- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- TA-456-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01883-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. atliko bausmę Šiaulių TI kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele, todėl jis gamtinius reikalus turėjo atlikti stebint tiek kitiems nuteistiesiems, tiek pareigūnams. Pareiškėjas tvirtino jautęs blogą kvapą iš sanitarinio mazgo, todėl patyrė stresą ir diskomfortą. Nurodė, jog jam diskomfortą kėlė ir tupimas klozetas. Pareiškėjas teigė, jog kamerose, kuriose atliko bausmę, nebuvo užtikrinta ploto norma, tenkanti vienam asmeniui; žiemą būdavo šalta; kaupėsi drėgmė ir veisėsi grybelis. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, krito tinkas, kiemelių danga buvo slidi. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, bandė (duomenys neskelbtini), netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę kamerose, kuriose vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, o tai leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
3.2. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimo vieta atitverta durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Higienos normos sėdimo tualeto taip pat nenumato. LVAT naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu.
3.3. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kameros vėdinamos per langus, kaip numato teisės aktai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą – negalimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, tokių pažeidimų nenustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Nagrinėjamu atveju analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytini tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Kamerų atitiktį higienos normos reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC). Iš NVSC patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 91, 28 oro temperatūra, drėgmė tinkama, matyti pelėsio. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galbūt esant higienos normų ar kamerų įrengimo pažeidimams, neteikė.
3.5. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. NVSC patikrinimo aktuose yra nustatyti pažeidimai, tačiau ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kuriuose. Nors tam tikri pažeidimai nustatyti, kiemelių eksploatuoti neuždrausta, kadangi nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui.
3.6. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos skyriaus pažymos, 2020 m. balandžio 24 d. 13.45 val., Šiaulių TI, išleidžiant suimtuosius/nuteistuosius iš pasivaikščiojimo kiemelių, atidarius pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 6 duris, suimtasis pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis ant grindų. Nedelsiant buvo iškviesti Šiaulių TI dirbantys pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie suteikė suimtajam pirmąją medicininę pagalbą. Jokių duomenų, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dėl kalinimo sąlygų, Šiaulių TI neturi. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Šiaulių TI pareigūnų veiksmais (neveikimu) nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
6. Teismas iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. 60-18874 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., t. y. visą skundžiamą laikotarpį, buvo laikomas: kameroje Nr. 51, kurioje buvo 3 arba 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,29 iki 4,72 kv. m ploto; kameroje Nr. 52, kurioje buvo 3 arba 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,17 iki 4,63 kv. m ploto; kameroje Nr. 67, kurioje buvo 5 arba 6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,6 iki 3,84 kv. m ploto; kameroje Nr. 5, kurioje buvo 2 arba 3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,35 iki 4,23 kv. m ploto; kameroje Nr. 30, kurioje buvo 4 arba 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,84 iki 4,67 kv. m ploto; kameroje Nr. 91, kurioje buvo 1 arba 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 9,23 kv. m ploto; kameroje Nr. 28, kurioje buvo 3 arba 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,41 kv. m ploto. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerų sanitariniuose mazguose tvyrojo blogas kvapas; oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų; sienos ir lubos buvo pasidengę grybeliu; diskomfortą pareiškėjui kėlė tupimas klozetas, vadovavosi HN 134:2015 12, 16, 17, 34, 39 punktais. Teismas iš NVSC 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. PA-1856 nustatė, kad kameroje Nr. 91 oro temperatūra, drėgmė tinkama, matyti pelėsis, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Teismas sutiko su atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Teismas pabrėžė, kad nemalonus kvapas susijęs su kameroje palaikoma švara, už kurią atsakingi kameroje gyvenantys nuteistieji, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl nemalonaus kvapo. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog kamerų nebuvo galimybės vėdinti per langą, todėl teismas konstatavo, kad Šiaulių TI užtikrino pareiškėjo teisę atlikti bausmę vėdinamoje patalpoje, kaip numatyta HN 134:2015 17 punkte. Tačiau aplinkybė, jog kameroje buvo matomas pelėsis, yra pagrindas konstatuoti HN 134-2015 39 punkto pažeidimą. Teismas iš NVSC 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. PA-2217 nustatė, kad kameroje Nr. 28 oro temperatūra tinkama, veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kitų duomenų, jog kamerose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, oro temperatūra neatitiko HN 134:2015 reikalavimų, nenustatyta.
8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, todėl tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką tupimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu. Taip pat byloje nėra jokių medicininių duomenų, kad tualeto konstrukcija būtų sukėlusi kažkokius sveikatos pakitimus ar, kad pareiškėjas juo negalėjo naudotis.
Atsiliepimas
9. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų (Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145, fotonuotraukų) nustatė, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukštomis sienelėmis – OSB plokšte, mūrine ar plastikine pertvara. Kamerose Nr. 28, 51, 52, 91 sanitarinio mazgo įėjimai atskirti durimis, o kamerose Nr. 5, 30, 67 sanitarinių mazgų įėjimai atskirti ilgomis užuolaidomis. Pagal LVAT praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą. Tokios (ginčo laikotarpiu) naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
10. Teismas atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, NVSC 2020 m. vasario 4 d. patikrinimo aktu Nr. PA-256 nustatė, kad kiemeliuose Nr. 2, 9, 14, 19 yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas. NVSC 2020 m. kovo 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-808 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 10, 11, 13, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemelio Nr. 19 netvarkinga grindinio danga ties įėjimu, kiemeliai Nr. 1, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 tvarkingi. Visi kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs. NVSC 2020 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-1790 nustatyta, kad kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15 sienų danga nutrupėjusi, kiemelyje Nr. 20 nelygi sienų ir grindinio danga, kiemelyje Nr. 21 grindinys tvarkingas. NVSC 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. PA-1820 nustatyta, kad kiemelių Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 20 sienų danga nutrupėjusi, kiemeliuose Nr. 19, 20 nelygi grindinio danga. Kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 pažeidimų nenustatyta. Visi kiemeliai švarūs, valomi nustatyta tvarka. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. PA-1825. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo HN 134:2015 12 punkto pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 24 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas save (duomenys neskelbtini) būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje esanti Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus specialistės 2022 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 61-2028 patvirtina, jog pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl skunde nurodomų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją 2020 m. sausio 24 d. su skundu kreipėsi dėl pareigūnų veiksmų, vaizdo registratorių naudojimo. Šiaulių TI 2020 m. gruodžio 12 d. pateikė pareiškėjui atsakymą į skundą. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra ginčo, jog pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti jam pateiktą atsakymą Kalėjimų departamento direktoriui, todėl jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nurodė, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dėl jo skunde nurodomų netinkamų kalinimo sąlygų. Be to, šiuo sprendimu didesnė dalis skunde nurodomų pažeidimų nepasitvirtino, o konstatuoti tik 2 nurodyti pažeidimai.
12. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (buvo matyti pelėsis ir netinkama kiemelių būklė), jo trukmę, nesant duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistas.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus. Teismas, nepriteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką panašiose bylose. Teismas nevertino visų byloje esančių aplinkybių, kad iš bendro kameros ploto turėjo būti išskaičiuotas plotas, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino, kad buvo pažeista teisė į privatumą naudojantis tualetu.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal EŽTT praktiką, į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Šiuo atveju apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu. Pagal naujausią ir vyraujančią LVAT praktiką sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pagrindo abejoti jo teisingumu nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, kuriais jam neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog gyvenamojoje kameroje buvo matomas pelėsis, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netinkamos būklės (HN 134:2015 12, 39 punktų pažeidimai), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros ploto, teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą, kalėjusių asmenų skaičių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista – pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėtina, kad, vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma (3,6 kv. m), nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.); į sanitarinį mazgą, skaičiuojant jo plotą iš bendro kameros ploto, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai nustatomas minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-609-815/2023 ir kt.).
23. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kamerose pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
24. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti tik higienos normos pažeidimai (gyvenamoje kameroje Nr. 91 buvo matomas pelėsis; pasivaikščiojimo kiemeliai turėjo trūkumų – nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga, nutrupėjusi sienų danga; nelygi grindinio danga), kiti pažeidimai nenustatyti, ir priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
25. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
26. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatytų pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokių pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos iš esmės neindividualizavo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
28. Apibendrinus šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.