- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-627-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08665-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkos pakeitimo, laikino motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo: pakeisti teismo sprendimu nustatytą nuolatinę nepilnamečio vaiko J. gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu L. V.; laikinai apriboti atsakovės M. V. (motinos) valdžią; pakeisti nepilnamečio vaiko J. V. išlaikymo tvarką ir iš atsakovės M. V. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės <...>; netenkinus reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant nuolatinę J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu L. V., nustatyti ieškovo L. V. ir jo nepilnamečio sūnaus J. V. detalią bendravimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.
nustatė ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus J. V. detalią bendravimo tvarką:
Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės savo atostogų metu, sūnų pasiimant pirmą atostogų dieną 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką ir trukmę ieškovas atsakovę M. V. įspėja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios.Poriniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., bendrauja tokia tvarka: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) sūnų 16 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1-ąją dieną iki 18 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamą vietą; Šv. Velykų 2-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.Neporiniais metais ieškovas L. V. su sūnumi J. V., bendrauja tokia tvarka: Šv. Kalėdų 1-ąją dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.; sausio 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 21 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Šv. Velykų 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir sūnų grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais Tėvo dieną ieškovas su sūnumi bendrauja sūnų pasiimant 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną J. praleidžia su mama.Kiekvienais metais ieškovo, ieškovo tėvų gimimo dieną ieškovas L. V. su sūnumi J. bendrauja nuo 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Kiekvienais metais atsakovės, atsakovės tėvų gimimo dieną J. V. praleidžia su mama.J. V. gimimo dieną ieškovas L. V. turi teisę, iš anksto suderinęs laiką bei vietą su M. V., su sūnumi bendrauti 3 (tris) valandas.Atsakovė M. V., jai išvykstant iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 (dviejų) parų laikotarpiui, sūnų J. V. palieka ieškovui L. V.. Apie išvykimo datą atsakovė praneša ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas.Atsakovė M. V. be ieškovo atskiro raštiško sutikimo neišveža sūnaus J. V. nuolatiniam gyvenimui į užsienį.Atsakovė M. V. apie išvykimą į užsienį su sūnumi J. V. ilgiau kaip 5 (penkioms), praneša ieškovui L. V.. Ieškovas apie išvykimą į užsienį su sūnumi J. V. ilgiau kaip 5, praneša atsakovei M. V..Atsakovė M. V. informuoja ieškovą L. V. apie sūnaus J. V. hospitalizavimą, gyvenamosios vietos ir ugdymo bei medicinos įstaigos pasikeitimus.Jei ieškovo ir sūnaus J. V. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai susitikimas nukeliamas sekančiam savaitgaliui arba sekančiai dienai po to, kai sūnus pasveiks.Jei ieškovo L. V. ir nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimas negali vykti dėl ieškovo ligos, išvykimo darbo reikalais į komandiruotę, atsiradus kitoms iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, ieškovas nedelsiant, tik atsiradus šioms aplinkybėms, apie negalėjimą atvykti bendrauti su vaiku informuoja atsakovę sms žinute ir šiuo atveju ieškovas su vaiku bendrauja kitu ieškovo ir atsakovės sutartu laiku ateinančių 7 dienų laikotarpyje.
Žemesnės instancijos teismas
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pavedė vykdyti skubiai.
Priteisė iš ieškovo L. V. atsakovei M. V. 134,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisė iš ieškovo L. V. 11,50 Eur pašto išlaidas valstybei.
Teismas dėl motinos valdžios apribojimo darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo nepagrįstas ir neįrodytas. Nors ieškovas, remdamasis ekspertizės aktu teigia, jog atsakovė sūnaus atžvilgiu vykdo nuolatinį emocinį smurtą, duomenų, kad ekspertai būtų nustatę emocinio smurto faktą, nėra. Vien išvada, kad ,,Psichologiniu požiūriu, trukdymas vaikui susitikti su vienu iš tėvų, vaiko nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų turėtų būti traktuojamas kaip emocinis smurtas prieš vaiką“, nėra pakankamas pagrindas pripažinti emocinio smurto faktą. Ekspertizės akte yra paminėta, jog M. V. daro netiesioginį poveikį vaiko nuomonei apie tėvą, tačiau nėra konstatuota, jog atsakovė vaiko atžvilgiu emociškai smurtauja. 2017-05-22 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu. Teismas įvertino J. V. apklausą teisme ir darė išvadą, jog J. ir mamos ryšys yra artimas ir tvirtas, jie kartu žaidžia stalo žaidimus, penktadieniais žiūri filmus, mama padeda J. paruošti pamokas. Kauno mokyklos – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos patvirtina, kad atsakovė rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria labai daug dėmesio jo švietimui, 2003-2007 metais buvo išrinkta atstovauti klasę Taryboje, o nuo 2007 metų išrinkta Tarybos pirmininke, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta, sūnaus ir mamos santykiai labai šilti ir pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, prie elektroninio dienyno „TAMO“ J. V. paskyros reguliariai jungėsi mama, o tėtis nėra susikūręs savo „TAMO“ paskyros ir nė karto nebuvo prisijungęs. Teismas darė išvadą, jog atsakovė savo, kaip motinos pareigas atliko tinkamai. Atlikus ekspertizę nustatytas motinos daromas netiesioginis poveikis vaiko nuomonei apie tėvą, tačiau visi byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau daugiau nei pusantrų metų. Esamoje situacijoje dešimties metų vaikas jaučia esamą įtampą ir yra įtakojamas vykstančių konfliktų, tarp tėvų vykstantys ginčai neišvengiamai turi neigiamos įtakos J. emociniams bei elgesio ypatumams. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė neįgyvendino savo kaip motinos valdžios sūnaus J. atžvilgiu ar įgyvendino ją priešingai vaiko interesams. Šalys susilaukė 4 sūnų, todėl visi ieškovo ir atsakovės vaikai buvo ir yra tinkamai prižiūrimi bei auklėjami. Nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė visiškai nesirūpintų savo sūnumi, kad savo veiksmais ji būtų dariusi ar darytų jam žalą, pati gyventų amoraliai ir nenorėtų keisti savo gyvenimo būdo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko nustatyta gyvenamoji vieta su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Iš minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad pateikiamoje išvadoje konstatuojama, kad sūnaus – motinos ryšys yra emociškai palankus, saugus, tvirtas, vaikas su mama turi tradiciją – žiūri penktadienio filmą, o sekmadieniais žaidžia boulingą; vaiko santykis su mama yra saugus. Akte jokio atsakovės sūnui daromo tiesioginio poveikio ar nuolatinio emocinio smurto fakto ekspertai nenustatė. Teismas pažymėjo, kad ieškovo gaunamos pajamas, turimas turtas ir kt., pilnumoje patvirtina, jog jis turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo funkcijas, tam jis turi visas sąlygas, tačiau esamos sąlygos neapsprendžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas vertino ir tai, jog J. nuo gimimo gyvena šeimoje kartu su mama, broliais dvyniais ir, įvertinus Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog tarp J. ir jo brolių dvynių yra susiformavęs glaudus ryšys. J. nori leisti laiką su mama, broliais ir mamos draugu. Dėl ieškovo namuose gyvenančių asmenų (K. bei jos sūnaus) J. pasisako kritiškai, nurodo, kad susitikimų su tėčiu metu nenori, kad būtų K., nes jam nejauku. Teisme J. taip pat nurodė, kad būdamas pas tėvą jis nuolat pykstasi su jo draugės K. sūnumi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė neužtikrina sūnaus poreikių, negali sudaryti sąlygų sūnui gyventi, vystytis, įgyti išsilavinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje. Priešingai, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė aktyviai dalyvauja sūnaus ugdymo procese, rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria labai daug dėmesio jo švietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta, sūnaus ir mamos santykiai labai šilti ir pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl J. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškovu, teismas atmetė reikalavimą dėl išlaikymo J. priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Byloje nėra nustatyta, kad J. kenktų maksimalus bendravimas su tėvu, tačiau šalims nepavykstant suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo nurodytą bendravimo su sūnumi J., tvarką. Atsakovė atsiliepime išdėstė savo siūlomą ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Dėl bendravimo tvarkos 1 p. teismas sprendė, jog ieškovo noras sūnų savaitgaliui paimti penktadienį nuo 17 val., o ne šeštadienį nuo 11 val. neatitinka sūnaus J. norų ir interesų, prieštarauja šeimoje nusistovėjusiai penktadienio tradicijai žiūrėti penktadienio filmą su mama ir broliais. Atsižvelgiant į tai nustatė, kad ieškovas su sūnumi J. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Dėl bendravimo tvarkos 2 p. – teismas, nustatydamas sūnaus ir tėvo bendravimą šioje dalyje atsižvelgė į J. užimtumą, t. y. be pagrindinio lavinimo, įtemptu grafiku lanko rankinio treniruotes, t. y. Kauno rajono sporto mokykloje 4 kartus per savaitę po 2 valandas, treniruotės vyksta nuo 14 val. iki 16 val., taip pat į paties J. ekspertams išreikštą norą turėti daugiau laisvalaikio, kurį galėtų praleisti pabūdamas ir su broliais, ir su šunimi arba tiesiog savo kambaryje. Teismas pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarka neturi būti nustatoma taip, kad dėl to vaikui nebūtų sudaromos sąlygos dalyvauti užklasinėje veikloje, kita vertus, per didelis užimtumas negali būti priežastimi nebendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kas gali būti laikoma trukdymu palaikyti ryšius. Atsižvelgiant į jo lavinimo procesą, šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo norą bei būtinybę palaikyti ir artinti ryšius su sūnumi, nustatė, jog ieškovas su sūnumi J. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ne anksčiau kaip 17 val. ir tą pačią dieną iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Teismas nustatė ir kitą šalių prašomą bendravimo tvarką. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3520-962/2017 iš dalies ir priimti naują sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
Laikinai apriboti atsakovės M. V. (motinos) valdžią.
Apribojus atsakovės M. V. (motinos) valdžią, nustatyti nuolatinę J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su apeliantu L. V..
Teismui atsisakius patenkinti šio patikslinto apeliacinio skundo reikalavimus, prašo pakeisti 2017-11-23 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3520-962/2017 nustatytos L. V. ir jo nepilnamečio sūnaus J. V. bendravimo tvarkos 2.1.1. - 2.1.2. punktus sekančia tvarka:
L. V. su sūnumi J. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 17 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.L. V. su sūnumi J. V. bendrauja kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, priklausomai nuo sūnui tomis dienomis vykstančių būrelių grafiko, bet ne vėliau kaip nuo 17 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tos pačios dienos iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.
Priteisti apelianto naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
atsakovės valdžia privalo būti apribota, kadangi jos elgesys ir veiksmai atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Psichologinės ekspertizės akte konstatuojama, jog atsakovė nuteikinėja J. prieš apeliantą, o atsakovės veiksmai traktuotini kaip emocinis smurtas prieš vaiką. J. broliai tiesiogiai neigiamai veikia berniuko nuomonę. Motina ir broliai J. daro poveikį, formuodami jo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Vaiko itin didelis užimtumas psichologiniu požiūriu taip pat vertinamas kaip motinos netiesiogiai daromas poveikis. Šios aplinkybės teismo ekspertams leido daryti pagristas išvadas, jog atsakovės elgesys vertinamas kaip emocinis smurtas prieš nepilnametį vaiką. Dėl to teismas savo iniciatyva priėmė 2017-05-10 nutartį, kuria nutarė pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, kad M. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, požymių. Atsakovė sureikšmindama savo ambicijas ir interesus bei siekdama visais būdais pakenkti apeliantui, visiškai nesirūpino vaiko interesais ir jo emocine sveikata bei kliudo nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu L. V.;
2016-06-15 UAB „Sollus“ įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą (bei kiemo statinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurie anksčiau priklausė ieškovui ir atsakovei. Tačiau atsakovė iš minėto gyvenamojo namo neišsikraustė iki pat 2016-12-05. Minėtame gyvenamajame name atsakovė gyveno neteisėtai, be to išsikeldama iš jo padarė žalos, kuri yra įvertinta 12 127,96 Eur. Atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo (-ų), numatyto (- ų) BK 178 straipsnyje (ir) ar BK 187 straipsnyje požymių. Atsakovė neteisėtai pasisavino svetimus daiktus, tyčia naikino ir gadino svetimą turtą vaikų, tame tarpe ir J., akivaizdoje. Toks atsakovės elgesys pripažintinas amoraliu ir darančiu vaikams didelę žalą. Būtina laikinai apriboti atsakovės motinos valdžia, kad ji pakeistų elgesį ir gyvenimo būdą, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius ir nedarytų žalos vaiko emocinei sveikatai. Laikinai apribojus motinos valdžią vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu;
Žemesnės instancijos teismas
sprendimu nustatyta tvarka neleidžia sūnui pažinti tėvo, trukdo apeliantui ir sūnui maksimaliai bendrauti, išlaikyti ir stiprinti emocinį ryšį, neužtikrina normalios vaiko socialinės, psichologinės ir emocinės raidos. Apeliantas nori leisti kuo daugiau laiko su sūnumi, nuolat bendrauti su juo, maksimaliai dalyvauti sūnų auklėjant dorovingu piliečiu, tačiau priimtu sprendimu ribojamas apelianto ir sūnaus bendravimas. Teismas išskirtinai vadovavosi atsakovės pateiktais rašytiniais, kuriuose nurodyta popamokinė veikla bei lankomi būreliai, o po šių užsiėmimų neva teigiama, kad sūnus turi atlikti užduotus namų darbus, dėl ko sūnus neturi laisvo laiko. Tačiau ieškovo sūnus, lankydamas popamokinę grupę nuo 13 val. iki 17 val., minėtoje grupėje atlieka namų darbus, todėl atsakovės teiginiai dėl sūnaus namų darbų ruošimo darbo dienomis po 17 val., yra akivaizdus melas;
teismas netinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį ir nustatė netinkamą šalių dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką. Apelianto tėvams (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso trijų kambarių butas. Apeliantas, laisvu laiku, kartas nuo karto savaitgaliais apsilanko minėtame bute. Apeliantas iš Kauno dažniausiai išvažiuoja penktadieniais apie 17 val. ir grįžta tos pačios savaitės sekmadieniais. Apeliantas į Palangoje esantį butą norėtų kartu pasiimti ir nepilnametį sūnų, jog sūnus galėtų praleisti savaitgalius kartu prie jūros, tačiau dėl teismo nustatytos tvarkos (pasiimant šeštadienį 11 val. ir grąžinant sekmadienį iki 19 val.) apeliantas su sūnumi nespės nei aplankyti visų lankytinų vietų pajūryje, nei pailsėti, kadangi jau kitą dieną reikia grįžti į Kauną. Sūnui su apeliantu išvykus į pajūrį penktadienį, apeliantui ir sūnui liktų penktadienio vakaras, visa šeštadienio bei sekmadienio diena iki vakaro jų bendravimui. Byloje nėra įrodymų, kad nepilnamečio sūnaus bendravimas su tėvu jam turėtų neigiamą psichologinį poveikį; nėra įrodymų, kad apeliantui būtų apribota tėvo valdžia, uždrausta bendrauti su vaiku, Vaikų teisių skyrius pritarė tėvo bendravimui su sūnumi. Duomenų, kad apeliantas netinkamai elgiasi su sūnumi, kad jų santykiai yra konfliktiški, byloje nėra. Tai, kad apelianto ir atsakovės santykiai yra įtempti ir tarp jų pačių nuolat kyla konfliktai, nėra pagrindas riboti sūnaus bendravimą su tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
teismas detaliai ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apelianto netenkina nepalankus jam įrodymu vertinimas. Ekspertizės akte pažymėta, kad sūnaus ir motinos ryšys yra emociškai palankus, tvirtas, grįstas pasitikėjimu; motina vaikui yra pagrindinis prieraišumo asmuo; vaiko santykis su mama taip pat yra saugus ir kt. Apie ieškovo nurodytą smurtą Akte minima tik tiek, kad M. V. daro netiesioginį poveikį vaiko nuomonei apie tėvą, jokio atsakovės sūnui daromo tiesioginio poveikio fakto ekspertai nenustatė. Ieškovas akte nurodytą aplinkybę, kad atsakovė netiesiogiai formuoja neigiamą nuomonę apie apeliantą, nepagrįstai iškreipia kaip smurtavimą prie sūnų. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017-05-22 nutarimas įrodo, kad atsakovė elgiasi tinkamai, kad jos veiksmuose nėra apelianto nurodomo nusikaltimo sudėties. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovė netinkamai elgėsi vaiko akivaizdoje, t. y. naikino ir gadino svetimą turtą vaikų, kadangi pats ieškovas nurodė, kad jis daro tik tokią prielaidą. Atsakovė tinkamai auklėja sūnų, jos pastangos, rūpestis ir laikas, skiriamas sūnui, yra tikrai didesnis nei daugumos kitų tėvų;
nors apeliantas ir deklaruoja, kad nori kuo daugiau laiko praleisti su vaiku, tačiau jis visiškai nesilaiko jo paties iniciatyva nustatytos ir šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos, t. y. neatvyksta nustatytu laiku, kai jam suteikta galimybė bendrauti. Apeliantas nuolat pažeidinėja bendravimo tvarką. Su kitais bylos nagrinėjimo metu buvusiais nepilnamečiais sūnumis apeliantas yra bendravęs tik kelis kartus. Nors apeliantas nurodo, jog M. V. yra amorali, naudojanti psichologinį smurtą, žiauriai besielgianti su vaikais, jais nesirūpinanti, bet reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo reiškia tik dėl sūnaus J., o dėl kitų dviejų (bylos nagrinėjimo metu buvusių nepilnamečių) vaikų tokio reikalavimo nereiškė;
J. lanko ne Kauno miesto, o Kauno rajone esančią mokyklą, todėl apelianto nurodyta tvarka sūnaus mokykloje negalioja. Be to, byloje esantys duomenys įrodo, kad J. lanko rankinio treniruotes, kurios vyksta pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 14.00 iki 16.00 val. (t. y. lanko būrelius). Todėl yra visiškai akivaizdu, kad apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams: sūnus arba turės neiti į treniruotes arba liks neruošęs pamokų;
aplinkybė, kad apelianto tėvams priklauso butas Palangoje, į kurį apeliantas su sūnumi galėtų „kartas nuo karto“ nuvykti, nesudaro pagrindo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas su sūnumi bendrautų nuo penktadienio 17 val. o ne nuo šeštadienio 11 val. Atsakovės šeimoje penktadienio filmas būna skirtas vaikams, savo esme šio filmo žiūrėjimas yra sąlygotas ne kiek noro jį pamatyti, o šeimos narių noro pabūti kartu. Ši tradicija yra tikrai vertinga ir prasminga, todėl ji negali būti aukojama apelianto norui „kartas nuo karto“ nuvažiuoti prie jūros;
Šalies argumentai
apeliantas nurodė, jog teismas nevertino aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų apie neigiamą psichologinį apelianto poveikį vaikui, tačiau šis apelianto teiginys niekaip nepagrindžia, kodėl teismas turėjo nustatyti apelianto pageidaujamą bendravimo tvarką. Priešingai, J. nurodė, kad jo vertinimu tėvas elgiasi nesąžiningai, „perka“ savo vaikų prielankumą. Apeliantas ne tik nesijungia prie dienyno, net žodžiu nėra paklausęs sūnaus apie pasiekimus. Darželio pažymose nurodyta, kad J. susirinkimuose, šventėse ir kt. dalyvauja mama su broliais. Ieškovas nesidomi vaiko mokymosi rezultatais. Pats J. apie ieškovo elgesį atsiliepia nepalankiai. Vaikų nenoras bendrauti su tėvu yra sąlygotas paties ieškovo netinkamo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo
Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (civilinė byla 3K-3-530/2006, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją).
Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (CPK 185 str.). Apeliacinis skundas grindžiamuos tuo, jog atsakovė naudoja emocinį smurtą prieš sūnų J. (nuteikinėja prieš apeliantą, sukurtas itin didelis vaiko užimtumas), elgėsi amoraliai (tyčia naikino ir gadino svetimą turtą), kas sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ir savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, todėl būtina laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį (laikinai apriboti motinos valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Kaip matyti apeliantas, kaltindamas atsakovę emociniu smurtu prieš sūnų J., remiasi tik Teismo psichologijos ekspertizės išvada (toliau – ekspertizės išvada), kurioje pasakyta, kad „psichologiniu požiūriu, trukdymas vaikui susitikti su vienu iš tėvų, vaiko nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų turi būti traktuojamas kaip emocinis smurtas prieš vaiką“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia ekspertizės išvada, teisiškai vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pakankama pripažinti, jog atsakovė netinkamai atlieka savo pareigas auklėjant vaiką, piktnaudžiauja motinos valdžia ar žiauriai elgiasi su vaiku. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: tradicija žiūrėti penktadienio filmą, priežiūra ir ugdymu mokykloje rūpinasi tik mama, prie sūnaus elektroninio dienyno reguliariai jungiasi tik mama (apeliantas nėra prisijungęs), sūnus nėra išreiškęs jokios neigiamos nuomonės apie atsakovę, nėra duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą, elgesį ir kt., leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai atlieka savo, kaip mamos, pareigas ir riboti jos valdžią sūnaus J. atžvilgiu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išvadoje konstatuotas tik netiesioginis atsakovės poveikis sūnui formuojant nuomonę apie apeliantą (tėvą) (vaiko akivaizdoje konfliktuoja su tėvu, neužtikrina bylos duomenų apsaugos nuo vaiko, vaiko itin didelis užimtumas ir pan.), t. y. nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė tiesiogiai neigiamai atsilieptų apie apeliantą, kaip ir nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė siektų kuo mažesnio apelianto ir sūnaus bendravimo.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog atsakovė elgėsi amoraliai, tuo darydama žalingą įtaką vaikams, t. y. tyčia naikino ir gadino svetimą turtą vaiko akivaizdoje. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Tai, kad teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteista žala už neišsaugotą (sugadintą arba sunaikintą) turtą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės elgesį amoraliu, juo labiau darančiu žalingą įtaką vaikui. Atsakovė nėra teismo pripažinta kalta dėl turto vagystės ar turto sunaikinimo, nėra duomenų, kad turtas buvo sunaikintas tyčia, nėra duomenų, kad atsakovė sugadino turtą sūnaus akivaizdoje (t. y. demonstratyviai, paniekinant tam tikras moralines nuostatas), todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės amoralų elgesį, darantį žalingą įtaką vaikui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokių priežasčių laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus J. atžvilgiu. Apelianto nurodomi motyvai vertintini kaip itin deklaratyvūs ir nepagrįsti, kuriais tik patvirtinama aplinkybė, jog tarp šalių egzistuoja itin konfliktiški santykiai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasikeitus aplinkybėms <...> tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apribojus atsakovės, kaip nepilnamečio sūnaus motinos, valdžią, nuolatinę sūnaus J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su apeliantu. Taigi, apeliantas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą nurodo, kaip išvestinį reikalavimą, patenkinus reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, kodėl turėtų būti pakeista vaiko gyvenamoji vieta, jeigu būtų neapribota motinos valdžia, todėl, atmetus apelianto reikalavimą dėl motinos valdžios laikino apribojimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių (pasikeitusių aplinkybių), kurios leistų abejoti, jog nustatyta šalių sūnaus J. gyvenamoji vieta su mama, neatitinka vaiko interesų bei noro. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: J. visuomet gyveno (-a) su mama, jis puikiai sutaria su mama; turi tradiciją žiūrėti penktadienio filmą; eina sekmadieniais visa šeima (mama, jos draugas, broliai) žaisti boulingą; sūnaus priežiūra ir ugdymu mokykloje rūpinasi tik mama; sūnus nesijaučia pakankamai gerai su apelianto drauge ir jos sūnumi ir pan., bei galimybė sūnui J. gyventi kartu su savo broliais, leidžia daryti išvadą, jog sūnaus J. gyvenamosios vietos pakeitimas (gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu) neatitiktų vaiko interesų ir noro.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos su sūnumi J. nustatymu šioje dalyje:
Ieškovas L. V. su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 11 val. pasiimant sūnų iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.Ieškovas L. V. su sūnumi J. V. bendrauja kiekvieną savaitės trečiadienį, 17 val. sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.
L. V. su sūnumi J. V. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 17 val. pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.
L. V. su sūnumi J. V. bendrauja kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, priklausomai nuo sūnui tomis dienomis vykstančių būrelių grafiko, bet ne vėliau kaip nuo 17 val., sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tos pačios dienos iki 20 val. sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams“.
Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas siekia padidinti bendravimo su sūnumi laiką savaitgaliais, pasiimant jį ne šeštadienį 11 val., o penktadienį 17 val. bei paprastomis savaitės dienomis bendrauti ne vieną dieną (trečiadienį), o dvi dienas (antradienį ir ketvirtadienį). Šį norą apeliantas motyvuoja tuo, jog nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, kad nėra pagrindo riboti jo norą maksimaliai bendrauti su sūnumi. Nurodo, kad sūnaus pasiėmimas šeštadienį trukdo jam „kartas nuo karto“ nuvykti į Palangą ir ten praleisti ilgiau laiko (pamatyti lankytinas vietas, pailsėti) su vaiku, o paprastomis dienomis vaikas pamokas paruošia popamokinėje veikloje (nuo 13 val. iki 17 val.), todėl vaikas gali ilgiau laiko praleisti su apeliantu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto ir sūnaus J. nustatyta bendravimo tvarka yra pakankama, leidžianti palaikyti ir išsaugoti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšius. Nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi (apimanti tiek paprastas dienas, tiek savaitgalius, tiek atostogas, tiek švenčių dienas, tiek gimtadienio dienas), atsižvelgiant į apelianto ir sūnaus galimybes ir norus. Kaip jau minėta, apeliantas turi siekti tokios bendravimo tvarkos, kurią gali pats užtikrinti (įgyvendinti), t. y. neturi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kurios apeliantas nesilaiko, tuo sukeldamas nepagrįstus lūkesčius vaikui (vaikas gali laukti susitikimo, tikėtis kažko, o tėvui neatvykus – nusiminti, pykti ir pan.) bei pažeisdamas savo, kaip tėvo, pareigas. Pažymėtina, kad nustatyta nepagrįstai intensyvi bendravimo tvarka, ar vertimas vaiko matytis su tėvu, kai šis to nenori, gali turėti neigiamų pasekmių tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiams. Tačiau kartu su sūnumi gyvenanti mama turi skatinti vaiką ir siekti, kad šis bendrautų su tėvu (kad jų tarpusavio santykiai būtų kuo artimesni), nes vaikui reikalingi (reikšmingi jo gyvenime) vienodai abu tėvai. Šiuo atveju, nustatyta, kad apeliantas nesilaikė (-o) teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos (ne visuomet atvykdavo pasiimti vaiko), todėl vien ši aplinkybė yra pagrindas neintensyvinti nustatytos bendravimo tvarkos.
Be to, apelianto nurodomi nustatytos bendravimo tvarkos intensyvinimo motyvai savaitgaliais, nelaikytini pagrįstais, nes nustatyta, jog tokiu būdu būtų nutraukta mamos ir vaikų tradicija – žiūrėti penktadienio filmą, kurios išsaugojimas, teisėjų kolegijos manymu, yra svarbiau (labiau atitinka vaiko interesus) negu galimybė apeliantui „kartas nuo karto“ nuvykti į Palangą su sūnumi šiek tiek anksčiau (t.y. penktadienio vakarą, o ne šeštadienį dieną).
Be to, apelianto nurodomi nustatytos bendravimo tvarkos intensyvinimo motyvai paprastomis dienomis, taip pat nelaikytini pagrįstais, nes nustatyta, jog sūnus J. pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį lanko rankinio treniruotes (nuo 14 val. iki 16 val.), dėl ko, grįžęs namo, jis turi ruošti pamokas, taip pat yra išreikštas vaiko noras turėti savo laisvalaikį (pabūti su broliais, pabūti su draugais, pabūti su šunimi, pabūti vienam ir pan.), todėl nustatytos bendravimo tvarkos intensyvinimas neatitiktų vaiko interesų, juo labiau, kad vaikas nėra išreiškęs noro dėl intensyvesnio bendravimo. Pažymėtina, kad apeliantui tinkamai įgyvendinant nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką ir paaiškėjus, kad yra poreikis abiems intensyviau bendrauti (yra noras tiek iš apelianto pusės, tiek iš sūnaus pusės), visuomet išlieka galimybė bendrauti dažniau (ir kitu laiku, negu nustatyta), esant mamos sutikimui, o mamai prieštaraujant yra galimybė keisti nustatytą bendravimo tvarką.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 3.170 str., 3.174 str., 3.175 str., 3.180 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.), todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto (ieškovo) atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), kurias sudaro 350 Eur (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.