- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-443-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01291-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. N., E. N., K. C.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir E. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5447-921/2019 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. N., A. N. ir K. C. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjų skyrimo ir lėšų vaikų išlaikymui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. A., P. A., J. K., K. K., A. P. ir L. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti E. N. motinos valdžią vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti A. N. tėvo valdžią vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) neterminuotai apriboti K. C. tėvo valdžią dukros M. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-702 nustatytą A. N. laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; 5) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-700 nustatytą M. C. laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; 6) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-701 nustatytą D. N. laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-499 nustatytą D. N. laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; 8) paskirti M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais A. P. ir L. P.; 9) nustatyti M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų A. P. ir L. P. gyvenamojoje vietoje; 10) paskirti D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais R. A. ir P. A.; 11) nustatyti D. N. gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų R. A. ir P. A. gyvenamojoje vietoje; 12) paskirti D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais J. K. ir K. K.; 13) nustatyti D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų J. K. ir K. K. gyvenamojoje vietoje; 14) priteisti iš E. N. vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 15) priteisti iš A. N. vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 16) priteisti iš K. C. dukros M. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 17) nepilnametėms M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirti nuolatinius globėjus A. P. ir L. P.; 18) nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirti nuolatinius globėjus R. A. ir P. A.; 19) nepilnametės D. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirti nuolatinius globėjus J. K. ir K. K..
2. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė pagal įgaliojimą teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė E. N. ir K. C. yra nepilnametės M. C., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Atsakovė E. N. ir A. N. yra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Atsakovės E. N. šeima nuo 2012 m. rugsėjo 18 d., o atsakovo A. N. nuo 2017 m. gegužės 8 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (pasikeitus teisės aktams ši apskaita nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinta). Su atsakovais E. N. ir A. N. buvo dirbamas socialinis darbas, tačiau jis teigiamų rezultatų nedavė. Atsakovų gyvenimo būdas viso socialinio darbo metu nepasikeitė, nebuvo pašalintos priežastys, dėl kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Atsakovai, ieškovės nuomone, nevisiškai supranta vaikų poreikius, nelinkę spręsti problemų, atsisakė tėvystės įgūdžių užsiėmimų, teigdami, kad informacija jiems neteikia naudos. Atsakovai šiuo metu yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, priežiūros (paskutinį kartą vaikus matė 2019 m. kovo mėn.), neteikia jiems išlaikymo. Atsakovas K. C. taip pat yra visiškai nusišalinęs nuo dukros M. C. auginimo, auklėjimo, per visą dukros laikinosios globos laikotarpį ja nesidomėjo, jos nelankė. Duomenų, kad atsakovai būtų pasirengę auginti vaikus ir kad padėtis gali pasikeisti, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas neterminuotai apribojo atsakovei E. N. motinos valdžią vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apribojo A. N. tėvo valdžią vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apribojo K. C. tėvo valdžią dukros M. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A1-700 „Dėl M. C. laikinosios globos nustatymo“; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A1-702 „Dėl A. N. laikinosios globos nustatymo“; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A1-701 „Dėl D. N. laikinosios globos nustatymo“; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. A1-499 „Dėl D. N. laikinosios globos nustatymo“; nustatė nepilnamečiams vaikams M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą; paskyrė M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais A. P. ir L. P.; nustatė M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje; paskyrė D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais R. A. ir P. A.; nustatė D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje; paskyrė D. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais J. K. ir K. K.; nustatė D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės E. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo K. C. išlaikymą nepilnametei dukrai M. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė nepilnametėms M. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise nuolatinius globėjus A. P. ir L. P.; paskyrė nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise nuolatinius globėjus R. A. ir P. A.; paskyrė nepilnametės D. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise nuolatinius globėjus J. K. ir K. K..
4. Teismas nustatė, kad atsakovai K. C. ir E. N. yra M. C., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Atsakovai E. N. ir A. N. yra A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A-3434 atsakovė E. N. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A1-735 atsakovas A. N. buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos vaikams nustačius laikinąją globą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-700 M. C. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. balandžio 28 d. Jos globėja paskirta I. S.. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A1-1042 M. C. laikinaisiais globėjais nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskirti A. P. ir L. P.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-702 A. N. nuo 2017 m. balandžio 28 d. nustatyta laikinoji globa. Jos globėja paskirta I. S.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. A1-1046 A. N. globėjais nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskirti A. P. ir L. P.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-701 D. N. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. balandžio 28 d. Jo globėja paskirta L. R.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-297 D. N. globėjais nuo 2018 m. kovo 19 d. paskirti R. A. ir P. A.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-499 D. N. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. balandžio 3 d. D. N. globėjais paskirti J. K. ir K. K..
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, jog nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš biologinės šeimos dėl smurto artimoje aplinkoje, nepriežiūros, netinkamų sąlygų vaiko auginimui. Atsakovas K. C. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros M. C. auklėjimo, priežiūros, išlaikymo. Jis dukros nelanko, ja visiškai nesidomi, neteikia jai išlaikymo. 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas K. C. nurodė, kad jis nėra biologinis M. C. tėvas. Aplinkybes, kad nėra biologinis M. C. tėvas, atsakovas K. C. sužinojo prieš 2–3 metus. Atsakovui yra išaiškinta ir žinoma, kad dėl tėvystės nuginčijimo jis turi kreiptis į teismą, tačiau to iki šiol jis nepadarė. Atsakovas A. N. vaikus D. N., A. N. ir D. N. visą laikinosios globos laikotarpį matė vieną kartą. Teismo posėdžio, kuris vyko 2019 m. gegužės 31 d., metu atsakovas A. N. nurodė, kad paskutinį kartą savo vaikus matė gal prieš keturis mėnesius. Atsakovė E. N. su savo biologiniais vaikais, augančiais laikinųjų globėjų šeimose, matėsi kelis kartus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai A. N. ir E. N. paskutinį kartą su savo biologiniais vaikais buvo susitikę 2019 m. kovo mėn. Trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovų susitikimai su biologiniais vaikais vykdavo labai trumpai, jų metu atsakovai neskirdavo didelio dėmesio savo biologiniams vaikams. Materialinio išlaikymo savo biologiniams vaikams nei A. N., nei E. N. neteikia. Atsakovė E. N. kelis kartus savo vaikams buvo atvežusi rūbų, žaislų, saldainių. Teismas nenustatė, kad būtų susiformavęs ar atkurtas atsakovų E. N. ar A. N. ryšys su biologiniais vaikais. Teismas sprendė, kad atsakovai E. N., A. N. ir K. C. pareigų savo biologinių vaikų atžvilgiu tinkamai nevykdo. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra.
6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai nededa pakankamai pastangų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į biologinę šeimą ir nėra duomenų, kad atsakovų elgesys galėtų ateityje pasikeisti, teismo vertinimu, yra pagrindas: neterminuotai apriboti atsakovės E. N. motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. C., A. N., D. N. ir D. N. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovo K. C. tėvo valdžią nepilnametės dukros M. C. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovo A. N. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. N., D. N. ir D. N. atžvilgiu.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas K. C. niekur nedirba, registruoto turto neturi. 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu gauna tik socialines išmokas, kurių dydis sudaro apie 122 Eur per mėnesį, paskutinį kartą dirbo prieš du metus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Duomenų, kad negali susirasti darbo dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių, nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė ir duomenų apie kitus turimus išlaikytinius. Laikinieji globėjai A. P. ir L. P. pateikė duomenis, kad M. C. poreikiams išleidžiama apie 343 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai ir iš atsakovo K. C. priteisė išlaikymą M. C. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 sausio 23 d., iki jos pilnametystės.
8. Teismas nustatė, kad A. N. poreikiams tenkinti reikalinga apie 255 Eur per mėnesį, D. N. poreikiams – 390 Eur, D. N. – 385 Eur. M. C. poreikiams tenkinti reikalinga apie 343 Eur per mėnesį. Atsakovas A. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra apie 530 Eur per mėnesį, gauna 229,68 Eur šalpos neįgalumo pensiją, registruoto turto neturi. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad negali susirasti geriau apmokamo darbo. E. N. savo vardu registruoto turto neturi, šiuo metu niekur nedirba, gauna 240,24 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo pensiją. Atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad negali dirbti ir gauti pajamų, nėra. Atsakovai A. N. ir E. N. 2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka teikti savo vaikams po 20 Eur kas mėnesį.
9. Atsižvelgęs į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovai yra darbingi, jauno amžiaus, nesant duomenų, kad atsakovai negali dirbti ar susirasti geriau apmokamo darbo, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai ir: priteisė iš atsakovės E. N. nepilnamečiams vaikams M. C., A. N., D. N. ir D. N. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 29 d., iki vaikų pilnametystės; priteisė iš atsakovo A. N. nepilnamečiams vaikams A. N., D. N. ir D. N. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 29 d., iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Atsakovas A. N. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, vaikus grąžinti į šeimą arba sprendimą pakeisti ir laikinai apriboti A. N. tėvo valdžią vaikų A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš A. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; bet kuriuo atveju nustatyti A. N. su vaikais bendravimo tvarką: 1) kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 2) neporiniais metais švenčių dienomis: Naujieji metai, Šv. Velykos, liepos 6 d., Vėlinės, atvežant dukras pirmą švenčių dieną 11.00 val., pasiimant paskutinės švenčių (laisvos dienos) dienos 16.00 val.; 3) poriniais metais švenčių dienomis: Vasario 16-osios, gegužės 1 d., Žolinės, Šv. Kalėdos, atvežant dukras pirmą švenčių dieną 10.00 val., pasiimant paskutinės švenčių (laisvos dienos) dienos 16.00 val.; 4) visų mokinių atostogų metu - visų pusę atostogų laiko; 5) vasaros sezono metu - nepertraukiamai 2 savaites pasirinktinai, atsižvelgiant į vaikų pageidavimą; priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nesiaiškino tikrosios padėties. Atsakovams buvo sudaromos dirbtinės kliūtys susitikti su vaikais. Net susitikimų metu buvo daromi trukdžiai bendrauti su vaikais, visaip kišamasi bendravimo su vaikais metu. Bendraujant su vaikais pastoviai dalyvaudavo pašaliniai asmenys (psichologai, auklės, atstovai ir panašiai), kurie neprisidėdavo prie atsakovų ryšių su vaikais stiprinimo, bet atvirkščiai, vien jų žvilgsniai baugindavo ne tik vaikus, bet ir atsakovus. Ar yra įmanomas normalus bendravimas su vaikais, kai pastoviai primenama, kad ne taip bendrauji su vaiku ir girdint vaikams. Susitikimai buvo trikdomi būtent 2019 m. kovo mėnesį, susitikimo metu atsakovams buvo paaiškinta, kad susitikimai su vaikais kenkia vaikams, jų interesams, jie nepageidautini, kad jau vyksta teismo procesas. Teismas nemotyvavo kiek susitikimų vyko iki 2019 m. kovo mėnesio.
10.2. Teismas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad būtų susiformavęs ar atkurtas atsakovų E. N. ar A. N. ryšys su biologiniais vaikais. Tačiau teismas to nenustatinėjo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad teismas tik nustatinėjo, aktyviai rinko bei padėjo ieškovui rinkti duomenis, kad būtų patvirtinta, kad atsakovai E. N. ir A. N. pareigų savo biologinių vaikų atžvilgiu tinkamai nevykdo.
10.3. Teismas nerinko duomenų, tvirtinančių, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovo teigimu, padėtis jau yra pasikeitusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad A. N. nuo 2015 m. spalio 2 d. dirbo kasininku pardavėju, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pervestas į taromato operatorius. A. N. kaip darbuotojas yra darbštus, atsakingas, pareigingas. Puikiai atlieka pavestas užduotis, imlus naujovėms ir pasiūlymams. Per visą laikotarpį nėra turėjęs nusižengimų ar pastabų dėl darbo kokybės. Kaip žmogus A. N. yra mėgstamas bendradarbių, nestokoja humoro jausmo, stengiasi nuoširdžiai išklausyti tiek kolegas, tiek klientus. Ir tai apie žmogų, kuris negali bendrauti su savo vaikais, negali jais pasirūpinti. Duomenys apie darbo užmokestį patvirtina, kad atlyginimas padorus ir pakankamas pragyventi tiek atsakovui, tiek jo šeimai. Šiuo metu atsakovai gavę socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Bendravo su artimiausio lopšelio–darželio vadovais dėl vaikų lankymo.
10.4. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vaikų lygiateisiškumo principą bei jų poreikius, išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
10.5. Apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatytina atsakovų bendravimo su vaikais tvarka, kadangi apribojus tėvų valdžią, tėvai nepraranda teisės matytis ir bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nesprendė.
11. Atsakovės E. N. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, vaikus grąžinti į šeimą arba sprendimą pakeisti ir laikinai apriboti E. N. motinos valdžią vaikų M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti E. N. su vaikais bendravimo tvarką: 1) kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 2) neporiniais metais švenčių dienomis: Naujieji metai, Šv. Velykos, liepos 6 d., Vėlinės, atvežant dukras pirmą švenčių dieną 11.00 val., pasiimant paskutinės švenčių (laisvos dienos) dienos 16.00 val.; 3) poriniais metais švenčių dienomis: vasario 16-osios, gegužės 1 d., Žolinės, Šv. Kalėdos, atvežant dukras pirmą švenčių dieną 10.00 val., pasiimant paskutinės švenčių (laisvos dienos) dienos 16.00 val.; 4) visų mokinių atostogų metu - visų pusę atostogų laiko; 5) vasaros sezono metu - nepertraukiamai 2 savaites pasirinktinai, atsižvelgiant į vaikų pageidavimą; priteisti išlaikymą po 20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nesutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu. Vaikus atsakovė norėjo susigrąžinti į šeimą. Su vaikais bendravo tiek, kiek galėjo dėl savo sveikatos būklės. Susitikimai vyko vaikų gerovės centre „Pastogė“. Vaikai visuomet džiaugėsi matydami atsakovę, mergaitės klausdavo, kada jas atsakovė pasiims namo. Netiesa, kad A. nežino, kad atsakovė yra jos mama. Nors šiuo metu atsakovė niekur nedirba, tačiau gauna neįgalumo pensiją, grąžinus jai vaikus, ji susitvarkytų dokumentus gauti socialines pašalpas, tuomet lėšų užtektų pragyvenimui. Prie vaikų išlaikymo prisidės ir atsakovas N. Atsakovė turi gyvenamąją vietą, vaikus gali aprūpinti ir aprūpins visomis priemonėmis, būtinomis augti ir vystytis. Atsakovė myli vaikus, pageidauja auginti ir būti su jais visą laiką, auklėti.
11.2. Atsakovė niekuomet nepiktnaudžiavo tėvų valdžia, su vaikais elgėsi mylinčiai, pagarbiai ir tinkamai, bendravo pagal galimybes, jais rūpinosi ir domėjosi jų augimu ir vystymusi, jokiu būdu nedarė žalos vaikų vystymuisi. Atsakovė nuolat ieško darbo, tačiau su jai nustatytu nedarbingumo lygiu yra sunku surasti darbą. Priešingai, nei nurodė teismas, nėra sąlygų neterminuotam tėvų valdžios apribojimui. Negrąžinus vaikų atsakovei į šeimą, pakaktų laikino atsakovės, kaip motinos, valdžios apribojimo, iki pasikeis atsakovės gyvenimo sąlygos. Šiuo metu atsakovė jau gyvena socialiniame dviejų kambarių būste, kuriame tikrai geros sąlygos ir augti vaikams.
11.3. Jei apeliacinės instancijos teismas apribotų motinos valdžią, turėtų būti peržiūrima sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovės materialinė padėtis ypač sunki, todėl priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui mažintinas iki 20 Eur per mėnesį. Atsakovės gaunamas pajamas sudaro tik netekto darbingumo pašalpa 240,24 Eur. Ji nuolat didėja. Už nuomą socialiniame būste privalo mokėti po 59,04 Eur ir komunalinius mokesčius. Atsakovės gaunamo netekto darbingumo pašalpos neužtenka net minimaliam pragyvenimui ir būtiniems vaistams. Atsakovei nuo gimimo nustatyta gliaukoma su katarakta, gydosi ambulatoriškai, vartoja vaistus, paūmėjus ligai atsakovė gydoma stacionare. Nekompensuojami vaistai, kuriuos vartoja nuolat, kas mėnesį kainuoja apie 75,00 Eur.
12. Atsiliepime į atsakovo A. N. apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
12.1. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šeimos ryšiai buvo puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais, kad tėvai augindami vaikus tinkamai tenkino jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam ir E. N. buvo daromos kliūtys susitikti su vaikais, daromi trukdžiai bendraujant su vaikais, o 2019 m. kovo mėnesį buvo paaiškinta, kad susitikimai su vaikais kenkia vaikams. Bylos nagrinėjimo metu A. N. nurodė, jog neatsimena, kada paskutinį kartą matė vaikus, su E. N. pas vaikus kartu nevyksta. Taigi byloje nėra įrodymų, kurie grįstų atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog jam buvo daromos kliūtys susitikti ir bendrauti su vaikais. Priešingai, iš trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad anksčiau atsakovų susitikimai su biologiniais vaikais vykdavo labai trumpai, jų metu atsakovai neskirdavo didelio dėmesio savo biologiniams vaikams. Be to, trečiųjų asmenų teigimu, 2019 m. kovo mėn. A. N. į susitikimą su vaikais nebuvo atvykęs.
12.2. Atsakovui A. N. teikiamos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, jis nebuvo ir nėra motyvuotas pokyčiams, kad galėtų susigrąžinti savo vaikus iš laikinosios globos. Tėvas nevisiškai supranta vaikų emocinius poreikius, nelinkęs spręsti problemų, atsisakė tėvystės įgūdžių grupės susitikimų, teigdamas, kad informacija neteikia naudos, vaikams išlaikymo neteikė ir neteikia, nors apeliaciniame skunde nurodė, jog gauna pakankamą darbo užmokestį šeimai išlaikyti, tenkinti vaikų poreikius. Duomenų, kad atsakovas būtų pasirengęs auginti vaikus, ir kad padėtis gali pasikeisti, nėra. Ta aplinkybė, kad šeimai suteiktas socialinis būstas, negali būti pagrindas išvadai, kad padėtis šeimoje pasikeitė.
12.3. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, sustabdoma. Todėl, apribojus atsakovo valdžią, nėra pagrindo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovas reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo nekėlė, nors jo interesus teisme atstovavo advokatas.
13. Atsiliepime į atsakovės E. N. apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ji su vaikais bendravo tris kartus per mėnesį, susitikimai vyko VGC „Pastogė“, kadangi tai prieštarauja pateiktiems įrodymas bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime nustatytoms aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai A. N. ir E. N. paskutinį kartą su savo biologiniais vaikais buvo susitikę 2019 m. kovo mėnesį. Trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovų susitikimai su biologiniais vaikais vykdavo labai trumpai, jų metu atsakovai neskirdavo didelio dėmesio savo biologiniams vaikams. Byloje nėra įrodymų, kurie grįstų atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ji su vaikais bendravo tris kartus per mėnesį. Priešingai, ieškinyje pateiktos aplinkybės, teismo sprendime nustatytos aplinkybės liudija, kad atsakovės motinos valdžia turi būti ribojama neterminuotai.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovei E. N. nuo 2012 m. teikiamos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, ji nebuvo ir nėra motyvuota pokyčiams, kad galėtų susigrąžinti savo vaikus iš laikinosios globos. Motina nevisiškai supranta vaikų emocinius poreikius, nelinkusi spręsti problemų, atsisakė tėvystės įgūdžių grupės susitikimų, teigdama, kad informacija neteikia naudos, vaikams išlaikymo neteikė ir neteikia. Duomenų, kad atsakovė būtų pasirengę auginti vaikus, ir kad padėtis gali pasikeisti, nėra. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės skundą ir dėl motinos valdžios apribojimo laikinai.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašymu nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai prieštarauja vaiko interesams. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, sustabdoma. Todėl neterminuotai apribojus atsakovės valdžią, nėra pagrindo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo nekėlė, nors jos interesus teisme atstovavo advokatas.
13.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų nurodyta suma po 20 Eur yra per maža tenkinti net pačius minimaliausius vaikų poreikius, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 120 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
14. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. A., P. A., J. K., K. K., A. P. ir L. P. atsiliepime į atsakovės E. N. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
14.1. Tretieji asmenys palaiko ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą.
14.2. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, nes nėra jokių teigiamų pokyčių, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad ieškovė galės pasirūpinti savo vaikais. Motinos teises bei pareigas atsakovė galėjo įgyvendinti bent iš dalies bendraudama su savo vaikais bei jais besirūpindama. Aplinkybės, sudarančios pagrindą motinos valdžios apribojimui, byloje nustatytos. CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, jeigu atsakovė iš tiesų sugebės pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį tokia apimtimi, kad galėtų pati auginti savo vaikus, ji turės teisę kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo/pakeitimo.
14.3. Atsakovė, prašydama nustatyti laikiną motinos valdžios apribojimą, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl bendravimo su vaikais. Apeliaciniame skunde E. N. melagingai teigia, kad susitikinėdavo su vaikais tris kartus per mėnesį. Vaikų buvimo pas esamus globėjus laikotarpiu (apie 2 metus), E. N. vidutiniškai susitikdavo su D. N. 1 kartą per du mėnesius, su D. N. 1 kartą per 2 mėnesius, su A. N. ir M. C. 1 kartą per 4 mėnesius. Yra buvę atvejų, kada pati paskyrusi pasimatymą į jį neatvykdavo ir nepranešdavo apie savo neatvykimą, arba susitikimas vykdavo tik 15 minučių, nes ilgiau ji neturėdavo laiko pabūti. Susitikimų metu motina elgdavosi su vaikais emociškai šaltai, negebėdavo jiems parodyti rūpesčio, sudominti jų kokia nors veikla. Paskutinį kartą bet kurį iš savo vaikų E. N. yra mačiusi 2019 m. kovo 1 d. Toks motinos elgesys rodo, kad ji nesuvokia emocinių vaikų poreikių, nededa jokių pastangų stiprinti savo emocinio ryšio su vaikais, formuoti saugaus prieraišumo jausmo. Atsakovės motyvacija bendrauti su vaikais ir jais rūpintis yra nenuosekli, daugiau pasireiškianti deklaratyviai nei imantis realių veiksmų. Toks motinos elgesys prieštarauja vaikų interesams, kadangi jų visavertei raidai yra būtinas nuolatinis, pastovus rūpestis, dėmesys bei meilė.
14.4. Vaikų buvimo pas esamus globėjus laikotarpiu (apie 2 metus), E. N. iš esmės niekada nesidomėjo ir nesirūpino jokiais vaikų reikalais, niekada nesveikino vaikų su gimtadieniu, Kalėdomis ar kitų švenčių progomis. Itin retų susitikimų metu mažai domėdavosi vaikais ir jų reikalais, o daugiausiai kalbėdavo apie savo gyvenimą ir problemas. Jeigu E. N. iš tiesų mylėtų savo vaikus, kaip deklaruoja, nepaisant nurodomų sveikatos problemų ir materialinių sunkumų, ji neabejotinai būtų jiems skyrusi ženkliai daugiau dėmesio ir rūpesčio, kas paneigia atsakovės teiginius apie jos meilę ir rūpestį vaikų atžvilgiu.
14.5. Tretieji asmenys nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti jos bendravimo su vaikais tvarką. Tėvui, kurio valdžia vaiko atžvilgiu yra apribota, negali būti nustatyta bendravimo tvarka, nes tai prieštarautų tėvų valdžios apribojimo instituto prasmei ir tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo neterminuotai apribota atsakovų A. N. tėvo valdžia ir E. N. motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei iš jų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Atsakovė E. N. kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie suteiktą socialinį būstą, atsakovas A. N. pateikė duomenis apie darbo santykius, gaunamą darbo užmokestį, pažymą iš darželio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl priimtini. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką
19. Atsakovai apeliaciniuose skunduose pateikė reikalavimą nustatyti jų bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
20. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nereiškė, šis klausimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, neturi pareigos ex officio kelti klausimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo nenagrinėtini.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
21. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisėtumo.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas tėvų valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
23. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
24. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
25. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
26. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
27. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Atsakovai neturi socialinių įgūdžių auginti vaikus, jų turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaikais ir suprasti jų poreikius ir užtikrinti vaikų interesus.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžią neterminuotai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) nesirūpina vaikais.
30. Atsakovų vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus pasireiškia tuo, kad atsakovai nepilnamečių vaikų neišlaiko, nors atsakovas A. N. dirba ir gauna nuolatines pajamas. Tokie atsakovų veiksmai rodo, kad atsakovai abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio net nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaikų atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikams išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jų būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikams materialinę paramą rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek socialines paslaugas teikiančios institucijos išvadas, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas vaikams.
31. Atsakovų nesirūpinimą vaikais rodo tai, kad atsakovai per visą laikotarpį nuo laikinosios globos vaikams paskyrimo, t.y. daugiau nei du metus, su vaikais bendravo labai mažai. Nustatyta, kad atsakovas A. N. vaikus D. N., A. N. ir D. N. visą laikinosios globos laikotarpį matė vieną kartą, E. N. susitikimai su vaikais vykdavo trumpai, būdavo reti. Nors apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, kad jiems buvo trukdoma bendrauti su vaikais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandę spręsti šią problemą, pvz., kreipęsi su skundu dėl netinkamos socialinės pagalbos. Taip pat nenustatytas socialinių institucijų ar trečiųjų asmenų suinteresuotumas trukdyti atsakovams bendrauti su vaikais. Be to, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galėję įgyvendinti savo teisę matytis su vaikais. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų bendravimas su vaikais nevyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo preziumuoti socialines paslaugas teikiančios institucijos netinkamą socialinių paslaugų teikimą, todėl atsakovai turėjo įrodyti, kad ne dėl jų pačių kaltės nevyko bendravimas su vaikais.
32. Atsakovo A. N. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog tarp atsakovų ir vaikų yra nutrūkęs ryšys, atmestinas. Akivaizdu, kad atsakovui A. N. nuo vaikų laikinosios globos nustatymo, t.y. per daugiau nei dvejus metus su vaikais bendravus tik kartą, jų ryšys yra nutrūkęs.
33. Ta aplinkybė, kad atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovai nori ir gali tinkamai įgyvendinti savo valdžią vaikų atžvilgiu. Kaip jau minėta, atsakovai neskiria lėšų vaikų išlaikymui, tai rodo jų valios trūkumą vykdyti tėvų pareigas. Nors atsakovai ir gavo socialinį būstą, tačiau šis vienintelis veiksnys nėra pagrindas spręsti, kad atsakovai nori ir gali tinkamai įgyvendinti savo valdžią vaikų atžvilgiu, nes vaikai iš šeimos buvo paimti ne dėl gyvenamojo būsto stokos, o dėl kitų priežasčių, t. y. smurto artimoje aplinkoje, socialinių įgūdžių stokos, vaikų poreikių neužtikrinimo. Ta aplinkybė, kad atsakovas A. N. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nėra susijusi su jo noru ir galimybėmis tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, nes parodo jo elgesį kitoje socialinėje srityje.
34. Spręsdama, ar tėvų valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų, atsisakė socialinių paslaugų, todėl darytina išvada, kad atsakovai nepripažįsta problemos ir todėl negali pakeisti situacijos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu tėvų valdžią apribojo neterminuotai. Atsakovai vengia atlikta savo pareigas vaikų atžvilgiu, nesirūpina vaikais, toks atsakovų elgesys pažeidžia vaikų interesus, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaikų interesus.
Dėl išlaikymo dydžio
35. Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
36. Iš atsakovės E. N. priteista vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovo A. N. priteista vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
37. Atsakovė E. N. apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, kad ji neturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovė E. N. yra neįgali, jos neįgalumas susijęs su regos sutrikimais. Ji nurodo, kad jai nuo gimimo nustatyta glaukoma ir katarakta. Atsakovė nurodo, kad jos pajamas sudaro tik netekto darbingumo pašalpa – 240,24 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog negali dirbti ir gauti pakankamai pajamų vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negali dirbti ir gauti bent minimalias pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti jos nurodomas faktines aplinkybes. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybių gauti pajamas vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
38. Atsakovo A. N. argumentai dėl išlaikymo dydžio nekonkretūs, lakoniški. Jis išlaikymą prašo sumažinti iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, vaikų lygiateisiškumo principą bei jų poreikius.
39. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovų vaikų išlaikymui priteista po 120 Eur, t. y. gerokai mažesnė suma nei vaikų išlaikymui paprastai priteisiama teismų praktikoje. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad priteista suma patenkins tik būtinuosius vaikų poreikius, atsižvelgė į tai, kad iš atsakovės išlaikymas priteistas 4, o iš atsakovo 3 vaikams, be to, atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę.
41. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas užtikrins tik minimalius vaikų poreikius, išlaikymas visiems vaikams priteistas po lygiai, todėl vaikų lygiateisiškumo principas nėra pažeistas.
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nesiekia gauti pakankamai lėšų, jog galėtų skirti pakankamą išlaikymą vaikams, į išlaikymo pareigą žvelgia abejingai, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.