Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. ir jo gynėjo advokato Stasio Kavaliūno apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 139 straipsnio 1 dalį ir skirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta J. R. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmė paskirta atlikti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Iš J. R. priteista J. M. 1300,00 Eur (vienas tūkstantis tris šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 185,31 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 31 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. R. nuteistas už tai, kad jis, 2019-09-15 apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas su priešais ateinančiu J. M. kliudė jį pečiu ir nustūmė nuo šaligatvio pakylos, dėl ko pastarasis griūdamas susilaužė dešinį žastikaulį, taip dėl neatsargumo padarydamas dešinio žastikaulio kaklo lūžį ir nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam J. M. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. R. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę J. R. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už neatsargų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą J. R. skyrė arešto bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta - 30 parų arešto bausmė. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. R. teisiamas 10 kartą, anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir tai, kad J. R. nedirbantis, išsiskyręs. 2010 m. buvo įrašytas į psichiatro įskaita, 2011-2013 m. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 70).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. R. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus arešto bausmė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Kaip jau minėta anksčiau, J. R. teisiamas 10 kartą, jam buvo skiriama ir reali laivės atėmimo bausmė bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas paskiriant įpareigojimus, jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, vagystėmis, plėšimais, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dviem dienoms, po to, kai jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (2019-09-13). Be viso to, J. R. ne kartą baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais, esant neblaiviam. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti tiek administracinio, tiek kriminalinio pobūdžio pažeidimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, J. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją keisti nėra teisinio pagrindo.

10. Apeliacinio skundo teiginys, kad nepakeitus bausmės rūšies, jis netektų darbo Norvegijoje, kurį šiuo metu yra susiradęs ir atitinkamai negalėtų pasirūpinti mažamečiu sūnumi, nesudaro pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę J. R. skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, tačiau labai konkrečiai ir aiškiai argumentavo, kodėl nuteistajam vis dėlto skiriama griežtesnė bausmės rūšis – areštas ir teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo tokiems nuosprendžio argumentams nepritarti. Bylos duomenys patvirtina, kad J. R. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, pastovių pajamų neturi, todėl skirti dar vieną finansinio pobūdžio sankciją jam nebūtų tikslinga, kadangi visiškai realu, jog bausmė nepasieks jai keliamų tikslų. Pagaliau, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta J. R. sezoninio darbo Norvegijoje sutartis niekaip nepatvirtina darbo realumo, juo labiau, kad pastaroji sutartis buvo sudaryta tik bandomajam laikotarpiui nuo 2019-12-12 iki 2020-03-12, ir šiuo metu, t. y. nutarties priėmimo dieną, ji nebegalioja. Abejoti darbo tikrumu ir realumu verčia ir tai, kad J. R. neva buvo įdarbintas Norvegijoje nuo 2019-12-12, kuomet jis buvo Lietuvoje ir jam buvo skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, J. R. bausmė paskirta remiantis bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma ir abejonių nekelia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. R. ir jo gynėjo advokato Stasio Kavaliūno apeliacinį skundą atmesti.