Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus – I. K. ir jos atstovui advokatui S. S.,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo – suinteresuotas asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - K. K., pareiškiantys savarankiškus reikalavimus – I. K. ir D. R., atstovaujamas motinos I. K., bei suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus – I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškėjai T. E. R., suinteresuotiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – D. R. ir K. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja T. E. R., paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (e. b. l. 5).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirties faktas yra patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vištyčio seniūnijos 2016 m. vasario 19 d. išduotu Mirties liudijimu, įrašo Nr. Mirusysis A. R. yra jos, pareiškėjos sūnus ir suinteresuotų asmenų D. R., K. R., tėvas bei I. K. sutuoktinis. A. R. gyvenamoji vieta nuo 2014 m. spalio 7 d. buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Mirus A. R. liko nekilnojamasis turtas: Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. R. mirties, taip pat liko ir kilnojamasis turtas - jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai. Po savo sūnaus A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai jo palikimą priėmė pareiškėja, jo motina T.E. R.. Ji nuo 2007 m. gruodžio 20 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir nuo to laiko gyveno sūnui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Ir toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvena iki šiol. Iki sūnaus mirties gyveno ir naudojosi sūnui priklausančiu butu, o po jo mirties priėmė valdyti mirusiojo turtą. Palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. pirmiausia, rūpinosi sūnaus laidotuvėmis, priėmė po jo mirties likusius asmeninius daiktus, baldus, patalynę, buitinius reikmenis, priėmiau valdyti ir nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi mirusiojo daiktai liko jai, pareiškėjai ir ji jais naudojasi iki šiol. Paveldėtą turtą saugo ir valdo sąžiningai, atvirai, kaip savą. Nors, mirus sūnui A. R., ji, faktiškai priėmė likusį po jo mirties turtą, pradėdama jį valdyti, tačiau įstatymo nustatytu terminu nepadavė vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ir dabar kitaip nėra galimybės įrodyti palikimo priėmimo faktą, kaip jį nustatant teisme. Todėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme. Notarui pareiškimo, dėl A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo niekas nepadavė ir paveldėjimo byla į jo palikimą neužvesta iki šiol. Tai patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro 2023 m. kovo 20 d. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4-5).

Suinteresuotas asmuo I. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama pareiškėją T. E. R. nušalinti nuo paveldėjimo, kaip antros eilės paveldėtoją, kai yra pirmos eilės paveldėtojų; pripažinti paveldėtojo D. R. nepilnametystę svarbia priežastimi, dėl termino palikimui priimti praleidimo ir pratęsti šį terminą; priteisti iš pareiškėjos jos byloje patirtas išlaidas (e. b. l. 46-47).

Suinteresuotas asmuo I. K. pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas, nes teisę į palikimą turi nepilnametis, (duomenys neskelbtini) mirusio A. R. sūnus, D. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam tėvo mirties dieną buvo devyneri metai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CPK) 5.11 straipsnis nustato įpėdinių pagal įstatymą eilę. “Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėje vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.” Būdamas nepilnametis nei tėvui mirus, per nustatytą terminą, nei dabar, paduoti pareiškimą antstolių kontorai jis negalėjo, nes neturi juridinio veiksnumo. D. R., kaip nepilnametį, atstovauja aš jo motina I. K.. Antras jų sūnus, K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), dabar jau yra pilnametis ir jokių pretenzijų į paveldimą butą nereiškia. 2016 metais, mirus A. R., ji liko viena su dviem nepilnamečiais vaikais. Mirus vyrui, gyveno labai sunkiai, ji sunkiai išgyveno netektį, viena rūpinosi vaikais. A. R. bute nuo 2007 metų gyveno jo motinam T. E. R.. Neišmanydama juridinių reikalų, ji patikėjo jų žodiniu susitarimu su pareiškėja, kad butas (duomenys neskelbtini) bus paliktas mažajam anūkui D. R. ir todėl dėl palikimo niekur nesikreipė. Pareiškėja jau senai su jais nebendrauja. Dabar, gavusi pareiškimą iš teismo, suprato, kad pareiškėja nori pasisavinti jos vaikams priklausantį butą (e. b. l. 46-47).

Gavusi šį pareiškimą, pareiškėja pateikė atsiliepimą į pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nurodydama, kad neprieštarauja, kad nepilnamečiui D. R. būtų išskiria privalomoji dalis. Nesutinka, kad būtų nušalinta nuo paveldėjimo, taip pat nesutinku, kad iš jos būtų priteistos I. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos (e. b. l. 79-80).

Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jį kaip įstatyminė atstovė atstovauja motina I. K..

Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą ir suinteresuoto asmens pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų nepateikė.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjos atstovė advokatė Audronė Neniškienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė, nurodė, kad iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens I. K. savarankišku reikalavimu, kad nepilnamečiui D. R. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, kad jis kartu su pareiškėja galėtų priimti palikimą atsiradusį po jo tėvo A. R. mirties (2023 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04 min. 34 sek. iki 05 min. 11 sek., nuo 06 min. 41 sek. iki 09 min. 10 sek., nuo 25 min. 13 sek. iki 26 min. 25 sek. ).

Suinteresuotas asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus I. K. teismo posėdyje savo pareiškimą su savarankiškais reikalavimais palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad kol vyras A. R. buvo gyvas, jie buvo žodiškai susitarę, kad močiutei E. R. leis gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. R. iki jos mirties. Šį butą A. R. nupirko pardavęs paveldėtą namą, nes sudegė tvartas ir mama bijojo ten gyventi. Butą A. R. įsigijo jiems būnant santuokoje. Ji gyvena pas savo tėvų namuose, kuriuos jai paliko mama. Šiame name taip pat gyveno ir A. R.. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėjo lėšų, be to, negalvojo, kad T. E. R. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo. T. E. R. iš buto neveja, leidžia jai ten gyventi kiek reikės, tačiau nori, kad po jos mirties butas atitektų sūnui D. R. (2023 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 26 sek. iki 15 min. 18 sek., nuo 27 min. 36 sek. iki 27 min. 45 sek.).

Suinteresuoto asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus I. K. atstovas advokatas S. S. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkintinas, nes CK 5.11 straipsnis vienareikšmiškai numato paveldėtojų eiliškumą ir jei būtų tenkintinas pareiškėjos prašymas būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Vaiko kaltinti dėl to, kad jis praleido terminą dėl palikimo priėmimo negalima, nes jis yra nepilnametis. Todėl teismas turėtų tenkinti suinteresuoto asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus I. K. pareiškimą, kuriuo prašoma pareiškėją T. E. R. nušalinti nuo paveldėjimo, kaip antros eilės paveldėtoją, kai yra pirmos eilės paveldėtojų; pripažinti paveldėtojo D. R. nepilnametystę svarbia priežastimi, dėl termino palikimui priimti praleidimo ir pratęsti šį terminą. Papildomai parodė, kad tiek pareiškėja E. R., tiek I. K. yra praleidę terminą palikimui priimti, todėl šalys yra lygios, tačiau D. R. yra pirmas paveldėtojas pagal įstatymą palikimui priimti, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas jo atžvilgiu atnaujinti terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti buvo praleistas, todėl, kad močiutė E. R. dar iki A. R. mirties gyveno tame bute, kol buvo geri santykiai tiek su I. K., tiek su anūkais, buvo manoma, kad močiutė nepretenduos į tą butą. I. K. apie terminus palikimui priimti nežinojo, po vyro mirties buvo pasimetusi. O po A. R. mirties, kuomet močiutė pasikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo, suprato, kad buto gali netekti, todėl įstojo į procesą (2023 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 05 min. 14 sek. iki 06 min. 26 sek., nuo 09 min. 22 sek. iki 11 min. 47 sek., nuo 25 min. 26 sek. iki 27 min. 24 sek.).

Liudytoja R. B. teismo posėdyje parodė, kad ji yra T. E. R. kaimynė. Tame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) T. E. R. gyvena apie 16 -17 metų. Kiek jai yra žinoma šį butą pirko pati T. E. R.. Šiame bute gyvena iki šiol. Butu rūpinasi, moka komunalinius patarnavimus, renovaciją. Kodėl butas užregistruotas sūnaus, o ne jos vardu nežino. T.E. R. visada kartoja, kad butą nori palikti anūkui D. R. (2023 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 15 sek. iki 20 min. 55 sek.).

Liudytoja O. K., teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra I. K. sesuo. Kiek jai yra žinoma I. K. palikimo nepriėmė, todėl, kad I. K. po vyro mirties su vaikais turėjo kur gyventi, pinigų neturėjo, apie terminus palikimui priimti nežinojo, todėl taip ir gavosi. Butas yra pirktas pardavus namą, kuris buvo A. R. vardu. Jis buvo tą namą paveldėjęs iš savo močiutės (2023 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 22 min. 40 sek. iki 24 min. 42 sek.).

Suinteresuotas asmuo K. K. būdamas tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be minėto asmens dalyvavimo (CPK 247 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo nepilnametis D. R., teismo posėdyje apklaustas nebuvo, jį kaip įstatyminė atstovė atstovauja motina I. K..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos pareiškimas nepagrįstas ir netenkintinas, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 7). A. R. yra pareiškėjos T. E. R. ir L. V. R. sūnus (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 6). I. K. yra mirusiojo A. R. sutuoktinė (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 12). Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad D. R. ir K. K. yra mirusiojo A. R. sūnūs (gimimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 13, 14). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog po A. R. mirties liko nekilnojamas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Paveldėjimo byla neužvesta, palikimas po A. R. mirties, kreipiantis į notaro biurą su pareiškimu, nepriimtas (e. b. l. 11). Duomenų apie palikėjo A. R. testamentą nėra, kaip ir duomenų apie palikimo priėmimo faktą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: butas su rūsiu , esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, taip pat liko ir kilnojamasis turtas – jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai. Pareiškėja nurodo, kad po savo sūnaus A. R. mirties, faktiškai jo palikimą priėmė jo motina, T. E. R., kadangi ji tame bute jau nuo 2007 m. gruodžio 20 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir nuo to laiko gyvena sūnui priklausančiame bute ir toje pačioje gyvenamoje vietoje gyvena iki šiol. Palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. pirmiausia, rūpinosi sūnaus laidotuvėmis, priėmė po jo mirties likusius asmeninius daiktus, baldus, patalynę, buitinius reikmenis. Visi mirusiojo daiktai liko jai, pareiškėjai ir ji jais naudojasi iki šiol.

Pareiškėja prašo nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Suinteresuotas asmuo I. K. su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas, nes teisę į palikimą turi nepilnametis, (duomenys neskelbtini) mirusio A. R. sūnus, D. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Jam tėvo mirties dieną buvo devyneri metai.

Pagal CK 5.11 straipsnį “Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėje vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.” Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini) yra mirusiojo A. R. sūnus (e. b. l. 13), todėl turi teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės (duomenų, kad mirusysis būtų buvęs sudaręs testamentą, byloje nėra). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas netenkintinas, o suinteresuoto asmens I. K. savarankiškas reikalavimas nušalinti pareiškėją T. E. R. nuo paveldėjimo, kaip antros eilės paveldėtoją, kai yra pirmos eilės paveldėtojų, tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo I. K. su savarankiškais reikalavimais pareiškime prašo, pripažinti paveldėtojo D. R. nepilnametystę svarbia priežastimi, dėl termino palikimui priimti ir pratęsti šį terminą.

Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Suinteresuotas asmuo I. K. pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 metais, mirus A. R., ji liko viena su dviem nepilnamečiais vaikais. Mirus vyrui, gyveno labai sunkiai, ji sunkiai išgyveno netektį, viena rūpinosi vaikais. Neišmanydama juridinių reikalų, ji patikėjo žodiniu susitarimu su pareiškėja, kad butas (duomenys neskelbtini) bus paliktas mažajam anūkui D. R.. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėjo lėšų, be to, negalvojo, kad T. E. R. kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo. Vaiko kaltinti dėl to, kad jis praleido terminą dėl palikimo priėmimo negalima, nes jis yra nepilnametis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nėra priežasčių netenkinti prašymo, todėl terminas palikimui priimti ( pratęstas) atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio, 5.57 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo I. K. prašo priteisti iš pareiškėjos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos T. E. R. ir suinteresuoto asmens I. K. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už advokato suteiktas paslaugas, suinteresuotas asmuo I. K. turėjo 300 Eur advokato pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1055875, Nr. 1055874, e b. l. 39). Nurodytos išlaidos neviršija maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), todėl netenkinus pareiškėjos pareiškimo ir tenkinus suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, iš pareiškėjos T. E. R. suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais I. K. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinus pareiškėjos pareiškimo ir tenkinus suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus, valstybei iš pareiškėjos T. E. R. priteistina 59,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos T. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, netenkinti.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkintini visiškai.

Pareiškėją T. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nušalinti nuo paveldėjimo, kaip antros eilės paveldėtoją, kai yra pirmos eilės paveldėtojų.

Pratęsti (atnaujinti) D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties;

Priteisti iš pareiškėjos T. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjos T. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.