. Ekspertizės akte yra paminėta, jog M. V. daro netiesioginį poveikį vaiko nuomonei apie tėvą, tačiau nėra konstatuota, jog atsakovė vaiko atžvilgiu emociškai smurtauja. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) Nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą M. V. atžvilgiu. Akte, kuriuo remiasi ieškovas taip pat nurodyta, jog „sūnaus – motinos ryšys yra emociškai palankus, saugus, tvirtas“; „J. santykis su mama taipogi yra prieraišus, saugus, ryšys tarp jų tvirtas, grįstas pasitikėjimu“; „Motina vaikui yra pagrindinis prieraišumo asmuo“; „vaiko santykis su mama taip pat yra saugus“. Įvertinus J. V. apklausą teisme taip pat darytina išvada, jog J. ir mamos ryšys yra artimas ir tvirtas, jie kartu žaidžia stalo žaidimus, penktadieniais žiūri filmus, mama padeda J. paruoši pamokas. (duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad M. V. rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria labai daug dėmesio jo švietimui, 2003-2007 metais buvo išrinkta atstovauti klasę Taryboje, o nuo 2007 metų išrinkta Tarybos pirmininke, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta, sūnaus ir mamos santykiai labai šilti ir pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, prie elektroninio dienyno „TAMO“ J. V. paskyros reguliariai jungėsi mama M. V., o tėtis L. V. nėra susikūręs savo „TAMO“ paskyros ir nė karto nebuvo prisijungęs.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad M. V. neteisėtai pasisavino svetimus daiktus, tyčia naikino ir gadino svetimą turtą vaikų, tame tarpe ir mažamečio J. V. akivaizdoje, dėl ko jos elgesys laikytinas darančiu žalą vaiko psichologinei būklei ir traktuotini kaip emocinis smurtas prieš vaiką, vienok teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ieškovas teigė, kad daro tik prielaidą, kad minėtus veiksmus M. V. atliko vaikų akivaizdoje. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog sūnaus ryšys su mama yra stipresnis, mama myli sūnų, o sūnus norėtų gyventi su mama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laikosi CK 3.180 str. įtvirtintos nuostatos, jog tėvų valdžios ribojimo pagrindu pripažįstama tėvų kaltė. Tik atsižvelgus į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Teismas, siekdamas įvertinti tėvų valdžios ribojimo pagrįstumą, turi įvertinti aplinkybes, kurios nurodo į tėvų kaltę dėl savo pareigų nevykdymo pobūdžio, t.y. nustatyti ar tėvai – šioje byloje atsakovė M. V., neįgyvendino savo kaip motinos valdžios sūnaus atžvilgiu, ar įgyvendino ją priešingai vaiko interesams, nes tik nurodyti pagrindai gali sąlygoti M. V. motinos valdžios apribojimo pagrįstumą bei su tuo susijusius teisines pasekmes.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovė M. V. savo, kaip motinos pareigas atliko tinkamai, ką patvirtina byloje pateikti duomenys: Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių išvados, (duomenys neskelbtini) pažymos, (duomenys neskelbtini) Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime konstatuota, kad ekspertiniame akte surinkti duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad M. V. piktnaudžiavo motinos teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydama vaiką. Atlikus ekspertizę nustatytas motinos daromas netiesioginis poveikis vaiko nuomonei apie tėvą, tačiau visi byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau daugiau nei pusantrų metų, todėl natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Taip pat natūralu, kad esamoje situacijoje dešimties metų vaikas jaučia esamą įtampą ir yra įtakojamas vykstančių konfliktų, tarp tėvų vykstantys ginčai neišvengiamai turi neigiamos įtakos J. V. emociniams bei elgesio ypatumams.

Byloje nėra fiksuota atsakovės M. V. veikimo ar neveikimo pagrindu išryškėjusių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad M. V. neįgyvendino savo kaip motinos valdžios sūnaus J. atžvilgiu ar įgyvendino ją priešingai vaiko interesams. Pažymėtina ir tai, kad šalys susilaukė viso keturių sūnų, kurių vienas yra pilnametis, bylos duomenimis gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), be to yra sūnūs dvyniai – K. ir J., kurie sprendimo priėmimo dienai yra sulaukę pilnametystės, gyvena kartu su atsakove bei J. ir dėl kurių nepriežiūros ar ydingo auklėjimo byloje nėra jokių duomenų, todėl darytina išvada, kad visi ieškovo ir atsakovės vaikai buvo ir yra tinkamai prižiūrimi bei auklėjami.

Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (civilinė byla 3K-3-530/2006, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją).

Byloje pateiktų įrodymų analizės bei duomenų pagrindu teismas daro išvadą, jog nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė M. V. visiškai nesirūpintų savo sūnumi, kad savo veiksmais ji būtų dariusi ar darytų jam žalą, pati gyventų amoraliai ir nenorėtų keisti savo gyvenimo būdo. Priešingai, byloje pateikti duomenys, Teismo psichologinės ekspertizės išvados bei Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvados pilnumoje paneigė tėvų valdžios apribojimo poreikio ir galimybės buvimą šioje byloje. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų ir aukščiau ištirtų įrodymų visumą daro išvadą, jog nėra nei vienos iš CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygų, kurių pagrindu būtų galimas motinos valdžios apribojimas atsakovei M. V., kas yra pagrindu ieškovo L. V. reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo M. V. – atmesti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (LAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (LAT 2001 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (LAT 2003 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo L. V. pagrindiniai argumentai dėl sūnaus J. V. gyvenamosios vietos pakeitimo yra tai, jog atsakovė nuteikinėja sūnų J. prieš tėvą bei daro neigiamą psichologinį poveikį, sūnus patiria nuolatinį emocinį smurtą. Darydamas minėtas išvadas, ieškovas be kita ko remiasi ir 2017 m. vasario 24 d. – balandžio 28 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei paties J. V. apklausą teisme, tokie ieškovo argumentai atmestini. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko nustatyta gyvenamoji vieta su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Iš minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad pateikiamoje išvadoje Nr. 4 konstatuojama, kad „Sūnaus – motinos ryšys yra emociškai palankus, saugus, tvirtas“. Taip pat akte užfiksuota, kad klausiamas apie santykį su mama, J. tvirtina, jog: „labai gražiai kalbamės, labai kartais žiauriai gerai guodžia“, turi tradiciją su mama – penktadienio filmą žiūri, o sekmadieniais žaidžia boulingą; „J. santykis su mama taipogi yra prieraišus, saugus, ryšys tarp jų tvirtas, grįstas pasitikėjimu“; „Motina vaikui yra pagrindinis prieraišumo asmuo“; „vaiko santykis su mama taip pat yra saugus“. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog dėl smurto Akte minima tik tai, jog M. V. daro netiesioginį poveikį vaiko nuomonei apie tėvą; jokio atsakovės sūnui daromo tiesioginio poveikio ar nuolatinio emocinio smurto fakto ekspertai nenustatė. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra (duomenys neskelbtini) Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įvertinusi ekspertiniame akte surinktus duomenis konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog M. V. piktnaudžiavo motinos teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydama vaiką, palikdama jį be priežiūros, ar panašiai žiauriai elgdamasi su vaiku, dėl ko M. V. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties. Be to, pažymėtina, jog tiek Kauno apylinkės prokuratūros nutarime, tiek Vaiko teisių skyriaus išvadose daromos pagrįstos išvados, kad būtent tarp buvusių sutuoktinių yra susiformavę priešiški santykiai, jie negeba bendrauti tarpusavyje, susitarti bet kokiu vaikus liečiančiu klausimu, ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą.

Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, todėl, vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) vertina visą įrodymų visumą vaiko interesų požiūriu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad M. V. su sūnumis K., J. ir J. bei sugyventiniu gyvena naujos statybos dviejų aukštų name, kur J. sudarytos geros sąlygos poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikiui; kambarys įrengtas pagal berniuko norus ir poreikius, vaikas nenorėtų gyventi kitur. Atsakovės šeima nėra įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Ieškovo sugyventinė K. Z., kuriai priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) neprieštarauja, kad L. V. sūnus gyventų jai priklausančiame name. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovas L. V. taip pat turi tinkamas gyvenimo buities sąlygas, kur būtų sudarytos tinkamos sąlygos jo sūnui augti. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pageidauja daugiau laiko praleisti su sūnumi, sūnui būtų sudarytos puikios sąlygos, skirtas atskiras kambarys, užtikrinta sveika mityba, pagalba moksle, jis turi visas sąlygas tinkamai atlikti savo, kaip tėvo pareigas bei pasirūpinti sūnumi. Teismui tokie ieškovo L. V. paaiškinimai nekelia abejonių. Bylos duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., pilnumoje patvirtina, jog L. V. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo funkcijas, tam jis turi visas sąlygas, tarp jo ir sūnaus J. yra nustatytas tvirtas emocinis ryšys. Tačiau esamos sąlygos neapsprendžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų, tokių, kaip prisirišimo prie vieno iš tėvų, atskyrimą nuo kartu gyvenančių brolių, atsižvelgti į vaiko nuomonę. Teismas vertina ir tai, jog J. V. nuo gimimo gyvena šeimoje kartu su mama, broliais dvyniais ir įvertinus Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp J. ir jo brolių dvynių yra susiformavęs glaudus ryšys. J. ekspertams nurodė, pageidaujantis turėti daugiau laiko, kad pabūti su šuniu, savo kambary, pabūti su broliais; su mama ir broliais žiūri penktadienio filmą; labiausiai jį mokė apsiginti broliai arba šuo; nurodo, kad „su broliais kartais nefaina, kartais labai faina“, patikslindamas, kad broliai jį erzina, kai elgiasi pavojingai (nesant laiptų turėklų laiko lygsvarą); su mamos draugu K. ir broliais kiekvieną sekmadienį nurodo žaidžiantis boulingą; J. mokyklos šventėse dalyvauja mama su vyresniaisiais broliais ((duomenys neskelbtini) 2016-09-05, 2017-06-23 pažymos, el.b.t. 1, b.l. 172, el.b.t. 3, b.l. 98). Dėl ieškovo L. V. namuose gyvenančių asmenų – K. bei jos sūnaus E. J. pasisako kritiškai, nurodo, kad susitikimų su tėčiu metu nenori, kad būtų K., nes jam nejauku. Apklausiamas teisme J. taip pat nurodė, kad būdamas pas tėvą jis nuolat pykstasi su jo draugės K. sūnumi. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad M. V. smurto prieš sūnų nenaudojo, jame konstatuota, kad M. V. sūnumi J. rūpinasi, vaiko nei fiziškai, nei psichiškai negniuždo, nutarimas yra įsiteisėjęs. Teisme apklaustas J. V. neišsakė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog vaiko motina atsakovė M. V. nesudaro vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, tačiau, priešingai, vaiko nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaiko J. V. ir motinos ryšys yra artimas ir tvirtas (vaikas su mama žaidžia stalo žaidimus, penktadieniais žiūri filmus, mama padeda paruošti vaikui pamokas). Ekspertizės akte nurodyta, jog J. teigia, jog moksluose jam padeda mama. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, J. V. mama M. V. neužtikrina sūnaus poreikių, negali sudaryti sąlygų sūnui gyventi, vystytis, įgyti išsilavinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje. Priešingai, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė M. V. aktyviai dalyvauja sūnaus ugdymo procese, rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria labai daug dėmesio jo švietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta, sūnaus ir mamos santykiai labai šilti ir pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, institucijų, teikiančių išvadas byloje pateiktas išvadas sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu kartu su motina M. V. nustatyta J. V. gyvenamoji vieta neprieštarauja jo interesams ir jos keisti nėra jokio pagrindo.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl J. V. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu, atmestinas ir reikalavimas dėl išlaikymo J. V. priteisimo iš M. V..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Šioje byloje nėra nustatyta, kad J. V. kenktų maksimalus bendravimas su tėvu, tačiau šalims nepavykstant suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo, ieškovas kreipėsi į teismą, prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo su sūnumi J., tvarką. Atsakovė atsiliepime išdėstė savo siūlomą ieškovo L. V. ir sūnaus J. bendravimo tvarką.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su sūnumi J. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 17 val., pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas su sūnumi J. bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad bendraujama būtų pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį. Teismas, atsižvelgiant į paties J. nurodytas aplinkybes jį apklausus betarpiškai teisme, be to į Psichologijos akte išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovo noras sūnų savaitgaliui paimti penktadienį, o ne šeštadienį neatitinka sūnaus J. norų ir interesų, prieštarauja šeimoje nusistovėjusiai penktadienio tradicijai žiūrėti penktadienio filmą su mama ir broliais. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad ieškovas su sūnumi J. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su sūnumi J. bendrauja kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, priklausomai nuo sūnui tomis dienomis vykstančių būrelių grafiko, bet ne vėliau kaip nuo 17 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tos pačios dienos iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas su sūnumi J. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ne anksčiau kaip 17 val. (jei tą dieną sūnus lanko būrelį ar užsiėmimą, - tai ne anksčiau nei pasibaigs būrelis ar užsiėmimas) ir tos pačios dienos iki 19 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Teismas, nustatydamas sūnaus ir tėvo bendravimą šioje dalyje atsižvelgia į J. užimtumą – be pagrindinio lavinimo, įtemptu grafiku lanko rankinio treniruotes, t.y. (duomenys neskelbtini) 4 kartus per savaitę po 2 valandas, treniruotės vyksta nuo 14 val. iki 16 val. (el.b.t. 3, b.l. 172), taip pat į paties J. ekspertams išreikštą norą turėti daugiau laisvalaikio, kurį galėtų praleisti pabūdamas ir su broliais, ir su šunimi arba tiesiog savo kambaryje. Teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarka neturi būti nustatoma taip, kad dėl to vaikui nebūtų sudaromos sąlygos dalyvauti užklasinėje veikloje, kita vertus, per didelis užimtumas negali būti priežastimi nebendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kas gali būti laikoma trukdymu palaikyti ryšius. J., šiuo metu nors ir intensyviai, tačiau lanko vieną būrelį, todėl, atsižvelgiant į jo lavinimo procesą, šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo norą bei būtinybę palaikyti ir artinti ryšius su sūnumi, nustatytina, jog ieškovas su sūnumi J. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ne anksčiau kaip 17 val. ir tą pačią dieną iki 20:00 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Atsakovė taip pat prašė nustatyti sąlygą „jeigu tuo metu J. nėra užimtas užklasinėje veikloje“. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarkos nustatymo metu, toks laikas yra priimtinas šalims ir tinkamas pagal dabartinį vaiko užimtumą, be to siekiant išvengti piktnaudžiavimo, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo daryti atsakovės prašomą prierašą. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog pasikeitus J. užimtumui, šalys gali gera valia susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos,- pakeičiant dieną ar valandą, o nesusitarus – ją nustatyti teismo keliu.

Ieškovas prašo nustatyti, kad su sūnumi J. bendrauja ne ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų iš eilės savo atostogų metu, sūnų pasiimant pirmą atostogų dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas įsipareigoja atsakovę M. V. įspėti iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Atsakovė su tuo sutiko, tik prašė pakeisti vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas bei įpareigoti ieškovą apie atostogų laiką atsakovę informuoti ne vėliau, kaip prieš tris mėnesius iki atostogų pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad J. yra mažametis, šalims nesusitarus, nustatytinas laikas – 11 val. paimant Jokūbą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodytas 5 kalendorinių dienų laikas iki atostogų pradžios pranešti atsakovei yra pernelyg trumpas, todėl apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas įsipareigotinas atsakovę M. V. įspėti iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

Šalys taip pat siūlė panašų ieškovo ir jo sūnaus bendravimo grafiką švenčių metu, tačiau gera valia nesusitarė dėl konkretaus bendravimo, atsakovė iš esmės neprieštaravo ieškovo siūlomai tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkai švenčių metu. Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į J. V. interesus, jo amžių, užimtumą bei į šalių siūlymus dėl bendravimo švenčių metu nustato, jog poriniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. bendrauja tokia tvarka: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) sūnų 16 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1-ąją dieną iki 18 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą; Šv. Velykų 2-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. bendrauja tokia tvarka: Šv. Kalėdų 1-ąją dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.; sausio 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 21 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Šv. Velykų 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir sūnų grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą. Nustatytina, kad kiekvienais metais Tėvo dieną ieškovas su sūnumi bendrauja sūnų pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Nustatytina, kad kiekvienais metais Motinos dieną J. praleidžia su mama, nepriklausomai nuo nustatyto sūnaus bendravimo su tėvu. Kiekvienais metais ieškovo, ieškovo tėvų gimimo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Kiekvienais metais atsakovės, atsakovės tėvų gimimo dieną J. V., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu, praleidžia su mama.

5.14 punktu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę be ieškovo atskiro raštiško sutikimo neišvežti sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Atsakovė prašė tokios sąlygos nenustatyti. Pažymėtina, kad CK 3.174 str. 3 d. reglamentuota, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, nustatytina ieškovo prašoma sąlyga.

5.15 punktu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nepranešus ieškovui nevykti su sūnumi J. V. į užsienį ilgiau kaip 3 (trims) dienoms. Atsakovė prašė nustatyti ilgesnį terminą, kuriam išvykus ieškovas turėtų būti informuojamas – bent 7 dienas. Teismas sprendžia, jog toks ieškovo prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies, nustatant atsakovei pareigą pranešti apie išvykimą su sūnumi į užsienį ilgiau nei 5 paroms. Analogiškas įpareigojimas nustatytinas ir ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

5.16. punktu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nuolat teikti informaciją ieškovui apie nepilnamečio sūnaus J. V. sveikatos būklę, lavinimąsi, iš anksto informuoti apie gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus. 5.17. punktu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant pranešti ieškovui apie nepilnamečio sūnaus J. V. ligą. Jei ieškovo ir sūnaus J. V. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai susitikimas nukeliamas sekančiam savaitgaliui arba sekančiai dienai po to kai sūnus pasveiks. Teismas pažymi, kad tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti vienas su kitu vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, auklėjimo klausimais. CK 3.165 str. 1 d. įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jeigu atsakovė neteikia informacijos apie sūnų, ieškovas turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, įtempti, o apie sūnaus J. sveikatos būklę, lavinimąsi ieškovas turi teisę, pareigą ir galimybes domėtis savo iniciatyva, šioje dalyje ieškovo prašymas atmestinas. Tačiau atsakovė įpareigotina informuoti ieškovą apie sūnaus J. ligą tuo atveju, jeigu sūnus yra hospitalizuojamas bei informuoti ieškovą apie sūnaus J. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos pasikeitimus. Jei ieškovo ir sūnaus J. V. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai susitikimas nukeliamas sekančiam savaitgaliui arba sekančiai dienai po to kai sūnus pasveiks. Ieškovas 5.18 punktu prašo įpareigoti atsakovę sūnaus J. V. ligos metu leisti ieškovui, iš anksto suderinus laiką, bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Kaip nustatė teismas, šalių santykiai itin konfliktiški, atsakovė nesutiko, jog ieškovas atvyktų pas ją į namus, siekiant susitikti su sergančiu sūnumi. Be to, šioje dalyje teismas atsižvelgia į vaiko interesų viršenybę prieš tėvo teisę betarpiškai kasdieną kontaktuoti su vaiku ir paiso išimtinai vaiko interesų. Ieškovo ir atsakovės bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, pasireiškiantis neigiamomis emocijomis, be to, teismas sprendžia, jog ligos atveju nustatomas bendravimas neatitiktų vaiko interesų, kadangi priklausomai nuo ligos pobūdžio, trukmės, eigos, vaikas gali ne tik nenorėti, bet objektyviai negalėti bendrauti su tėvu, todėl šioje dalyje ieškovo prašymas netenkintinas.

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, todėl bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje iš ieškovo pareikštų reikalavimų vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl tenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis patyrė 2064,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 62,00 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 425,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės pateiktais duomenimis atsakovė patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus 80 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 560 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovo atsakovei priteisia 134,77 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (560 Eur – 425,23 Eur).

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 14,37 Eur pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 11,50 Eur pašto išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

nustatyti ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini) detalią bendravimo tvarką:

Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20:00 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja ne ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų iš eilės savo atostogų metu, sūnų pasiimant pirmą atostogų dieną 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas atsakovę M. V. įspėja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios.Poriniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosiosvietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) sūnų 16 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1-ąją dieną iki 18 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą; Šv. Velykų 2-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka: Šv. Kalėdų 1-ąją dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.; sausio 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 21 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Šv. Velykų 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir sūnų grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais Tėvo dieną ieškovas su sūnumi bendrauja sūnų pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną J. praleidžia su mama.Kiekvienais metais ieškovo, ieškovo tėvų gimimo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Kiekvienais metais atsakovės, atsakovės tėvų gimimo dieną J. V. praleidžia su mama.J. V., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ieškovas L. V. turi teisę, iš anksto suderinęs laiką bei vietą su M. V., su sūnumi bendrauti 3 (tris) valandas.Atsakovė M. V., jai išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 (dviejų) parų laikotarpiui, sūnų J. V., gim. (duomenys neskelbtini) palieka ieškovui L. V.. Apie išvykimo datą atsakovė praneša ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas.Atsakovė M. V. be ieškovo atskiro raštiško sutikimo neišveža sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienį.Atsakovė M. V. apie išvykimą į užsienį su sūnumi J. V. ilgiau kaip 5 (penkioms), praneša ieškovui L. V.. Ieškovas L. V. apie išvykimą į užsienį su sūnumi J. V. ilgiau kaip 5 (penkioms), praneša atsakovei M. V..Atsakovė M. V. informuoja ieškovą L. V. apie sūnaus J. V. hospitalizavimą, gyvenamosios vietos ir ugdymo bei medicinos įstaigos pasikeitimus.Jei ieškovo ir sūnaus J. V. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai susitikimas nukeliamas sekančiam savaitgaliui arba sekančiai dienai po to, kai sūnus pasveiks.Jei ieškovo L. V. ir nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimas negali vykti dėl ieškovo ligos, išvykimo darbo reikalais į komandiruotę, atsiradus kitoms iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, ieškovas nedelsiant, tik atsiradus šioms aplinkybėms, apie negalėjimą atvykti bendrauti su vaiku informuoja atsakovę sms žinute ir šiuo atveju ieškovas su vaiku bendrauja kitu ieškovo ir atsakovės sutartu laiku ateinančių 7 (septynių) dienų laikotarpyje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,77 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė