- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1-2730-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29105-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, mokosi, deklaruota ir gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., 2020 m. balandžio 23 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje - požeminėje perėjoje, esančioje Tilto gatvėje Kėdainių m., važiuodamas bėginiu dviračiu „Mckenzie“ bendru pėstiesiems ir dviratininkams taku nuo Žemaitės g. link Tilto g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, kad važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, nepasirinko saugaus greičio bei nedavė kelio ta pačia kryptimi ėjusiai pėsčiajai D. M. ir atsitrenkė dviračiu į jos nugarą, dėl ko nukentėjusioji D. M. po susidūrimo nugriuvo ant asfaltuotos tako dangos, taip šiais veiksmais padarydamas jai kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į skruostą, žandą, kaklo priekį, žaizdą kairio antakio išorinėje dalyje, pereinančią į kairės akies viršutinį voką, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, kraujosruvą kairiame žaste, nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairėje krūtyje, kraujosruvą dešinio sėdmens srityje, kraujosruvą kairio kelio srityje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas kairėje kojoje, apimant blauzdą bei kulną, kraujosruvą dešinio kelio srityje, ir dėl rando po 2020-04-23 padarytos žaizdos veide - kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50.1 punktu („Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)) nukentėjusioji D. M. prarado 10 procentų bendrojo darbingumo, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl neatsargumo.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2020 m. balandžio 23 d. su draugais važinėjosi dviračiais. Draugai važiavo pirmi, o jis važiavo nuo kalniuko, riedėjo, kažkas atsitiko su pedalais ir bėgiais, bandė minti, o kai pakėlė galvą, atsitrenkė į tetą. Važiavo dviračių ir pėsčiųjų taku, įvykis įvyko „tuneliuke“ link Tilto gatvės. Moteris ėjo taku, bet jos nematė, atsitrenkė moteriai į nugarą. Abu nukrito, padėjo jai atsikelti, pamatė, kad ji šlubuoja, padėjo atsisėsti ant suoliuko, pasiūlė iškviesti pagalbą, nes kraujavo. Neprisimena, kaip atrodė nukentėjusiosios drabužiai. Moteris nugriuvo, kai atsitrenkė į ją. Matė, kad po smūgio jai nukrito akiniai nuo saulės, dar stikliuką įdėjo. Sutinka, kad buvo neatidus ir vairavo dviratį neatsakingai ir dėl to įvyko įvykis. Po įvykio nukentėjusiajai prisistatė kita pavarde, nes išsigando, norėjo išvengti atsakomybės. Žino, kad byloje pareikštas 348 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti ir 4 000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, mano jog ieškinys per didelis, galėtų sumokėti 1 000 eurų. Šiuo metu pajamų negauna, gyvena pas mamą, jokio turto neturi, mokosi, bet yra sveikas ir darbingas, turėtų išvažiuoti dirbti į Palangą. Žalos neatlygino. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Atsiprašė nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. 18.20 val., karantino metu, pasivaikščiojimo metu ėjo namo iš Žemaitės į Didžiąją gatvę. Ėjo lėtai. Tik įėjo į tunelį ir pralėkė 3-4 dviratininkai. Jie pravažiavo labai dideliu greičiu. Dar buvo mintis atsisukti pažiūrėti, ar daug tų dviratininkų važiuoja ir pajuto smūgį į nugaros kairę pusę ir iš karto griuvo. Paskui pajuto, kad ją kelia, buvo labai didelis skausmas, buvo visa kruvina. Ją pakėlė, atsiprašė, pasakė, kad nematė. Pastebėjo, kad nepaeina. Nežino kodėl, bet paklausė kaltinamojo pavardės. Jis pasakė, kad yra R. Š.. Jis pamatęs, kad ji nepaeina, pavedė iki suoliuko. Ji atsisėdo, labai bėgo kraujas iš galvos, nes buvo praskeltas antakis. Tas vaikinas stovėjo šalia. Ji paskambino kolegai, o paskui paskambino į 112. Vaikinas buvo su kauke, ji labai gerai įsiminė jo akis, gražios akys ilgomis blakstienomis. Kai paskambino į 112 ir pasakė, kad partrenkė dviratininkas, paklausė, kiek dviratininkui metų. Ji vaikinuko paklausė, kiek jam metų, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) m. Tada pagalvojo, kad vyresnis atrodo. Iš kažkur prisistatė jo draugas, taip pat dviratininkas. Labai gerai prisimena to draugo šypseną, nes buvo be kaukės. Tas draugas akimis parodė į ją, kad pažiūrėtų kaip ji atrodo. Tada tas vaikinukas pasakė, kad turi važiuoti. Ji pasakė, kad taip pat ėjo namo, bet dabar turi sulaukti tarnybų. Tačiau vaikinukas sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Tas jo nuvažiavimas jai buvo labai skaudus. Pradėjo verkti. Atvažiavo policija, viską surašė. O dviratininkas su draugu dideliu greičiu nuvažiavo. Tada atvežė ją į ligoninę, nes buvo labai bloga, susiuvo 5 cm žaizdą ant antakio. Po įvykio buvo visa mėlyna – rankos, kojos, veidas. Krito ant veido. Buvo pakraujavusios akys. Visi sužalojimai atsirado nuo smūgio. Buvo mėlynės ant kojų, nugaros, visur. Gydėsi ilgai, dar dabar skundžiasi, atsirado problemų su kraujo spaudimu. Ligoninėje negulėjo, nes buvo karantinas, tai tik suleido vaistų. Vaistus gėrė nuo smegenų sutrenkimo daugiau nei dvi savaites, o paskui mėnesį laiko kraujo spaudimas šokinėjo. Nedarbingumo neturėjo, nes yra pareigūnė pensijoje. Maždaug po trijų mėnesių grįžo į įprastinį ritmą. Liko liekamųjų reiškinių – dabar dar skauda kairę ranką, nykščio negali užspausti, kraujo spaudimas šokinėja. Anksčiau problemų su kraujo spaudimu neturėjo. Liko didelė baimė dviratininkams. Skauda kelius, kojas. Randas liko, dabar tepa tepalu, kuris naikina randus. Yra galimybė visiškai panaikinti randą – kosmetinė operacija, kuri kainuoja apie 1000 Eur. Randas trukdo gyventi. Planuoja naikinti randą. Palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Prašo 4000 Eur neturtinės žalos, nes stresą išgyveno du kartus – tai pats partrenkimas ir paskui dar palikimas įvykio vietoje. Palikimas buvo skaudžiau nei partrenkimas. Ten greitis buvo didesnis nei žmogaus ėjimo greitis. Be to, liko baimė dviratininkams, miegoti negali. Nekeis nuomonės dėl neturtinės žalos, nes žmogus iš pat pradžių bandė išsisukti, nurodė ne savo pavardę, o paskui dar paliko įvykio vietoje. Praėjo beveik 8 mėnesiai po įvykio, neieškojo jos, nenorėjo atlyginti ieškinio, nemano, kad ir dabar pasistengs atlyginti ieškinį. Nesutinka mažinti ieškinio. Nemato galimybės susitaikyti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir jos priedo - fotolentelės nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra požeminės perėjos, esančios Kėdainiuose, Tilto g., prie prekybos centro "IKI" pradžioje (žiūrint nuo Senamiesčio pusės), kuri skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui ir kurios tako viduryje, žiūrint nuo Senamiesčio g. pusės yra dvi į kraują panašios dėmės ir kad daugiau kaip 24 m atstumu nuo jų į Žemaitės g. pusę yra perėjos tako dangos ženklinimas "Bendras pėsčiųjų ir dviratininkų takas". Schemoje nurodyta, kad pėsčioji judėjo link Senamiesčio ir kad ta pačia kryptimi jai iš paskos judėjo dviratininkas (1 t., b. l. 15-19).
Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyr. patrulio E. G. tarnybiniame pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad reaguojant į 2020-04-23 apie 18.32 val. gautą pranešimą, nuvyko prie Tilto g. 2 Kėdainių m. esančio tunelio, kur rasta pėsčioji D. M. paaiškino, kad 2020-04-23 apie 18.20 val. ėjo nuo Žemaitės gatvės šaligatviu namo ir netoli požeminės perėjos Tilto g. pajuto stiprų smūgį į nugarą, ją kliudė ta pačia kryptimi važiavęs dviratininkas, ji nugriuvo, griūdama susižalojo galvą, skauda dešinę koją. Jaunuolis sustojo ir prisistatė R. Š. apie (duomenys neskelbtini) m. Su juo buvo dar 4-5 jaunuoliai. Dviratininkas pasišalino Smilgos g. link, kol ji skambino pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 22). ?
E. K. paaiškinime nurodė, kad 2020-04-23, apie 18 val. su draugais važinėjosi dviračiu. Važiuojant nuo Žemaitės g. link Tilto g. esančios požeminės perėjos, jam kažkas atsitiko su dviračio bėgiais, palenkė galvą pasižiūrėti kas atsitiko ir po kelių sekundžių kai pakėlė galvą iškarto atsitrenkė į pėsčiąją, kuri įeidinėjo į požeminę perėją. Po smūgio jis ir pėsčioji nugriuvo. Atsistojęs priėjo prie jos ir padėjo atsistoti, nuvedė ant suoliuko atsisėsti, nes ji sakė, kad skauda koją. Paklausė jos ar reikia greitosios. Ji nieko neatsakė, kažkam skambino ir tik tada išsikvietė greitąją. Jai pasakė, kad negali laukti, turi važiuoti ir pasakė netikrą vardą ir pavardę, nes išsigando. Važiuodamas dviračiu girdėjo, kad atvažiuoja greitoji. Dviratį vairavo blaivus. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (1 t., b. l. 27).
2020-05-20 administracinio nusižengimo protokole Nr.66-ANR-P-1892-2020 nurodyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-04-23 18.31 val. Tilto g.2 , Kėdainių m. važiuodamas dviračiu partrenkė pėsčiąją, kuriai nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y., padarė LR ANK 428 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą. 2020-05-20 nutarimu administracinio nusižengimo E. K. už ANK 428 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 100 eurų dydžio bauda. 2020-06-23 D. M. skunde dėl eismo įvykio ir priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad 2020-04-23 18.20 val. Tilto g. Kėdainių m. požeminėje perėjoje buvo partrenkta dviratininko ir sužalota ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl priimtas sprendimas neatitinka ir neįvertina tikros įvykio situacijos padarinių, prašoma atnaujinti tyrimą. 2020-09-08 Kauno AVPK Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos R. Š. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (1 t., b. l. 32-41, 2 t., b. l. 10).
Nukentėjusioji D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-04-23 apie 18.20 val. ėjo namo iš Žemaitės gatvės link Tilto gatvės. Tik įžengus į požeminę perėją, dideliu greičiu ją aplenkė keli dviratininkai. Buvo partrenkta iš nugaros ir sužalota dideliu greičiu atlėkusio kito dviratininko, nugriuvo kairiu šonu ant asfalto dangos. Dviratininkas jai padėjo atsikelti pasakė, kad jos nematė ir atsiprašė. Vaikinas, jos paklaustas, pasakė savo pavardę - R. Š.. Kadangi skaudėjo visą kūną, ypatingai galvą, bėgo kraujas iš galvos, krėtė drebulys, paskambino į 112. Prie vaikino privažiavo draugas ir akimis parodė, kad jis turi važiuoti. Vaikinas sėdo ant dviračio ir jie abu per požeminę perėją nuvažiavo centro link. Netrukus atvyko greitoji, suteikė pirmą pagalbą. Vežant į ligoninę supykino, apsivėmė. Ligoninėje peršvietė kaklą, krūtinę, kojas, lūžių neužfiksavo, pastoviai pykino, vėmė, suleido vaistų ir susiuvo kairiojo antakio plėštinę muštinę 5 cm žaizdą. Paguldė stebėjimui, dėl karantino pasiprašė, kad išleistų į namus. Sesuo ją parvežė pas save namo priežiūrai. Vėliau, esant darbo karantino sąlygoms Kėdainių PSPC, telefonu dėl galvos smegenų sutrenkimo buvo konsultuota neurologo ir 2 savaites gydėsi namuose. Vėliau dėl rankos skausmų kreipėsi pas chirurgą, padarius rentgeno nuotrauką buvo paskirtas gydymas. 2020-05-05 atvykus policijos pareigūnei, automobilyje buvo trumpai apklausta dėl šio įvykio ir nutarimu pripažinta nukentėjusiąja, bei išduota užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai dėl padarytų sužalojimų. Tyrėja matė, kaip ji buvo sužalota, kad susiūtos kaktos muštinės plėštinės žaizdos. 2020-05-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje buvo atlikta jos kūno daugybinių sužalojimų apžiūra ir nustatytas tuo metu nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūros metu kaktos žaizdos dar buvo susiūtos, todėl buvo paaiškinta, kad išėmus siūlus ir susiformavus randui, tikslinga kreiptis ir atvykti papildomai apžiūrai dėl sveikatos sutrikdymo mąsto patikslinimo, kadangi pagal nuo 2003-05-23 Nr. V-298/158/A1-86 galiojančias sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, dėl sužalojimo, sutrikdžiusio ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir su po sužalojimo likusiam randui ant kaktos, konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Gydėsi namuose tuometinio karantino sąlygomis, konsultuojantis su medikais telefonu ir laukė atitinkamų sprendimų iš policijos, tiriančios įvykį. Įvykio metu buvo sulaužyti prancūziški vardiniai akiniai "Vogue", kuriuos įvertina 200 eurų. Visi drabužiai buvo kruvini. Striukę "Marella" ir megztinį nešė į valyklą. Striukės audinyje kairiame petyje yra likęs įplyšimas, kurį įvertina 50 eurų, kadangi striukė kainavo 700 eurų. Beretę, kelnes ir sportinius batelius išsiplovė ir susitvarkė pati. Taip pat buvo apgadinta kuprinės "Michael Kors" sagtis. Kuprinė kainavo 319 eurų, apgadintą sagtį įvertina 30 eurų. Ją sužalojusio vaikino būsena įtarimo nesukėlė, todėl negali pasakyti, ar jis buvo nuo ko nors apsvaigęs. Po įvykio, praėjus kelioms dienoms, savo pastangomis per socialinį tinklą "Facebook" atpažino asmenį, kuris ją sužalojo, asmuo buvo pasivadinęs E., kaip vėliau sužinojo, tai yra E. K.. Įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 44-48). 2020-05-05 paaiškinime D. M. nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 23-24).
?? 2020-08-03 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG1856/2020(02) nurodyta, kad D. M. padaryti sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, pereinant į skruostą, žandą, kaklo priekį, žaizda kairio antakio išorinėje dalyje, pereinant į kairės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolyje, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairėje krūtyje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, kraujosruva kairio kelio srityje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas kairėje kojoje, apimant blauzdą bei kulną, kraujosruva dešinio kelio srityje, randas po 2020-04-23 padarytos žaizdos veide - kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, dėl kurio remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50.1 punktu („Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) konstatuota, kad D. M. prarado 10 procentų bendrojo darbingumo. Remiantis nurodytų taisyklių 7.2 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t.1, b. l. 77-78).
Iš Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. M. pateikė apžiūrai striukę, akinius, kuprinę ( 1 t., b. l. 91-93).
2020-08-12 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima striukė pilkos spalvos, baloninio audinio, su gobtuvu, 42 dydžio, užsegama per vidurį pilkos spalvos užtrauktuku, priekinėje apatinėje striukės dalyje kairėje ir dešinėje pusėse yra po vieną užsegamą užtrauktuku kišenę. Striukės vidinė pusė šviesiai pilkos spalvos, viršuje, ties kaklo sritimi yra etiketė su užrašu: "Marella sport". Galinėje nugaros pusėje, rankovės kairėje, ties petimi matyti audinio pažeidimas, nedidelė kiaurymė, 2 mm dydžio, lygiagrečiai nuo minėto striukės pažeidimo, nugaros kairėje taip pat matyti audinio pažeidimas, audinys pasitrynęs, matyti 3 nedidelės 1 mm kiaurymės. Kuprinė yra pilkos spalvos, odinė, su dirželiais, viršuje yra rankena kuprinei nešti. Kuprinė dviejų skyrių, užsegama metaliniais užtrauktukais, ant kurių galų priekinėje pusėje yra užrašas: "Michael Kors", žemiau užrašo yra užsegamas metaliniu užtrauktuku skyrius, ant dviejų metalinių užtrauktuko galų yra odiniai dirželiai. Ant vienos metalinės užtrauktuko ąselės matyti 1 cm ilgio metalo pažeidimas. Ant visų užtrauktukų metalinių galų vienoje pusėje yra užrašas: "Michael Kors". Akinių rėmas juodos spalvos, stiklai tamsūs, akinių rėmeliai plastikiniai, ant vienos kojelių išorinės pusės yra užrašas: "Vogue", ant vidinės pusės yra užrašas: Vogue made in Italy". Kairės pusės akinių stikliukas iškritęs, rėmelio viršutinė dalis ties akinių kojele sulūžusi. Kairės kojelės išorinė pusė su nubrozdinimais, rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, tokios pačios spalvos dėmė yra ir ant dešinio akinių išorinio stikliuko (1 t., b. l. 94-101). Po apžiūros striukė su kuprine pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai D. M. (1 t., b. l. 102-103).
2020-08-13 paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad akiniai "Vogue" perduoti saugoti į Kėdainių r. PK daiktų saugyklą. Nukentėjusiajai teismo posėdžio metu atsisakius paimti akinius, juos nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t., b. l. 105-106).
Iš Savanoriško Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis E. K. apžiūrai pateikė dviratį (1 t., b. l. 114-116).
2020-08-10 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant įtariamajam E. K., atlikta dviračio apžiūra. Apžiūrimo dviračio rėmas yra pilkos spalvos , daugelyje vietų nubrozdintas, su dvejais pedalais, ant įstrižai einančio rėmo yra užrašas MCKENZIE. Dviratis be priekinio rato, tik su priekine šake, sparnas sidabrinės spalvos. Ant galinio rato yra vienas oranžinės spalvos atšvaitas, virš galinio rato sidabrinės spalvos sparno yra bagažinė, ant galinio sparno nėra atšvaito, tik likusi sulūžusi plastikinė juodos spalvos dalis. Dviračio sėdynė - juodos spalvos, odinė, vienoje pusėje yra užrašas "Velo Ploch", sėdynė vienoje pusėje įplyšusi. Dviračio vairas yra lenktas, ant vairo rėmo dešinėje pusėje yra bėgių rankena, ant kurios sužymėti 7 bėgiai bei yra metalinė galinių stabdžių rankenėlė. Kairėje vairo pusėje yra bėgių rankena, ant kurios sužymėti 3 bėgiai, yra metalinė priekinių stabdžių rankena bei ant rėmo pritvirtinta lemputė, kurios korpusas plastikinis, peršviečiamas, įjungus lemputę, ji veikė. Ant vairo keliose vietose apvyniota izoliacinė juosta. Taip pat nurodyta, kad dėl nesančio priekinio rato, stabdžių patikrinti nebuvo galimybės. Įtariamasis teigia, kad įvykio metu abu stabdžiai buvo tvarkingi, ratą nuėmė dėl įsileidusios padangos (1 t., b. l. 117-124). 2020-08-10 pakvitavime nurodyta, kad dviratis grąžintas E. K. (1 t., b. l. 125).
Liudytojas E. G. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, dienos ir valandos nepamena, vakare, dirbo pamainoje kartu su vyr. patruliu D. B. ir gavo iš budėtojo pranešimą, kad Kėdainių mieste, Tilto g., požeminėje perėjoje yra eismo įvykis, dviratininkas partrenkė pėsčiąją ir pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, už pėsčiųjų perėjos prie tilto ant suoliuko sėdėjo pėsčioji D. M., kuri paaiškino, kad nuo Žemaitės gatvės taku ėjo namo, priėjus požeminę perėją Tilto g., pajuto stiprų smūgį į nugarą ta pačia kryptimi važiuojančio dviratininko. Po smūgio ji nugriuvo ant asfaltuotos tako dangos, griūdama susižalojo galvą, sakė, kad skauda koją, ranką, iš kažkurio antakio bėgo kraujas. Minėjo, kad ją partrenkęs jaunuolis sustojo, padėjo jai atsisėsti, prisistatė R. Š., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, su pastaruoju dar buvo keli jaunuoliai. Ką nukentėjusioji dar sakė, šiuo metu nepamena. Po to atvyko greitoji ir ją išsivežė. Įvykio metu buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, padarytos foto nuotraukos. Per duomenų bazę buvo patikrintas D. M. nurodytas jaunuolis, kuris pagal nurodytus duomenis rastas nebuvo. Kiti asmenys, važiavę kartu su kaltininku, įvykio metu nustatyti nebuvo. (1 t., b. l. 109-111)
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.
Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Šioje baudžiamojoje byloje analizuojamu atveju BK 139 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.
KET 57 punktas apibrėžia reikalavimą dviračių vairuotojams, t. y. važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog visiškai pasitvirtino kaltinamajam pareikštas kaltinimas, jog jis pažeidė KET 57 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas dviračiu, bendru pėstiesiems ir dviratininkams taku nuo Žemaitės g. link Tilto g., nepasirinko saugaus greičio bei nedavė kelio ta pačia kryptimi ėjusiai pėsčiajai D. M. ir atsitrenkė dviračiu į jos nugarą, dėl ko nukentėjusioji D. M. po susidūrimo nugriuvo ant asfaltuotos tako dangos, laiku nesustabdydamas vairuojamo dviračio iki pėsčiojo ar palikdamas saugų tarpą iš šono jo neapvažiavo, tokiu būdu dėl neatsargumo atsitrenkė dviračiu į nukentėjusiosios nugarą, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojo parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. pG1856/2020(02), kuria patvirtinama, kad šio trauminio įvykio metu D. M. padaryti sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, pereinant į skruostą, žandą, kaklo priekį, žaizda kairio antakio išorinėje dalyje, pereinant į kairės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolyje, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairėje krūtyje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, kraujosruva kairio kelio srityje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas kairėje kojoje, apimant blauzdą bei kulną, kraujosruva dešinio kelio srityje, randas po 2020-04-23 padarytos žaizdos veide - kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, dėl kurio remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50.1 punktu („Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) konstatuota, kad D. M. prarado 10 procentų bendrojo darbingumo. Remiantis nurodytų taisyklių 7.2 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, teismas mano esant byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas neatsargus (nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, nurodė, jog mokosi, neteistas (2 t., b. l. 3, 11-12), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6-9), VšĮ Kėdainių Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 23); Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos rašte nurodyta, kad charakterizuojančių E. K. duomenų neturi (2 t., b. l. 20). Atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau neatlygino žalos. Nukentėjusioji patvirtino, jog susitaikymo su kaltinamuoju galimybių nėra, nes kaltinamasis iš pat pradžių bandė išsisukti, išvengti atsakomybės, nurodė ne savo pavardę, o paskui dar paliko nukentėjusiąją vieną įvykio vietoje.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam skirtina BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nesiekia minėtos bausmės vidurkio, t. y. 1 metai (BK 48 str. 2 d.). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, intensyvios priežiūros skyrimo nenumatė – atitinkamai, jos skyrimas pasunkintų kaltinamojo padėtį. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 5 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą -348,00 eurus (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ir mokytis, arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas),
Teismo vertinimu, atsižvelgus į išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokios rūšies ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą žalą už nukentėjusiosios gydymą. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų – 190,20 Eur, todėl prašoma šią sumą priteisti iš kaltinamojo (1 tomas b. l. 82-85). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Ši turtinė žala atsirado dėl jo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis PSDF biudžetui, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 348,00 eurų turtinės ir 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54-65), motyvuodama, jog įvykio metu buvo stipriai partrenkta dviračiu ant asfalto, smūgio metu buvo ne tik sužalota, bet ir sukruvinti nuo žaizdos ir apgadinti drabužiai, kuriais tuo metu vilkėjo - striukė MARELLA, kurios vertė apie 700 eurų, kurios apgadinimus vertina 50 eurų ir valymas valykloje kainavo 12 eurų (prideda nuotrauką ir valyklos čekį), nuo kraujo dėmių suteptas megztukas su kaklu, kurio valymas valykloje kainavo 4,50 eurų (pateikė nuotrauką ir valyklos čekį), apgadinta kuprinės MICHAEL KORS, kurios vertė 319 eurų, metalinė sagtis, kurią vertina 30 eurų (prideda nuotrauką), sulaužyti nuo saulės italų firmos VOGUE akiniai, kurių vertė 200 eurų (prideda nuotrauką). Po traumos daugiau kaip mėnesį gydėsi ambulatoriškai ir 2 savaites vartojo neurologo išrašytus vaistus Nimesill, už kuriuos sumokėjo 8,30 eurų, 1,84 eurų, taip pat žaizdų gydymui pirko Traumeel tepalą 9,64 eurų vertės, pleistrą žaizdų tvarstymui 2,09 vertės, vėliau susiformavusiam randui gydyti tepalą Dermatix Ultra 48,09 eurų vertės, už kurį sumokėjo su nuolaida 9,70 eurų, 2 kartus vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių kūno apžiūrai, 2020-05-06 ir 2020-07-16 maršrutu Kėdainiai-Kaunas, ir atgal. Kadangi kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, vadovaudamasi www.autobusubilietai.lt nurodytomis autobusų bilietų kainomis, vieną kelionę pirmyn ir atgal vertina 10 eurų, iš viso už 2 keliones - 20 eurų. Dėl E. K. padarytos nusikalstamos veikos padaryta ir neturtinė žala - visiškai nepelnytai patyrė didelį fizinį skausmą, kuomet buvo skaudžiai partrenkta dideliu greičiu dviračiu važiavusio kaltininko, patyrė galvos, kaklo, krūtinės ląstos, kairio peties ir krūtinės, dešinio ir kairio kelių sąnarių, minkštųjų audinių blauzdos ir dešinės čiurmos traumas. VĮ Kėdainių ligoninėje buvo susiūtos 2 kaktos srities žaizdos, po kurių susiformavo randai kaktoje, kurių pašalinimo kosmetinė operacija kainuos apie 1000 eurų. Turėjo galvos smegenų sukrėtimą, pykino po įvykio ir kelias dienas po jo. Po įvykio patyrė emocinę depresiją, baimę ir miego sutrikimus, po įvykio kelias naktis beveik nemiegojo, krėtė drebulys, skausmas ir patirtas šokas. Beveik 3 mėnesius kairė veido pusė buvo po sumušimo pamėlusi, mėnesį laiko sunkiai vaikščiojo, dėl ko buvo apribotas judėjimas. Šiuos patirtus nemalonius išgyvenimus jaučia iki šiol - dažnai sukyla kraujo spaudimas, kankina galvos ir vidaus organų skausmai, kuriuos medikai konstatuoja kaip didelio sutrenkimo įvykio metu pasekmėmis. Kaltininkui pasišalinus iš įvykio ir palikus ją ant suoliuko bejėgėje ir skausmingoje būklėje, išgyveno didelį papildomą skausmą ir apmaudą dėl tokio poelgio.
Kaltinamasis E. K. civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, jog jis per didelis, galėtų gal sumokėti apie 1 000 eurų.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką D. M. atžvilgiu, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Byloje nukentėjusioji pateikė įrodymus patvirtinančius ieškinio pagrįstumą dėl turtinės žalos, pažymėtina, jog nurodyta ieškinio suma dėl turtinės žalos yra protinga savo apimtimi, laikant jog tokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajai dėl sugadintų rūbų, daiktų, dėl kelionės ir vaistų išlaidų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis E. K..
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju teismas mano esant pagrindą nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Byloje neginčijamais įrodymais nustatyta, jog E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 57 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nesunkiai sužalota kito asmens sveikata. Šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, pereinant į skruostą, žandą, kaklo priekį, žaizda kairio antakio išorinėje dalyje, pereinant į kairės akies viršutinį voką, kraujosruva dešinės akies obuolyje, kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairėje krūtyje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, kraujosruva kairio kelio srityje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas kairėje kojoje, apimant blauzdą bei kulną, kraujosruva dešinio kelio srityje, randas po 2020-04-23 padarytos žaizdos veide - kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, dėl kurio remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 50.1 punktu („Neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) konstatuota, kad D. M. prarado 10 procentų bendrojo darbingumo. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, jog patirti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nors nukentėjusioji teismui ir nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kokia konkrečiai randų kaktoje, pašalinimo kosmetinė operacija bus atliekama, kokie liekamieji reiškiniai šiuo metu objektyviai egzistuoja, kokios perspektyvos prognozės sveikatos atžvilgiu, tačiau pastarosios patirtų sužalojimų pobūdis ir mastas neleidžia abejoti, kad neturtinė žala buvo padaryta, tačiau byloje bet kokiu atveju yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo mastą. Nukentėjusioji patvirtino, jog jai susiuvo 5 cm žaizdą ant antakio. Po įvykio buvo visa mėlyna – rankos, kojos, veidas. Buvo pakraujavusios akys. Gydėsi ilgai, atsirado problemų su kraujo spaudimu. Ligoninėje negulėjo, nes buvo karantinas. Vaistus gėrė nuo smegenų sutrenkimo daugiau nei dvi savaites, o paskui mėnesį laiko kraujo spaudimas šokinėjo. Maždaug po trijų mėnesių grįžo į įprastinį ritmą. Liko didelė baimė dviratininkams. Skauda kelius, kojas. Randas liko ant kaktos.
Teismo vertinimu, nurodyti nukentėjusiosios tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Vis dėlto, kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis kaltu prisipažino, eismo įvykio neneigė, atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį bei asmeninio gyvenimo situaciją, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-813/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-594/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-334/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-468/2019 ir kt.), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 2 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Kiti procesiniai klausimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (1 t., b. l. 147-148).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: akinius "Vogue" saugomus Kėdainių r. PK daiktų saugykloje, kadangi nukentėjusioji atsisakė juos paimti, nes sulaužyti, sunaikinti (1 t., b. l. 105-106). Dviratį grąžintą E. K. pagal pakvitavimą palikti jo žinioje (1 t., b. l. 125-126). Striukę su kuprine pagal pakvitavimą grąžintus nukentėjusiajai D. M. palikti jos žinioje (1 t., b. l. 102-103).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant E. K. įpareigojimus: mokytis, arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 5 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą -348,00 eurus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą vietoj intensyvios priežiūros paskiriant E. K. įpareigojimus: mokytis, arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 5 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai D. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 348,00 eurus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios D. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai D. M. iš E. K. 348,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimą ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. K., 190,20 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 20 ct) PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: akinius "Vogue" saugomus Kėdainių r. PK daiktų saugykloje, sunaikinti. Dviratį grąžintą E. K. pagal pakvitavimą palikti jo žinioje. Striukę su kuprine pagal pakvitavimą grąžintus nukentėjusiajai D. M. palikti jos žinioje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.