Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, privalo atlyginti ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką dėl buto apliejimo, patirtus nuostolius.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl žalos atlyginimo

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

21. Tai reiškia, kad šiuo atveju, t. y. žalos padarymo draudėjo turtui atveju, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl prievolė atsakovei atlyginti ieškovės nurodytus nuostolius (žalą) kiltų tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, jog administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Taigi, pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei; atsakovės kaltės šiuo atveju ieškovė neprivalėjo įrodyti.

22. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

23. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir nustatant administratoriaus informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

25. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką ieškovės nurodomo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. Reglamento 84 punktas nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie abu pagal Reglamento 85 punktą, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Tokiomis priemonėmis Reglamentas įvardija nuolatinius namo būklės stebėjimus ir periodines namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (Reglamento 87.1, 87.2 punktai), kurias atlieka arba jose dalyvauja ir techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.3 punktai) ir kuriose vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami pastebėti defektai, deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis (Reglamento 91, 92 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus planuoja ir organizuoja valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka (Reglamento 95, 97, 98 punktai). Pažymėtina, kad valdytoju Reglamentas įvardija daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtą bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį arba bendrojo naudojimo objektų administratorių, valdantį bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

26. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės, yra išaiškinta, jog vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

28. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kadangi namo administratorė neturi teisės pati savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastaroji vykdė bendrųjų konstrukcijų (šiuo atveju stogo) priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).

29. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio civilines bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, būtent bendro naudojimo objektų administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

30. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. spalio 15 d. organizavo balsavimą dėl daugiabučio namo modernizavimo, tačiau gyventojai sprendimo nepriėmė; atsakovė 2021 m. spalio 25 d. organizavo balsavimą raštu dėl stogo remonto atlikimo, tačiau patalpų savininkai taip pat sprendimo nepriėmė; 2021 m. gruodžio 27 d. buvo organizuotas pakartotinis balsavimas dėl stogo remonto darbų atlikimo, tačiau savininkai vėl nepriėmė sprendimo.

31. Atsakovė taip pat pateikė į bylą ginčo namo techninės priežiūros žurnalą, iš kurio duomenų matyti, kad atsakovė periodiškai organizavo ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų apžiūrą, fiksavo pastebėtus defektus ir šalino (jei reikia) nustatytus trūkumus. Be to, iš pateiktų statinio apžiūros aktų matyti, jog ginčo pastato stogo būklė nuo 2017 iki 2020 m. buvo patenkinama – nurodant, jog stogo danga vietomis pūslėta, lietaus nuvedimo sistema neturi šiukšlių gaudyklės, parapetų apskardinimas surūdijęs, deformuoti, nesandarumai ties alsuokliais; rekomenduojama tvarkyti stogą; 2022 m. akte nurodoma, jog stogo būklė bloga – stogo prilydoma bituminė danga nusidėvėjusi, pūslėta, atskirose vietose nėra nuolydžių link įlajų, parapetų apskardinimai netvarkingi, pažeisti korozijos, galimi nesandarumai; rekomenduojama atlikti stogo paprastojo remonto darbus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pritaria atsakovės bylos nagrinėjimo metu išreikštai pozicijai, kad patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei (kaip ji suprantama pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“), atitinkamai tokie darbai – stogo remonto, tokiu atveju nepriskirtini prie privalomųjų darbų, kuriuos atsakovė turėjo teisę atlikti be patalpų savininkų sutikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo namo patalpų savininkai būtų informavę atsakovę, be kita ko, dėl stogo konstrukcijų trūkumų/defektų, nors iki šiol, kaip patvirtino atsakovės atstovė, namo stogo remontas/atnaujinimas neatliktas; liudytojas taip pat nurodė, kad po nurodyto ginčo įvykio (užliejimo) daugiau užliejimų ar kitų panašaus pobūdžio įvykių nebuvo; atitinkamai šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, jog ginčo namo stogo būklė bent jau ginčo įvykio metu (2022 m. gruodžio 12 d.) nebuvo avarinės būklės. Be to, apie tokią namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos būklę namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti; tai patvirtina ir nurodyti ieškovės siūlymai atlikti stogo remonto darbus.

32. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, pareigas. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji periodiškai atliko ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų apžiūrą, šalino jų trūkumus. Šių ieškovės pateiktų įrodymų tikrumo ieškovė nepaneigė. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ne kartą ėmėsi iniciatyvos, siūlydama namo patalpų/butų savininkams/gyventojams apsvarstyti galimybę atlikti pastato bendrų konstrukcijų (įskaitant ir stogo) remontą, tačiau namo bendraturčiai elgėsi pasyviai, neatvykdavo į atsakovės organizuotus susirinkimus, nedalyvavo organizuotuose balsavimuose raštu, nepriimdavo sprendimų.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius vienos iš būtinosios sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nėra jokio teisinio pagrindo.

34. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, atitinkamai netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensacinių bei procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

35. Kiti šalių argumentai (be kita ko, dėl žalos dydžio, draudėjo veiksmų), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškovė byloje patyrė 606 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė nenurodė byloje patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

38. Ieškinio netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, kaip minėta, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Byloje iš viso patirta 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 12,25 Eur (dvylika eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.