Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurosistema ir ko“ atstovui direktoriui Vygandui Ivanauskui,

atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Sidona“ atstovams Donatui Daukšai, advokatei Saulenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eurosistema ir ko“, restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Sidona“, trečiajam asmeniui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad avarija mokykloje galimai galėjo kilti dėl trijų priežasčių: brokuota detalė, netinkamai atlikti darbai, vandentiekio svyravimai (hidraulika). Tačiau Plungės vandenų raštas patvirtina, kad hidraulika nagrinėjamu atveju įtakos avarijai neturi. Ekspertizės ieškovas neatliko, nes įvykis patenka į rangos sąlygas. Ieškovui svarbu įrodyti, kad defektas atsirado pagal rangos sutartyje nustatytus terminus. Draudikas ištyrė įvykį ir išmokėjo žalą. Buvo tiriamas mechaninis pažeidimas, tačiau mechaninių pažeidimų nenustatyta, be to, Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos pažymoje nurodyta, kad po gimnazijos renovacijos darbuotojai (meistrai) tose patalpose neatliko jokių remonto darbų, mokiniai ir mokytojai tuo metu atostogavo, o valytojos nesidomi vandens maišytuvais ir jų nelaužo. Taip pat, nurodė, kad žarnelės yra prastos kokybės, o šis gedimas nebuvo vienintelis. Šlangelė buvo vizualiai apžiūrėta ieškovo eksperto, buvo surašytas apžiūros aktas. Ieškovas turi rangos sutartį, kuria ir remiasi. Atsakovai turėjo užtikrinti, kad šlangelė bus kokybiška, be to, nagrinėjamu atveju atsakovas turi įrodyti, kad defektai ne jo, nes ieškovui pakanka įrodyti tik defektų padarymo faktą. Pažymėjo, kad pastatas mokykla nėra priduotas, todėl garantiniai terminai negali būti skaičiuojami nuo darbų pridavimo rangovui RAB „Sidona“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ 2015-03-05 draudėjui Plungės rajono savivaldybės administracijai, išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. IB 017795, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2019-05-08 yra apdraustas draudėjo turtas, statiniai ir juose esantis turtas, adresu Draugystės g. 6B, Alsėdžių mstl., Plungės r. 2015-07-11 trūkus kriauklės žarnai buvo aplietos draudėjo patalpos adresu Draugystės g. 6B, Alsėdžių mstl., Plungės r. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir šios sutarties (draudimo liudijimo) pagrindu kompensavo draudėjai nuostolius 9803,23 Eur sumoje. Apliejimo priežastis – antrajame senojo mokyklos korpuso aukšte trūkusi vandentiekio žarna prie praustuvo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Plungės rajono savivaldybės administracija ir AB „Sidona“ 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartį Nr. BT6-01-440.

2013 m. vasario 6 d. atsakovai UAB „Eurosistema ir ko“ ir RAB „Sidona“ sudarė statybos darbų rangos sutartį ESKO-117 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovas UAB „Eurosistema ir ko“ įsipareigojo atlikti Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstravimo darbus: buitinės nuotekos-vandentiekis V1, T3, T4; šilumos punktas; šildymas; vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimas (su stoglangiais).

Nagrinėjamu atveju draudiko ieškinys, prašant priteisti padarytą žalą solidariai, pareikštas dviem atsakovams: UAB „Eurosistema ir ko“ ir RAB „Sidona“, kaip Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato Draugystės g. 6B, Alsėdžių mstl., Plungės r., rekonstravimo darbų rangovams, dėl kurių netinkamai atliktų rekonstravimo darbų trūko kriauklės krano vamzdelis antrame senojo mokyklos korpuso aukšte.

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo UAB „Eurosistema ir ko“

Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. 3K-3-367/2011). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

Sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.

Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“,bylos Nr. 3K-3-526/2012; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ yra trečiasis asmuo rangos sutarties tarp UAB „Eurosistema ir ko“ ir AB „Sidona“ atžvilgiu, nenustatyta, jog ieškovui atsakovas RAB „Sidona“ būtų perleidęs reikalavimo teisę atsakovui UAB „Eurosistema ir ko“, todėl teismas konstatuoja, kad teisę reikšti reikalavimą šiam atsakovui kaip rangovui atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta 2013 m. vasario 6 d. rangos sutartis, turi kita šios sutarties šalis – užsakovas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). UAB „Eurosistema ir ko“ renovuojamame objekte dalyvavo subrangos statusu, tai patvirtina rangos sutartis, kurioje genrangovu yra RAB „Sidona. Šiuo atveju ADB „Gjensidige“, nebūdamas 2013 m. vasario 6 d. rangos sutarties šalis (užsakovas), nėra materialiųjų sutartinių teisinių santykių, iš kurių kildina savo reikalavimą rangovui (atsakovui UAB „Eurosistema ir ko“), tiesioginis subjektas. Rangos sutartis galioja tik ją pasirašiusiems asmenims, todėl ieškovas, reikšdamas savo reikalavimus, negali remtis šios sutarties nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ADB „Gjensidige“ neturi reikalavimo teisės atsakovui UAB „Eurosistema ir ko“, ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinys atsakovui UAB „Eurosistema ir ko“ atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 5 straipsnis).

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo RAB „Sidona“

Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas RAB „Sidona“ pagal su 2012-11-30 Plungės rajono savivaldybės administracija sudarytą Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartį Nr. BT6-01-440 (toliau – Sutartis), atliko Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbus. Pagal šią sutartį atsakovė RAB „Sidona“ įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus ir paslaugas, kaip numatyta Sutartyje, bei ištaisyti defektus. Žala Alsėdžių vidurinės mokyklos turtui padaryta trūkus kriauklės krano žarnelei ir apliejus patalpas, o vandentiekio darbai buvo sudėtinė rangovės įsipareigojimų dalis, kuriuos faktiškai atliko subrangovas UAB „Eurosisteme ir ko“. Pagal Sutarties 5.5 punktą, rangovas dalį darbų gali perduoti subrangovams. Rangovas yra atsakingas su subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą taip, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors atsakovė UAB „Eurosistema ir ko“ faktiškai atliko darbus, tačiau rangovas, t. y. atsakovė RAB „Sidona“ yra atsakinga už subrangovo atliktus veiksmus pagal tarp šalių sudarytą Sutartį.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinis teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovė RAB „Sidona“ buvo Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų generalinė rangovė, t. y. organizatorė ir vykdytoja, kuri garantavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytą darbų kokybę. Pagal Sutarties 11.2 punktą, darbų garantinis terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio nuostatomis. Rangovas garantinio laikotarpio metu privalo, Užsakovui pareikalavus, atlikti visus defektų arba žalos ištaisymo Darbus. Rangovas privalo savo sąskaita ir rizika atlikti Darbus, jeigu tie Darbai susiję su Sutarties neatitinkančiomis Medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio sutartinio Rangovo įsipareigojimo neįvykdymu. Taigi, Sutartyje iš esmės buvo susitarta dėl CK numatytų garantinių terminų. Pagal CK 6.698 straipsnį rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos. Šiuo atveju darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 – 1 surašytas 2014 m. vasario 14 d., o draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 11 d., t. y. nepraėjus CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniams terminams nuo darbų perdavimo – priėmimo akto surašymo. Atsakovai šiuo atveju nepagrįstai remiasi 2013 m. vasario 6 d. rangos sutartimi, sudarytoje su subrangovu UAB „Eurosistema ir ko“, numatytais garantiniais terminais, kadangi užsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija su atsakovu RAB „Sidona“ sudarė rangos sutartį, kuriai taikomi CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai. Be to, pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Todėl užsakovas, o šiuo atveju draudimo išmoką sumokėjęs ieškovas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo per 2012 m. lapkričio 30 d. Sutartyje numatytus terminus, tai yra CK 6.689 straipsnyje nustatytus garantinius terminus. Todėl atsakovų argumentai, jog draudiminis įvykis įvyko pasibaigus sutartyje numatytiems garantiniams terminams, yra nepagrįsti. Tačiau teismas atmeta kaip nepagrįstus ir ieškovės atstovo teiginius, kad garantiniai terminai prasideda po viso objekto, t. y. po Alsėdžių gimnazijos pastato rekonstrukcijos darbų užbaigimo pridavimo, kadangi viso objekto pridavimas gali tęstis neapibrėžtą laiką, o gali iš viso būti nepriduotas. Taigi nagrinėjamu atveju AB „Sidona“ atliktus UAB „Eurosistema ir ko“ darbus priėmė 2014 m. vasario 14 d. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1-1, šie įrenginiai buvo eksploatuojami, gimnazija nebuvo uždaryta ir toliau tęsė savo veiklą, todėl garantiniai terminai nagrinėjamu atveju skaičiuojami nuo šio atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo pagal atsakovo RAB „Sidona“ ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartyje Nr. BT6-01-440 numatytus garantinius terminus.

Kaip nurodyta aukščiau, įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija, t. y. rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl CK 6.697 str. 1 ir 3 d. nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, netaikytinos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės – šiuo atveju jis privalo įrodyti tik defektų faktą ir padarytą žalą, tuo tarpu atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodė padarytų defektų faktą ir padarytą žalą, atsakovė žalos padarymo faktą pripažino. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Plungės rajono Alsėdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, pavaduojantis gimnazijos direktorių R. K., 2015-07-13 surašė vandentiekio avarijos metu padarytos materialinės žalos įvertinimo aktą, kuriame yra nurodyta Alsėdžių gimnazijai padaryta žala. Apie šį įvykį Alsėdžių gimnazija pranešė draudėjui ADB „Gjensidige“. Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2015-07-23 rašto AB „Sidona“ dėl statybos darbų defektų ir sugadinto turto matyti, kad 2015 m. liepos 13 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-501 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija avarijos padariniams nustatyti ir įvertinti. Apžiūroje dalyvaujant AB „Sidona“ generaliniam direktoriui Donatui Daukšai, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Č. K. (komisijos pirmininkas), Vietos ūkio ir turo skyriaus vyr. specialistui M. L., Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistei, minėto įgyvendinto projekto vadovei J. G., bei Alsėdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotojui ugdymui R. K. su ūkvedžiu nustatyta, kad patalpos labai stipriai aplietos vandeniu ir užliejimo šaltinis – nulūžusi/nutrūkusi maišytuvo pajungimo žarnelė. Taip pat šiame rašte informuota, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 23 d. iš Alsėdžių gimnazijos gavo pranešimą, kad vėl yra užpiltos patalpos rūsyje. Apžiūrėjus avarijos vietą pastebėta, kad vėl nulūžusi/nutrūkusi maišytuvo pajungimo žarnelė. Iš 2017-06-12 Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos paaiškinimo dėl patalpų užliejimo matyti, kad gimnazijos direktorius paaiškino, kad po gimnazijos renovacijos darbuotojai (meistrai) tose patalpose neatliko jokių remonto darbų, mokiniai ir mokytojos tuo metu atostogavo, ir vienareikšmiškai pareiškia, kad gimnazijos bendruomenė negali būti kalta dėl patalpų užliejimo. Taip pat šiame paaiškinime pažymėjo, kad maišytuvų žarnelės yra prastos kokybės, o šis gedimas nebuvo vienintelis. Be to, byloje esantis UAB „Plungės vandenys“ raštas patvirtina, kad 2015 metais vandens gręžinyje iš kurio buvo tiekiamas vanduo mokyklai maksimalus slėgis buvo 0,3 MPa, todėl negalėjo turėti įtakos reikalavimus atitinkančiai vandentiekio lanksčiajai žarnelei. Taigi ieškovė tiek žalos padarymo faktui, tiek siekiant paneigti mechaninį trūkusios maišytuvo pajungimo žarnelės padarymo faktą, teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą, o kaip minėta aukščiau, ji neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu atsakovė RAB „Sidona“ teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, šalinančių jo atsakomybę, t. y. atsakovė neįrodė, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Dėl draudžiamojo įvykio

Atsakovė RAB „Sidona“ teigė, kad draudikas nepakankamai ištyrė draudimo įvykį ir nepakankamai įvertino atsiradusios žalos dydį.

Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo sutarties standartinės sąlygos yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, kuriose privalo būti nurodyta draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis ir 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Draudimo sutartyje numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties ribas, t. y. detalizuoja draudimo sutarties objektą. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui pasikreipus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013).

Nagrinėjamu atveju draudikas išmokėjo 9803,23 Eur draudimo išmoką, pripažindamas, kad šis įvykis yra draudžiamasis. ADB „Gjensidige“ 2010 m. birželio 17 d. protokolu Nr. 8 patvirtintų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 131 (toliau – Taisyklės) II dalies 2 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama už sutarties galiojimo metu staiga ir netikėtai sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą nurodytą draudimo sutartyje, dėl draudimo sutartyje nurodytų (visų ar draudėjo pasirinktų kelių) draudžiamųjų įvykių – vandens poveikio: šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos (Taisyklių II dalies 2.3.1 papunktis). Taigi nuostoliai, atsiradę dėl trūkusio vandentiekio sistemos vamzdžio ar kitų su vamzdžių sistema sujungtais įrenginiais, remiantis Taisyklių 2.3.1. p. yra pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, šiuo atveju draudimo išmoka išmokėta dėl draudimo sutartimi prisiimtos rizikos, esant tam teisiniam pagrindui, t. y. už sugadinto turto (patalpų) remontą, kuris pagal draudimo sutartį buvo draudimo objektas, draudikas nustatė realų patirtos žalos dydį, taigi, atsakovės argumentas, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, yra nepagrįstas.

Dėl prašomo priteisti žalos dydžio

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Plungės rajono Alsėdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, pavaduojantis gimnazijos direktorių R. K., 2015-07-13 surašė vandentiekio avarijos metu padarytos materialinės žalos įvertinimo aktą, kuriame yra nurodyta Alsėdžių gimnazijai padaryta žala. Pagal užsakovo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Alsėdžių gimnazijos užsakymą UAB „Palska“ atliko Alsėdžių gimnazijos remonto darbus ir surašė atliktų darbų aktą už 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal 2015 m. kovo mėnesio kainas. Ieškovė taip pat pateikė draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą, kurioje draudimo išmoka nurodyta 9803,23 Eur. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti byloje pateiktu atliktų darbų aktu bei kitais ieškovės pateiktais įrodymais dėl žalos atsiradimo, padaryta žala užfiksuota Plungės rajono Alsėdžių gimnazijos vandentiekio avarijos metu padarytos materialinės žalos įvertinimo akte, todėl padaryta žala privalo būti atlyginta. Atsakovas RAB „Sidona“, nesutikdamas su žalos paskaičiavimu, teismui pateikė lokalinę sąmatą, tačiau pažymėtina, kad ši sąmata sudaryta pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas, o faktiškai darbai atlikti 2015 metais ir atliktų darbų akte kainos paskaičiuotos pagal 2015 metų kovo mėnesio kainas, be to, atsakovo paskaičiavimai nėra daryti pagal faktiškai atliktus darbus, o tik kaip teigė atsakovės atstovas D. Daukša, yra tik lyginamasis kainų variantas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad nuostolių suma turi būti sumažinta.

CK 6.280 str. nustatęs regreso teisę į žalos padariusį asmenį nurodė, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas išmokėjo 9803,23 Eur draudimo išmoką, kurios apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse, kurių 10 punkte numatyta, kad nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo, kompetentingų įstaigų ar trečiųjų asmenų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartį, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę. Byloje nenustatyta, jog draudikas neteisingai paskaičiavo draudimo išmoką ir kad atlyginta draudėjui nuostolio suma viršija turto draudimo vertę, o atsakovas neįrodė, jog būtų pažeistos žalos nustatyto ir draudimo išmokos apskaičiavimo bei mokėjimo taisyklės.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės RAB „Sidona“ priteistina 9803,23 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CPK 183 str., 185 str., CK 6.1015 str.).

Atsakovė taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, todėl iš atsakovės RAB „Sidona“ priteistinos 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas vieno atsakovo atžvilgiu, atsakovo RAB „Sidona“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovės RAB „Sidona“ priteistinas ieškovės sumokėtas 221 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Taip pat, iš byloje pateiktų prašymų, mokėjimo pavedimų matyti, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1134,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta, todėl ieškovei iš atsakovės RAB „Sidona“ priteistina 1134,19 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Sidona“, įmonės kodas 169890950, 9803,23 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus 23 ct) žalai atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-01, iki sprendimo įvykdymo, 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir 1134,19 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 19 ct) už advokato teisinę pagalbą ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.